Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Nijolės Sušinskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjui P. D., atsakovės atstovui Romualdui Gyliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2012 02 08 sprendimo Nr. 4-01-666 panaikinimo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2012 01 15 skundą (reg. Nr. 6-01-69) atsakovei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. D. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – atsakovė, STT) 2012 02 08 sprendimą Nr. 4-01-666, įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2012 01 15 skundą, reg. Nr. 6-01-69, ir atlikti tyrimą dėl jo nepilnamečio sūnaus J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos deklaracijos duomenų naikinimo Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Gyventojų registro tarnyba) centrinėje duomenų bazėje nuo 2011 11 02 iki 2012 01 11.

Paaiškina, kad STT 2012 02 08 sprendimu Nr. 4-01-666 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2012 01 17 gautą skundą, reg. Nr. 6-01-69, dėl Gyventojų registro tarnybos duomenų bazės duomenų klastojimo bei suklastotos pažymos išdavimo. Pareiškėjas 2012 01 15 skunde nurodė neginčijamus korupcinio pobūdžio organizuotos nusikalstamos veikos faktus. Šiaulių m. savivaldybės administracijos kanceliarija korupcinį 2012 01 04 sprendimą Nr. VK-2 priėmė, pažeisdama Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 72 punktą, nesivadovaudama šių taisyklių 69-77 punktais. Gyventojų registro tarnyba, remdamasi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos neteisėtai priimtu 2012 01 04 sprendimu Nr. VK-2, 2012 01 11 išdavė pažymą Nr.(duomenys neskelbtini) apie J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruotą gyvenamąją vietą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo nepilnamečio sūnaus deklaruota gyvenamoji vieta yra Kaune, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal nurodytų Taisyklių 67 punkto nuostatas, Gyventojų registro tarnyba vykdo visų deklaravimo įstaigų registrui teikiamų deklaravimo duomenų kontrolę. Šiuo konkrečiu atveju Gyventojų registro tarnyba privalėjo patikrinti, ar yra vaiko tėvo prašymas naikinti sūnaus gyvenamosios vietos deklaravimą Šiauliuose, adresu (duomenys neskelbtini) ar nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl deklaravimo duomenų panaikinimo. Gyventojų registro tarnyba, nesilaikydama Taisyklių 67, 69-77 punktų reikalavimų, duomenų bazėje leido neteisėtai pašalinti (pakeisti) duomenis apie pareiškėjo nepilnamečio sūnaus deklaruotą gyvenamąją vietą. Pareiškėjas 2012 02 03 davė parodymus STT, nurodė, kad konkrečios nusikalstamos veikos organizatoriumi yra R. R. su savo tėvais, o nusikalstamos veikos vykdytojai – įvardinti pareigūnai, dirbantys Gyventojų registro tarnyboje, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijoje ir Aleksoto seniūnijoje. Dėl Šiaulių savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų pradėti teisminiai procesai, tačiau dėl Gyventojų registro tarnybos pareigūnų nusikalstamos veikos akivaizdžiu korupciniu pagrindu būtinas specialus tyrimas pareigūnų, turinčių teisę dirbti su slapta informacija ir tirti įslaptintoje duomenų bazėje atliktas nusikalstamas veikas. Pareiškėjas remiasi Taisyklių 5, 14.2, 15.3, 17, 23, 47, 49, 67, 72, 80 punktais, STT direktoriaus 2006 12 29 įsakymu Nr. 2-263 patvirtintos Asmenų pranešimų ir skundų nagrinėjimo STT tvarkos 32 punktu, Civilinio kodekso 2.14 straipsnio 1 dalimi, 3.165 straipsnio 1 dalimi, 3.168 straipsnio 3 dalimi, 3.242 straipsnio 3 dalimi, 3.250 straipsniu, 3.253 straipsnio 1 dalimi, 3.263 straipsniu, 3.269 straipsnio 7 punktu, taip pat Administracinių bylų eisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatomis.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą atsakovui STT. Pareiškėjas teismo prašė leisti papildyti skundą reikalavimais kitam atsakovui – Gyventojų registro tarnybai ir bylą atidėti. Šis prašymas nebuvo tenkinamas, nes neatitiko ABTĮ 52 straipsnio nuostatų, jog pareiškėjas gali tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo. Pareiškėjas patvirtino, kad reikalavimo atsakovei STT jis neatsisako, tačiau nori kelti naujus papildomus reikalavimus byloje dalyvaujančiam trečiajam suinteresuotam asmeniui. Tai reiškia, kad pareiškėjas nori kreiptis į teismą dėl naujo dalyko ir kitu pagrindu, o netikslinti esamą skundą ar pakeisti esamą reikalavimą. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, išaiškino pareiškėjui jo teisę paduoti naują skundą dėl Gyventojų registro tarnybos veiksmų ir sprendimų ginčijimo.

Paaiškina, kad gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų teikimas registrui, šių duomenų taisymas, keitimas, naikinimas vykdomi remiantis Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis direktoriaus 2008 04 08 įsakymu Nr. (29)4R-18. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, J. D., gimusio 2000 01 27, gyvenamosios vietos deklaraciją Šiaulių miesto savivaldybės administracijai 2011 11 02 buvo pateikęs jo tėvas P. D., nurodydamas, kad J. D. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Tačiau Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos 2012 01 04 sprendimu Nr. VK-2 J. D. 2011 11 02 atvykimo deklaracijos duomenys adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, buvo panaikinti, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės Aleksoto seniūnijos pateiktus dokumentus – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 09 02 įsakymą Nr. A-2909, kuriuo J. D. gyvenamoji vieta nustatyta su globėjais adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, bei Kauno Senamiesčio progimnazijos 2012 01 04 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) kuria pažymima, kad J. D. mokosi nuo 2006 09 01 ir niekur nebuvo išvykęs. Prašo teismo remtis teisės aktų nuostatomis ir protingumo bei teisingumo principais ir bylą išspręsti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina.

Ginčas yra dėl STT 2012 02 08 rašto Nr. 4-01-666 „Dėl skundo nagrinėjimo” teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl STT pareigos pakartotinai spręsti pareiškėjo 2012 01 15 skundą (reg. Nr. 6-01-69) ir atlikti tyrimą dėl korupcinių veiksmų Gyventojų registro tarnyboje.

Nustatyta, kad P. D. 2012 01 15 skundu „Dėl sistemingo duomenų bazės klastojimo apie mano sūnaus J. D. <...> deklaruotą gyvenamąją vietą Gyventojų registro tarnyboje prie LR VRM“ (b. l. 5-11, 30-36) kreipėsi į STT. Šiame skunde detaliai nurodė aplinkybes dėl pareiškėjo sūnaus gyvenamosios vietos, dėl jo globos ir dėl kompetentingų institucijų, dalyvaujančių šių klausimų sprendimuose, neteisėtų veiksmų (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos, teismų, Gyventojų registro tarnybos). Pareiškėjo prašymas buvo vienareikšmiškas: pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Gyventojų registro tarnybos duomenų bazės klastojimo fakto, pasinaudojant tarnybine padėtimi, ir suklastotos Gyventojų registro tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo, nurodant melagingus duomenis apie J. D. deklaruotą gyvenamąją vietą nuo 2011 11 02 iki 2012 01 10.

Iš bylos duomenų matyti, kad STT atliko išsamų tyrimą (b. l. 37-50) ir pateikė pareiškėjui jo skundžiamą 2012 02 08 atsakymą Nr. 4-01-666 (b. l. 51). Šiuo atsakymu pranešė pareiškėjui, kad negavus ir nenustačius duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, skundo nagrinėjimas baigtas. Kartu pateikta konsultacija, kad pareiškėjo nurodomi skunde klausimai turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas šiuo atveju vadovaujasi ABTĮ 13 straipsniu ir Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostata: „Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2011 11 03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-3031/2011, visiškai analogiškoje pagal faktines aplinkybes byloje, pasisakė, kad atsižvelgiant į STT įstatymo nuostatas ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, pareiškėjo skunde keliami klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjo 2012 01 15 skunde pateikta informacija ir suformuluotas prašymas suponuoja, kad padaryta nusikalstama veika (dokumentų klastojimas, suklastotos pažymos išdavimas, t. y. veikos, kurios numatytos Baudžiamajame kodekse), o tekste pareiškėjas nurodo įtarimus dėl korupcijos ne vien Gyventojų registro tarnybai. Dėl šios tarnybos nurodo: „Tokiu būdu, Gyventojų registro tarnyba prie LR VRM, vadovaudamasi Šiaulių m. apylinkės teisme užginčytu Šiaulių m. savivaldybės administracijos kanceliarijos neteisėtai priimtu 2012-01-04 sprendimu Nr. VK-2, be jokio teisinio pagrindo ėmėsi klastoti LR elektroninę duomenų bazę galimai korupciniais motyvais“. Taigi, pareiškėjas į atsakovę kreipėsi iš esmės siekdamas, kad ši institucija įvertintų pareiškėjo pateiktą ir kitą informaciją, ir, esant pagrindui, pradėtų ikiteisminį tyrimą, nes pareiškėjas nurodo konkrečias galimas nusikalstamas veikas. Iš STT 2012 02 08 rašto Nr. 4-01-666 „Dėl skundo nagrinėjimo” turinio matyti, kad atsakovė minėtame rašte nurodytais motyvais (negavo duomenų ir nenustatė duomenų apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas) baigė skundo nagrinėjimą, t. y. de facto atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes pareiškėjo prašymas STT buvo aiškus: „Pradėti ikiteisminį tyrimą...“.

Atsakyme esantis nurodymas, kad STT negavo ir nenustatė duomenų apie korupcinio pobūdžio veikas, pasitvirtina, kadangi pasitvirtina aplinkybė, kad STT atliko tyrimą, kurio išvados yra surašytos 2012 02 07 Teikime Nr. L-01-497 „Dėl P. D. skunde, registracijos Nr. 6-01-69, nurodytų aplinkybių nagrinėjimo“. Iš šio Teikimo turinio akivaizdu, kad STT būtent ir tyrė klausimą, ar yra duomenų apie nusikalstamas veikas, ar yra galimybė tokius duomenis gauti ir pan. Teikime padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodytos galimos nusikalstamos veikos nepasitvirtino (dėl duomenų klastojimo, suklastotos pažymos išdavimo). Teismas šio tyrimo turinio ir išvadų nevertina, tačiau konstatuoja, kad dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atliekami tyrimo veiksmai.

Pareiškėjas dėl jo nurodytų aplinkybių siekia, kad teismas įpareigotų atsakovę atlikti pareiškėjo nurodomą ikiteisminį tyrimą, t. y., pareiškėjo manymu, nusikalstamos veikos buvo padarytos ir jos turi būti tiriamos Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka, nes tik tokia tvarka ir galima atliekant ikiteisminį tyrimą.

Kaip jau minėta, LVAT jau konstatavo, kad su ikiteisminiu tyrimu susijusių klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Atkreipė dėmesį į tai, kad ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 straipsnio 2 punkte nurodyta, jog STT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad STT atliekamą ikiteisminį tyrimą įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja, organizuoja ir jam vadovauja prokuroras.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Be to, BPK 168 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Tuo tarpu BPK 168 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui, nustatyta apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo ir BPK nuostatų turinį daroma išvada, kad atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą vertina prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas BPK nustatyta tvarka. Šie santykiai nėra administraciniai teisiniai santykiai.

Nagrinėjamoje byloje taip pat, kaip ir minėtoje LVAT byloje, atsakovė nepriėmė formalaus nutarimo, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau nurodė, jog aptariamas raštas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka, kas reiškia, kad būtina vadovautis BPK nustatyta tvarka. Pats skundžiamo rašto turinys faktiškai reiškia atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, nes būtent toks prašymas buvo nagrinėjamas, pasisakoma dėl to, kad STT atliko tyrimą.

Visa tai, kas išdėstyta, negali būti paneigiama pareiškėjo pateiktu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012 03 01 raštu Nr. 17.2-4990 (b. l. 59). Visų pirma, šioje byloje nesprendžiama dėl nurodyto rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Antra, LVAT sprendimai, vadovaujantis ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu vienų asmenų atžvilgiu tokiomis pačiomis aplinkybėmis valstybės institucijose klausimai sprendžiami vienu būdu, tai tokiu pačiu būdu turi būti sprendžiami ir kitų asmenų analogiški klausimai, nes tai suponuoja konstitucinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Teismų įstatymas taip pat reglamentuoja šiuos klausimus. Šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs. Teismų įstatymo 9 straipsnis nustato, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje byloje, kaip reikalauja pareiškėjas skunde teismui ir savo paaiškinimuose teismo posėdyje, teismas turėtų vertinti, ar iš tiesų nėra duomenų, kad buvo padarytos pareiškėjo nurodomos nusikalstamos veikos, korupcinio pobūdžio nusikaltimai. Tokiu atveju, jeigu administracinis teismas imtųsi vertinti pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą, teismas faktiškai perimtų prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas ir turėtų aiškinti BPK (pvz. apie įrodymų pakankamumą ir kt.) ir Baudžiamojo kodekso nuostatas (pvz. apie nusikaltimo sudėtį ir pan.), nors tokios kompetencijos, kaip minėta, administraciniai teismai neturi. Pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, kad jam nebuvo laiku atsakyta į jo skundą, t. y. byla nėra dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėjo skundo administracinis teismas negali perduoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes, kaip minėta, BPK 168 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, kaip skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimai, o pareiškėjas ta tvarka nėra tinkamai pasinaudojęs ir neskundžia prokuroro sprendimo.

Todėl, atsižvelgdamas į LVAT formuojamą teismų praktiką, į bylos faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad šioje byloje pareiškėjo skunde keliami klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl administracinė byla nutrauktina vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu. Pareiškėjas skųsdamas STT sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo turi vadovautis BPK 168 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios yra tokios: “Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po skundžiamo sprendimo priėmimo”. Išaiškinama vadovaujantis ABTĮ 102 straipsnio 1 dalimi. Taip pat pareiškėjui išaiškinama, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 straipsnio 3 dalis). Nurodyta nuostata negali būti taikoma tuo atveju, jeigu pareiškėjas STT sprendimą skųstų BPK 168 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, 102 straipsniu, 149 straipsniu teisėjų kolegija

nutaria:

Administracinę bylą pagal P. D. skundą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.