Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarties A. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus tyrėjos L. K. 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimu A. V. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje ir nubausta 200 Eur bauda bei įpareigota iki 2020 m. gruodžio 25 d. atlyginti J. K. padarytą turtinę žalą. A. V. nubausta už tai, kad ji 2020 m. birželio 26 d., apie 8.10 val., (duomenys neskelbtini), savo veiksmais apgadino J. K. priklausantį turtą, t. y. automobilį bei padarė 150 Eur turtinę žalą.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi A. V. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. lapkričio 16 d. nutarimo atmestas. Teismas konstatavo, kad skundžiamu Institucijos nutarimu pagrįstai pripažinta, jog A. V. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, jos kaltė yra įrodyta surinktų duomenų visuma, padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai. Nuobauda jai paskirta tinkamai.

3. Apeliaciniame skunde A. V. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde A. V. nurodo, kad Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl jos kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir savo sprendimą iš esmės grindė prielaidomis, o ne faktiškai ir neabejotinai nustatytomis aplinkybėmis. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai konstatavo aplinkybę, kad A. V. nusižengimo metu buvo nusižengimo padarymo vietoje, nes ji pati to nepatvirtino, nusižengimo vietoje dirbę pareigūnai nurodė, jog namuose jos nerado. Pažymi, kad ji gyvena beveik vienkiemyje, aplink namus yra pelkės ir miškai, taigi akivaizdu, kad ji pasišalinti iš namų negalėjo ir labai tikėtina, kad būtent tuo metu ji net nebuvo namuose.

3.2. Apeliantė taip pat nesutinka su tuo, kaip buvo pirmosios instancijos teismo įvertinas byloje esantis vaizdo įrašas, nes jis yra itin prastos kokybės jame buvo matomi tik du asmenys ir jie abudu buvo visų proceso dalyvių identifikuoti kaip nukentėjusysis J. K. ir liudytojas J. S.. Kitų asmenų nebuvo, tačiau visiškai nesuprantamai, pirmosios instancijos teismas remiantis būtent šiuo įrašu nustatė, kad A. V. buvo nusižengimo vietoje. Taip pat, pirmosios instancijos teismas remdamasis minėtu vaizdo įrašu skundžiamojoje nutartyje nustato faktinę aplinkybę „Ant pievos matosi kaip krenta apvalus daiktas“. Skunde apeliantė pažymi, kad vaizdo įrašo kokybė neleidžia aiškiai matyti ir identifikuoti žmonių, tačiau tai netrukdė matyti šimtą kartų mažesnį apvalų daiktą ant pievos. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje esantį vaizdo įrašą buvo selektyvus, nenuoseklus ir toks šios įrodymo vertinimas neatitinka jokių įstatymo nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, o tai lėmė neteisingos nutarties priėmimą.

3.3. A. V. administracinėn atsakomybėn faktiškai buvo patraukta išimtinai suinteresuoto asmens J. K. ir liudytojo J. S. parodymais. Šių dviejų asmenų parodymai privalėjo būti vertinti kritiškai ir jais remiantis negalima apeliantės traukti administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina, kad tarp apeliantės ir suinteresuoto asmens J. K. vyksta konfliktai. Tai patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad jau 2018-2019 metais suinteresuotas asmuo stabdo apeliantę važiuojančią dviračiu ir jau tada reikalauja pinigų už neva tai sugadintą automobilį, taip pat atėjęs į apeliantės sklypą tuštinasi ir kt. Įvertinus byloje neginčytinai nustatytą aplinkybę, jog kad tarp apeliantės ir suinteresuoto asmens J. K. jau daug metų vyksta konfliktai, neatmestina tikimybė, kad suinteresuotas asmuo gali siekti nepagrįstai apkaltinti A. V., siekdamas jos patraukimo administracinėn atsakomybėn ir piniginės kompensacijos už tariamai padarytą žalą.

3.4. Skunde teigiama, kad be pagrindo buvo remiamasi ir liudytojo J. S. parodymais, kuris pats pripažino, kad yra suinteresuoto asmens J. K. vaikystės ir šių dienų geras draugas, todėl jo parodymai taip pat turėtų būti vertintini kritiškai. Apeliantė taip pat teigia, kad J. K. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai dėl jų prieštaringumo ir nenuoseklumo. Jis tvirtino, kad apeliantės veiksmais jam buvo sukeltas skausmas ir sutrikdyta jo sveikata, tačiau byloje esančiuose vaizdo įrašuose matyti, kad iškart po skambučio J. K. nešioja sunkius pilnus vandens kibirus lyg būtų sveikas žmogus. Taip pat yra nenuoseklūs ir J. K. parodymai apie neva padarytą turtinę žalą. Vienais įrodymais ji siekia virš tūkstančio eurų, kitais jau tik 150 Eur. Dėl padarytų konkrečių pažeidimų jo automobiliui taip pat visiškai neaišku, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo aiškinama apie automobilio stiklo ir sparno sudaužymą, vėliau atsiranda durelės, pareigūnams nustačius kad stiklas nedužęs, stiklo apgadinimai parodymuose jau dingsta.

3.5. A. V. vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra akivaizdu, kad administracinio nusižengimo byloje surinkta ir ištirta medžiaga neįrodo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, sudėties objektinė pusė (neteisėta veika, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių), o visos protingos ir akivaizdžios abejonės nebuvo pašalintos, paneigtos ir skundžiamojoje nutartyje nebuvo vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kas lėmė neteisėtos, nepagrįstos ir neteisingos nutarties priėmimą, kuri turi būti panaikinta.

4. Atsiliepime į A. V. apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja M. S. prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

5. Atsiliepime į A. V. apeliacinį skundą nukentėjusysis J. K. prašo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. A. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apelianto skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog policija pagrįstai apelianto veiką kvalifikavo pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį ir paskyrė jai teisingą nuobaudą. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija, kuri padaryta išnagrinėjus A. V. skundą dėl minėto Institucijos nutarimo, bei naikinti apylinkės teismo nutartį, remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, taip pat nėra objektyvaus pagrindo. Priešingai nei teigia apeliantė, apylinkės teismas, tikrindamas policijos nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, nesirėmė prielaidomis dėl pastarosios kaltės, o rėmėsi byloje policijos teisėtai surinktais ir teismo ištirtais įrodymais ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams.

9. Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia, tačiau atsakomybė už turto sugadinimą nekyla tuomet, kai jis padaromas asmeniui veikiant neatsargiai. ANK 8 straipsnyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų ir nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

10. Savo nekaltumą ir nepakankamą įrodymų visumą jos kaltei patvirtini apeliantė visų pirma grindžia tuo, kad teismas netinkamai konstatavo aplinkybę, kad A. V. nusižengimo metu buvo nusižengimo padarymo vietoje, nes ji pati to nepatvirtino, nusižengimo vietoje dirbę pareigūnai nurodė, jog namuose jos nerado, o pasišalinti iš namų negalėjo, nes aplinkui miškai ir pelkės. Tokie skundo argumentai nepaneigia fakto, kad apeliantės nebuvo įvykio vietoje. Visų pirma, jie prieštarauja pačios A. V. teisme duotiems parodymams, kad 2020 m. birželio 26 d. tiesiog bevaikščiojant savo kieme, ji pamatė atvažiuojančią policiją, kas su policija kalbėjo, ji nematė. Pažymėtina, jog be J. K., ją, kaip akmenis į automobilį mėčiusią moterį, atpažino ir liudytojas J. Š., kuris A. V. anksčiau nepažinojo. Vien tai, kad policijos pareigūnams ji neatidarė durų, dar nereiškia, kad jos nebuvo namie. Be to, teigdama, kad įvykio metu nebuvo namuose, apeliantė nenurodo, kur tuo metu ji buvo. Taigi, tokie prieštaringi ir niekuo nepagrįsti apeliantės argumentai vertinami kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės.

11. A. V. teigia, kad nebuvo pagrindo traukti ją administracinėn atsakomybėn remiantis išimtinai suinteresuoto asmens J. K. ir liudytojo J. Š. parodymais, nes jie neobjektyvūs. Aukštesnysis teismas su tokiais teiginiais nesutinka. Nors byloje nustatyta, kad tarp J. K. ir A. V. vyksta konfliktai ir jų santykiai yra prasti, vien tai savaime neduoda pagrindo teigti, jog J. K. tyčia apkalba apeliantę ir siekdamas jai pakenkti nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Jo parodymai dėl įvykio aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs. J. K. parodė, kad važiavo bendro naudojimo keliu, po to sustojo. Kartu su juo važiavęs kaimynas suriko, jog atskrieja akmenys. Išlipęs iš automobilio pamatė kaimynę A. V., kuri stovėjo prie savo tvoros su kibiru rankose ir pradėjo akmenis mėtyti į automobilį ir į jį patį. Po įvykio apžiūrėjęs automobilį, pastebėjo ant variklio gaubto, sparno, durelių ir stogo esančius įbrėžimus ir įlenkimus. Dėl automobilio apgadinimo, iškart važiavo į servizą, kuriame pateikė remonto darbų sąmatą. Analogiškus parodymus J. K. davė ir apklaustas nukentėjusiuoju teisme. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas J. Š., kuris apklaustas nurodė, kad jis su kaimynu J. K. važiavo pastarojo automobiliu. Atvažiavus į Pienių gatvę, prie automobilio priėjo kaimynė su kibiru akmenų, kuriuos pradėjo mėtyti į automobilį, tačiau kur pataikė, jis nepastebėjo.

12. Be to, priešingai nei teigia A. V., jos kaltė buvo grindžiama ne tik J. K. ir liudytojo J. Š. parodymais, tačiau ir kita byloje surinkta medžiaga, kuri patvirtino šių asmenų nurodytas aplinkybes. Byloje esančiame garso įraše užfiksuota, jog J. K. pareigūnui taip pat įvardina, kad jo automobilį apmėtė kaimynė A. V.. Atvykę policijos pareigūnai I. V. ir G. Š. taip pat patvirtino, kad toje vietoje, kur stovėjo automobilis, vietovė nebuvo akmenuota, pagrinde pieva, ir toje pievoje mėtėsi pavienių akmenų. Liudytoja I. V. patvirtino mačiusi ant automobilio esančius apgadinimus, įvykio vieta buvo užfiksuota. Iš fotolentelės, esančios prie tarnybinio pranešimo dėl įvykio vietos, matyti, kad ant automobilio yra įbrėžimai, pievoje ant žolės guli keletas akmenų (baudžiamoji byla Nr. 01-1-23457-20, b. l. 19-24). Įvertinęs surinktų įrodymų visumą bei kiekvieną jų, šios visumos kontekste, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. K. ir liudytojo J. Š. parodymai nuoseklūs, atitinka kitus bylos duomenis, todėl netikėti jais nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13. Apeliantė taip pat teigia, kad J. K. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai dėl jų prieštaringumo ir nenuoseklumo dėl apeliantės veiksmais jam sukelto fizinio skausmo ir sutrikdytos sveikatos bei dėl padarytos turtinės žalos. Šie skundo argumentai nepaneigia J. K. parodymų teisingumo ir jų atitikinimo kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Nukentėjusysis J. K. pareiškė 1130,65 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti (baudžiamosios bylos Nr. 01-1-23457-20, b. l. 56-57). Vadovaujantis ANK 655 straipsnio 1 dalimi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik vieno šimto penkiasdešimt eurų neviršijančios turtinės žalos atlyginimą. Tokia suma Institucijos nutarimu J. K. ir buvo priteista, tai yra 150 eurų. Pažymėtina, kad J. K. jam padarytą turtinę žalą grindė ne savo samprotavimais, o autoservise sudaryta automobilio remonto sąmata, todėl tai, kad turtinės žalos atlyginimas jam buvo priteistas vadovaujantis ANK normomis, nepagrindžia nukentėjusiojo pozicijos dėl jam padarytos turtinės žalos nenuoseklumo. J. K. neprašė teismo pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra tikslinga šio klausimo sprendimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

14. Nukentėjusysis J. K. visuose savo parodymuose teigė, kad A. V. akmeniu pataikė ne tik į automobilį, bet ir į jį, ir tokiais jos veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau jis po įvykio į medikus nesikreipė, sužalojimai objektyviai konstatuoti nebuvo, jokių faktinių duomenų, patvirtinančių šį faktą, nenustatyta. J. K. fizinio skausmo sukėlimo faktą pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtu, konstatavęs, jog jis nepatenka į administracinio nusižengimo nutarimo ribas, bei nurodė, jog J. K., traktuodamas, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, po nutarimo administracinėje byloje įsiteisėjimo, turėtų kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo.

15. Apeliaciniame skunde A. V. nesutinka ir su vaizdo įraše užfiksuotų duomenų vertinimu kaip neginčijamu jos kaltės įrodymu, nes vaizdo įraše ji nėra užfiksuota. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad skunde, kaip ir duodama paaiškinimus teisme, A. V. savo kaltę neigia, kiekvieną teismo įvertintą įrodymą aptardama atsietai nuo kitų ir tvirtina, kad jis nepagrindžia jos kaltės. Ir iš tiesų, negalima nesutikti, kad vertinant byloje esantį vaizdo įrašą atsietai nuo kitų įrodymų visumos, jis apeliantės kaltės nepatvirtina. Tačiau A. V. kaltė padarius administracinį nusižengimą buvo įrodinėjama byloje surinktų įrodymų visuma, kurie apylinkės teismo buvo nuosekliai ir išsamiai išanalizuoti bei susieti į jungiančią loginę grandinę. Aukštesnysis teismas, įvertinęs vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, t. y., kad prie tvoros stovinčio automobilio matyti vaikščiojančio žmogaus siluetas, kaip ant pievos krenta apvalus daiktas, gale tvoros, prie tujų, matyti judantis viršugalvis, po to žmogaus siluetas, kaip prie automobilio vyksta sujudimas, o prie tujų eina galimai du asmenys, kaip vėliau atvyksta policijos pareigūnų automobilis, o asmuo nueina prie policijos automobilio, – konstatuoja, kad šis įrodymas, vertinamas kartu su aukščiau aptartaisiais, sudaro vientisą įrodymų grandinę, kuri leidžia neabejotinai teigti, jog iki atvykstant pareigūnams, vaizdo įraše užfiksuotas automobilis buvo apmėtytas akmenimis ir tai padarė ne kas kitas, o A. V.. Įvertinus bylos aplinkybes, galima daryti išvadą, jog A. V. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, padarė administracinį nusižengimą. Ji, iš nedidelio atstumo mėtydama kietus ir sunkius daiktus – akmenis į svetimą turtą – J. K. priklausantį automobilį, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių – bus apgadintas svetimas turtas, ir jų norėjo, t.y. veikė tiesioginės tyčios forma.

16. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą pažeidėjos atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. V. apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarties nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.