- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- I-3439-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01625-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulyė-Janulionienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- M. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–8).
Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2018 m. sausio 12 d. Lukiškių TI-K buvo paliktas dirbti ūkiniame aptarnavime. Dvi pirmas savaites dirbo maisto dalintoju, o darbas trukdavo nuo 5.30 val. ryto iki 21.00 val. vakaro, tačiau buvo apmokama už 8 darbo valandas. Taip pat darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo žymimos 8 darbo valandos. Akcentavo, jog Lukiškių TI-K kėlimasis yra nuo 6.00 val. ryto, o miegui skirtas laikas nuo 22.00 val. Paaiškino, kad praėjus dviem savaitėm savo noru buvo pervestas dirbti statybininku, kur dirbo nuo 7.30 val. iki maždaug 20.00 val., tačiau išeiginių neturėdavo. Dirbant statybininku, turėjo dirbti šeštadieniais ir sekmadieniais. Pažymėjo, jog užrašai darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra melagingi. Nurodė, kad gyveno gyvenamosiose patalpose, t. y. sekcijose, kuriose buvo laikoma po 20 žmonių. Sekcijose nebuvo įrengta ventiliacija, o vėdinimas per langus nepakankamas. Dirbti ūkio aptarnavime liko savo noru, tačiau toks elgesys buvo nežmoniškas. Dirbdamas statybininku šeštadieniais ir sekmadieniais turėdavo tvarkyti Lukiškių TI-K teritoriją už kalėjimo ribų, t. y. kloti šaligatvio trinkeles, tinkuoti sienas, tačiau už šį darbą nebuvo apmokama. Nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai atsisakydavo siųsti prašymus kitiems viešojo administravimo subjektams. Grasindavo, jog gaus nuobaudą arba bus pervestas į pataisos namus atlikti likusios bausmės dalies. Pažymėjo, jog į teismą norėjo kreiptis anksčiau, tačiau Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) nutarimai nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl ilgą laiko tarpą negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Akcentavo, kad į minimalų gyvenamąjį plotą negali įsiskaičiuoti baldai ir sanitarinis mazgas.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Taip pat papildomai nurodė, jog Vilniaus PN tinkamai neužpildė dokumentų dėl išvykos į namus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Vilniaus PN (iki reorganizavimo – Lukiškių TI-K) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–18).
Nurodė kamerų ir sekcijų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2018 m. sausio 12 d., numerius, jų plotus, laikomų asmenų skaičių, įskaitant ir patį pareiškėją. Paaiškino, kad pareiškėjas buvo laikomas sekcijoje, kuri yra bendra gyvenamoji patalpa, skirta nuteistųjų, paliktų įstaigoje ūkio darbams atlikti, laikymui. Pažymėjo, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.
Gyvenamąsias kameras turi tvarkyti jose laikomi asmenys, išskyrus kameras Nr. 104–125 (kurias tvarko nuteistieji, atliekantys įstaigoje ūkio darbus ir paskirti į valytojo pareigas). Į visas gyvenamąsias kameras (išskyrus kameras Nr. 104–125) išduotos švarios ir tvarkingos valymo priemonės. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, o kamerose esantys langai vėdinimui pritaikyti.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti tik tie nuteistieji, kurie išreiškė norą, t. y. priversti nuteistąjį pasilikti ūkio darbams atlikti, įstaigos administracija neturi teisės. Nuteistasis, pasirašydamas sutikimą-pasižadėjimą pasilikti įstaigoje ūkio darbams atlikti, supažindinamas su Nuteistųjų palikimo Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus ir pašalinimo iš ūkio būrio tvarkos aprašu, įsipareigoja pavestą jam darbą vykdyti sąžiningai, laikantys įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, darbo disciplinos, nepalaikyti uždraustų ryšių, susijusių su daiktų, gaminių ir medžiagų perdavimu ir gavimu iš kitų suimtųjų.
Pažymėjo, kad nuteistieji, kurie pageidauja dirbti Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ turi parašyti prašymą ir jį įteikti kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui, kuris gautą nuteistojo prašymą užregistruoja „Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimu), peticijų ir skundų registracijos žurnale“. Vėliau, suderinus kartu su Sveikatos priežiūros tarnybos specialistais, Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas pristato nuteistąjį Nuteistųjų įdarbinimo komisijai. Nuteistieji įdarbinami Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. N-116 patvirtintus nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus, t. y. esamos laisvos darbo vietos, nuteistojo darbingumas, turima specialybė, profesija, polinkiai, motyvacija, darbinė patirtis, rekomendacijos, nuteistojo drausmė, požiūris į kriminalinę subkultūrą ir kt.
Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. N-189 ,,Dėl nuteistųjų palikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus bei paskyrimo į pareigas“ pareiškėjas buvo paskirtas į maisto dalintojo pareigas, nustatydamas atlyginimo per mėnesį koeficientą 0,48, 2016 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. N-240 „Dėl nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo i/oliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, perkėlimo į kitas pareigas“ perkeltas iš maisto dalintojo i statybininko pareigas, paliekant atlyginimo per mėnesi koeficientą 0,48. 2018 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. N-3 „Dėl nuteistojo išbraukimo iš nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, sąrašo“. Pareiškėjas išbrauktas iš nuteistųjų, paliktų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti ūkio darbus, sąrašo (atlikus teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę).
Nuteistojo, palikto Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbams tiesioginės darbo funkcijos detalizuojamos pareigybės aprašyme, su kurio nuteistasis supažindinamas prieš jam pradedant dirbti. Nuteisto asmens, atliekančio maisto dalintojo pareigas, pareigybės aprašymas patvirtintas Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1-129. Nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbams darbo ir poilsio laiko režimas atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti astuonių darbo valandų. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt astuonių valandų. Pažymėtina, kad faktiškai maisto dalintojo dienos darbo laikas sudaro 5–6 valandas, nes pusryčių, pietų ir vakarienės padalinimas visais atvejais užima apie valandą laiko, dar viena valanda po vakarinės yra skiriama darbo vietos sutvarkymui, viena arba dvi valandos yra skiriamos prekių iš parduotuvės išnešiojimui suimtiesiems ir nuteistiesiems, esantiems gyvenamosiose kamerose (ši maisto dalintojo funkcija yra numatyta pareigybės aprašymo 6.2. punkte). Taikant suminę darbo laiko apskaitą likęs darbo laikas išnaudojamas dirbant poilsio ir švenčių dienomis. Už atidirbtą darbo laiką su nuteistuoju, paliktu atlikti ūkio darbams Lukiškių TI-K, atsiskaitoma darbo kodekso (toliau – ir DK) nustatyta tvarka, sumokant nustatytą atlyginimą.
Nurodė, kad nuteistojo, palikto Lukiškių Tl-K atlikti ūkio darbams pareiga sutvarkyti savo darbo vietą, o tame tarpe ir visas į maisto dalintojo darbo vietą įtrauktas poste esančias patalpas (koridorių, tualetą, pareigūnų virtuvėlę, korpuso vyresniojo bei SRS būrio viršininko kabinetus). Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginys, jog jam tekdavo dirbti už pataisos įstaigos teritorijos klojant šaligatvio plyteles bei tinkuojant sienas, neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas neturėjo teisė išvykti be sargybos arba be palydos, jis niekada nedirbo už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Be to, į nemokamus darbus (teritorijos tvarkymas ir kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės) nuteistieji gali būti įtraukiami vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 134 straipsniu. Minėta teisės norma leidžia įstaigos administracijai įtraukti nuteistuosius j nemokamus darbus, kurie skirti pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymui, taip pat nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimui, prie ko priskirtini ir remonto darbai laisvės atėmimo įstaigoje bei su šiais darbais susijęs teritorijos (patalpų) tvarkymas.
Akcentavo, kad nuteistųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai priimami, išsiunčiami bei perduodami. Be to, pats pareiškėjas nenurodo, kada ir kokie įstaigos pareigūnai, neva, buvo atsisakę priimti pareiškėjo prašymus viešojo administravimo subjektams.
Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Taip pat pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateiktame atsikirtime į Vilniaus PN atsiliepimą (b. l. 44) nurodė, jog Lukiškių TI-K nepateikė duomenų apie judėjimą per pirmą ir antrą praleidimo postus, kuriuose yra žymimas kiekvieno nuteistojo judėjimas. Antrajame praleidimo poste buvo atžymimas kiekvieną kartą, kai eidavo dirbti į administracines patalpas į paskirstymo patalpas bei į laikino uždarymo patalpas, kur atlikdavo įvairius darbus, susijusius su statybomis. Minėtus darbus atlikdavo šeštadieniais bei sekmadieniais. Pirmasis praleidimo postas atžymi kiekvieną nuteistojo išėjimą į laisvę už Lukiškių TI-K ribų. Pabrėžė, jog pirmajame poste buvo atžymimas kiekvienas išėjimas į laisvę dirbti. Dažnai buvo vedamas dirbti savaitgaliais, nes priklausė be sargybos grupei. Rytais buvo vedamas tvarkyti aplinką aplink Lukiškių TI-K teritoriją, atlikdavo įvairius darbus greta esančioje mokykloje, t. y. nešiodavo baldus, inventorių bei atlikdavo aplinkos tvarkymo darbus. Taip pat kiekvieną savaitę po vieną kartą buvo vežamas į Vilniaus miestą, t. y. į įvairias seniūnijas, kur atlikdavo įvairius aplinkos tvarkymo darbus. Lukiškių TI-K teigdamas, jog nepriklausė be sargybos grupei, nori nuslėpti nenuginčijamus faktus, jog buvo išnaudojamas kaip neapmokestinama darbo jėga. Taip pat priklausydamas be sargybos grupei buvo du kartus išleistas trim parom atostogų į namus, tačiau asmenys, nepriklausantys be sargybos grupei, nėra išleidžiami nei trumpalaikių, nei ilgalaikių atostogų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2018 m. sausio 12 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K dirbo be išeiginių maisto dalintoju nuo 5.30 val. ryto iki 21.00 val. vakaro ir statybininku nuo 7.30 val. iki maždaug 20.00 val. vakaro, tačiau apmokama buvo už 8 darbo valandas. Taip pat dirbo statybininku savaitgaliais už Lukiškių TI-K ribų, tačiau už šį darbą nebuvo apmokama.
BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. BVK 125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistieji neįgalieji, sulaukę valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus ir ribotai pakaltinami nuteistieji į darbą gali būti įtraukiami tik rašytiniu jų sutikimu, kai yra tam neprieštaraujanti gydytojų išvada ir laisvų darbo vietų. Šių nuteistųjų darbingumo įvertinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Pagal BVK 125 straipsnio 3 dalį, nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. BVK 125 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų. Ne pataisos įstaigose ir ne valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų į darbą įtraukiamų nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis nuteistųjų izoliavimo ir apsaugos reikalavimų. BVK 125 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmę laisvės atėmimo vietų ligoninėse atliekančių nuteistųjų darbas organizuojamas gydomosios darbo terapijos dirbtuvėse. Nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis šio Kodekso 70 straipsnio nustatytų atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimų (BVK 125 straipsnio 6 dalis). Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiamus dirbti darbus ir draudžiamas eiti pareigas nustato šio Kodekso 2 priedas (BVK 125 straipsnio 7 dalis). Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši veikla gali būti finansuojama iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) (BVK 125 straipsnio 8 dalis).
Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K ūkio darbams atlikti gali būti tik tie nuteistieji, kurie išreiškė norą, t. y. priversti nuteistąjį pasilikti ūkio darbams atlikti, įstaigos administracija neturi teisės. Nuteistasis, pasirašydamas sutikimą-pasižadėjimą pasilikti įstaigoje ūkio darbams atlikti, supažindinamas su Nuteistųjų palikimo Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus ir pašalinimo iš ūkio būrio tvarkos aprašu, įsipareigoja pavestą jam darbą vykdyti sąžiningai, laikantys įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, darbo disciplinos, nepalaikyti uždraustų ryšių, susijusių su daiktų, gaminių ir medžiagų perdavimu ir gavimu iš kitų suimtųjų (b. l. 13–18).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 31 d. buvo paskirtas atlikti ūkio darbus Lukiškių TI-K, jam nustatytas atlyginimo per mėnesį koeficientas 0,48 (b. l. 19). Pareiškėjas nuo 2016 m. gruodžio 14 d. perkeltas iš maisto dalintojo į statybininko pareigas, nustatytas mėnesinio atlyginimo koeficientas 0,48 (b. l. 20). Nuo 2018 m. sausio 12 d. pareiškėjas išbrauktas iš nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, sąrašo (b. l. 21).
Vilniaus PN 2019 m. gegužės mėn. Tarnybiniame pranešime ,,Dėl informacijos pateikimo apie M. D.” nurodyta, kad pareiškėjui buvo suteikiamos išeiginės šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis. Pažymėjo, jog pareiškėjas neturėjo teisės išvykti be sargybos arba be palydos, jis niekada nedirbo už pataisos įstaigos teritorijos ribų (b. l. 26–27). Lukiškių TI-K nuteistieji dirbantys ūkio darbus dirbo ir ilsėjosi vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 1-61 ,,Nuteistųjų, paliktų Lukiškių TI-K atlikti ūkio darbus, dienotvarkė” nurodymais. Be to, vadovaujantis BVK 134 straipsniu, nemokant už darbą, nuteistieji ne ilgiau kaip dvi valandas per dieną gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Šiuos darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu (b. l. 28–29).
Pareiškėjas atsikirtime į Vilniaus PN atsiliepimą nurodė, kad priklausė be sargybos grupei, todėl buvo vedamas dirbti savaitgaliais. Pažymėjo, jog tvarkė aplinką aplink Lukiškių TI-K teritoriją, atlikdavo įvairius darbus greta esančioje mokykloje, atliko aplinkos tvarkymo darbus seniūnijose. Akcentavo, kad priklausė be sargybos grupei, todėl buvo du kartus išleistas trim parom atostogų į namus, tačiau asmenys, nepriklausantys be sargybos grupei, nėra išleidžiami nei trumpalaikių, nei ilgalaikių atostogų (b. l. 44).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2017 m. birželio 19 d. buvo leista išvykti į namus (b. l. 22). Taip pat kadangi išvykos metu pareiškėjas nustatytos tvarkos nepažeidė, į laisvės atėmimo vietą grįžo laiku, todėl buvo siūloma pareiškėjui suteikti trumpalaikę išvyką trims paroms už pataisos įstaigos teritorijos ribų (b. l. 25). Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. iki 2017 m. spalio 2 d. buvo leista išvykti į namus (b. l. 26–27).
Nustatyta, kad pareiškėjas, dirbdamas statybininku ir maisto dalintoju, dirbo po 8 valandas per dieną (b. l. 13–18). Be to, pareiškėjas dirbo darbo dienomis, o savaitgaliais ir švenčių dienomis jam buvo suteikiamos išeiginės (b. l. 26–27). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl netinkamų darbo sąlygų, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas į įstaigos administraciją su prašymais, pareiškimais ar skundais nesikreipė (b. l. 26–27). Nors pareiškėjas nurodė, jog savaitgaliais vykdavo už įstaigos ribų, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Taip pat nors pareiškėjo teigimu, pirmame ir antrame praleidimo postuose buvo žymimas kiekvieno nuteistojo judėjimas (b. l. 44), tačiau akcentuotina, kad teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodomais duomenimis, jog pareiškėjas neturėjo teisės išvykti be sargybos ar be palydos (b. l. 26–27). Pažymėtina, kad vadovaujantis BVK 134 straipsniu, nemokant už darbą, nuteistieji ne ilgiau kaip dvi valandas per dieną gali būti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, kuriuos nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu (b. l. 28–29). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas būtų dirbęs ilgiau nei 8 valandas per dieną, poilsio bei švenčių dienomis, ar už Vilniaus PN ribų. Teismo vertinimu, pats pareiškėjas išreiškė norą dirbti, todėl netenkinus darbo sąlygoms, pareiškėjas galėjo kreiptis į įstaigos administraciją su prašymu nutraukti darbo santykius. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus PN neteisėti veiksmai šiuo aspektu nekonstatuotini.
Pareiškėjas skunde teigė, kad sekcijose buvo laikoma po 20 žmonių. Pažymėjo, kad į minimalų gyvenamąjį plotą negali įsiskaičiuoti baldai ir sanitarinis mazgas.
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) (redakcija, galiojanti iki 2019 m. kovo 6 d.) 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Lietuvos higienos norma 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015), minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.
EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Konvencijos straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).
Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, LVAT 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimas byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimas byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 13 d. iki 2018 m. sausio 12 d. buvo laikomas toliau nurodytose kamerose ir sekcijose: 7,42 kv. m. ploto kameroje Nr. 123 (2 asm.); 6,83 kv. m. ploto kameroje Nr. 209 (1–2 asm.); 105,14 kv. m. ploto sekcijoje Nr. 1 (17–20 asm.); 57,32 kv. m. ploto sekcijoje Nr. 3 (8–14, 17 asm.) (b. l. 13–18). Kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurios plotas 0,56 kv. m. (b. l. 28–29).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto, svyravo nuo 3,37 kv. m. iki 7,16 kv. m., atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą – nuo 3,1 kv. m. iki 7,09 kv. m. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. spalio 28 d., kai jis buvo laikomas kameroje Nr. 209 kartu su kitu asmeniu. Taip pat 2017 m. rugpjūčio 24 d., kuomet sekcijoje Nr. 3 buvo laikoma 17 asmenų (b. l. 13–18). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas iš viso 16 parų buvo laikomas neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atkreiptinas dėmesys, kad Eksploatavimo taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.
Teismas akcentuoja, kad pagal EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pateiktą išaiškinimą, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais, tačiau šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės atstovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui 16 parų nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas, todėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas bus vertinamas nustatytų pažeidimų kontekste, sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.
Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad sekcijose nebuvo įrengta atskira ventiliacija.
Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Vilniaus PN 2019 m. gegužės mėn. Tarnybiniame pranešime ,,Dėl informacijos apie M. D.“ nurodyta, kad gyvenamosiose sekcijose puikiai veikia ventiliacijos sistemos, jos yra švarios ir kvepia gaiva (b. l. 26–27).
Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėn. Pranešime ,,Dėl M. D. skundo“ nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langai yra skaidraus stiklo ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo (b. l. 28–29).
Kaip pats pareiškėjas skunde nurodė, gyvenamosios patalpos vėdinamos per atidarytus langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkto reikalavimus. Kadangi šiuo atveju Vilniaus PN veiksmai atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl šiuo aspektu pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai atsisakydavo siųsti prašymus kitiems viešojo administravimo subjektams, grasindavo, jog gaus nuobaudą arba bus pervestas į pataisos namus atlikti likusios bausmės dalies.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė nei kokio pobūdžio prašymus teikė pareigūnams, nei kada juos atsisakyta priimti, nei kada pareigūnai elgėsi nemandagiai ir ar dėl to pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kitas atsakingas institucijas. Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nuteistųjų prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai priimami, išsiunčiami bei perduodami (b. l. 13–18), tačiau pareiškėjas jokių skundų ar pretenzijų niekam neteikė (b. l. 26–27). Teismo vertinimu, vien abstraktaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo įstaigos pareigūnų elgesio, nėra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtus atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), todėl šie teiginiai yra atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ilgą laiko tarpą negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeidžiamos, kadangi EŽTT nutarimai nėra išversti į lietuvių kalbą.
Šiuo aspektu akcentuotina, jog pareiškėjas turėjo galimybę pasitelkdamas kitus asmenis (atstovus) kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Vien tai, jog pareiškėjas negalėjo suprasti EŽTT nutarimų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiškėjas negalėjo ilgą laiko tarpą kreiptis į teismą. Esant šioms aplinkybėms, šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog atsakovės atstovas tinkamai neužpildė dokumentų dėl išvykos į namus, tačiau teismas dėl šio pareiškėjo argumento nepasisakys, kadangi jis nebuvo išdėstytas skunde, taip pat pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą šios aplinkybės nenurodė.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas 16 parų, taip pat pareiškėjui tam tikrų nepatogumų galėjo sukelti baldai bei sanitarinis mazgas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Vilniaus PN (iki reorganizavimo – Lukiškių TI-K) pažeidimų mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 20 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (iki reorganizavimo – Lukiškių TI-K), neturtinei žalai atlyginti priteistina 20 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. D. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), 20 Eur (dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.