Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimo Š. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. P. Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas subendrinta 1550 Eur bauda su transporto priemonės – automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – priklausančios A. M., konfiskavimu. Š. P. nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 7 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus – 2,99 promilės (įvertinus prietaiso paklaidą vairuotojo naudai 2,93 promilės) – neblaivumas. Vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų kitiems asmenims bei jų turto saugumui pavojaus, neatsižvelgė į kelio reljefą bei oro sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į kelio apšvietimo stulpą ir jį nulaužė. Įvykus eismo įvykiui, apie jį nepranešė policijos pareigūnams ir iš įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127, 219 punktų reikalavimus.Kauno apylinkės teismas, individualizuodamas Š. P. skirtiną nuobaudą, konstatavo, kad transporto priemonės, kuria buvo padaryti pažeidimai, konfiskavimas šiuo atveju yra būtinas, o tai, kad automobilis priklauso kitam, ne pažeidimą padariusiam, asmeniui, nėra kliūtis taikyti šios rūšies nuobaudą.Apeliaciniame skunde A. M. prašo nekonfiskuoti automobilio, kadangi jo netekęs, liks be transporto priemonės ir neturės su kuo vežioti sergančio brolio.Skunde A. M. nurodo, kad automobilis priklauso jam. 2016 m. rugsėjo 25 d. automobilį paskolino Š. P. važinėti į darbą. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo A. M. skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. M. apeliacinis skundas tenkinamas. Apeliaciniame skunde neginčijamos faktinės Š. P. padarytų pažeidimų aplinkybės, tačiau nesutinkama su teismo sprendimu konfiskuoti transporto priemonę, priklausančią ne administracinius teisės pažeidimus padariusiam, o kitam asmeniui.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, spręstina, ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3¹ straipsnis numato tai, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. Analizuojant Įstatymo nuostatas, nagrinėjamu atveju pagrindų perkvalifikuoti Š. P. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, pagal ANK 423 straipsnio atitinkamą dalį nėra teisinio pagrindo. Š. P. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus, 2,93 promilės, girtumas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų kitų asmenų bei jų turto saugumui pavojaus, neatsižvelgė į kelio reljefą bei oro sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, atsitrenkė į kelio apšvietimo stulpą ir jį nulaužė. Šios neginčytinos bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog perkvalifikavus veiką pagal naujai galiojantį ANK, Š. P. atsakomybė tik pasunkėtų, nes už transporto priemonių vairavimą esant vidutinio ar sunkaus girtumo laipsniui, kaltininkui numatoma ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas perkvalifikuoti Š. P. padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, į (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytą nusižengimą.ANK 426 straipsnio 1 dalyje (aukštesnysis teismas laiko, jog padaryta žala neviršija 15 BBND, kadangi bylos medžiagoje nėra nustatytas konkretus padarytos žalos dydis ir taikyti sunkesnę atsakomybę, nustatančią pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra teisinio pagrindo) nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio neturtintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims užtraukia baudą nuo 850 Eur iki 1500 Eur. Taip pat asmeniui gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje mažėja galimos skirti baudos dydžio vidurkis nuo 1303 (pagal ATPK) iki 1175 Eur, nebegalima skirti administracinio arešto, todėl Š. P. veiksmai turėtų būti perkvalifikuojami pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu ir nesant ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir asmens kaltės, konstatuoja, kad Š. P. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, su kuriomis nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Š. P. padarytą nusižengimą perkvalifikavus pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, iš naujo spręstinas administracinės nuobaudos paskyrimo klausimas. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Š. P. dėl pažeidimo kaltės neneigė ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Š. P. anksčiau baustas administracine tvarka, taip pat ir už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Pirmosios instancijos teismas už šios rūšies nusižengimą Š. P. skyrė baudą, artimą sankcijos vidurkiui. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus Š. P. charakterizuojančius duomenis, pažeidimo padarymo aplinkybes, jam skirtina ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui artima bauda. Pagal minėtą straipsnį asmeniui už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas, tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat tai, kad transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip papildoma, o ne privaloma, nuobauda, sprendžia, kad konfiskuoti transporto priemonę, kuria buvo padarytas pažeidimas, nėra pagrindo. Skundžiamu nutarimu Š. P., kaip minėta, buvo nubaustas ir už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Konstatavus, kad perkvalifikuoti šį pažeidimą pagal ANK nėra teisinio pagrindo, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas dėl nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – skyrimo už šį pažeidimą, nagrinėjamu atveju bus tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikytina bylos teisena pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normas.ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas yra numatyta ne kaip privaloma, o kaip papildoma administracinė nuobauda, dėl kurios taikymo kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas sprendžia individualiai, įvertinęs konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo konfiskuotas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymo įrankis. Taigi, ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta šio straipsnio taikymo sąlyga (konfiskuojamas gali būti daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis), šiuo atveju nustatyta. Tačiau byloje taip pat nustatyta ir tai, kad minėtas automobilis yra ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Š. P., o A. M. nuosavybė. Pagal ATPK 26 straipsnio (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymas Nr. XII-2049) nuostatas, įsigaliojusias nuo 2016 m. sausio 1 d., gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Kitam asmeniui priklausantis daiktas, buvęs teisės pažeidimo padarymo įrankiu ar priemone, už <...> ATPK 127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą gali būti konfiskuotas tik tada, kai yra bent viena šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų: 1) jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja, t. y. automobilio savininkui A. M. buvo žinoma, kad jam priklausantis automobilis bus naudojamas administraciniams teisės pažeidimams daryti. Duodamas paaiškinimus teismo posėdyje A. M. nurodė, kad su Š. P. yra pažįstami, kartu dirba. Automobilį davė visai brigadai, keturiems asmenims, nes jiems reikėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) dirbti. Automobilį davė jiems bendrai, vairuoja visi. Tiksliai neatsimena, bet gali būti, kad automobilį davė rugsėjo 27 d., automobilio reikėjo 2-3 savaitėms. Automobilį duodavo ir anksčiau, tačiau nieko neatsitikdavo. A. M. nurodytos aplinkybės nėra paneigtos, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad A. M. buvo žinoma, jog Š. P. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad automobilio savininkas žinojo, jog automobilis bus panaudotas pažeidimams daryti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad transporto priemonės savininkas, patikėdamas Š. P. transporto priemonę darbiniais tikslais, elgėsi nerūpestingai. Tokių aplinkybių nenurodyta ir skundžiamame nutarime. Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad šiuo konkrečiu atveju nenustatyta aplinkybė, nurodyta ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte, todėl automobilio konfiskavimas, priešingai, negu nustatyta skundžiamame apylinkės teismo nutarime, nėra galimas. Apylinkės teismas nepagrįstai, remdamasis tik formaliais argumentais, nurodė, kad A. M. leido Š. P. disponuoti automobiliu, todėl negalima daryti išvados, kad jis nebuvo atsakingas už nuosavybės panaudojimą teisei priešingai veikai daryti. Pažymima, kad vien ta aplinkybė, jog automobilis iš jo savininko buvo paimtas ne prieš jo valią, atsižvelgiant į ATPK 26 straipsnio nuostatas, nelaikytina absoliučiu pagrindu jį konfiskuoti. Kaip minėta, būtina sąlyga ATPK 26 straipsnio nuostatų taikymui yra transporto priemonės savininko žinojimas, kad jam priklausanti transporto priemonė bus panaudota pažeidimui daryti. Šioje byloje tokia aplinkybė objektyviais ir abejonių nekeliančiais duomenimis nėra nustatyta, todėl nutarimo dalis, kuria nutarta konfiskuoti A. M. priklausantį automobilį, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

A. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimą pakeisti.

Š. P. veiką iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir už šio administracinio nusižengimo padarymą skirti 1180 Eur baudą.

Š. P. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, neskirti papildomos nuobaudos – automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. M., konfiskavimo.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskirtą 1180 Eur baudą ir už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą paskirtą 1550 Eur baudą subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą 1550 Eur baudą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.