- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- 1-1215-240/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08664-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- G. S.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S. (ankstesnė pavardė – Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, besiverčianti individualia veikla, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji G. S. 2019 m. kovo 1 d., apie 12.50 val., Kaune, Jonavos gatve vairuodama kelių transporto priemonę automobilį „Lexus RX400h“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija (nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje – 1,95 promilės etilo alkoholio), važiuodama kryptimi link Kleboniškio gatvės ties sankryža su Šiaurės prospektu nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atlikdama posūkį į dešinę nesuvaldė transporto priemonės, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, dėl ko susidūrė su automobiliu „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.
Kaltinamoji G. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Vykstant skyrybų procesui ji patirdavo didelį stresą. Įvykio dieną buvo nieko nevalgiusi, su draugėmis vartojo alkoholį. Norėjo nuvažiuoti pas dukrą pasiguosti. Kažkoks žmogus pakeitė jos automobilio ratą, tada ji pasiūlė jį pavežti iki jo namų. Važiuodama ji kliudė kitą automobilį. Žala atlyginta. Nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos – dukters atsakomybei, kuri gali jai daryti teigiamą įtaką. Taip pat prašo nekonfiskuoti automobilio, sutinka, kad būtų konfiskuota dalinė automobilio vertė, kurią sumokėtų dalimis.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios G. S. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.).
Iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo dėl įvykio matyti, kad 2019 m. kovo 1 d., apie 13.00 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, apie eismo įvykį Jonavos g. ir Šiaurės pr. sankryžoje, automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja yra galimai neblaivi. Apie 13.05 val. nuvykus nurodytu adresu rasti du apgadinti automobiliai: „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „VW Caddy“ vairuotojas A. G. paaiškino, kad automobilis „Lexus“, atvažiuodamas iš Jonavos gatvės ir sukdamas į Šiaurės prospektą, išvažiavo į priešpriešinio eismo kryptį ir atsitrenkė į jo automobilį. Nuo automobilio „Lexus“ vairuotojos sklido stiprus alkoholio kvapas, ji atrodė neblaivi. Alkotesteriu nustatytas 2,25 promilės girtumas. Įvykio vietoje greitosios medicinos pagalbos automobilyje buvo apžiūrėtas automobilio „Lexus“ keleivis D. K., jam nustatytas 2,87 promilės girtumas (b. l. 29).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta eismo įvykio vieta – Kaunas, Šiaurės pr.-Jonavos g. sankryža, nubraižytas eismo įvykio vietos planas, sudarytos fotolentelės (b. l. 10-15).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog apžiūrėti automobiliai „Lexus RX400h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti automobilių sugadinimai (b. l. 16-27).
Liudytojas A. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 1 d., apie 13.00 val., vairavo automobilį „VW Caddy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso įmonei, kurioje jis dirba. Važiavo Kaune, Šiaurės prospektu, nuokalne nuo Sukilėlių prospekto link Jonavos gatvės apie 20-30 km/h greičiu. Automobilyje buvo vienas. Artėjant prie sankryžos matė, kad dega žalias šviesoforo signalas, leidžiantis atlikti posūkio manevrą į dešinę. Iki šviesoforo likus apie 15-20 metrų pamatė, kad iš kairės pusės, slysdamas nemažu greičiu, link jo automobilio artėja šviesios spalvos džipas. Jis sustabdė savo vairuojamą automobilį ir po akimirkos į jo stovintį automobilį atsitrenkė automobilis „Lexus“. Paskubomis išlipęs iš automobilio nuskubėjo prie automobilio „Lexus“ žiūrėti, gal kam reikia pagalbos. Iš vairuotojo vietos išlipo moteris. Pabendravus su ja kilo įtarimų, kad ji yra neblaivi. Pro įvykio vietą pravažiuojančio automobilio vairuotojas, pasakė kviesti policiją, nes „Lexus“ vairuotoja yra akivaizdžiai neblaivi. Į įvykio vietą atvykus greitosios medicinos pagalbos automobiliui „Lexus“ keleivis pasiskundė, kad jam skauda šoną. Medikai jį išsivežė. Liudytojas įvykio metu nesusižalojo, jokios žalos nepatyrė, pretenzijų niekam neturi (b. l. 87-88).
Liudytojas R. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. kovo 1 d., apie 13.00 val. važiavo automobiliu Šiaurės prospekto nuokalne nuo Sukilėlių prospekto link Jonavos gatvės. Priartėjus prie šviesoforais reguliuojamos sankryžos sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę ir laukė galimybės atlikti posūkį į dešinę. Priekyje stovėjo gal 3-4 automobiliai. Pamatė, kad iš kairės pusės, Jonavos gatve nuo senamiesčio pusės atvažiavęs sidabrinės spalvos automobilis „Lexus“ atlieka posūkį į dešinę, tačiau įvažiuoja į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, kur stovėjo daug automobilių. Po akimirkos automobilis „Lexus“ atsitrenkė į stovėjusį automobilį „VW Caddy“. Iš „Lexus“ automobilio vairuotojo vietos išlipo moteris. Atrodė, kad ji sunkiai laikosi ant kojų, svirduliavo. Matė, kad „Lexus“ automobilyje yra keleivių. Liudytojas pravažiavo įvykio vietą ir įvažiavęs į Jonavos gatvę pastatė automobilį. Pėsčiomis grįžo į įvykio vietą. „Lexus“ vairuotoja jau sėdėjo policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje (b. l. 90-91).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2100/2019(01) nurodyta, kad G. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,95 promilės etilo alkoholio (b. l. 41).
2019-03-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 673/2019(02) nurodyta, jog D. K. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota (b. l. 84-85).
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamoji G. S. vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatytas 1,95 promilių girtumas, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tokiu būdu kaltinamoji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims. Be to, ji nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atlikdama posūkį į dešinę nesuvaldė transporto priemonės, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, dėl ko susidūrė su kitu automobiliu, todėl pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 127 punktų reikalavimus. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, girtumo laipsnis nustatytas specialisto išvada, vairavimo faktą patvirtina liudytojų A. G. ir R. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti teisiamajame posėdyje. G. S. veikė tiesiogine tyčia, nes ji žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie G. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas laiduotojos J. Š. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant J. Š. prašymui perduoti G. S. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra neteista, bausta administracine tvarka, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Kadangi G. S. yra neteista, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, todėl darytina išvada, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja J. Š. yra kaltinamosios dukra, besiverčianti individualia veikla, anksčiau neteista. Laiduotoja nurodė, kad kaltinamąją gali charakterizuoti tik teigiamai, kaltinamoji padarė didelę klaidą, tačiau tai vienkartinis atvejis, jų tarpusavio santykiai yra nuoširdūs, ji gali daryti jai teigiamą įtaką. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad G. S. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios ir laiduotojos gaunamos pajamos yra nepastovios ir nedidelės, skirtinas laidavimas be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą.
Net ir atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą saugumui keliuose, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamoji G. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad G. S., naudodamasi šia specialiąja teise padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai ar net gyvybei. Todėl jai skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio, praeityje neteista, tačiau turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie kaltinamosios padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. S. uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos, t. y. 2019 m. kovo 1 d.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (ir BK 40 straipsnio pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas. Kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme, remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai. Išimtimi gali būti tik išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018).
Kaip matyti iš bylos duomenų, automobilis „Lexus RX400h“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso kaltinamajai G. S. (b. l. 42). Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, turėtų būti konfiskuotas. Tačiau pažymėtina, kad automobilio vertė nėra maža, kaltinamoji viena augina nepilnametį vaiką, automobilis reikalingas vežti vaiką į mokyklą ir būrelius, kaltinamosios teigimu ji suras asmenį, kuris vairuos jos automobilį, jos pajamos yra nepastovios, todėl šiuo atveju turto konfiskavimo taikymas pilna apimtimi būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė padarytam nusikaltimui. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes iš kaltinamosios konfiskuotina dalis UAB „Emprekis“ pažymoje nurodytos automobilio vertės (2700 eurų), nustatant ilgesnį konfiskuotos sumos sumokėjimo terminą.
Kaltinamajai G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, – automobilis „Lexus RX400h“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „A.“, Technikos g. 18A, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus ir sumokėjus konfiskuotino turto vertę – 2700 eurų, – grąžintinas G. S..
Iki automobilio grąžinimo G. S. paliktinas galioti Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu automobiliui „Lexus RX400h“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
G. S., padariusią nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
G. S. perduoti laiduotojos J. Š. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, laidavimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti G. S. baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 1 d.;
- konfiskuoti automobilio „Lexus RX400h“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dalinę vertę atitinkančią pinigų sumą – 2700 eurų (du tūkstančius septynis šimtus eurų).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, – automobilį „Lexus RX400h“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „A.“, Technikos g. 18A, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus ir sumokėjus konfiskuotino turto vertę – 2700 eurų, – grąžinti G. S..
Iki automobilio gražinimo palikti galioti Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu automobiliui „Lexus RX400h“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
Lėšos, atitinkančios konfiskuoto automobilio vertę, per 10 mėnesių turi būti pervestos į bet kurią nurodytą pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6610): Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B. AB (buvęs N. B. Finland Plc Lietuvos skyrius) banko kodas 21400; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B. (buvęs AB DNB bankas) banko kodas 40100; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900.
Išaiškinti G. S., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai J. Š., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.