- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- TS-137-753/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- A. L.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. L. (A. L.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 91-201 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2005 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 19 metų laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2006 m. sausio 11 d., pabaiga – 2025 m. sausio 11 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmė nutarimą Nr. 91-201 netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, likusi dar didelė neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis. Komisija padarė išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Nuteistasis A. L. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog Komisijos nutarimas yra nepakankamai motyvuotas ir argumentuotas. Nuteistasis jau yra atlikęs beveik 15 metų laisvės atėmimo bausmės, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų. Skunde nurodyta, jog Komisija neatsižvelgė į teigiamai jį charakterizuojančius duomenis, kad jis įvykdė jam skirtas rekomendacijas.
Teisme gautas nuteistojo skundo papildymas, kuriame nuteistasis nurodė, jog jam paskirtos drausminės nuobaudos yra neteisingos, nes jis atsisakė gyventi tam tikruose būriuose saugodamas savo sveikatą ir gyvybę. Komisija, netaikydama jam lygtinio paleidimo, elgiasi šališkai, taiko „dvigubus standartus“. Jis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, yra atlikęs didelę bausmės dalį, prašo įvertinti minėtas aplinkybes ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 91-201 netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 91-201 netaikyti nuteistajam A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.
Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimo padarymą, teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino iš dalies, šiuo metu nurodo, jog nusikaltimo metu jo elgesys (smurto naudojimas) buvo reakcija į susidariusią situaciją, aplinkos stimuliaciją. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo padarytas labai sunkus nusikaltimas yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis, ankstesniame elgesyje ir gyvenimo stiliuje yra fiksuojama agresyvaus elgesio apraiškų (nuteistasis antrą kartą teistas už žmogžudystę). Nuteistasis anksčiau ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pats pripažįsta, jog praeityje nuolatos dalyvaudavo veikloje, kuri skatino jo nusikalstamą elgesį. Jis, siekdamas asmeninių tikslų, yra linkęs manipuliuoti jį supančia aplinka, kas yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys. Nuteistojo savęs vertinimas – perdėtai aukštas, jis savo neigiamų savybių neįvardina. Nuteistasis nepasimoko iš savo ankstesnio patyrimo. Nors nuteistasis suvokia, kad smurto panaudojimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardinti tik asmenines. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad pokalbio metu stebimos kriminalinio elgesio tendencijos, nuteistasis ieško savo elgesį pateisinančių aplinkybių, jis dviprasmiškai vertina jį prižiūrinčių pareigūnų darbą, dalinai remia visuomenės vertybes, bendras moralines nuostatas, išryškėja dviprasmiškumas smurto naudojimo atžvilgiu. Pažymėtina, jog nuteistojo darbinė patirtis yra menka, nepastovi, stebima ambivalentiška motyvacija darbo suradimo bei išlaikymo atžvilgiu (nuteistasis turi mokėti išlaikymą vaikui, tačiau jo nemoka). Nepastovios pajamos, lėšų paskirstymo kompetencijos stoka gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę. Pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų nustatyta, kad nuteistasis net 231 kartą baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą – 2019 m. kovo 18 d., skatintas tik 5 kartus, kas rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir kas atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta vidutinė – 72 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 47 balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: nusikalstamo elgesio istorija; ryšiai; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. L. neatliktos bausmės dalis (4 metai 3 mėnesiai 24 dienos), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, yra ne kartą teistas, jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 91-201 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
nuteistojo A. L. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 91-201 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.