Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo, suinteresuotas asmuo L. J., atstovaujama įstatyminės atstovės M. Ž., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atgręžti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo c.b. Nr. 2-4503-726/2015 įvykdymą ir priteisti iš suinteresuoto asmens L. J., atstovaujamos įstatyminės atstovės M. Ž., pareiškėjui K. M. 1200 EUR sumokėto išlaikymo išmokų. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjo 150 EUR išlaikymą nepilnametei dukteriai L. J.. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi minėtą sprendimą pakeitė ir ieškovės M. Ž. ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo atmetė bei priteisė 532,40 EUR advokato išlaidų pareiškėjo naudai. Pareiškėjo nuomone, pakeitus minėtą sprendimą ir ieškinį atmetus, vadovaujantis CPK 760 str. 1 d. atsirado prielaidos spręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, kadangi pareiškėjas nebeturi pareigos teikti savo vaikui papildomą išlaikymą ir vykdydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą nepagrįstai sumokėjo dukrai iš viso 1200 EUR išlaikymą. Pažymėjo, kad pakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas melagingų L. J. įstatyminės atstovės M. Ž. pateiktų duomenų pagrindu.

Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo L. J., atstovaujama įstatyminės atstovės M. Ž. su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia M. Ž. nesąžiningumą yra ištraukti iš konteksto. Pareiškėjas neįrodė M. Ž. nesąžiningumo, todėl šiuo atveju sprendimo vykdymo atgręžimas nėra įmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjo K. M. pareiškimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo. Priteisė M. Ž. 300,00 EUR bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo K. M.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo pakeistas, ieškinį atmetant, ne dėl to, kad sprendimas buvo pagrįstas kokiais nors ieškovės M. Ž. pateiktais melagingais duomenimis ar kokiais nors suklastotais dokumentais, bet dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo byloje nustatytų aplinkybių vertinimo. Įvykdymo atgręžimo klausimo išsprendimui neturi reikšmės pareiškėjo akcentuojama aplinkybė, kad ieškovė M. Ž. savo pasikeitusią turtinę padėtį grindė savo pareiga išlaikyti studijuojantį sūnų iš pirmosios santuokos. Aplinkybę, kad apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas ieškovės argumentus, kad ji dėl teisinių žinių stokos nesuprato, jog atsakovas negali išlaikymo dukrai suteikti turtu, M. Ž. elgesį vertino kaip nesąžiningą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas dėl to, kad buvo grindžiamas ieškovės M. Ž. melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas K. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog CPK 762 str. 3 d. nereikalauja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų apeliacinės instancijos teismo panaikintas išimtinai dėl to, kad ieškovės pateikė melagingus duomenis ar suklastotus dokumentus. Pakanka nustatyti faktą, kad bent vienas iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų buvo paremtas melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais. Situacija ar teismui pateikti duomenys buvo melagingi, turi įvertinti teismas nagrinėjantis sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai neįvertino pareiškėjo nurodytų argumentų apie M. Ž. teismui pateiktus melagingus duomenis. Patikslinto ieškinio pateikimo metu M. Ž. žinojo arba turėjo žinoti apie nutrauktas sūnaus studijas, tačiau šiuo argumentu rėmėsi savo reikalavimams pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai įvertino aplinkybes dėl nesąžiningo M. Ž. elgesio, kuris konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartyje. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visas suinteresuoto asmens M. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Jos sudaro ketvirtadalį pareiškėjo prašomos priteisti sumos. Ginčas šiuo atveju nebuvo sudėtingas, suinteresuotą asmenį atstovavo ta pati advokatė, kuri atstovavo ir ankstesnėje byloje, taigi, advokato darbo ir laiko sąnaudos buvo minimalios, todėl 300 EUR išlaidų už advokato pagalbą dydis neproporcingas ir mažintinas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. J. atstovaujama M. Ž. su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas ne todėl, kad M. Ž. nurodė melagingus duomenis. Nesąžiningumas pasireiškęs melagingų žinių suteikimu bylą nagrinėjančiam teismui turi būti suprantamas kaip tikrovės neatitinkančių, neegzistuojančių ar esmingai iškreiptų faktinių duomenų pranešimas, turėjęs lemiamos įtakos priimant sprendimą. Todėl apelianto argumentai nepagrįsti. Pažymėjo, kad sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą nagrinėja apeliacinės ir kasacinės instancijos teismas, aplinkybė, jog apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju tokio klausimo nesprendė tik įrodo, kad tam nėra jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė kodėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pagrindu atgręžti teismo sprendimo vykdymą, todėl pareiškėjo argumentai, dėl nurodytų aplinkybių neišnagrinėjimo atmestini. Pažymėjo, kad M. Ž. sūnaus studijų nutraukimo aplinkybė teismui buvo žinoma iki priimant teismo sprendimą. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartyje žodis nesąžiningas pavartotas ne sprendžiant išlaikymo teisėtumo klausimą, o vertinant M. Ž. apeliacinio skundo argumentus. M. Ž. kreipimasis į teismą buvo pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, o ne siekiu nesąžiningai pasipelnyti. Suinteresuoto asmens vertinimu, skundžiama nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir nėra teisinio pagrindo jas mažinti. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje suinteresuotą asmenį atstovavo advokato padėjėja, kurios atstovavimo negalima tapatinti su advokatės, kuri atstovavo suinteresuotą asmenį ankstesnėje byloje. Suinteresuoto asmens atstovei šioje byloje reikėjo susipažinti su prie šios bylos prijungta civilinės bylos medžiaga, kas pareikalavo nemažai laiko sąnaudų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl sprendimo vykdymo atgręžimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo sąlygų

Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuoja LR CPK 760-762 str. Sprendimo įvykdymo atgręžimas LR CPK 760 str. 1 d. apibrėžiamas kaip grąžinimas atsakovui visko, kas iš jo buvo išieškota ieškovo naudai pagal panaikintą jau įvykdytą teismo sprendimą, t. y. jeigu panaikinamas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai. Pagal LR CPK reglamentavimą sprendimų įvykdymo atgręžimo institutas iš esmės ribojamas tik bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo. Tokiose bylose atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kada panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo pateiktais melagingais duomenimis arba suklastotais dokumentais (LR CPK 762 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiama nutartimi konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo pakeistas, ieškinį atmetant, ne dėl to, kad sprendimas buvo pagrįstas kokiais nors ieškovės M. Ž. pateiktais melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais, o dėl netinkamo aplinkybių vertinimo, atsižvelgdamas į tai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atgręžti sprendimo vykdymą.

Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi panaikinto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo priėmimui įtakos turėjo ieškovės M. Ž. pateikti melagingi duomenys, t.y. jog M. Ž. savo pasikeitusią turtinę padėtį grindė pareiga išlaikyti studijuojantį sūnų. Apelianto įsitikinimu, sprendimo vykdymo atgręžimui pakanka konstatuoti faktą, kad bent vienas iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų būtų pagrįstas melagingais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Apeliantas šiuo atveju siekia atgręžti sprendimo vykdymą, kuriuo jo nepilnamečiam vaikui buvo priteistas išlaikymas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu 150 EUR išlaikymas iš pareiškėjo priteistas įvertinus pasikeitusius nepilnametės dukros poreikius bei šalių turtinę padėtį. Tuo tarpu pareiškėjo akcentuojama ieškovės galimai nurodyta melaginga aplinkybe dėl sūnaus studijų universitete, teismas priimdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą, iš viso nesirėmė. Kad pirmosios instancijos teismo sprendimui įtakos turėjo minėta aplinkybė, negalima konstatuoti ir įvertinus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį, kuria sprendimas panaikintas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas, kurio vykdymo atgręžimo siekia pareiškėjas yra priimtas remiantis melagingais duomenimis ar suklastotais dokumentais, todėl CPK 762 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sprendimo įvykdymo atgręžimo draudimo išimtys byloje nenustatytos.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė sprendimo vykdymo atgręžimo pagrindų, todėl pagrįstai atmetė pareiškimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priteisė suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas.

Pažymėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). CPK 98 str. 2 d. yra nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo nurodytu argumentu, kad prašomos priteisti apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į prašymą atgręžti teismo sprendimo vykdymą neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomenduojami maksimalių advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžių. Tačiau, teismo vertinimu, visos prašomos sumos priteisimas nagrinėjamu atveju būtų nepagrįstas. Sutiktina su apelianto argumentais, jog išnagrinėta byla nebuvo sudėtinga, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, formuojama nauja teisės praktika, reikalaujanti specialiųjų žinių, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, bei atsižvelgiant į paslaugas teikusio advokato darbo ir laiko sąnaudas, ankstesnėje byloje suinteresuotam asmeniui teikiamas teisines paslaugas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį kuria iš pareiškėjo priteista 300 EUR bylinėjimosi išlaidų, sumažinant jas iki 150 EUR.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sumažinti iš pareiškėjo K. M. a.k(duomenys neskelbtini) M. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 150 EUR. Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.