Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

Nukentėjusysis K. Š. nurodo, kad 2011-08-09 gavo Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-632/2011. Minėtame apeliaciniame skunde prokuroras Artūras Karjakinas nurodo, kad nukentėjusysis A. B., vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, praeityje ne kartą yra išaiškinęs neteisėtas K. Š. padarytas veikas, bei sprunkant vykdė kaltinamojo K. Š. sulaikymą.

Nukentėjusysis teigia, kad su A. B. susidūrė du kartus. Pirmą kartą, 2007-11-01, kai A. B. savo vadovo pavedimu tikrino L. Š. individualią įmonę, kurioje buvo įdarbintas pareiškėjas. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokia K. Š. neteisėta veikla. Antrą kartą susidūrė 2009-08-13, ko pasekoje atsirado baudžiamoji byla, kurioje A. Karjakinas pateikė apeliacinį skundą. Toje byloje A. B. nebuvo tyrėju, buvo tik nukentėjusiuoju. Vadinasi, jis negalėjo išaiškinti, ar neišaiškinti, K. Š. kokios nors neteisėtos veikos. Pareiškėjas nurodo, kad A. B. niekada nėra išaiškinęs jo kokios nors neteisėtos veikos padarymo. Tai, kad A. B., neva, tai yra padaręs mažiausia du kartus, yra tikrovės neatitinkanti informacija, galinti jį paniekinti, pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą juo. Pareiškėjas Šlamas prašo teismo pripažinti, kad Artūras Karjakinas jį apšmeižė apeliaciniame skunde, teigdamas, kad „A. B. ... praeityje ne kartą yra išaiškinęs neteisėtas K. Š. padarytas veikas“, prašo pritaikyti Artūrui Karjakinui pačią griežčiausią galimą bausmę už tokį elgesį, atsižvelgiant į tai, kad eidamas savo pareigas, jis turi atsakomybę užtikrinti apeliaciniame skunde nurodomų faktų tikrumą ir į tai, kad K. Š. šmeižiančios informacijos nurodymu apeliaciniame skunde neabejotinai yra siekiama pakirsti Šiaulių apygardos teismo pasitikėjimą juo, ir prašo priteisti 20000 Lt moralinės žalos iš Artūro Karjakino asmeniškai.

Šalies argumentai

Prokuroras pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui dėl, jo manymu, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Pateikdamas apeliacinį skundą, prokuroras išdėstė savo nuomonę apie tam tikrų faktų ir duomenų vertinimą, požiūrį į tai, todėl jo nuomonė negali būti laikoma žinia, nes ja nepaskleidžiama nauja informacija. Taigi prokuroro veikoje nėra objektyviosios pusės požymio – paskleidimo, nes pastarasis į Šiaulių apygardos teismą kreipėsi apeliaciniu skundu, pateikdamas nesutikimo motyvus dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo išvadų ir kitų nuosprendžio klausimų, o ne siekdamas paskleisti informaciją apie K. Š.. Todėl tokie veiksmai negali būti vertinami BK 154 str. prasme, o asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal tokią inkriminuotą nusikalstamą veiką.