- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-1212-392/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius (pran.), Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- D. Z.
- Ieškovas
- V. Z.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2007 m. gruodžio 22 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Dalios Kačinskienės, sekretoriaujant A.Bajarūnaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei D. Z. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, turto padalijimo ir atsakovės D. Z. priešieškinį ieškovui V. Z. dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo kaltei bei turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti su atsakove D. Z. sudarytą santuoką, padalinti ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Nurodė, kad santuoka su atsakove D. Z. , sudaryta 1972-02-19, iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ieškovas apie 6 metus su atsakove nepalaiko santuokinių ryšių, gyvena atskirai su kita moterimi. Jie visiškai skirtingai suprato bendro gyvenimo vertybes, kiekvieno teises ir pareigas, tame tarpe ir tvarkant bendrus reikalus, todėl prasidėjo nesutarimai. Nesugebėjo būti vienas kitam tolerantiški, rasti kompromisus ir vienas kitą gerbti. Todėl mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir jos išsaugoti galimybių nėra. Dalintino turto balansą sudaro: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniais pastatais unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr(duomenys neskelbtini) su 1,000 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir UAB „Vytoda” akcijos. Šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir turi būti padalintas lygiomis dalimis, nes CK 3.117 str. preziumuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ieškovas sutiko atsakovei D. Z. palikti automobilį VW Golf, valst. Nr(duomenys neskelbtini) 1 500 Lt vertės, ir ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovui asmeninės nuosavybės teise prašė priteisti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais esantį (duomenys neskelbtini), 6 367 Lt vertės, su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). ir 30 000 Lt piniginę kompensaciją. Ieškovas prašė UAB „Vytoda” akcijas padalinti ieškovui ir atsakovei perpus. Prašė teismą ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti.
Atsakovė Dalė Zinkevičienė pateiktu teismui priešieškiniu prašė pripažinti santuoką nutrauktą dėl V. Z. kaltės, priteisti atsakovei neturtinę žalą 20 000 Lt bei padalinti santuokoje įgytą turtą. Nurodė, kad atsakovas 2000 m. sausio mėnesį išėjo pas kitą moterį ir nuo tada pas ją iki šiol ir gyvena. Atsakovė liko gyventi viena ir taip gyvena iki šiol. Dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes jis buvo neištikimas, pažeidė sutuoktinio pareigas, paliko šeimą ir ja nesirūpina. Palaiko ilgalaikius viešus santykius su kita moterimi ir gyvena kartu su ja pažeisdamas įstatymų įtvirtintą šeimos monogamijos principą. Ieškovo amoralus elgesys atsakovei buvo didelis smūgis, kuris jai sukėlė daugybę išgyvenimų, apsunkino jos bendravimą su giminėmis, draugais, pakenkė jos reputacijai. Ieškovo amoralumas žemina atsakovę ir visuomenės požiūriu, toks elgesys tęsiasi šešis metus, jo ieškovas net neslepia nuo atsakovės bendrų pažįstamų. Tokiais ieškovo veiksmais jai padaryta neturtinė žala, kurią ji įvertino 20 000 Lt ir kuri priteistina iš ieškovo. Dalintino turto balansą sudaro: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniais pastatais unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr(duomenys neskelbtini), Nr(duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) UAB „Vytoda”, akcijos, kurių vertė apie 28 000 Lt, ir automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo data 1991 m., įsigijimo data 2006 m. Atsakovė mano, kad sutinkamai su įstatymais, teismų praktikos taisyklėmis, ½ dalis buto priskirtina prie atsakovės asmeninės nuosavybės, nes 1991-11-25 šeimos nariai – atsakovė, šalių pilnametis sūnus ir ieškovas pasirašė susitarimą, kad ½ dalį buto įsigyja šalių sūnus, o ½ dalį buto atsakovė. Tarp šalių niekada nebuvo ginčo, kad ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovės, o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir buto ½ dalis nuo pat pradžių registruota kaip dalinė (kartu su sūnumi) atsakovės nuosavybė. Sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) dalintina lygiomis dalimis po ½ ieškovui ir atsakovei. Šis turtas yra dalus, tai užmiesčio sodyba, skirta poilsiui. Ją tvarko ir visą laiką prižiūri atsakovė. Savo jėgomis ji perstatė ir atnaujino. UAB „Vytoda” akcijos priteistinos ieškovui, nes tai jo verslas, kuriuo jis užsiima su kartu su juo gyvenančia L. G. . Automobilis yra atsakovės asmeninė nuosavybė ir jis nedalintinas, nes atsakovės įsigytas 2006 m. iš jos asmeninių lėšų jai nuo 2000 m. gyvenant vienai. Prašė teismą ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti visiškai.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006-11-06 sprendimu ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei D. Z. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei atmetė, o atsakovės D. Z. priešieškinį ieškovui V. Z. dėl santuokos nutraukimo esant ieškovo kaltei ir turto padalijimo patenkino visiškai. Santuoką, sudarytą 1972-02-19 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo V. Z. ir atsakovės D. Z. nutraukė dėl ieškovo V. Z. kaltės. Atsakovei D. Z. priteisė automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo data 1991 m., įsigijimo data 2006 m., 1 500 Lt vertės, ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 47 kv. m., 88 000 Lt vertės, ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) su ½ dalimi ūkinių pastatų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), 9 550 Lt vertės ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,5 ha, 16 000 Lt vertės, iš viso turto už 125 050 Lt. Ieškovui V. Z. priteisė ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) su ½ dalimi ūkinių pastatų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), 9550 Lt vertės, ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,5 ha, 16 000 Lt vertės ir UAB „Vytoda” akcijas, kurių nominali vertė 10 000 Lt, iš viso turto už 35 550 Lt. Priteisė iš ieškovo V. Z. atsakovės D. Z. naudai 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 400 Lt žyminio mokesčio, 3 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų 800 Lt, iš viso 8 400 Lt. Teismas, konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas, nes ieškovas 2000 metais paliko šeimą ir ja iki šio laiko nesirūpina. Šalys nuo 2000 metų netvarko bendro ūkio ir nebegyvena santuokinių gyvenimo (CK 3.51 str. 1 d. 1p., 3.53 str. 1 d., 2 d., 3.60 str.). Teismas, remdamasis CK 3.27 str. 1 d., sprendė, kad ieškovas V. Z. iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas. Motyvavo, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgti į kiekvieno galimybes, prisidėti prie bendro šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teismas taip pat konstatavo, kad santuokos nutraukimas dėl ieškovo V. Z. kaltės, t.y. dėl jo santuokinės neištikimybės, sukėlė atsakovei D. Z. dvasinį išgyvenimą bei sukrėtimą, sužinojus kad jos vyras nuėjo pas kitą daug jaunesnę moterį. Apie tai, kad ieškovas apgaudinėjo atsakovę su kita moterimi, sužinojo atsakovės giminės, draugai, kaimynai. Ieškovas pažemino atsakovės, kaip moters ir motinos, garbę ir orumą. Ieškovo nesąžiningumas, apgaudinėjimas, melas sugriovė atsakovės pasitikėjimą žmonėmis bei savimi ir sukėlė emocinę depresiją, dėl to jinai turėjo palikti vadovaujantį darbą. Teismas, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, rėmėsi CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. nuostatomis ir, atsižvelgęs į ieškovo sveikatos būklę (persirgęs insultą, antra stadija, didelės rizikos grupė) ir turtinę padėtį, sumažino atsakovės prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį iki 4 000 Lt. Be to, teismas, spręsdamas šį klausimą, vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir įvertino tai, kad viso neturtinės žalos atlyginimo priteisimas sukeltų ieškovui sunkius materialinius padarinius, nes jis šiuo metu yra ne tik sunkios sveikatos būklės, bet ir gauna nedideles pajamas. Teismas preziumavo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Tačiau, vadovaudamasis CK 3.123 str. 1 d. normomis, teismas atsižvelgė į tai, jog santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės ir į kitas svarbias aplinkybes bei nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo: atsakovei priteisė didesnė turto, kurią sutuoktiniai įsigijo kaip bendrą jungtinę nuosavybę (CK 3.127 str.).
Šalies argumentai
Ieškovas V. Z. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006-11-06 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinio reikalavimus tenkinti pilnai, o priešieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai santuoką nutraukė, konstatuodamas ieškovo kaltę. Tokia išvada pagrįsta tik atsakovės paaiškinimais, duotais teismui. Faktas, kad 5 metus sutuoktiniai negyvena kartu nepatvirtina ieškovo neištikimybės fakto, o patvirtina tik tą aplinkybę, kad nesugebėjo rasti kompromisų prasidėjus konfliktams, dėl to kalti abu sutuoktiniai, nes reikalavimas būti tolerantiškam galioja ne tik ieškovui, bet ir atsakovei. Teismas neteisėtai reikalavo sutuoktinio pareigų vykdymo tik iš ieškovo ir visiškai nenagrinėjo aplinkybių, kaip atsakovė vykdė savo tokias pat pareigas ieškovo atžvilgiu. Ieškovas mano, kad atsakovės paaiškinimai teismui negali sudaryti pagrindo teigti, kad dėl santuokos iširimo jai padaryta neturtinė žala ir priteisti iš ieškovo 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismo išvada, kad ieškovas pažemino atsakovės, kaip moters ir motinos garbę ir orumą, nepagrįsta jokiais įrodymais, nors pagal CPK 270 str. 4 d. 2 p. teismas privalo nurodyti įrodymus, kuriais grindžia savo išvadas. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto padalijimą, todėl teismo sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra neteisėtas. Teismas atsakovei priteisė didesnę turto dalį motyvuodamas tuo, kad santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės. Ieškovas mano, kad kaltė dėl santuokos nutraukimo negali sudaryti pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi įstatymas numato atsakomybę už kaltę dėl santuokos nutraukimo kompensuojant kitai šaliai neturtinę žalą. Teismas visiškai be pagrindo atsakovei priteisė visą ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Buto dalis įgyta santuokoje, pagal susitarimo dėl buto privatizavimo 4 p. Atsakovė tik atstovavo ieškovui ir sūnui buto privatizavimo procese. Sutuoktiniai bute gyveno kartu, iš bendrų lėšų butas buvo remontuojamas ir prižiūrimas, todėl nėra pagrindo šį turtą priskirti tik atsakovei. Teismas savo sprendimu padalino ne tik ieškovo ir atsakovės turtą, bet ir kitų asmenų turtą, priskirdamas ieškovui UAB „Vytoda“ akcijas už 10 000 Lt. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad jo vardu yra įregistruota tik 52 procentai bendrovės akcijų, todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti jam nuosavybės teisę į kitų asmenų turtą. Teismas konstatavo, kad sutuoktiniai negyvena kartu, jų bendravimas komplikuotas, bet nežiūrint į tai kaimo sodybą (gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini).) padalino dalimis. Ieškovas nesutaria su atsakove, negali bendrai naudotis turtu, šis faktas yra nustatytas byloje, todėl pasirenkant turto padalijimo būdą, teismas privalėjo atsižvelgti į šią aplinkybę. Ieškovo pasiūlytas turto padalijimo variantas, pagal kurį gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) turi būti priteistas jam, o atsakovei priteista ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), verčių skirtumą kompensuojant pinigais. Toks padalijimo būdas atitinka CK 1.5 str. reikalavimams, yra sąžiningas ir teisingas.
Atsiliepimas
Atsakovė Dalė Zinkevičienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006-11-06 sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo V. Z. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsakovė nurodo, kad apeliacinio skundo reikalavimas santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės visiškai prieštarauja bylos medžiagai, teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir įstatymams, todėl atmestinas kaip visiškai nepagrįstas. Akivaizdžiai viešas ilgametis pastovių neištikimybės ryšių egzistavimas yra viena iš kelių įstatyminių prezumpcijų pagal CK 3.60 str. 3 d. dėl kito sutuoktinio kaltės pripažinimo. Antroji įstatyminė prezumpcija dėl sutuoktinio kaltės - tai, kad teismas nustatė akivaizdų faktą, kad V. Z. paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.), šios konkrečios bylos atveju šeima palikta ir ja visiškai nesirūpinama buvo net šešerius metus. Taip pat V. Z. pažeidė iš esmės kitas savo, kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas įstatymuose, dėl kurių asmeniškai yra kaltas: draudimą pažeisti monogamijos principą (CK 3.16 str.), sutuoktinių pareigą vienas kitą remti (CK 3.27 str.). Atsakovė pabrėžia, kad jai kaltais sutuoktinio veiksmais padarytą žalą vertina daug rimčiau nei teismo priteista 4 000 Lt suma. Tačiau, susipažinusi su teismo sprendimo motyvais, kad, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį jį sumažinant, teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. ir atsižvelgė į ieškovo sveikatos būklę, teisingumo ir sąžiningumo kriterijum paremtą įsitikinimą, kad žalos atlyginimo priteisimas sukeltų sunkius materialinius padarinius, nes V. Z. gauna nedideles pajamas, yra sunkios sveikatos būklės, nebepalaiko savo pagrįsto reikalavimo dėl likusios nepriteistos 16 000 Lt neturtinės žalos iš kaltojo sutuoktinio priteisimo, nors nemano, kad sutuoktinio kalti veiksmai verti 4 000 Lt, kaip piniginė žalos išraiška. Atsakovė mano, kad sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo svarbia pripažintina ir sprendime nepaminėta aplinkybė, kurią nurodė nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, būtent tai, kad dėl ieškovės amžiaus ir gaunamų pajamų ji neturi jokios galimybės gauti lėšų kompensacijai išmokėti už pusę jai priklausančios ½ buto dalies ieškovui. Ieškovei nėra žinoma, kokios vertės ir kiek UAB „Vytoda“ akcijų turi ieškovas, tačiau jų perleidimui jokių sutikimų esant santuokoje nėra davusi. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kad juo dalijamos ir tretiesiems asmenims priklausančios UAB „Vytoda“ akcijos, todėl naikinti sprendimą apelianto reikalaujamu pagrindu nėra jokių sąlygų. Dėl kaimo sodybos (duomenys neskelbtini) teismas priėmė pagrįstą sprendimą, nes teismas motyvuotai vadovavosi CK 3.127 str. 3 d. įtvirtinta prioritetine taisykle, kad „turtas padalijamas natūra <...> jeigu galima taip padalyti“. Kaimo sodyba nėra skirta nuolatiniam gyvenimui, joje yra l ha dydžio žemės sklypas, kuris dalus, kaip dalus yra ir jame esantis gyvenamasis namas. Šioje dalyje teismo sprendimas pilnai pagrįstas, naikinti jį pagrindų nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007-02-20 nutartimi skundą tenkino iš dalies.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeitė dalyje. Teismo sprendimo dalį, kurioje nurodyta, kad ieškovui V. Z. priteista UAB „Vytoda“ akcijų 10000 Lt vertės, pakeitė, nustatant, kad ieškovui priteisiamos UAB „Vytoda“ akcijos 5200 Lt vertės, iš viso turto priteisiama už 30750 Lt, bei panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria atsakovei priteista 3200 Lt atstovavimo išlaidų. Nustatė, kad atsakovei D. Z. tenka 2/3 dalys bendro santuokinio turto, ieškovui V. Z. - 1/3 dalis bendro turto ir priteisė ieškovui V. Z. iš atsakovės D. Z. 15990 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį. Ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, pateiktą teismui 2007-02-13, atmetė. Sumažino iš ieškovo atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad iš nurodytų priteisto turto sumų matyti, jog ieškovui teko turto mažiau, negu ¼ dalis, t.y. 22,13 procento, be to, ieškovas nereikalavo baldų ir kito turto, likusio dalijamame bute. Pripažino, kad esant galimybei turtą būtina padalinti ar kompensuoti dalimis, kurios artimesnės LR CK 3.117 str. 1 d. nuostatai, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Konstatavo, kad teismas, dalindamas turtą pagrįstai pasisakė, jog sutuoktinio neištikimybė yra svarbia aplinkybe, leidžiančia teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Tačiau remdamasis tuo, kad nėra kitų aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, padarė išvadą, jog teismas per daug didelę turto dalį paskyrė atsakovei.
Ieškovo reikalavimą priteisti jam gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), ir 1 ha žemės sklypą, esantį ten pat, atmetė dėl to, kad atsakovė naudojasi šia kaimo sodyba. Nurodė, kad šalys, negalėdamos dėl nesutarimų naudotis bendru turtu turi galimybę jį parduoti, gali atsidalinti žemės sklypą iš bendros dalinės nuosavybės, todėl kritiškai vertino ieškovo paaiškinimą, jog kaimo sodybos padalijimas lygiomis dalimis yra netinkamas.
Nurodė, kad dalyje, kurioje priteista atsakovei 4000 Lt neturtinė žala, išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti – 400 Lt bei kitos būtinos išlaidos byloje – 800 Lt, teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, nes, pripažinus teismo išvadas dėl ieškovo kaltės nutraukus santuoką pagrįstomis, atsakovė turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš ieškovo.
Šalies argumentai
Atsakovė Dalė Zinkevičienė pateikė kasacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą. Kasacinį skundą grindė šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto dalių nustatymo, nepagrįstai rėmėsi tik ieškovo neištikimybės faktu ir nevertino kitos reikšmingos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės – kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip šešerius metus ja visiškai nesirūpina. Dėl to teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant CK 3.123 straipsnio 1 dalį ir pažeidė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sutuoktinio kaltės prezumpcijos aiškinimo taisyklę, todėl netinkamai taikė CK 3.70 straipsnio 2 dalies, 3.117 straipsnio 2 dalies bei 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, nutartyje nenurodyta argumentų, dėl kurių teismas nevertino pirmiau nurodytos aplinkybės, kad sutuoktinis paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina.
2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė taisyklę, draudžiančią praturtėti kito asmens sąskaita. Teismas nevertino aplinkybės, patvirtintos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kad privatizuojant 1/2 dalį buto buvo panaudoti vien tik atsakovės investiciniai čekiai, o grynaisiais pinigais apmokėta tik 12 proc. šios buto dalies vertės. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovas visus savo investicinius čekius panaudojo ne sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti, bet savo tėvų butui privatizuoti. Šį butą vėliau pardavus, atsakovė jokios lėšų dalies negavo. Investiciniai čekiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002 pateiktą išaiškinimą yra pripažįstami asmeniniu turtu.
3. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad ieškovui priteistina turto dalis didintina atsižvelgiant į tai, jog jis nereikalavo baldų ir kito bute esančio turto, prieštarauja CK 3.129 straipsniui, pagal kurį ieškinio senatis reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Byloje nustatyta, kad ieškovas paliko šeimą prieš šešerius metus.
4. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nuo 2000 metų viena išlaiko butą, savo lėšomis padarė jo remontą. Tai turėjo būti įvertinta nustatant dalijamo turto vertę.
5. Teismas, priteisdamas iš atsakovės kompensaciją, neatsižvelgė į tai, kad ji pagal amžių ir gaunamas pajamas yra nepajėgi sumokėti tokios sumos. Be to, ieškovės amžius ir nedidelės pajamos yra aplinkybės, vertintinos taikant CK 3.123 straipsnį.
6. Į atsakovei pagal CK 3.70 straipsnį priteistiną turtinės žalos atlyginimą turėjo būti įskaitytos ir bylinėjimosi išlaidos.
7. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nustatytas santuokinio turto dalis, pažeidė CK 3.118 straipsnio nuostatas dėl kompensacijų balanso sudarymo: į dalytiną turtą nepagrįstai įtraukė iš atsakovės asmeninių lėšų tuo metu, kai šalys gyveno atskirai, įsigytą automobilį „VW Golf“; neatsižvelgė į tai, kad ieškinyje akcijos iš viso nenurodytos ir byloje ieškovo nepateikta įrodymų dėl jų vertės bei kiekio, nepasisakė, kokiais įrodymais remdamasis konstatavo, kad ieškovui priklauso tik 52, o ne 100 proc. akcijų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. Z. prašė kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodydamas tokius argumentus:
1. Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas sutuoktinių turto dalių nustatymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, yra nepagrįstas. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitokias aplinkybes. Tai yra teismo prerogatyva, todėl kasatorė nepagrįstai tvirtina, kad teismas turėjo vertinti tik dvi aplinkybes – neištikimybę ir šeimos palikimą.
2. Kasatorės argumentai dėl pažeistos draudimo praturtėti kito asmens sąskaita taisyklės kritikuotini dėl to, kad vien tik buto įsigijimo už vieno iš sutuoktinių lėšas faktas nėra pagrindas pripažinti butą vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Teismas, konstatuodamas, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, pagrįstai vertino ir kitas aplinkybes – atsiskaitymą už butą ne tik investiciniais čekiais, bet ir grynaisiais pinigais, valios išreiškimą įgyjant butą nuosavybėn, taip pat tai, kad sutuoktiniai šiame bute gyveno dvidešimt aštuonerius metus ir jį išlaikė, apstatė.
3. Kasacinio skundo argumentai dėl senaties nenagrinėtini, nes pareikšti tik kasaciniame skunde, be to, ieškovas neprašė padalyti baldų ir kito bute esančio turto. Taip pat neturi reikšmės šioje byloje ir teiginiai, kad atsakovė negavo jokių lėšų už parduotą ieškovo tėvų butą.
Šalies argumentai
4. Kasatorės nurodyta aplinkybė, kad ieškovas paliko šeimą ir ja nesirūpino, negali būti pagrindu visą santuokoje įgytą turtą pripažinti atsakovės nuosavybe.
5. Kasatorės argumentai dėl akcijų padalijimo prieštarauja byloje esančiam rašytiniam įrodymui dėl atsakovui priklausančių akcijų kiekio ir vertės.
Motyvuojamoji dalis
6. Kasatorės teiginys dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas, nes ji nereikalavo atlyginti turtinę žalą. Teismas, esant ieškovo reikalavimui atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Ieškovas atsiliepime taip pat nurodė, kad su kasacinio skundo argumentu dėl netinkamo turto padalijimo būdo jis sutinka, nes turtas nepagrįstai padalytas iš dalies kompensuojant pinigais. Ieškovo teigimu, dėl atsakovės nepakankamai geros turtinės padėties nesant galimybių priteisti jo naudai piniginės kompensacijos, gali būti padidinta jo dalis bendrame turte.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutarties dalį dėl sutuoktinių turto padalijimo panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Pateikė šiuos Kasacinio teismo argumentus ir išaiškinimus:
1. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 3.123 straipsnį, nepagrįstai neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip šešerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybių, į kurias gali atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis ir teismas gali pripažinti reikšmingomis ir kitas aplinkybes, bet šios pagal aiškinamos normos prasmę turi būti turtinio pobūdžio, t. y. aplinkybės, patvirtinančios sutuoktinio geresnę ar blogesnę už kito sutuoktinio turtinę padėtį: sumažėjusias galimybes gauti pajamų (pvz., dėl ligos) ar, priešingai, padidėjusius finansinius poreikius (pvz., kai kartu lieka gyventi vaikai), taip pat aplinkybės, patvirtinančios, kad kitas sutuoktinis neprisidėjo prie turto išlaikymo, ir pan. Aplinkybės, kuriomis remiasi kasatorė (ieškovo neištikimybė ir šeimos palikimas bei nesirūpinimas ja), yra neturtinio pobūdžio ir sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, kurios konstatavimas gali sukelti ir CK nustatytas turtinio pobūdžio teisines pasekmes (pvz., teisę reikalauti turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir kt.), bet nėra savarankiškas pagrindas, savaime leidžiantis nukrypti nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį, neįrodžius, kad tam tikri kaltojo sutuoktinio veiksmai sukėlė neigiamas turtines pasekmes kitam sutuoktiniui arba turėjo įtakos bendro turto vertės sumažėjimui. Dėl to kasacinio skundo pirmasis argumentas pripažintinas nepagrįstu. Kita vertus, konstatuotina, kad teismas, vertindamas sutuoktinio neištikimybę kaip pagrindą, į kurį atsižvelgtina nustatant dalijamo sutuoktinių turto dalių dydį, šia prasme taip pat netinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2. Su CK 3.123 straipsnio taikymo problema susijęs taip pat ir kitas kasatorės argumentas – dėl buto įsigijimo aplinkybių ir jų įtakos sutuoktinių dalių nustatymui dalijant santuokinį turtą. Kasatorė teigia, kad didžioji dalis šalių buto kainos privatizavimo metu buvo sumokėta jos investiciniais čekiais, todėl į šią aplinkybę būtina atsižvelgti dalijant santuokinį turtą. Priešingu atveju ieškovas, beveik neprisidėjęs privatizuojant butą, nepagrįstai praturtėtų. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasatorės argumentą, kad investiciniai čekiai pripažintini sutuoktinio asmeniniu turtu. Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) v. (duomenys neskelbtini); bylos Nr. 3K-7-311/2002). Kita vertus, toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas lengvatinėmis sąlygomis įsigyti jas privačion nuosavybėn; tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises privatizuoti patalpas, tačiau pasinaudoti valstybės lengvatomis viena šeima galėjo tik vieną kartą. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija toje byloje taip pat nurodė, kad, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių, butai buvo parduodami šeimoms bendram naudojimui, todėl nustačius, kad butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą šalių santuokos metu, toks butas neabejotinai pripažintinas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to šiuo atveju, kai byloje nustatyta, kad dalis šalių buto kainos apmokėta atsakovės investiciniais čekiais, o dalis – iš santuokinių lėšų grynaisiais pinigais, atsižvelgiant į tai, kad butas pirktas lengvatinėmis sąlygomis (privatizuotas), o ne rinkos kaina, sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimą, taikytinas ne kompensavimo sutuoktiniui, panaudojusiam savo asmenines lėšas turtui įgyti, mechanizmas, bet CK 3.123 straipsnio nuostatos, pirmiau nurodytą aplinkybę vertinant kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.
3. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas bendrąja jungtine nuosavybe esančio santuokinio turto sąrašą, neatsižvelgė į tai, kad automobilį „VW Golf“ atsakovė įvardijo kaip jos asmeninę nuosavybę, motyvuodama tuo, kad jis įgytas iš jos asmeninių lėšų 2006 metais, t. y. tuo metu, kai ieškovas jau keleri metai kartu nebegyveno. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Atsakovės teiginys, kad automobilis priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, vertintinas kaip jos teisiškai netiksliai suformuluotas ir išreikštas pageidavimas taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatą. Teismas netinkamai vertino šias aplinkybes, todėl nepagrįstai nepasisakė dėl CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymo galimybės. Taip pat neaišku, kokiais įrodymais remdamasis apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl ieškovui priklausančių UAB „Vytoda“ akcijų kiekio ir vertės, todėl ši nutarties dalis pripažintina nemotyvuota ir nepagrįsta.
4. Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, ypač tada, kai nukrypstama nuo bendro turto dalių lygybės principo ir (arba) kai vienam iš sutuoktinių priteisto turto vertė viršija jo dalį bendrame turte, susiduriama su kompensacijos išmokėjimo klausimų sprendimu. Tokiu atveju teismui tenka pareiga, prieš padalijant konkretų turtą, jeigu vienam iš sutuoktinių tenka kitam sutuoktiniui mokėti kompensaciją pinigais, išsiaiškinti kompensaciją turėsiančio mokėti sutuoktinio galimybę įvykdyti tokią turtinę prievolę. Dėl to visų pirma turėtų būti apsvarstyta galimybė padalyti turtą taip, kad jis pagal teismo nustatytas dalis būtų šalims priteisiamas natūra, ir tik nesant tokios galimybės – kompensuojama pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas turto padalijimo natūra prioriteto netaikė ir priteisė ieškovui iš atsakovės piniginę kompensaciją, neišsiaiškinęs jos finansinių galimybių. Pažymėtina, kad dėl turto padalijimo būdo – natūra – abiejų šalių pozicijos sutampa, todėl teismui būtina į tai atsižvelgti.
5. Dėl pirmiau išdėstytų argumentų konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnio nuostatas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių, netinkamai nustatė turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sąrašą (CK 3.88, 3.118 straipsniai), nepasisakė dėl CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymo galimybės ir neįvertino galimybės turtą padalyti tik natūra, todėl nutarties dalis dėl turto padalijimo negali būti pripažinta pagrįsta ir yra naikintina. Ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies teismo sprendimas turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje keistinas.
Teismas nustatė, kad Ieškovas V.Z. ir atsakovė D. Z. susituokė 1972 m. vasario 19 d. Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir 1,000 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „Vytoda” akcijas. 2000 metais ieškovas išėjo gyventi pas kitą moterį. Šalys nuo 2000 metų netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.
Dėl turto padalijimo.
Dalinant bendrą sutuoktinių turtą būtina nustatyti dalintino turto masę ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (LR CK 3.118 str. 1 d.). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad dalintiną turtą sudaro 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (88000 Lt vertės) ir 1,000 ha ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (51100 Lt vertės).
Į dalintiną turtą neįtrauktinos UAB „Vytoda“ akcijos, nes ši įmonė yra likviduota ir išregistruota.
Taip pat į dalintiną turtą neįtrauktinas ir automobilis „VW Golf“. Minėtą automobilį atsakovė įvardijo kaip jos asmeninę nuosavybę, motyvuodama tuo, kad jis įgytas iš jos asmeninių lėšų 2006 metais, t. y. tuo metu, kai ieškovas jau keleri metai kartu nebegyveno. Atsakovės teiginys, kad automobilis priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, vertintinas kaip jos teisiškai netiksliai suformuluotas ir išreikštas pageidavimas taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatą. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Ieškovas atsakovę paliko 2000 metais, jis pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, todėl nustatytina, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias santuokoje įgyto turto padalijimą, todėl teismo sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra neteisėtas yra pagrįstas
Teismas atsakovei priteisė didesnę turto dalį motyvuodamas tuo, kad santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės. Ieškovas mano, kad kaltė dėl santuokos nutraukimo negali sudaryti pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi įstatymas numato atsakomybę už kaltę dėl santuokos nutraukimo kompensuojant kitai šaliai neturtinę žalą. Tokia ieškovo pozicija yra pagrįsta. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybių, į kurias gali atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti reikšmingomis ir kitas aplinkybes, bet šios pagal aiškinamos normos prasmę turi būti turtinio pobūdžio, t. y. aplinkybės, patvirtinančios sutuoktinio geresnę ar blogesnę už kito sutuoktinio turtinę padėtį: sumažėjusias galimybes gauti pajamų ar, priešingai, padidėjusius finansinius poreikius, taip pat aplinkybės, patvirtinančios, kad kitas sutuoktinis neprisidėjo prie turto išlaikymo, ir pan. Ieškovo neištikimybė ir šeimos palikimas bei nesirūpinimas atsakove, yra neturtinio pobūdžio ir sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, kurios konstatavimas gali sukelti ir CK nustatytas turtinio pobūdžio teisines pasekmes, bet nėra savarankiškas pagrindas, savaime leidžiantis nukrypti nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį, neįrodžius, kad tam tikri kaltojo sutuoktinio veiksmai sukėlė neigiamas turtines pasekmes kitam sutuoktiniui arba turėjo įtakos bendro turto vertės sumažėjimui.
Apelianto argumentas, kad teismas visiškai be pagrindo atsakovei priteisė visą ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas. Didžioji dalis šalių buto kainos privatizavimo metu buvo sumokėta atsakovės investiciniais čekiais, todėl į šią aplinkybę būtina atsižvelgti dalijant santuokinį turtą. Priešingu atveju ieškovas, beveik neprisidėjęs privatizuojant butą, nepagrįstai praturtėtų. Investiciniai čekiai pripažintini sutuoktinio asmeniniu turtu. Dėl to šiuo atveju, kai byloje nustatyta, kad didžioji dalis šalių buto kainos apmokėta atsakovės investiciniais čekiais, o dalis – iš santuokinių lėšų grynaisiais pinigais, atsižvelgiant į tai, kad butas pirktas lengvatinėmis sąlygomis (privatizuotas), o ne rinkos kaina, sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimą, taikytinos CK 3.123 straipsnio nuostatos laikant minėtas aplinkybes pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo leidžia ir ta aplinkybė, kad palikęs šeimą ieškovas neprisidėjo prie bendro turto išlaikymo.
Apelianto argumentas, kad teismas konstatavęs, jog sutuoktiniai negyvena kartu, jų bendravimas komplikuotas, neatsižvelgdamas į tai kaimo sodybą nepagrįstai padalino dalimis yra pagrįstas. Ieškovas nesutaria su atsakove, negali bendrai naudotis turtu, šis faktas yra nustatytas byloje, todėl pasirenkant turto padalijimo būdą, teismas privalėjo atsižvelgti į šią aplinkybę. Esant įvardintai situacijai, dalijant šalių bendrą turtą, jis turi būti padalintas taip, kad šalys nebeturėtų bendrai naudojamo turto.
Kaip jau minėta, dalintiną turtą sudaro 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė 88000 Lt ir 1,000 ha ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), kurių vertė 51100 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė už beveik visą šalims priklausančio buto dalį sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis (investiciniais čekiais), be to viena išlaikė visą turtą, kolegija laiko, kad tai yra pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo LR CK 3.123 straipsnio pagrindu ir atsakovei skirti 63,2638/100 turto dalis, t.y. 18450 Lt didesnę turto dalį - 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė 88000 Lt, o ieškovui – 36,7362/100 turto dalis – t.y. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių vertė 51100 Lt.
Dėl žyminių mokesčių ir bylinėjimosi išlaidų.
Keičiant sprendimą perskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Valstybei priteistini šalių nesumokėti mokesčiai, kurių mokėjimas buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
Ieškovas sumokėjo 150 Lt žyminio mokesčio. Likusio mokesčio sumokėjimas jam atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo. Ieškovui paskirta turto, kurio vertė – 51100 Lt. Nuo šios sumos jis privalėtų sumokėti 1533 Lt dydžio mokestį. Taip pat ieškovas privalėjo sumokėti 100 Lt dydžio mokestį už reikalavimą nutraukti santuoką. Todėl iš ieškovo valstybei priteistina likusi žyminio mokesčio dalis - 1483 Lt (1533+100-150).
Atsakovė sumokėjo 400 Lt žyminio mokesčio. Likusio mokesčio sumokėjimas jai atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo. Atsakovei priteista turto, kurio vertė – 88000 Lt. Nuo šios sumos ji privalėtų sumokėti 2640 Lt dydžio mokestį. Taip pat atsakovė privalėjo sumokėti 100 lt dydžio mokestį už reikalavimą nutraukti santuoką. Todėl, iš atsakovės valstybei priteistina likusi žyminio mokesčio dalis - 2340 Lt (2640+100-400).
Atsakovas mokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Ieškovė – už kasacinį. Kadangi abu skundai buvo patenkinti tik iš dalies, minėtos išlaidos lieka šalims.
Šioje byloje nėra laimėjusios šalies. Tiek ieškinys, tiek priešieškinys buvo patenkinti iš dalies. Atsakovė sumokėjo 4700 Lt už advokato pagalbą ir 800 Lt už dalintino turto vertinimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes jai iš ieškovo priteistina pusė šių išlaidų – 2750 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 326 str. 1 d. 3 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje pakeisti.
D. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su ūkiniais ir kiemo pastatais unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine D. Z. nuosavybe.
Priteisti D. Z. iš V. Z. 2750 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš D. Z. 2340 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš V. Z. 1483 Lt žyminio mokesčio valstybei.