- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-06-20
- Bylos Nr.
- e1-578-805/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14683-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- J. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ineto Volungevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdo individualią veiklą, dirbantis statybininku, teistas: Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis J. P. (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nukentėjusiajam K. K. kumščiu vieną kartą į galvos sritį, įsikabinęs į drabužius pargriovė ant šaligatvio, dėl ko nukentėjusysis K. K. susitrenkė dešinę alkūnę ir kairį klubą bei ne mažiau kaip du kartus spyrė į galvos sritį, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės alkūnės srityje, kairio klubo srityje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam K. K. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Iš kaltinamojo J. P. apklausos protokolų matyti, kad jis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad pažįsta K. K., jis yra jo draugės K. dėdė. Kelios dienos prieš įvykį, jam K. papasakojo, kad K. K. lindo prie jos, jai tai labai nepatiko. (duomenys neskelbtini) jam paskambino K. ir pasakė, kad K. K. prie jos kabinėjasi, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Pokalbio metu K. verkė. Paprašė, kad telefoną perleistų K. K., ji jam padavė telefoną. Jis K. K. paklausė „ko kabinėjiesi prie K.?“ bei nurodė, kad jeigu kažkas nepatinka, tai gali iki jo atvažiuoti ir išsiaiškins. K. K. pokalbio metu pradėjo jį provokuoti, kad jis atvažiuotų pas jį. Baigus pokalbį, jis važiavo pasiimti K., kuri buvo nuėjus, prie K. K. daugiabučio namo. Atvykęs pamatė, kad K. K. namuose nėra. Tada su K. sėdo į automobilį ir važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant pamatė, kad K. K. eina gatve su draugu. Sustojus automobiliui, staigiai išlipo, pribėgęs pastūmė K. K., jam kumščiu sudavė vieną kartą į galvos sritį. Tada jie abudu apsistumdė, įsikabinę vienas kitam į drabužius nukrito ant gatvės plytelių. K. K. krito ant šono. Gulint jis jam sudavė kelis smūgius, į kurias kūno vietas, jis nepamena, bet taikėsi į galvos sritį. Jam gulint ir mušantis ant žemės, prie jo pribėgo K., kuri pasakė „baik, užtenka“. Po šių žodžių jis su K. K. atsistojo, jie vienas kitą išvadino necenzūriniais žodžiais. Jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis nematė, kad K. K. padarė kažkokių sužalojimų, jam nebėgo kraujas bei nematė jokių nubrozdinimų. Jis K. K. atsiprašė dėl jo tokio elgesio ir dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 162-165).
Nukentėjusysis K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) nuo ryto jis su J. M., kuris yra jo kaimynas, kiemo terasoje gėrė alų. Apie pietus į kiemą atvažiavo jo brolienės R. K. dukra K. K.. Ji yra apie (duomenys neskelbtini) amžiaus. Kol gėrė alų, jis K. kelis kartus „patraukė per dantį“, kad jos elgesys jam nepriimtinas. K. labai supyko ir jam pasakė, kad „jį atpyzdins J.“. J. P. yra jos draugas. Apie (duomenys neskelbtini) jam paskambino dviračių meistras, kuris jam pasakė, kad yra suremontuotas dukros dviratis. Jis su J. M. ir savo dukra A. K., (duomenys neskelbtini) amžiaus, nuėjo iki dviračių meistro pasiimti dviratį. Jam grįžtant į namus, paskambino jo sutuoktinė R. K., kuri pasakė, kad neitų į namus, nes jo laukia J. P. su draugais ir nori jį sumušti, jie vaikščiojo po kiemą. Prie batų taisyklos jis pamatė, kaip iš (duomenys neskelbtini) staigiai atvažiuoja (duomenys neskelbtini) automobilis, kuris sustoja (duomenys neskelbtini). Iš automobilio, pro dešinės pusės galines dureles iššoko J. P. ir pribėgo prie jo. J. P., pribėgęs prie jo, bandė jį sugriebti už viršutinių rūbų, bet jis jį atstūmė. Tada jis su rankos kumščiu sudavė J. P. vieną smūgį į galvos sritį, pataikydamas į kairės pusės galvos sritį. Tada jis J. P. sugriebė, kad jam daugiau smūgių nesuduotų, išvengti muštynių. Tada kartu nukrito ant šaligatvio. Jis krito ant nugaros, J. P. ant jo, tačiau jis iš jo glėbio išslydo ir staigiai atsistojęs jam koja spyrė į galvos ir šonų sritį. Kiek kartų įspyrė pasakyti negali. Vėliau J. M. jam pasakė, kad J. P. jam įspyrė iki trijų kartų. Taip pat nori paminėti, kad dėl kritimo ant šaligatvio, jis nusibrozdino dešinės rankos alkūnės sritį, buvo ištinęs dešinės rankos riešas, galvos srityje liko gumbas. Tuo metu iš nurodyto automobilio išlipo K. K., kuri J. pasakė „gana užteks mušt“, tada J. nuo jo atsitraukė. Po šio įvykio jis iš karto paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir informavo apie įvykį. Po įvykio, kadangi jis buvo neblaivus, tai skausmo nejautė, tačiau vėliau prablaivėjus pradėjo skaudėti galvą, kairį šoną. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir Greitoji medicinos pagalba. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jį apžiūrėjo, jis į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Policijos pareigūnai nustatė jam neblaivumą, užfiksavo liudytojus. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) pajautęs galvos skausmą, papildomai išsikvietė Greitąją medicinos pagalbą. Atvykę Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, rekomendavo gerti nuo skausmo vaistus ir būti ramiai. (duomenys neskelbtini) jis vėl kvietė Greitosios medicinos pagalbą, nes labai skaudėjo galvą, atvykę Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jį išvežė į ligoninę, kuri yra (duomenys neskelbtini). Nurodytoje gydymo įstaigoje jam atliko galvos tyrimą ir kitus tyrimus, po medikų apžiūros išleido į namus, rekomendavo gerti nuo skausmo vaistus, būti ramybės būsenoje (b. l. 6-16).
Liudytojas J. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) pas K. namuose terasoje vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems besėdint į lauko terasą atėjo K. brolio dukra, K. su draugėmis, kiek žino, mergaitės yra nepilnametės. Jis iš K. tėvų nuomojasi butą. K. teigė, kad atėjo čia į savo butą. K. K. pavadino paleistuve, nes ji nelanko mokyklos, keičia dažnai vaikinus, tarp jų įvyko žodinis konfliktas. K. labai supyko dėl tokių K. žodžių, tada ji supykus, prie jų paskambino kažkokiam savo draugui, ką konkrečiai kalbėjo, jis negirdėjo. Bet baigus pokalbį pradėjo jiems su K. grasinti, kad dabar atvažiuos draugas ir bus jiems. K. paskambino meistras, kad reikia paimti dukros dviratį. Jis kartu su K. ir jo nepilnamete dukra ėjo į (duomenys neskelbtini), pasėmė iš meistro dviratį ir ėjo atgal link namų. Prieš tai skambino K. žmona ir pasakė, kad kieme vaikšto kažkokie vaikinai. Įspėjo, kad galimai ieško K.. K. dukros atėjo pasitikti brolis, kuris ją parvedė namo. Jiems su K. einant (duomenys neskelbtini), prie jų privažiavo žalios spalvos pasatas, kokie valstybiniai numeriai, nepamena. Automobilis sustojo ir iš automobilio greitai išlipo vaikinas, apie (duomenys neskelbtini) amžiaus, šį vaikiną žino iš matymo, vardo ir pavardės nežino, bet ,jeigu reiktų, galėtų jį atpažinti, nes matė ne pirmą kartą. Vaikinas, iššokęs iš automobilio, griebė K. už krūtininės, įsikabino į rūbus ir jie staiga abudu pargriuvo ant šaligatvio plytelių. K. liko gulėti ant šaligatvio, o atsistojęs vaikinas trenkė vieną kartą iš kumščio K. į galvą ir tada spyrė iš kojos ne mažiau du kartus į pilvo sritį. Tada iš automobilio išlipo K., kuri pasakė „raminkis, gana“. Vaikinas atsitraukė ir nuėjo link automobilio. Jis vaikinui pasakė „tau blogai baigsis“, Vaikinas jam atsakė „tai tau blogai baigsis ir tu čia šone prigulsi“. Vaikinas įsėdo į automobilį ir jie išvyko, matė, kad automobilyje buvo dar vienas vaikinas, t. y. vairuotojas, o ar daugiau asmenų buvo, nematė. K. paskambino į skubią pagalbą, atvyko greitojo ir po to policija. Kitą dieną K. atėjusi į K. namo terasą, pasakė „jeigu jos draugas atsisės, tai su mumis susidoros“. K. po įvykio jautė stiprų fizinį skausmą, matė, kad jo galvoje yra žaizda, ranka nubrozdinta, riešas ištinęs bei ant klubo buvo kraujosruva (b. l. 102-103).
Liudytoja K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) grįžo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), buvo pavargusi, pasiūlė draugei nueiti iki jos buvusių namų ir prisėsti ant laiptų pailsėti. Taip pat buvo išsikrovęs jos mobilus telefonas ir ji paprašė ten gyvenančių asmenų, t. y. (duomenys neskelbtini), ar galima pakrauti telefoną. Taip pat to namo terasoje sėdėjo du vyriškiai, vienas iš jų K., kurį ji žino, jis yra jos patėvio brolis, o kitas buvo kaimynas, kuris nuomojasi butą. Asmenys vartojo alkoholinius gėrimus. K. pradėjo rėkti ant savo dukros, kodėl ji nešė į namus krauti jos telefoną, jai trenkė per nagus. Ji dėl to labai supyko, paklausė, kodėl jis taip elgiasi. K. atsakė, kad jam taip elgtis galima bei pradėjo ją vadinti necenzūriniais įžeidžiančiais žodžiais, kad ji paleistuvė ir panašiai. Ji labai supyko, pradėjo verkti. Nusprendė apie esamą situaciją papasakoti savo draugui J. P. Paskambino, pasakė kas nutiko, davė telefoną pakalbėti su K., tarp jų vyko žodinis konfliktas, K. J. provokavo, kad atvažiuotų ir su juo išsiaiškintų. Baigusi pokalbį, ji išėjo į (duomenys neskelbtini) ir matė, kad į miestą išėjo ir K.. J. jai paskambino ir pasakė, kad už 5 min. bus prie jos. Ji parėjo namo ir pasėmė daiktus ir J. atėjo į K. kiemą, tai yra daugiabučio namo kiemas, kad gali patekti ir kiti asmenys. Jiems stovint prie automobilio, jau ruošiantis išvažiuoti, J. pamatė, kad gatve eina K.. Jie sėdo į automobilį, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). J. staiga iššoko iš automobilio ir puolė prie K., jo paklausė „ką tu čia dirbi?“, kodėl jis grabalioja ją (anksčiau buvo įvykis, kai jis buvo ją palietęs, jai tai nepatiko ir ji J. apie tai papasakojo). Tada K. pradėjo rėkti ant J. J. pastūmė K., tada K. stūmė J. atgal, prasidėjo muštynės. Matė, kaip K. trenkė iš kumščio J. į veidą ir K., pagriebęs J. už drabužių, traukė link savęs ir jie kartu nukrito ant šaligatvio plytelių. Gulint jie mušėsi, matė, kad J. K. trenkė į veidą, K. tuo metu netrenkė. Ji pamačiusi tai, pasakė: „J. gana“ ir priėjus patempė, kad jis atsitrauktų. Iš namo išėjo moteris, kuri paklausė, kas čia vyksta, pasakė, kad K. prisidirbo. Ji su J. sėdo į automobilį ir išvažiavo (b. l. 116-119).
Liudytoja R. K. liudytojo apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jos vyras K. K. lauko terasoje kartu su draugu Jonu vartojo alkoholinius gėrimus. Prie namo buvo atėjusi K. K., ji yra jos vyro brolio dukra. Ką ji veikė prie jos namo, ji nežino. Būnant namuose išgirdo, kad lauke triukšmas, tada išėjo pažiūrėti, kas vyksta, pamatė, kad K. su savo draugėmis konfliktuoja su jos vyru. Konfliktas vyko dėl to, kaip ji suprato, kad ale jos vyras K. čiupinėjo. Ji į konfliktą nesikišo ir grįžo į kambarį. Žino, kad po to vyras nuėjo į (duomenys neskelbtini) kartu su dukra pas dviračių meistrą, ji liko namuose. Būnant namuose pamatė pro langą, kad į namo kiemą atėjo nepažįstami du vaikinai ir dar viena moteris, K. tuo metu sėdėjo ant namo laiptų. Vaikinai užlipo laiptais, apsidairė ir išėjo iš kiemo su jais kartu išėjo ir K. Ji paskambino vyrui ir pasakė, kad į namo kiemą buvo atėję nepažįstami asmenys, kurie galimai jo ieško. Sūnui liepė surasti sesę ir parvesti namo. Sūnus išėjo, parsidavė sesę, kur jos vyras buvo, ji nežino. Ji po to išėjo pati ieškoti savo vyro, jį pamatė (duomenys neskelbtini), matė, kad yra atvykus policiją. Vyras pasakė, kad jį sumušė. Kai grįžo namo, vyras parodė galvą, kur matėsi žaizda, taip pat buvo nubrozdinta ranka. Vyras jautė stiprų fizinį skausmą tą pačią dieną išsikvietė greitąją pagalbą bei sekančią dieną kvietė greitąją dėl galvos skausmo, gėrė nuo skausmo vaistu. Kiek žino, jos vyrą galimai sužalojo J. P. dėl to, kad K. pasiskundė (b. l. 96-99).
Kaltinamojo J. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, be visiško kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiojo K. K. ir liudytojų J. M., K. K. ir R. K. parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
(duomenys neskelbtini) K. K. protokole – pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) jam einant (duomenys neskelbtini), prie batų taisyklos, jis pamatė kaip iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo automobilis, kuris stabtelėjo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Iš nurodyto automobilio, pro dešinės pusės galines dureles, iššoko J. P., kuris pribėgęs prie jo bandė jį sugriebti už viršutinių rūbų, jam jį atstūmus, jis su ranka jam sudavė į galvos sritį, tada jam jį sugriebus, kartu nukrito ant šaligatvio. Jam gulint ant šaligatvio, ant nugaros, J. P. jam koja įspyrė kelis kartus į galvos ir šonų sritis, kiek kartų įspyrė, jis pasakyti negali. Pagal liudytoją J. M., galėjo įspirti iki trijų kartų. Jam nukritus ant šaligatvio jis nusibrozdino dešinės rankos alkūnės sritis, jautė skausmą dešinės rankos riešo srityje ir kairės pusės klubo srityje, taip pat po smūgio galvos srityje liko gumbas. Prašo J. P. taikyti poveikio priemones dėl jam padaryto sužalojimo (b. l. 6-16).
(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad pagal pareiškėjo K. K. parodymus, jam smūgiai buvo suduoti (duomenys neskelbtini), prie pastato (duomenys neskelbtini). Šiame pastate yra gyvenamieji butai ir avalynės taisykla. Prie namo (duomenys neskelbtini) šaligatvis išgrįstas betono plytelėmis. Prie nurodyto namo yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Apžiūrint įvykio vietą užfiksuota, kad ant pastato, esančio (duomenys neskelbtini) sienos, iš gatvės pusės, yra primontuota vaizdo kamera, nukreipta link nurodytos sankryžos. Šiame pastate yra (duomenys neskelbtini). Ant (duomenys neskelbtini), ant rytų pusės sienos yra primontuota vaizdo kamera. Prie nurodyto (duomenys neskelbtini) pastato, rytų pusėje, yra automobilių stovėjimo aikštelė. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą fiksuota, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra dviejų aukštų, įėjimas į šio namo kiemą yra iš (duomenys neskelbtini). Priėjus prie nurodyto gyvenamojo namo, ant vakarų pusės sienos yra primontuota vaizdo stebėjimo kamera. Įėjus į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kiemą, prie namo pietų pusės sienos, yra primontuota vaizdo stebėjimo kamera. Prie pietų pusės sienos yra laiptai, kurie veda į butą (duomenys neskelbtini). Dešinėje pusėje prie laiptų yra mini terasa, kurioje yra dvi kėdės ir namų ūkio daiktai. Taip pat iš pietų pusės yra mediniai laiptai, kurie veda į antrą aukštą. Iš įvykio vietos niekas neišimta ( b. l. 19-21).
(duomenys neskelbtini) Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje K. K. konstatuota poodinė kraujosruva dešinės alkūnės srityje, kairio klubo srityje, iš viso padaryti du sužalojimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti nugriuvus ar atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveiktos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (b. l. 72-74).
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis (duomenys neskelbtini), gatvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nukentėjusiajam K. K. kumščiu vieną kartą į galvos sritį, įsikabinęs į drabužius pargriovė ant šaligatvio, dėl ko nukentėjusysis K. K. susitrenkė dešinę alkūnę ir kairį klubą bei ne mažiau kaip du kartus spyrė į galvos sritį, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės alkūnės srityje, kairio klubo srityje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam K. K. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, nesant tam dingsties, jie netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, ko pasėkoje atsiradusios pasekmės – nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už J. P. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama bet kuri alternatyvi bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio. Nukentėjusysis buvo informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu 2023 m. birželio 13 d., nukentėjusysis neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu, veikė nesant tam rimtos dingsties. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis J. P. praeityje teistas vieną kartą, (b. l. 88-90), paskirtą bausmę atlikęs, aštuonis kartus baustas administracine tvarka (b. l. 95-105), turi galiojančių administracinių nuobaudų, pateiktais duomenimis skirtų baudų nesumokėjęs, vykdo individualią veiklą (b. l. 91-94), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 122). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nukentėjusiojo poziciją – sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nereiškia, didelių liekamųjų reiškinių nėra. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nubausti ir pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, su kuria kaltinamasis sutinka ir, kuri, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam J. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per du mėnesius išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per du mėnesius išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. P. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti J. P. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam J. P. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuteistajam išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.