Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-134-48-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-25
Bylos Nr.
1A-134-48-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Romas Aikevičius (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
T. B.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Pranešėjas: R.Aikevičius Baudžiamoji byla Nr.1A-134-48/09Teisėja: A.Jakučiūnienė Procesinių sprendimų kategorijos:1.2.14.3.1.; 2.4.6.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario mėn. 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. B. apeliacinį skundą dėl 2008-12-16 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180str.1d. laisvės atėmimo bausme 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nutiestas už tai, kad 2008-05-25, apie 21:30 min., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, prie 17-o buto durų, panaudodamas fizinį smurtą - dešine ranka suduodamas nukentėjusiajam R. M. ne mažiau trijų kartų į veidą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl veido ir dešinio peties sumušimo, paviršinio odos nubrozdinimo veido dešinėje pusėje, kraujosruvos kairės akies junginėje, pagrobė iš R. M. 40 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. B. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visas bylos aplinkybes, neteisingai kvalifikavo nusikalstamą vieką ir paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis neneigia, jog kelis kartus sudavė nukentėjusiajam, bet ne tikslu apiplėšti, o siekiant apginti savo orumą, t.y. dėl jo atžvilgiu nukentėjusiojo pavartotų necenzūrinių, žeminančių apeliantą žodžių draugų akivaizdoje.

Teigia, kad dėl tokio poelgio labai gailisi. Pinigų iš nukentėjusiojo neėmė, o ir nukentėjusysis teisme negalėjo pasakyti ar pinigai buvo paimti, ar juos pametė bei parodė, kad vėliau nukentėjusysis nematė kas jį spardė, nes buvo užsidengęs galvą. Todėl nusikalstama veika yra kvalifikuota neteisingai ir paskirta per griežta bausmė.

Šiuo apeliaciniu skundu nuteistasis T. B. prašo perkvalifikuoti jo padarytą veiką į BK 140str.1d. ir sušvelninti jam skirtą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo T. B. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. B. apeliacinis skundas atmestinas.

BK 180str.1d. nurodyta, kad plėšimas yra tuomet, kai asmuo, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti, arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobia svetimą turtą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. B. neneigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam R. M., t.y. panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, bet neigia tai daręs siekiant atimti iš nukentėjusiojo pinigus, t.y. siekiant pagrobti svetimą turtą. Tačiau nuteistojo neigimas, kad jis panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu nesiekė pagrobti pastarojo turėtų pinigų, prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintiems įrodymams.

Nukentėjusiojo R. M. pinigų užgrobimo faktą patvirtina pačio nukentėjusiojo parodymai, iš kurių matyti, kad, kai nukentėjusįjį T. B. išsivedė į laiptinę, buvo suduoti nukentėjusiajam gal du smūgiai, T. B. klausė, kur pinigai, nukentėjusysis parodė kur įdėti pinigai ir vėl buvo smūgiai. Pinigai buvo viršutinėse švarko kišenėse, vienoje 340 Lt popieriniais ir kažkiek smulkių, o kitoje 40 Lt. 340 Lt galėjo pamesti traukdamas telefoną, bet iš tos kišenės kur buvo 40 Lt T. B. tikrai paėmė pinigus, nors kiek tiksliai paėmė pasakyti negali. Vėliau po nusikaltimo padarymo buvo susitikęs su T. B., kuris pažadėjo atlyginti žalą, todėl ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad T. B. žalą atlygino, pretenzijų jam neturi, tačiau žala taip ir nebuvo atlyginta.

Nors nukentėjusiojo parodymuose yra kai kurių netikslumų dėl konkrečios pavogtos pinigų sumos, tikslių suduotų smūgių skaičiaus, t.y. kur, kiek jų buvo tiksliai suduota, merginos vardu Asta buvimo įvykio vietoje ir jos dalyvavimo nusikaltime, tačiau atsižvelgiant tai, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, kad jis visą laiką nuosekliai tvirtino, jog T. B. prieš jį vartojo fizinį smurtą ir reikalavo pinigų bei tai, kad jo parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, darytina išvada, kad nurodyti netikslumai nukentėjusiojo parodymuose nėra pagrindas abejoti pastarojo parodymų teisingumu.

Iš liudytojos R. M. parodymų matyti, kad 2008-05-25, apie 22 val., jai paskambino sūnus ir prašė atvažiuoti jo parsivežti, o nuvykusi į sūnaus nurodytą vietą, rado jį sumuštą sėdintį ant šaligatvio, sūnus prisiminęs papasakojo, kad buvo Jurgiškių g. 11, penktame aukšte esančiame bute, kur buvo sumuštas ir iš jo pagrobti pinigai.

Iš liudytojos I. S. parodymų matyti, kad ji dirbo Alytaus apskrities VPK tyrėja ir atliko T. B. apklausą. Pastarajam buvo paaiškinta, kad jis turi pasakyti tiesą kas jam žinoma šioje byloje. T. B. tai padarius, liudytoja užrašė jo parodymus, tada T. B. perskaitė protokolą ir niekieno neverčiamas pasirašė jį. Įvykio aplinkybes, kad sudavė nukentėjusiajam laiptinėje smūgius ir atėmė pinigus, T. B. papasakojo pats, jo atžvilgiu spaudimas nebuvo daromas, skundų iš T. B. nebuvo gauta.

Nors liudytoja R. Č. teisme ir nurodė, kad paprašytas išeiti triukšmaujantis nukentėjusysis iš jos buvo išėjęs, o tik po 10 – 20 min. išėjo ir T. B. su Asta, tačiau ikiteisminio tyrimo metu, apklausta praėjus kelioms dienoms po įvykio (2008-05-29) nurodė, kad nukentėjusysis paprašytas išėjo iš namų, o paskui jį į lauką išėjo T. B. su Asta. Be to, ir pats T. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad iš buto išėjo kartu su nukentėjusiuoju ir Asta, o ne kaip nurodo liudytoja - po 10 - 20 min., todėl tokie liudytojos R. Č. parodymai vertinami kritiškai.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas praėjus kiek daugiau nei savaitei po įvykio, t.y. 2008-06-03, T. B. prisipažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir parodė, kad, važiuodamas į Renatos butą, jis neplanavo nukentėjusiojo mušti ir jį apiplėšti, tik vėliau kai balkone jis triukšmavo, T. B. jam trenkė ir sugalvojo, kad reikia iš jo paimti pinigus. Šiuos parodymus nuteistasis patvirtino ir papildomai apklaustas įtariamuoju 2008-07-21. Atkreiptinas dėmesys, kad po abiem šiais apklausų protokolais yra T. B. ranka padaryti įrašai, kad protokolą perskaitė ir jis surašytas teisingai bei šalia esantis T. B. parašas, patvirtinantis jo žodžius. Nors nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu prisipažino tik todėl, kad jam buvo daromas apklausą atlikusios tyrėjos spaudimas, jog priešingu atveju jis gali būti sulaikytas, tačiau net ir 2008-08-01 paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokole T. B. tik nurodė, kad su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti nepageidauja, t.y. jokių papildomų pastabų, prašymų ar nusiskundimų dėl ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu padarytų pažeidimų jis nenurodė. Todėl abejoti ikiteisminio tyrimo veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu nėra pagrindo, o T. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neigimas ir bandymas tai paaiškinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų darytu spaudimu jo atžvilgiu, yra vertinamas kaip nuteistojo pasirinkta gynybos taktika.

T. B. teisme duoti parodymai (teisme jis pripažino mušęs nukentėjusįjį, bet neigė iš jo paėmęs pinigus, t.y. neigė įvykdęs plėšimą) akivaizdžiai prieštarauja jo pačio ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei aukščiau nurodytiems nukentėjusiojo R. M., liudytojų R. M. ir I. S. parodymams, kuriais netikėti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180str.1d. pagrįstai, kadangi byloje esantys ir teisme patikrinti duomenys rodo, kad T. B., panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam R. M. priešintis, pagrobė pastarajam priklausantį turtą – 40 Lt.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad T. B. apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neįvertinęs visų bylos aplinkybių, neteisingai kvalifikavo nusikalstamą vieką, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Taip pat nuteistojo skundo teiginys, kad pinigų iš nukentėjusiojo neėmė, o ir pats nukentėjusysis teisme negalėjo pasakyti ar pinigai buvo paimti, ar juos pametė, yra nepagrįstas. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad T. B., mušdamas nukentėjusįjį ir reikalaudamas pinigų, iš pastarojo kišenės ištraukė pinigus, tačiau teisme nukentėjusiajam sudvejojus, kokia tiksliai suma buvo pagrobta, buvo pataisytas kaltinimas, nurodant, kad T. B. plėšimo būdu iš nukentėjusiojo pagrobė ne 380 Lt, bet 40 Lt, t.y. abejones vertinant T. B. naudai. Nors apeliantas teigia, kad nukentėjusysis nurodė, jog vėliau nematė kas jį spardė, nes buvo užsidengęs galvą, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusysis visą laiką tvirtino, kad jį spardė T. B. (teisme dar nurodė, kad spardė T. B. ir kitas asmuo).

Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis prašo jam teismo paskirtą bausmę švelninti dėl veikos perkvalifikavimo iš BK 180str.1d. į BK 140str.1d., nes skiriasi šių veikų pavojingumo laipsnis. Kadangi dėl aukščiau išdėstytų motyvų konstatuota, kad teismas T. B. padarytą nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 180str.1d., o atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, ankstesnius T. B. padarytus nusikaltimus, jų pobūdį ir kiekį, jam kaip recidyvistui pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgęs į tai, kad nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių, bet yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir pačio nukentėjusiojo lengvabūdiškas elgesys (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, su nepažįstamais asmenimis vyko į nežinomą butą ir ten toliau vartojo alkoholinius gėrimus), teismas nustatė teisingą laisvės atėmimo bausmės dydį.

Remiantis visomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir faktais, darytina išvada, kad 2008-12-16 nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 180str.1d. laisvės atėmimo bausme 2 metams pagrįstai ir tesėtai, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir perkvalifikuoti jo padarytą veiką į BK 140str.1d. bei sušvelninti dėl to jam paskirtą bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326str.1d.1p.,

nutarė:

nuteistojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Romas AikevičiusTeisėjai: Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis