Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-451-278/2014

Teisėja Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04034-2013-0

2014 m. rugpjūčio 29 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17-589/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau - AB) „Panevėžio butų ūkis“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Atsakovas A. S. prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, jog žodinis šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra būtinas ir nėra pagrindo taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Iš bylos dumenų matyti, jg atsakovas teikė teismui atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdyje ir teikė paaiškinimus, nesutikimo su priimtu sprendimu motyvus išsamiai išdėstė apeliaciniame skunde, todėl byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismui apeliantas A. S. pateikė procesinį dokumentą, įvardintas jį dubliku – atsiliepimu į ieškovės pareikštą atsiliepimą. Civilinio proceso kodekso normos apeliaciniame procese nustato tokius procesinius dokumentus: apeliacinį skundą, prisidėjimą prie apeliacinio skundo ir atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 306 str., 309 str., 318 str.). Minėtas įstatymas nenumato draudimo teikti rašytinius paaiškinimus, tačiau, įvertinus pateiktojo dokumento tekstą bei esmę, apelianto dublikas negali būti traktuojamas kaip papildomas rašytinis paaiškinimas prie apeliacinio skundo (CPK 301 str. 1 d., 306 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas minėto dokumento nevertina ir dėl jo teiginių nepasisako.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. ir VĮ „Butų ūkis“ sudarė Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį (toliau – 1992-11-24 sutartis), kurios pagrindu įmonė įsipareigojo eksploatuoti, remontuoti ir prižiūrėti pastatą, jo inžinerinę įrangą ir bendro naudojimo vietas, o A. S. – apmokėti bendras pastato eksploatavimo ir priežiūros išlaidas pagal galiojančius tarifus bei atsiskaityti per įmonę už kitas paslaugas (b. l. 3). Laikotarpiu nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. A. S. iš dalies mokėjo už teiktas įmonės paslaugas, tačiau liko skolingas 1 004,22 Lt už suteiktas paslaugas bei 55,18 Lt delspinigių, viso 1 059,40 Lt (b. l. 4). Šį įsiskolinimą ieškovė AB „Panevėžio butų ūkis“ prašė teismą priteisti iš atsakovo A. S.. Atsakovas nurodo, jog 1992-11-24 sutartis negalioja, be to, nesutinka su mokėtinų paslaugų įkainiais, kvestionuoja ieškovės sutartinių įsipareigojimą pagal 2006-03-01 Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį vykdymą. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3211-400/2011 yra išnagrinėjęs AB „Panevėžio butų ūkis“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos už suteiktas paslaugas iki 2011 m. vasario mėn. priteisimo ir 2011-11-29 sprendimu ieškinį patenkino (civ. b. Nr. 2-3211-400/2011). Minėtą sprendimą A. S. skundė apeliacine tvarka ir Panevėžio apygardos teismo 2012-02-24 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (civ. b., b. l. 103-105, 126-132). Iš nagrinėjamos bylos medžiagos bei apeliacinio skundo matyti, kad A. S. ginčija iš esmės dalį aplinkybių/faktų, kurie buvo nustatyti civilinėje byloje Nr. 2-3211-400/2011. CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių ir tokios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais. Minėtoje civilinėje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė ieškovės ir apelianto prievolinių santykių egzistavimą ir iš to išplaukiančias pasekmes, teikiamų paslaugų įkainių teisėtumą ir pagrįstumą, todėl šioje byloje teismas neturi pagrindo minėtas aplinkybes vertinti priešingai bei spręsti klausimo dėl atsakovo tinkamumo nagrinėjamoje byloje, nes minėta sutartis yra galiojanti, o atsakovas jos savalaikiai nevykdo (CK 6. 54, 6.158, 6.205 str. str.). Byloje neginčijama, kad Panevėžio miesto valdybos 1995-03-13 potvarkiu Nr. 171v VĮ „Butų ūkis“ buvo reorganizuota į akcinę bendrovę ir 1995-10-31 buvo įregistruota AB „Panevėžio butų ūkis“ (b. l. 36-37). Vadovaujantis LR Vyriausybės 1994-08-26 nutarimu Nr. 787 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves“, naujai reorganizavimo būdu sukurtai bendrovei perėjo visos turimos reorganizuojamos valstybinės arba valstybinės akcinės įmonės teisės ir prievolės (teisės akto redakcija galiojusi 1995-03-13). Civilinio kodekso 38 straipsnis (teisės akto redakcija galiojusi 1995-03-13) reglamentavo reorganizuoto juridinio asmens turto (teisių ir pareigų) perėjimą naujai sukurtam juridiniam asmeniui. Šios aplinkybės paneigia apelianto A. S. teiginius dėl galimo 1992-11-24 sutarties klastojimo, nes ieškovė turėjo teisę teismui teikti minėtos sutarties kopiją, patvirtintą pagal teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-117 patvirtintos Dokumentų rengimo taisyklės). Įvertintina aplinkybė, jog ieškovės nurodyta atsakovo skola skaičiuojama nuo 2011 m. vasario mėnesio, t.y. už vėlesnį laikotarpį nei priteista iš A. S. civilinėje byloje Nr. 2-3211-400/2011, kas duoda pagrindo tvirtinti skolos nemokėjimo tęstinumą tomis pačiomis sąlygomis (b. l. 4, civilinė byla Nr. 2-3211-400/2011; b. l. 5). Byloje nustatyta, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra apelianto butas, bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai yra įsteigę butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, todėl savininkams priklauso teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo (CK 4.83 str. 3 d., 4.84 str.). F. Vaitkaus g. 2-ojo namo savininkų bendrija 2005-03-24 sudarė su AB „Panevėžio butų ūkis“ Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, kuria įmonė įsipareigojo vesti bendrijos buhalterinę apskaitą bei mokėti privalomus mokesčius (civ. b. Nr. 2-3211-400/2011; b. l. 17). Šios sutarties pagrindu ieškovė tvarko visas F. Vaitkaus g. 2-ojo namo savininkų bendrijos lėšas, įskaitant ir namo gyventojų mokamas įmokas už ieškovės teikiamas paslaugas bei kitas tikslines įmokas. Savo teiginių dėl kaupiamųjų lėšų dydžio neatitikimo Kaupiamojo įnašo daugiabučiui namui atnaujinti (modernizuoti) apskaičiavimo metodikai apeliantas nepagrindė jokiais pakankamais ir leistinais įrodymais, todėl laikytini nepagrįstais (CPK 12 str. 178 str.). Be to, pirmosios instancijos teismui nagrinėti apelianto teiginius dėl renkamų nepagrįstai didelių kaupiamųjų įnašų dydžio ar neteisėto jų panaudojimo nebuvo pagrindo, nes įnašų dydį nustatė gyvenamojo namo bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Iš bylos duomenų matyti, jog tuo pagrindu 2007-10-09 daryti pakeitimai ir 2006-03-01 Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartyje (civilinė byla Nr. 2-3211-400/2011, b. l. 18-19). Be to, teismui nepateikti duomenys, jog F.Vaitkaus 2-ojo namo bendrijos narių susirinkimo nutarimas šiuo klausimu yra nuginčytas, todėl kaupiamųjų įnašų dydžio padidinimas neprieštarauja LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Ar lėšos naudojamos pagal paskirtį, privalo tikrinti bendrijos revizijos komisija (LR daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 18, 24-25 str.).

Vertinant priteistos skolos dydį bei pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iš pateiktos ieškovės lentelės matyti kada ir kokio dydžio apeliantui buvo apskaičiuota suma už teiktas paslaugas ir buvo per ieškovę mokėtinos įmokos, t.y., kiek A. S. sumokėjo bei, atitinkamai, kokia buvo skola kiekvieną mėnesį (b. l. 4). Iš pateiktų duomenų matyti, jog atsakovo mokėtos sumos yra įvertintos (b.l 4, 60). Apeliantas teigia, jog neteisėtai iš jo per antstolį buvo išreikalauta 57 Lt. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje byloje apeliacine tvarka tikrinamas teismo 2014-02-21 sprendimo teisėtumas, kuriuo iš atsakovo A. S. priteistas įsiskolinimas ieškovei, todėl vertinti antstolio veiksmų teisėtumą ar pagrįstumą dėl skolų išieškojimo bei vykdymo išlaidų, nėra pagrindo. Skundai dėl antstolių veiksmų teikiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaip minėta, daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, AB „Panevėžio butų ūkis“ paslaugas teikia pagal namo bendrijos ir ieškovės sudarytas 2005-03-24 Buhalterinės apskaitos paslaugų tiekimo, 2006-03-01 Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, 2006-03-02 Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros sutartis. Išanalizavus apelianto argumentus dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų pagal 2006-03-01 Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutartį vykdymo, darytina išvada, jog konkrečiu atveju sprendžiant skolos priteisimo klausimą, jo teiginiai dėl netinkamo sutarties vykdymo negali būti teisiškai įvertinti, nes sutarties šalys yra ieškovė ir F. Vaitkaus g. 2-ojo namo savininkų bendrija (civ. b. Nr. 2-3211-400/2011; b. l. 18). Ieškovės pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog ji vykdė savo įsipareigojimus. Pagal sutarties nuostatas pretenzijas dėl sutarties vykdymo gali reikšti arba ieškovė, arba bendrija, nes 2006-03-01 sutarties 6 punktas numato draudimą atskirų butų savininkams reikšti pretenzijas. Tačiau nors minėta sutarties nuostata ir draudžia butų savininkams savarankiškai reikšti ieškovei pretenzijas dėl sutarties vykdymo, butų savininkams neatimama teisė per bendriją, kaip 2006-03-01 sutarties šalį, teikti pretenzijas. Byloje nėra ginčo dėl apelianto narystės F. Vaitkaus g. 2-ojo namo savininkų bendrijoje, todėl pretenzijas dėl ieškovės veiksmų pagal 2006-03-01 sutartį tinkamumo gali reikšti tik bendrijai, o jai nereaguojant ar nepakankamai reaguojant į pastabas/pretenzijas, ginti savo pažeistas teises kitais būdais (CPK 5 str.; Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.137 str.). Atsakovas nepateikė įrodymų, jog šia teise jis naudojosi. A. S. nurodo, jog dėl namo stogo dangos, atskirų detalių nesandarumo drėksta jo buto sienos, o šildymo sistemos vamzdynai susidėvėję, tinkamai neįzoliuoti ir kt., kas įrodo, jog ieškovė neatlieka savo pareigų bendrijai. Tačiau iš byloje esančių 2011-04-04, 2012-04-03, 2013-04-02 Statinio kasmetinės apžiūros aktų matyti, jog minėti pažeidimai ir reikalingi namo remonto darbai yra aktuose užfiksuoti, nurodyti rekomenduojami darbai defektams šalinti (b. l. 43-45). Teikdamas, jog ieškovė, žinodama apie reikalingus remonto darbus jų neatlieka, jokių įrodymų teismui nepateikė, nes byloje esančios stogo, rūsyje esančio vamzdymo, buto sienų ir lubų foto nuotraukos yra darytos skirtingu laikotarpiu t.y., 2010-10-23, 2010-12-05, 2011-05-16, 2011-06-17, kas neleidžia konstatuoti, jog gyvenamajame name jokie remonto darbai nebuvo atliekami. Įvertintina aplinkybė, kad aukščiau paminėti statinio kasmetinės apžiūros aktai buvo teikiami gyvenamojo namo bendrijai, kuriuos įvertinęs namo visuotinis narių susirinkimas privalo spręsti klausimą dėl remonto atlikimo, lėšų skyrimo darbams atlikti bei spręsti klausimą kas atliks darbus. Tik bendrijai sudarius statybos rangos sutartį su AB „Panevėžio butų ūkis“ ir skyrus lėšas, ieškovė gali atlikti sutartus darbus, nes pagal 2006-03-01 Pastato administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros paslaugų sutarties su bendrija 3 punkto nuostatas ieškovė atlieka namo pagrindinių konstrukcijų ir inžinierinės įrangos apžiūrą, atlieka smulkius remonto darbus, tačiau nėra įsipareigojusi atlikti darbus, kurie priklauso atlikti butų savininkams (sutarties 3, 4 p. p.). Nors A. S. teigia, kad statinio kasmetinės apžiūros vadovas A. R. neatitinka STR 1.02.06:2007 reikalavimų ir negali būti komisijos vadovu, vertinti statinio statybinės dalies techninį stovį, tačiau neteigia, jog aktuose fiksuoti gyvenamajam namui reikalingi atlikti darbai yra neteisingi, o įrodymų, kad aktai yra nuginčyti (nes apžiūrą atlikę asmenys negali atlikti statinio vertinimų), nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikti. Tokie reikalavimai byloje nebuvo reiškiami (CPK 178 str.).

A. S. nurodo, jog ieškovė nėra perdavusi bendrijai įvairios dokumentacijos, neruošia ir neteikia planų, grafikų ir kt., ši aplinkybė nesudaro pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti ieškovei priklausančias įmokos, o iš ieškovės reikalauti pateikti namo bendrijai priklausančius dokumentus, pareigą turi F.Vaitkaus 2-ojo namo bendrija. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis yra išreiškęs pageidavimą sąskaitas už paslaugas gauti elektroniniu paštu ar kt. būdais, todėl siunčiant jam dokumentus paštu, jis pavalo padengti ieškovės turimas išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. S. motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino įstatymus ir taikė materialines teisės normas yra nepagrįsti. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartoja.

Dėl paminėtų motyvų, naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.