Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui, kaltinamajam A. Č., kaltinamojo gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei, nukentėjusiajai G. K., ekspertui E. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), ankščiau teistas:

- 2003 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 2 d. 5 mėn. viešųjų darbų;

- 2004 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 str. 1 d., 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

- 2005 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 (trejiems) metams;

- 2006 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 str. 1 d, 182 str. 1 d. ir 236 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- 2007 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- 2008 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams;

- 2012 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- 2012 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams;

teistumas nėra išnykęs, kaltinamas pagal BK129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. 2007 m. gegužės 21 d., laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 19.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su A. K., tyčia medine skulptūra sudavė ne mažiau 7 smūgių A. K. į galvą, tuo padarydamas daugybinius galvos sužalojimus, pasireiškusius daugybinėmis muštinėmis galvos dešinės pusės (kaktos, viršugalvio, smilkinio) ir pakaušio žaizdomis, daugybinius atvirus skeveldrinius kaukolės skliauto dešinės pusės (kaktikaulio, smilkinkaulio, momenkaulio) kaulų lūžius, perėjusiais į pamato priekinę ir vidines daubas, linijiniu pakauškaulio dešinės pusės bei kairio smilkinio minkštuosiuose audiniuose (su nubrozdinimu kairės ausies kaušelyje) ir su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais smegenų pamato ir šoninių smegenų pusrutulių paviršių srityje bei galvos smegenų kaktinių ir smilkinių skilčių pamato žievės sumušimo židiniais – t.y. sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, po ko A. K. į burną įkišo rankšluostį bei nutempė į vonios kambarį, kur nukentėjusysis dėl sužalojimų, sukėlusių ūmų nukraujavimą iš žaizdų ir ūmią vidaus organų mažakraujystę, mirė. Tokiu būdu A. Č. tyčia nužudė A. K., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

A. Č. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta šiais duomenimis:

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas teisiamasis A. Č. katu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2007 m. pavasarį, galėjo būti gegužės 21 d., jis autobusų stotyje susitiko su A. K.. Sėdėjo kavinėje, kur išgėrė po bokalą alaus. A. K. pakvietė jį (A. Č.) į namus. Abu nuvažiavo į Verkių gatvę, važiavo su tikslu išgerti, ankščiau A. K. bute jis (A. Č.) niekada nesilankė. Atvykus į A. K. butą, abu sėdėjo kambaryje, kalbėjosi. A. K. pasiūlius išgerti brendžio, jis (A. Č.) sutiko ir išgėrė vieną taurę. Girtas nesijautė. Besikalbant A. K. ranka palietė jo (A. Č.) koją, po ko, pasakė, kad nori patenkinti jį oraliniu būdu. Jis (A. Č.) patraukė A. K. ranką sau nuo kojos ir pasakė, kad šis nedarytų nesąmonių, tačiau A. K. ir toliau prie jo lindo. Jis (A. Č.) atsistojo, po ko, atsistojo ir A. K.. Jam (A. Č.) traukiantis nuo A. K., šis bandė prieiti arčiau. A. K. priėjus, jis (A. Č.) sugriebė statulėlę, kuria sudavė A. K. į galvą apie tris kartus, gal ir daugiau. Kiek tiksliai sudavė smūgių, neatsimena. A. K. nuo smūgių suklupo, tačiau tuo metu jis dar buvo sąmoningas, dejavo. Jis (A. Č.) paėmė A. K. už parankės ir nuvedė jį į vonią apiplauti kraujo. Vonioje atsuko vandenį, apšlakstė A. K., valė nuo jo kraują. Tuo metu A. K. įkando jam į pirštą. Tuomet rankšluostį, kuriuo ketino nuo A. K. nuvalyti kraują, sukišo A. K. į burną. Po to staigiai nubėgo prie durų, nes norėjo išeiti iš buto. Duryse nebuvo rakto, grįžo į kambarį, išvertė A. K. rankinę, paėmė raktą, atsirakino duris ir pabėgo. A. K. liko vonioje, tiksliai neatsimena, ar A. K. padėtis buvo žemyn galva į vonią. A. K. klūpėjo prie vonios. Jis (A. Č.) išbėgo iš buto ir nuvažiavo namo. Kai jį iš Alytaus pataisos namų atvežė į Vilniaus areštinę, iš pareigūnų sužinojo, kad A. K. nužudė. Papildomai paaiškino, kad su laidotuvių išlaidomis sutinka visiškai, tačiau nepripažįsta pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis A. Č. parodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes (b. t. 3, b. l. 24-25).

Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (b. t. 3, b. l. 33-34).

Iš specialisto išvados Nr. MK 66/13 901) matyti, kad, tikėtina, jog A. K. galvos žaizdos padarytos tirti pateikia statulėle. Kategoriška išvada negalima, nes užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali (b. t. 1, b. l. 82-91).

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. Č. padarė BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, veika kvalifikuota teisingai. Pagal BK 129 str. 1 d. atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t.y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys yra objektyvusis veikos požymis, kurį nustatant turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga nukentėjusiojo mirčiai (be jos ši neįvyktų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-381/2011).

Šios aplinkybės nustatytos ne tik iš kaltinamojo parodymų, kurie buvo patikrinti vietoje, bet ir kitų iš kitų A. Č. kaltę, vienu ar kitu aspektu, patvirtinančių įrodymų: įvykio vietos apžiūros protokolo, iš kurio matyti, kad vonios kambaryje, persisvėręs per vonios kraštą, su stebimomis išorinio smurto žymėmis – galvoje, pakaušyje matėsi dvi, viršugalvio dešinėje pusėje – trys, kaktos dešinėje pusėje – dvi žaizdos, su apčiuopiama kaukolės kaulų krepitacija, buvo rastas vyro A. K. lavonas; teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuota A. K. mirties priežastis ir laikas, sužalojimų lokalizacija bei jų padarymo mechanizmas; DNR tyrimo išvadų, kuriose užfiksuoti kraujo pėdsakai, rasti ant audinio skiautės, užuolaidų skiautės, tapeto skiautės, 6 tamponų su nuopjovomis genotipai ir biologiniai pėdsakai, rasti ant stiklinės, bilietų dėklo, skutimosi peiliuko rankenos, dantų šepetėlio dėklo, dantų šepetėlio, cigarečių nuorūkų, marškinių genotipai sutampa su A. K. genotipu, ant kramtomosios gumos ir cigarečių nuorūkų esančių biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. Č. genotipu, kurie objektyviai leido nustatyti, jog nukentėjusįjį kietu buku daiktu – medine statulėle, mirtinai sužalojo A. Č..

BK 129 str. 1 d. nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios glūdi valiniame elemente. Jei asmuo nori pavojingų pasekmių, jis veikia tiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

Padaryto nusikaltimo aplinkybės: pasirinktas įrankis – medinė statulėlė, ja suduoti smūgiai į gyvybei svarbų organą – galvą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. Č. nukentėjusįjį nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. suduodamas medine statulėle smūgius į nukentėjusiojo galvą, kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad ją gali atimti, ir, nors nenorėjo to padaryti, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.

Vertinant kaltinamojo veiksmus, teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis A. Č., tiek jo gynėja, išreiškė poziciją, kad A. Č. priešingą teisei veiką lėmė didelis kaltinamojo susijaudinimas dėl nužudytojo veiksmų, o būtent siūlymo A. Č. patenkinti jį oraliniu būdu. Atsižvelgiant į tai gynėja ir kaltinamasis prašė jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 130 str.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus, ištirtus ir aukščiau aptartus įrodymus, tokią kaltinamojo bei jo gynėjos poziciją vertina kritiškai. Kvalifikuojant nužudymą pagal BK 130 str., kai kitas žmogus nužudomas kaltininkui staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio, būtina nustatyti: neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti būtent pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; kaltininko buvimą afekto būsenos (t. y. situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo.

Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo būsenos nustatymu, šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Teismai atkreipia dėmesį į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, vertina, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių, atsižvelgia į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju, į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis, į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226/2011).

Iš kaltinamojo A. Č. parodymų matyti, kad pastarasis A. K. medine statulėle sudavė ne mažiau 7 smūgių į galvos sritį po to, kai A. K. kaltinamajam pradėjo primygtinai siūlyti patenkinti jį oraliniu būdu. Tokie A. K. veiksmai, pasak A. Č., labai jį įžeidė, dėl ko jis trenkė nukentėjusiajam ant stalo buvusia statulėle. Remiantis teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto eksperto E. B. paaiškinimais, didelis susijaudinimas (kitaip, afekto būsena) asmeniui kyla streso situacijoje, dažniausiai tokiam asmeniui kilus dideliam pavojui, tuo tarpu nagrinėjamu atveju duomenų galinčių patvirtinti, kad A. K. veiksmai sukėlė kaltinamajam didelį stresą ar pavojų, byloje nėra. Teismų praktikoje staigus didelis asmens susijaudinimas aiškinamas kaip fiziologinio afekto būsena, kai emocinis stresas stabdo asmens intelektualinę veiklą, smarkiai susilpnėja jo gebėjimas suvokti ir (arba) kontroliuoti savo veiksmus, tvardytis, žmogus tampa ribotai pakaltinamas. Tokią būseną asmeniui turi sukelti neteisėtas arba itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis – asmens garbės ar orumo įžeidimas. Dažniausiai tokiu poelgiu pripažintinas tyčinis ir demonstratyvus įžeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. ir kaltinamasis bute, kuriame buvo įvykdytas nusikaltimas, buvo vieni, nukentėjusiojo veiksmus vertinti kaip tyčinius ir demonstratyvius, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad, pasak teisiamojo posėdžio metu apklausto eksperto, asmuo, padaręs nusikaltimą, būdamas afekto būsenoje, menkai atsimena padaryto nusikaltimo detales. Tuo tarpu A. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus apie A. K. nužudymo aplinkybes, nurodė tiek nusikaltimo padarymo laiką, tiek savo veiksmus po to, kai A. K. trenkė statulėle į galvą ir pan., kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis gerai atsimena nusikaltimo detales. Ekspertas E. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, jog nagrinėjamu atveju afekto būsenos A. Č. veiksmuose, nebuvo. 2013 m. birželio 13 d. specialisto išvada Nr. 91TPK-PL-288 nustatyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie A. Č. psichikos sutrikimą ar silpnaprotystę, arba kitokią laikiną psichikos sutrikimo būseną inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu (b. t. 3, b. l. 139).

Vertinant kaltinamojo elgesį iš karto po nagrinėjamo įvykio matyti, kad pastarasis smogęs A. K. į galvos sritį, po to jį vedė į vonią apiplauti kraujo, vonioje valė nuo jo kraują; kai nukentėjusysis A. Č. įkando, kaltinamasis sukišo nukentėjusiajam į burną rankšluostį; nusprendęs pasišalinti iš A. K. buto, neradęs duryse rakto, kaltinamasis jo ieškojo kambaryje, išvertė nukentėjusiojo rankinę, surado raktą, atsirakino duris ir pasišalino. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, tuo tarpu esant fiziologinio afekto būsenai savo veiksmų suvokimas ir gebėjimas juos valdyti yra ribotas.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, kad nors A. Č. tyčia nužudyti A. K. susiformavo staiga, tačiau aptartų bylos aplinkybių visetas neduoda pagrindo išvadai, jog kaltinamasis nužudymą padarė būdamas fiziologinio afekto būsenoje. Teismas sutinka su kaltinamojo argumentu, kad aptarti A. K. veiksmai galėjo įžeisti A. Č.,, išprovokuoti jį neteisėtiems veiksmams, šį aplinkybė BK 59 str. 1 d. 6 p. prasme laikytina kaltininko atsakomybe lengvinančia, t. y. byloje nustatyta, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys.

Skiriant kaltinamajam A. Č. bausmę, atsižvelgiama atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

A. Č. šiuo metu teisiamas devintą kartą, jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, nuo 2003 metų administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus baustas net 17 kartų (b. t. 3, b. l. 124-132), niekur nedirba, Darbo biržoje neregistruotas (b. t. 3, b. l. 133), Vilniaus miesto psichikos centre nesigydė (b. t. 3, b. l. 135), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. t. 3, b. l. 137), yra įtrauktas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą – jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. t. 3, b. l. 136). Įvertinama ir tai, kad A. Č. padarė labai sunkų nusikaltimą asmens gyvybei, sukėlusį neatstatomas pasekmes.

A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors ši aplinkybė nebuvo nurodoma kaltinimo, kaip kaltininko atsakomybę lengvinanti, teismas atsižvelgęs į kaltininko parodymų turinį, laiko, kad dėl esminių veikos aplinkybių, jis prisipažįsta. Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis atsiprašė nukentėjusiosios dėl savo veikos, taigi gailisi padaręs nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis A. Č. nusikaltimo padarymo metu buvo išgėręs, ką patvirtino pats savo parodymuose tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tačiau nurodė jautęsis normaliai, t. y. girtumas jo veiksmams įtakos neturėjo. Vertinant ar byloje inkriminuotina atsakomybę sunkinanti aplinkybė numatyta BK 60 str. 9 p. pasitvirtino, pažymėtina, kad jokių kitų duomenų, išskyrus kaltinamojo parodymus, kurie patvirtintų kaltininko neblaivumą nusikaltimo darymo metu, byloje nėra. Jis gi nurodo išgėręs per pietus bokalą alaus, o nužudytojo namuose taurę brendžio. Tokiu būdu, teismas neturi pagrindo netikėti kaltininko parodymais apie išgertą alkoholio kiekį, o jis nėra toks didelis, todėl, teismo vertinimu, ši aplinkybė neturėjo įtakos A. Č. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymui, ji nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaip matyti iš A. Č. teistumų, pastarasis iki nusikaltimo, kuriuo teisiamas šiuo nuosprendžiu buvo teistas keturis kartus. Po nužudymo, už kurį teisiamas dabar, dar nuteistas keturis kartus. Iš teisiamojo teistumų matyti, kad nusikalstamas veikas jis darydavo turėdamas dar neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, tokiu būdu BK 27 str. 1 d. prasme .A. Č. laikytinas recidyvistu.

Pagal BK 27 str. 2 d. 2 p., nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu asmuo, būdamas recidyvistu padaro naują labai sunkų nusikaltimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Č. būdamas teistu, t. y. būdamas recidyvistu, padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.6 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes prokuroras prašė pripažinti teisiamąjį pavojingu recidyvistu. Teismas laiko šį prašymą pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad A. Č. ankščiau teistas 8 kartus, nusikalstamas veikas darydavo dar neišnykus ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. BK 129 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką A. Č. įvykdė 2007 m. gegužės 21 d., tačiau ilgą laiką ikiteisminio tyrimo pareigūnams nepavykus nustatyti įtariamojo dėl A. K. mirties, A. Č. padarė eilę naujų nusikalstamų veikų, už kurias po A. K. mirties buvo teistas dar 4 kartus. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai pripažinti A. Č. pavojingu recidyvistu.

Pažymėtina, kad pagal BK 56 str. 2 d., pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.

Pabrėžtina, kad A. Č. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė 2007 m. gegužės 21 d. galiojant senajai BK 129 str. 1 d. redakcijai, pagal kurią už nusikaltimo, numatyto minėtame straipsnyje, padarymą, asmeniui grėsė laisvės atėmimo nuo 5 (penkerių) iki 15 (penkiolikos) metų bausmė. Pagal naująją aptarto straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2007 m. liepos 21 d., asmeniui, nužudžiusiam kitą žmogų, skiriama laisvės atėmimo nuo 7 (septynerių) iki 15 (penkiolikos) metų bausmė. Remiantis BK 3 str. 1 d. nuostatomis, veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad A. Č. BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą padarė 2007 m. gegužės 21 d., t.y. galiojant senajai šio straipsnio redakcijai, kaltinamajam skiriama bausmė remiantis šios straipsnio redakcijos sankcijoje numatytais laisvės atėmimo bausmės dydžiais.

Šioje byloje civilinius ieškinius pareiškė nukentėjusieji G. K. ir S. K..

Nukentėjusiosios G. K. pareikštas 4000 (keturių tūkstančių) litų civilinis ieškinys dėl laidojimo išlaidų atlyginimo, atsižvelgus į jo dydžio pagrįstumą ir įrodytumą pateiktais rašytiniais įrodymais, bei sumažinus jį išlaidomis pirktam alkoholiui, t. y. 54.50 Lt, tenkintinas, priteisiant jai iš kalto šio nusikaltimo padarymu asmens – kaltinamojo A. Č. - 3945.50 Lt (b. t. 2, b. l. 58-59,62-63).

Civilinis ieškovas S. K. byloje pareiškė 10000 litų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad išgyveno psichologiškai dėl žiauraus brolio nužudymo (b. t. 2, b. l. 67-68).

Teismui nekyla abejonių, kad A. Č. nusikalstamais veiksmais atėmus A. K. gyvybę, jo brolis S. K. patyrė sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, jam buvo atimta bendravimo su A. K. galimybė. Remiantis teisiamojo posėdžio metu apklaustos G. K., atstovaujančios ir S. K. interesus, parodymais, S. K. ne tik prisidėjo prie savo brolio nužudytojo A. K. laidotuvių išlaidų, bet ir iki pastarojo mirties artimai su juo bendravo, padėdavo jam ne tik finansiškai, bet ir morališkai, kas leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad tarp žuvusiojo ir jo brolio buvo susiformavę artimi santykiai, todėl brolio netektis sukėlė jam didelius dvasinius išgyvenimus ir emocinius pergyvenimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tai, kad A. Č. įvykdė tyčinį, žiaurų nusikaltimą prieš asmenį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais teismas sprendžia, kad 10000 litų suma laikytina pakankama ir pagrįsta S. K. patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl S. K. pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas.

A. Č. nuosavybės teisės į turtą neapribotos.

Daiktų, reikšmingų bylos tyrimui ir nagrinėjimui klausimas, sprendžiamas, sutinkamai su BPK 93 str. reikalavimais.

Kaltinamajam A. Č. iki bausmės vykdymo pradžios paliekama kardomoji priemonė suėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str.,

nusprendė:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti jį 10 (dešimties) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. Č. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2014 m. sausio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į A. Č. paskirtą bausmę įskaityti suėmimo laiką nuo 2013 m. balandžio 15 d. iki 2014 m. sausio 14 d.

A. Č. paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tenkinti nukentėjusiosios G. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo iš dalies, priteisiant jai iš A. Č. 3945,50 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt penkis litus ir penkiasdešimt centų) turtinei žalai atlyginti.

Tenkinti nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pilnai, priteisiant iš A. Č. 10000 (dešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai – 2 daktiloskopines plokšteles, 2 plastikinius butelius, polietileninį maišelį, nosinę, 2 rankšluosčius, 2 poras apatinių kelnaičių, 2 poras kojinių, kelnes, 4 elemantus, dantų pastą, mobiliojo ryšio pakrovėją, ausines, juodos spalvos krepšį su daiktais ir dokumentais, butelio „Black velvet" dėžę, striukę, žiebtuvėlį, skutimosi peiliuką, dantų šepetėlį ir dėklą, audinio skiautę, užuolaidos skiautę, tapeto skiautę, nuoplovą nuo vonios krašto, nuoplovą nuo vonios durų, nuoplovą nuo vonios durų krašto, nuoplovą nuo balkono durų, nuoplovą iš dėmės balkone, nuoplovą iš kambario nuo kilimo, 10 nuorūkų, kramtomąją gumą, voką su 5 nuorūkomis, marškinius, A. K. kraujo DNR pavyzdį, medinę skulptūrą, laikomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Ūkio poskyryje, nesant prašymų šiuos daiktus grąžinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, - sunaikinti (b. t. 1, b. l. 59-60, 104-105). K. Z. asmeninius daiktus – kelnes ir bliuzoną jam grąžinti (b. t. 2, b. l. 170-172).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam per tą patį laikotarpį nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.