Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams R. B. ir J. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teisme 2016 m. gruodžio 5 d. gautas D. G. pasirašytas atsiliepimas į ieškinį, kuriame ji nurodo, kad yra atsakovės J. Š. atstovė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsakovei J. Š. terminą pašalinti atsiliepimo į ieškinį trūkumą-pateikti duomenis, kad D. G. yra artima atstovaujamosios giminaitė ir turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.Teismas konstatavo, kad kiti fiziniai ir juridiniais asmenys gali atstovauti teisme tik tuos fizinius asmenis, su kuriais juos sieja tam tikra įstatymo leidėjo nurodyta procesinė padėtis arba tam tikri įstatymo leidėjo įvardinti materialinio pobūdžio teisiniai santykiai. Teismas laikė, kad D. G. pagal įgaliojimą gali atstovauti teisme ir pasirašyti atsiliepimą į ieškinį J. Š. vardu tik tuo atveju, jeigu ji yra jos artima giminaitė ir turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Šių sąlygų visetas yra būtinas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė J. Š. prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl atsakovės atsiliepimo priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Nurodo, kad CPK 56 straipsnio norma reguliuoja asmenų atstovavimą teisme, tačiau nedraudžia jų vardu pasirašyti procesinius dokumentus.Pažymi, kad kasacinio teismo formuojama praktika yra ydinga ir prieštaraujanti LR Konstitucijos ir Žmogaus Teisių Konvencijos nuostatoms.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nustatyta, kad atsakovės J. Š. vardu atsiliepimą į ieškovo R. S. ieškinį pasirašė D. G.. Byloje pateiktas notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas (b.l. 14), tačiau byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad D. G. yra atsakovės J. Š. artima giminaitė, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais, t. y. teismas turi ir pareigą patikrinti, ar procesinis dokumentas nėra pasirašytas neįgalioto asmens, ar asmens, neturinčio teisės inicijuoti procesą. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas suteiktų įgaliojimų ribų. CPK 56 straipsnyje detaliai reglamentuota, kas gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Be kitų minėto straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų fizinio asmens atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ir asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Šiuo atveju laikoma, kad atstovu teisme gali būti ne bet koks fizinis asmuo, bet tik toks, kurį su atstovaujamuoju sieja atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Net ir esant nurodytiems santykiams, toks asmuo negali būti atstovas pagal pavedimą teisme: turi būti ir kitas juridinis faktas – toks asmuo dar turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Ši įstatymo norma taip pat reiškia, kad aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo turėjimas savaime nesuteikia teisės teisme atstovauti bet kuriam asmeniui. Minėta, kad juos turi sieti atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Tik esant abiems juridiniams faktams, asmuo turi atitinkamas atstovavimo teises teisme.Byloje esantis 2016-10-03 įgaliojimas (b.l. 14) patvirtina įgalioto asmens D. G. teises veikti atstovaujamosios J. Š. vardu taip pat ir teismuose, o be kita ko ir kartu su pasirinktu advokatu vesti bylas. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su teisme gautu atsakovės atsiliepimu, pasirašytu jos atstovės pagal įgaliojimą D. G., patikrinęs atstovavimo tinkamumą sprendė, kad nesant įrodymų apie minėto asmens turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir giminystės ryšį negalima nustatyti, ar atstovavimas yra tinkamas, dėl ko šį trūkumą nurodė pašalinti. Pažymėtina, kad civilinėje byloje duomenų apie tai, kad D. G. yra atsakovės J. Š. giminaitė ar jas sieja kokie nors kitokie santykiai, numatyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavo pateikti nurodytus įrodymus. Net ir apeliacinėje instancijoje 2017-02-28 nutartimi atsakovei buvo suteikta galimybė pakartotinai pašalinti atstovavimo trūkumus, tačiau atsakovė jų nepašalino (b.l. 30). Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitais principais CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Šiuo atveju atsakovė nepateikusi įrodymų apie D. G. turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir giminystės ryšį su atsakove pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atsiliepimo trūkumų šalinimo institutą.Nesutiktina su apeliante, kad CPK 56 straipsnio norma reguliuoja asmenų atstovavimą teisme, tačiau nedraudžia jų vardu pasirašyti procesinius dokumentus, kadangi įgaliojimas atstovauti teisme suteikia teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, įskaitant pateikti atsiliepimą į ieškinį, jį pasirašant (CPK 59 str.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, teisėta ir naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.