- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-04
- Bylos Nr.
- 1A-616-401-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Furmanavičius (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- Š. S.
- Nukentėjusysis
- A. Ž.
Pranešėjas Jonas Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-616-401/2007
Teisėja Danguolė Urbanavičienė Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.8.
2007 m. gruodžio 4 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistajam Š. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus raj. apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo Š. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams, į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinėjame suėmime nuo 2006-09-20 iki 2006-09-21 ir suėmime nuo 2007-07-17 iki 2007-09-19. Šiuo nuosprendžiu iš Š. S. priteista nukentėjusiajam A. Ž. 99 litai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Š. S., a.k (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., už tai, kad jis 2006 m. rugpjūčio mėnesio naktį iš pirmos dienos į antrą, Alytaus rajone, Punios kaime, nupjovęs metalinę grandinę, įsibrovė į A. Ž. ūkio fermos komplekse esančią talpyklą, iš kur pagrobė svetimą turtą - 40 l dyzelinio kuro, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Ž. 99 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis Š. S. apeliaciniu skundu prašė Alytaus raj. apylinkės teismo 2007-09-19 nuosprendį pakeisti ir priimti nešališką, teisingą nuosprendį, atsižvelgti į Lietuvos Respublikos BK 59 str., 1 d. 3 p., BPK 107 str., BK 38 str. 1 d. 1, 2, 3, 4 p. nuostatas. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nurodė, kad jis nukentėjusiojo atsiprašė, sumokėjo jam už padarytą turtinę žalą ir su nukentėjusiuoju susitaikė. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šeimyninę padėtį, tai, kad augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, jog turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą ir pajamas.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo Š. S. nusikalstamą veiką, paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių LR BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis Š. S. neginčija kaltės klausimo dėl nusikaltimo padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Teismo nustatyta, kad Š. S. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), kurio sankcijoje numatyta bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 red.). Tai didesnio pavojingumo nusikaltimas, turintis veiką kvalifikuojantį požymį, nes įsibrauta į ūkio fermos komplekse esančią saugyklą. Apeliantas buvo teisiamas trečią kartą, anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nusikalto turėdamas teistumus, kurie neišnykę ir nepanaikinti įstatymų numatyta tvarka, kas pagal baudžiamąjį įstatymą vertinama nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), o vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas - parinkta teisingai.
Apeliacinės instancijos teismui nuteistasis Š. S. pateikė kasos pajamų orderį, patvirtinantį, kad 2007-11-16 atlygino nukentėjusiajam A. Ž. padarytą 99 litų dydžio turtinę žalą, priteistą patenkinus pareikštą civilinį ieškinį. Š. S. padarytą žalą atlygino savo noru, todėl pripažintina tai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str.1 d. 3 p.). Tačiau kartu kolegija pažymi, kad juo anksčiau kaltininkas atlygina padarytą žalą, tuo daugiau reikšmės tai turi skiriant bausmę, o šiuo atveju nusikaltimą Š. S. padarė 2006-08-02, žalą, nors ji ir nėra didelė, atlygino praėjus daugiau nei vieneriems metams, prieš bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme.
Apylinkės teismas teisingai nustatė Š. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltu pilnai prisipažino ir gailisi, tai jog sunkinančių aplinkybių nėra, ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę. Paskirtoji devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra žymiai mažesnė už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, artima minimaliai bausmei, bausmės dydis adekvatus Š. S. padarytai nusikalstamai veikai, todėl nėra pagrindo bausmę dar labiau švelninti atsižvelgus į naujai nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitus apelianto skundo teiginius.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat prašo taikyti jam Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nuostatas, kurios numato atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Šis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip neatitinkantis bylos faktinių aplinkybių. Nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad kaltininkas ir nukentėjusysis būtų susitaikę, priešingai, pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis išsakė nuomonę, kad tik įvertinus nusikalstamas veikas pagal įstatymą, gali būti užkirstas kelias vykdomoms vagystėms ir neprieštaravo baigiamosiose kalbose išsakytai prokuroro nuomonei dėl siūlomos 1 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės. Sprendžiant LR BK 38 str. taikymo klausimą, yra vienos iš būtinų sąlygų nustatymas - ar yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau byloje nėra jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, kad nuteistasis Š. S. daugiau nenusikals. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, jis anksčiau buvo du kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė, teistumams neišnykus vėl nusikalto, padarydamas analogišką nusikaltimą. LR BK 38 str. 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais recidyvistas negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Sprendžiant bausmės dydžio klausimą kolegija atsižvelgia ir į tai, kad šis nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nuteistasis iš anksto jam ruošėsi, žinodamas jog metalinių talpų, kuriose saugomas dyzelinis kuras kranai užrakinti grandine atsivežė metalui pjauti pjūkliuką, kanistrus kurui supilti, kas rodo didesnį jo pavojingumą.
Į tai, kad buvo pagrobtas nedidelės vertės turtas, Š. S. augina du mažamečius vaikus, kaltinamojo asmenybę atsižvelgė pirmos instancijos teismas, todėl nėra pagrindo dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo remiantis mažinti bausmę.
Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (apysunkis nusikaltimas), į tiesioginės tyčios kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, pirmos instancijos teismas pagrįstai paskyrė 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra žymiai mažesnė negu straipsnio sankcijos vidurkis ir nėra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegijos nuomone, šio dydžio laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti Š. S. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo Š. S. apeliacinį skundą atmesti.