Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui Ramučiui Mickui, gynėjai advokatei Audronei Neniškienei (nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu), viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

D. B., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, pagrindinio išsilavinimo, darbingas iš dalies (netekęs 60 proc. bendrojo darbingumo), nedirbantis, - registruotas ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2015 m. balandžio 15 d. Palangos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 64, 64¹ straipsnius – 30 parų arešto, 2) 2015 m. spalio 27 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėn. laisvės apribojimo, 3) 2016 m. gegužės 6 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 8 mėn. laisvės atėmimo, 4) 2017 m. vasario 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 63 ir 64¹ straipsnius – 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, 5) 2017 m. spalio 13 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 63 ir 64¹ straipsnius – 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, 6) 2017 m. lapkričio 3 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 ir 64¹ straipsnius – 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, 7) 2018 m. spalio 5 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį – 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo (bausmes atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis D. B. 2020 m. rugsėjo 13 d., apie 10.30 val. tėvo J. B. namuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė keturis kartus ranka per veidą nukentėjusiajam tėvui J. B., tuo sukeldamas jam, šeimos nariui, fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis D. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

2. Kaltinamasis D. B. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio, netrukus po įvykio, kai buvo paleistas iš sulaikymo, atsiprašęs ir patį nukentėjusįjį savo tėvą, šis jam atleidęs, jie susitaikę ir daugiau nebesipykstantys. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio dieną nuo ryto tėvo namuose, kur tuomet ir pats jo leidimu po paleidimo iš pataisos namų buvo apsigyvenęs, gėrė alkoholį ir abu jau buvo smarkiai girti. Jiedu dėl kažko ėmė pyktis žodžiais, ginčo metu tėvui jį pavadinus necenzūriniais žodžiais, dėl to labai supykęs ir dešiniosios rankos delnu keturis kartus nestipriai sudavęs jam per veidą, sužalojimų nepadarė, tačiau pripažįsta, jog tėvas nuo to kurį laiką turėjęs jausti skausmą veide. Po šito tėvas išėjęs laukan, o jis, kaltinamasis, prigulęs, netrukus buvo pakeltas atvykusių policijos pareigūnų ir laikinai sulaikytas. Policijos pareigūnams pradžioje neigęs smurtą prieš tėvą todėl, kad išsigandęs atsakomybės.

3. Iš esmės tokias pačias aplinkybes apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto kilimo aplinkybes ir priežastis, tiek kaltinamojo, tiek paties nukentėjusiojo sunkų girtumą, kaltinamojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį pobūdį, jo vietą, smūgių skaičių, lokalizaciją ir kt. byloje yra patvirtinęs ir nukentėjusysis J. B. (b. l. 22) bei netiesioginiai nusikaltimo įvykio liudytojai, į pranešimą apie nusikaltimo įvykį reagavę ir pirmieji į nusikaltimo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai D. A. (b. l. 39-40) ir L. G. (b. l. 42), kurių po nusikaltimo įvykio atliktų apklausų metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio 1 dalies ir 291 straipsnio tvarka.

4. 2020 m. rugsėjo 13 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog jis įvykęs nukentėjusiojo J. B. gyvenamame name (duomenys neskelbtini). Įėjimas į šį namą yra iš kiemo, per duris pirmiausiai patenkama į koridorių, jo gale yra durys į virtuvę. Jos patalpa apstatyta įprastais tokiai patalpai baldais, joje taip pat yra kieto kuro šildymo katilas, dujinė viryklė, o prie lango – valgomasis stalas su taburetėmis (b. l. 13-20).

5. 2020 m. rugsėjo 13 d. policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo per bendrąjį pagalbos centrą gautą iš nukentėjusiojo J. B. motinos informaciją (pranešimą) apie J. B. sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio buitinio konflikto metu, abiem esant girtiems, sūnus D. B. (kaltinamasis) jam, J. B., keturiskart sudavęs per veidą, dėl ko jis, J. B., jautęs fizinį skausmą. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo rasti akivaizdžiai girti, nukentėjusiojo veide sužalojimų žymių nustatyta nebuvo (b. l. 8-11).

6. 2020 m. rugsėjo 13 d., atitinkamai 10 val. 50 min. ir 10 val. 52 min. laiku, atliktomis patikromis alkotesteriu fiksuota nukentėjusiajam J. B. sunkus 2,70 prom. girtumas, o kaltinamajam D. B. - sunkus 2,83 prom. girtumas (b. l. 44-46).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

7. Kaltinamojo D. B. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūra) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir pakankamai išsamius.

8. Nukentėjusiojo J. B. ir netiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų policijos pareigūnų D. A. ir L. G. liudijimai bylos procese buvo nuoseklūs, jų byloje pateikti duomenys iš esmės sutampa tarpusavyje bei atitinka ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką, vaizdo ir garso įrašymo įrenginių („Body“ kamerų) įrašų turinį bei ir paties kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-6) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, dėl sunkaus girtumo ir kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, tyčia smurtu puolė jį įžeidžiais žodžiais pavadinusį nukentėjusįjį tėvą ir, keturiskart suduodamas jam ranka (jos delnu) per veidą, sukėlė jam fizinį skausmą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

9. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo D. B. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (keturiskart suduodamas ranka per veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo jam sukėlimą (sunkesnės pasekmės nėra proceso įstatymo nustatyta tvarka konstatuotos). Trečia, keturi, kad ir nestiprūs, smūgiai ranka per veidą, sukėlę nukentėjusiajam ženklų ir kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo byloje nuosekliai nurodytos jo mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusiojo pareiškimais, tiek policijos pareigūno fiksuotais duomenimis apie nukentėjusiojo išvaizdą iškart po nusikaltimo įvykio, tiek liudytojų D. A. ir L. G. bei paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamojo ir nukentėjusiojo, biologinių tėvo ir sūnaus gyvenimas kartu vienuose namuose, bendro namų ūkio tvarkymas, nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015), - aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra šeimos nariai, o nusikalstama veika įvykdyta artimoje aplinkoje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

10. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iš jos pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalies) dispozicijos lygmuo, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo kokių tai įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, jo neteisėtai panaudota fizinė jėga (prievarta) buvusi dar artima minimaliai tiek trauminių poveikių skaičiumi (keturi), tiek kilusių nusikalstamų pasekmių požiūriu (fizinis skausmas) bei konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso šeimos narių (tėvo ir sūnaus) ginčas, dėl kurio galimų pasekmių riziką prisiėmė ir pats nukentėjusysis, negana to, dar iki kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pradžios pats pasielgęs rizikingai ir tam tikru mastu provokuojančiai, išvadindamas girtą ir jam žinomai sunkiai gebantį tvardytis tokioje būsenoje savo sugėrovą (kaltinamąjį) necenzūriniais žodžiais.

11. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajam momento, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina menkai patenkinama : kaltinamasis tyčia nusikalto ir yra teisiamas aštuntąjį kartą (b. l. 74-83, 85-85-105), kita vertus, administracinėmis nuobaudomis paskutinius 3 m. nebaustas (b. l. 106), kaltinamasis iki 2013 m. epizodiškai dirbo legalų darbą, nuo 2020 m. birželio 8 d. (atlikęs bausmę) registruojasi ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje (b. l. 108, 109), paskutinės gyvenamos vietos savivaldos institucija iki nagrinėjamo įvykio nusiskundimų kaltinamojo elgesiu iš bendruomenės narių nebuvo gavusi (b. l. 112), kaltinamasis yra neįgalus ir tik iš dalies darbingas – yra netekęs 60 proc. bendrojo darbingumo (b. l. 68).

13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja tai, kad : a) jis visiškai prisipažino kaltu, padėjo savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškia gailėjimąsi dėl jos, kurio nuoširdumą be kita ko patvirtina nukentėjusiojo atsiprašymas ir susitaikymas su juo, b) kaltinamojo veikos padarymui turėjo įtakos rizikingas ir tam tikra dalimi provokavęs paties nukentėjusio elgesys (plačiau - punktas 10) (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis teismas kvalifikuoja : a) nusikaltimo įvykdymą apsvaigus nuo alkoholio iki jau sunkaus girtumo, kas akivaizdu tiesiogiai priežastingai nulėmė jo staigiąją tyčią nusikalsti, bei b) kad naują tyčinę nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumai už ankstesnius tyčinius, tame tarpe taip pat ir smurtinius, nusikaltimus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

14. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant labiau lengvinančiųjų naudai ir kartu konstatavus nors ir menkai, bet visgi dar labiau patenkinama nei neigiama kaltinamojo asmenybę, yra teisinga kaltinamajam paskirti dar arešto rūšies bausmę, tačiau savo dydžiu artimesnę baudžiamojo įstatymo sankcijos maksimaliam, kita vertus, būtų neteisinga paskirti maksimalų ar labai artimą tokiam dydį (trukmę), kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 10 ir 13), buvo nustatyta 2 atsakomybę lengvinančios ir kitų kaltinamojo pavojingumą mažinančių aplinkybių. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės dydį individualizavusias aplinkybes (punktai 10-13), arešto bausmė savo rūšimi bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, – nebus nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta. Skirtinos arešto bausmės trukmė nustatytina 75 paros (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nenustatyta ir faktinio pagrindo jį, esant recidyvistu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai) dėl aukščiau jau aptartų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme prisipažino kaltu, davė pakankamai išsamius paaiškinimus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 50 parų arešto.

15. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytinas diena už parą skiriamos arešto bausmės jo laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. iki 14 d. (1 para) bei nuo 2021 m. sausio 16 d. iki nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo 2021 m. sausio 26 d. – bausmė skaičiuotina nuo 2021 m. sausio 16 d. su aukščiau pažymėtu 1 paros įskaitymu (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltinamajam D. B. byloje paskirta kardomoji priemonė kardomasis kalinimas suėmimas nuo 2021 m. sausio 16 d. vienam mėnesiui (b. l. 183-186) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, kardomoji priemonė panaikintina. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų taip pat nėra. 2020 m. spalio 12 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (12.33 Mr)PT-4563, kad kaltinamajam D. B. byloje teiktos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 68 Eur. Tarnybos teismo prašymu parinktas gynėjas buvo teismo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto (būtinas gynėjo dalyvavimas) juridiniu pagrindu, todėl pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies taisykles turi būti sprendžiama dėl aptariamų išlaidų išieškojimo iš kaltu pripažįstamo D. B. Kadangi teismas byloje nustatė (punktas 12), jog kaltinamasis D. B. yra itin sunkios tiek asmeninės, tiek turtinės padėties, yra neįgalus ir tik iš dalies darbingas (netekęs 60 proc. bendrojo darbingumo), registruojasi ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje, nekilnojamo turto, kelių transporto priemonių neturi, pajamų negauna jokių, aptariamos išlaidos iš kaltinamojo D. B. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 75 paromis arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę D. B. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 50 (penkiasdešimties) parų arešto.

Į skiriamą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą (nuo 2021 m. sausio 16 d. iki nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo) laiką ir bausmę nuteistajam D. B. skaičiuoti nuo 2021 m. sausio 16 d., į kurią taip pat įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. iki 14 d. už 1 (vieną) parą jam paskiriamos arešto bausmės.

Kardomąją priemonę kardomąjį kalinimą (suėmimą) palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.