Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui K. G., nukentėjusiems A. Z., A. D., V. G., D. B., gynėjui advokatui V. Š., viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

E. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1985-12-04 Alytaus r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, susituokęs, išlaikytinių neturintis, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), - šiuo metu atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose, teistas : 1) 2002-04-23 Alytaus r. apyl. teismo pagal 1964 m. LR BK 271 str. 1 ir 2 d. d., - 1 m. terminuoto laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 1 m., 2) 2003-06-02 Alytaus r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., - 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 2 m., 3) 2004-05-11 Alytaus r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 64 str., - 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 4) 2006-06-19 Alytaus r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 64 str., - 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 5) 2006-07-18 Alytaus r. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 64 str., - 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 6) 2009-03-19 Alytaus r. apyl. teismo pagal LR BK 148 str. 1 d., 150 str. 3 d., 302 str. 1 d., - 5 m. terminuoto laisvės atėmimo, 7) 2009-11-17 Alytaus r. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 63 str., - 5 m. terminuoto laisvės atėmimo, 8) 2010-03-30 Alytaus r. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str., - 5 m. 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo (teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. M. pasipriešino valstybės tarnautojams : 2013-02-03 apie 22.00 val. Vilkaviškio r. sav. Kybartų m. J. Biliūno g. Nr. 14 esančiuose pataisos namuose, kur atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, drausmės grupės kameroje Nr. 118, pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojams A. D., V. G., D. B. ir A. Z. (pamainos vyresnysis), valstybės tarnautojams, vykdant tarnybą ir pareikalavus išeiti iš kameros dėl fiksuojamo įstaigos režimo pažeidimo, – alkoholinių gėrimų vartojimo, be teisėto tam pagrindo atsisakė tai padaryti, grasino jiems fiziniu smurtu ir bandė juos užpulti bei sužaloti rankoje laikytu savadarbiu peiliu, tačiau to buvo išvengta aktyviais kitų nuteistųjų bei nukentėjusiojo A. Z., atėmusio peilį, veiksmais.

Šiais veiksmais kaltinamasis E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

1. Kaltinamasis E. M. kaltu teisme prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi, viešai atsiprašė nukentėjusiųjų, apie įvykio aplinkybes paaiškino, jog tiriamo įvykio metu atliko bausmę Kybartų PN drausmės grupės 118 –oje kameroje, kartu su juo kalėjo A. P. ir G. B.. Įvykio vakarą jie visi trys gėrė pačių pasigamintą naminę degtinę, pats buvo jau smarkiai girtas ir dėl to ne visas detales beprisimena. Prisimena, jog išgertuvių metu tarpusavyje susipyko, kilo triukšmas. Tuomet į kamerą atėjo 4 nukentėjusieji pareigūnai, reikalavo visus tris išeiti iš kameros. Jis atsisakė išeiti, kodėl, negali pasakyti, matyt dėl girtumo. Taip pat prisimena, jog rankoje turėjo savo savadarbį peilį, tačiau kuriuo momentu jį pasiėmė, negalintis prisiminti. Ką jis sakė laikydamas rankoje peilį, ar grasino ir puolė pareigūnus, neprisimenantis, tačiau tikrai neneigia galėjęs dėl girtumo grasinti. Jis taip pat nepamenantis, ar peilį po incidento atidavė pats, ar jį atėmė pareigūnas. Po incidento pats išėjo iš kameros, jam buvo nustatytas artimas sunkiam girtumas ir uždarytas į baudos izoliatorių.

2. Nukentėjusysis A. Z. paaiškino, jog įvykio metu dirbo pataisos namuose pamainos vyresniuoju. Radijo ryšiu nukentėjusysis prižiūrėtojas A. D. pranešė, jog drausmės grupės kameroje vyksta muštynės tarp nuteistųjų. Nuėjo jis, taip pat nukentėjusieji D. B. ir V. G.. Kai atidarė 118-os kameros, kurioje vyko triukšmas, duris, iš karto iš jos pasijuto stiprus alkoholio kvapas, nuteistieji, tame tarpe ir kaltinamasis, buvo akivaizdžiai girti. Jis iš karto pareikalavus nuteistuosius išeiti iš kameros, tačiau šie neklausė, kaltinamasis išviso atsisakė tai daryti, to niekuo nemotyvavo, juos iškeikė. Kai jie, pareigūnai, užėjo vidun ketindami nuteistuosius išvesdinti prievarta, kaltinamasis nuo stalo pagriebė į ranką savadarbį peilį, suriko, kad „papjaus“, nes jam vis vien kiek „sėdėti“, žengė link kitų pareigūnų, tačiau kaltinamąjį sulaikė kt. 2 nuteistieji, o jis pats, A. Z., peilį atėmė, vėliau jį perdavė tyrėjams.

3-5. Tokias pačias nusikaltimo įvykio aplinkybes byloje nurodė ir nukentėjusieji A. D., V. G. ir D. B. teisiamajame posėdyje ištirtuose ikiteisminio tyrimo apklausų, akistatų ir parodymų tikrinimo vietoje protokoluose (b. l. 14-15, 16-17, 18-20, 22, 23-24, 25-27 bei 29, 1 tome).

6. Teisiamajame posėdyje ištirtame ikiteisminio tyrimo apklausos protokole liudytojas G. B. taip pat patvirtinęs, jog įvykio vakarą kartu su nuteistaisiais A. P. ir kaltinamuoju E. M. drausmės grupės kameroje Nr. 118 gėrė namų gamybos alkoholį, jis pasigėrė ir tolimesnių įvykio tvirtina neprisimenantis (b. l. 32, 1 tome).

7. 2013-02-05 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio r. sav., Kybartų m. J. B. g. Nr. 14 esančiuose pataisos namuose, atskirame drausmės grupės ir kamerų tipo patalpų bei sveikatos priežiūros tarnybos pastate, už kontrolės posto Nr. 4, pirmame aukšte abipus koridoriaus yra kameros, tarp kurių kairėje yra ir patalpa Nr. 118. Į patalpą veda metalinės durys, už jų yra grotos, toliau 6x3 m. dydžio patalpa su san. mazgu, dviem dviaukštėmis lovomis, spintele, drabužių pakaba, stalu su sėdimomis vietomis (b. l. 3-6, 1 tome).

8. 2013-02-03, 22.30 val. kaltinamajam E. M. tikrinimo aktu Nr. (1.6)-151/34 nustatytas 2,15 prom. girtumas (b. l. 39, 1 tome), 22.55 val. G. B., - 1,36 prom. girtumas (b. l. 43, 1 tome) bei 22.45 val. A. P., - 0,97 prom. (b.l. 48, 1 tome).

9. 2013-02-05 daiktinio įrodymo, - savadarbio peilio, pateikto prie bylos nukentėjusiojo A. Z., apžiūra nustatyta, jog jis yra savadarbis medine rankena, geležtė vienašmenė 67 mm ilgio, 17 mm pločio ir 1 mm storio, jos smaigalys užapvalintas (b. l. 51, 52-54, 1 tome).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai duomenys teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis be jokio teisėto tam pagrindo, būdamas girtas ir tuo padaręs akivaizdų įstaigos režimo pažeidimą, tyčia nepaklauso teisėtiems valstybės tarnautojų pareigas ėjusių nukentėjusiųjų reikalavimams, o įspėtas dėl galimo spec. priemonių panaudojimo, nukentėjusiems pasipriešino grasindamas fiziniu smurtu ir siekdamas, bandydamas juos fiziškai užpulti bei sužaloti peiliu, ko buvo išvengta aktyviais kt. nuteistųjų ir nukentėjusio A. Z. aktyviais veiksmais.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiems nusikaltimo įvykio metu atsisakė paklusti, grasino fiziniu susidorojimu ir fiziškai pasipriešino bandydamas užpulti būtent kaltinamasis E. M.. Antra, kaltinamasis taip aktyviai prieš nukentėjusius veikė tiesiogine staigiąja tyčia, o fizinio skausmo sukėlimo, kūno sužalojimų padarymo ir sveikatos sutrikdymo jiems pavyko išvengti tik dėka aktyvių kitų kameroje buvusių nuteistųjų ir vieno iš nukentėjusiųjų (A. Z.) veiksmų. Trečia, nukentėjusieji įvykio metu buvo tarnyboje, dirbdami nuteistųjų prižiūrėtojais atliko ne tik valstybės tarnautojų funkciją, bet ir pareigą – siekė nutraukti, užfiksuoti ir išaiškinti akivaizdų kaltinamojo ir kt. dviejų nuteistųjų padarytą įstaigos režimo pažeidimą. Ketvirta, kaltinamojo veiksmai nusikaltimo įvykio situacijoje analizuojamo baudžiamojo įstatymo prasme neabejotinai laikytini grasinimu fiziniu smurtu ir pasikėsinimu tokį panaudoti, atliktais kryptingai – kad pasipriešinti režimo pažeidimo fiksavimui, išaiškinimui ir gresiančiam nubaudimui. Aplinkybė, kad tiesioginio smūgių peiliu ar kt. būdu sudavimo nukentėjusiems pavyko išvengti, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, kadangi inkriminuoto nusikaltimo sudėtis yra formalaus pobūdžio, t.y. veika laikoma baigta nuo veiksmų, kuriais siekiama pasipriešinti smurtu atlikimo. Į faktinę aplinkybę, kad nebuvo sukelta sunkesnių padarinių, susijusių su fizinio skausmo sukėlimu, kūno sužalojimų padarymu, sveikatos sutrikdymu, susargdinimu nukentėjusiems asmenims, bus atsižvelgta individualizuojant bausmę.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja nedidesniu ir nemažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 286 str.) dispocizijoje. Teismo vertinimu, aukščiau jau pažymėtą kaltinamojo veikimo pavojingumą ženkliai mažinančią aplinkybę, kad nukentėjusiems realiai nebuvo nei sukelta fizinio skausmo, nei padaryta kūno sužalojimų ar kitaip sutrikdyta jų sveikata, atsveria kitos aplinkybės, kuriomis nusikalstami veiksmai buvo padaryti ir kurios didina veikos pavojingumą, - pasipriešinta buvo pataisos namuose (įstaigoje, kur siekiama nuteistuosius perauklėti ir pataisyti), kur galioja ypatingas specialus režimas ir padidinti reikalavimai nuteistųjų elgesiui, prieš tiesioginę kaltinamojo priežiūrą vykdžiusius darbuotojus, be to, kaltinamasis tuo pat metu priešinosi keturiems tarnautojams ir bandė juos fiziškai užpulti pavojingu sveikatai ir net gyvybei daiktu, - peiliu. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl pakartotinai dar ir bausmės parinkimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).

Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina neigiamai : kaltinamasis per vienuolika paskutiniųjų metų teismo teisiamas jau 9-ąjį kartą, visos jo padarytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, šį kartą nusikalto atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, būdamas recidyvistu, prieš jo priežiūros pareigūnus, paskutinės bausmės atlikimo metu jau net 26 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už nepaklusimą bei psichinį smurtą prieš įstaigos pareigūnus, administracijos darbuotojus, visos nuobaudos tebegalioja, skatintas nė karto nebuvo, jau trečią kartą bausmę atlikti yra perkeltas į drausmės grupę, jo požiūris į priežiūros darbuotojus neigiamas, jis įžūlus, agresyvus, konfliktiškas, todėl įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai. Kaltinamasis yra dar labai jaunas, pilnai galintis dirbti, nes yra visiškai darbingas, tačiau nepaisant to, teismo vertinimu, jau yra susiformavusi kriminalinė asmenybė.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą teisme kaltu ir nuoširdžiai pareikštą gailėjimąsi, taip pat viešą nukentėjusiųjų atsiprašymą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.)

Kaltinamojo E. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo apsvaigimą nuo alkoholio iki artimo sunkiam 2,15 prom. girtumo, kas, kaip teismui pripažino ir pats kaltinamasis, daugiausiai ir paskatino jį nusikalsti (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant apylygiu, tačiau konstatavus itin neigiamus kaltinamojo asmenybės aspektus, yra teisinga kaltinamajam paskirti bausmę, savo dydžiu didesnę nei įstatymo sankcijos vidurkis, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti maksimalią ar artimą tokiai bausmę, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau, buvo nustatyta esminė atsakomybę lengvinanti ir kitų kaltinamojo veikos pavojingumą mažinančių aplinkybių.

Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., ir kaltinamajam E. M., kaip už nesunkų tyčinį nusikaltimą teisiamam ir nusikaltusiam per bausmės už tyčinį nusikaltimą atlikimą recidyvistui, paskirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas ir aukščiau analizuotas šios bylos faktines aplinkybes, pagal baudžiamojo įstatymo sankciją (vidurkis – 1 m. 7 mėn. 15 d.) nustatytinas 2 m. Tokia bausmė visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą.

Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).

Kadangi kaltinamasis teisme prisipažino esąs kaltas ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas teisiamajame posėdyje, kaltinamojo atžvilgiu, kaip to prašė tiek gynėjas, tiek kaltintojas, taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t.y. šiuo atveju iki 1 m. 4 mėn.

Už šį nusikaltimą skiriama bausmė (1 m. 4 mėn. terminuoto laisvės atėmimo) pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d. d. taisykles subendrintina dalinio sudėjimo būdu su neatlikta dalimi bausmės, paskirtos 2010-03-30 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-572/2010, pridedant 1 m. dalį nuo naujai skiriamos bausmės, ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė – 6 m. 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, bausmė skaičiuotina nuo 2010-03-30, į šią nustatomą galutinę bausmę taip pat įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal 2009-11-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-351-791/2009 (b. l. 99-103, 104-111, 1 tome). Tokio bausmių bendrinimo būdo parinkimą, kai pridedama didesnė dalis nuo naujai skiriamos bausmės, lemia aplinkybės, jog kaltinamasis nusikalto jau atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, prieš apsaugos ir priežiūros tarnautojus, būdamas baustas už panašius prieš apsaugos pareigūnus nukreiptus neteisėtus veiksmus drausminėmis nuobaudomis, pastarasis nusikaltimas nėra niekaip susijęs su ankstesniaisiais, kaltinamasis teisiamas jau 9-ąjį kartą ir visiškai nelinkęs taisytis.

Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra faktinių pagrindų.

Kaltinamajam E. M. byloje kardomoji priemonė lig šiol nebuvo paskirta, tokio būtinumo nėra ir skelbiant šį nuosprendį (kaltinamasis atlieka ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę pagal kt. teismo nuosprendį).

Daiktinis įrodymas, - savadarbis peilis, laikinai saugomas Vilkaviškio rajono policijos komisariate (b. l. 62, 1 tome), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Civilinių ieškinių byloje nepareiškia, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas

nusprendė:

E. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nuteisti jį 2 metams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. nuostatas, bausmę E. M. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 1 (vienerių) m. 4 (keturių) mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Šią bausmę subendrinti pagal Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d. d. taisykles dalinio sudėjimo būdu su neatlikta dalimi 5 m. 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2010-03-30 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-572/2010, ir E. M. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) metus 8 (aštuonis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, bausmę skaičiuoti nuo 2010-03-30, į šią nustatomą galutinę bausmę taip pat įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2009-11-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-351-791/2009.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Daiktinį įrodymą, - peilį, laikinai saugomą Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.