- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-12
- Bylos Nr.
- 1S-603-166/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Punys
- Pareiškėjas
- M. G.
- Advokatai
- Rimantas Simaitis
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Stasys Punys, sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,
teismo posedyje išnagrinejes pareiškejo M. G. atstovo advokato Rimanto Simaicio skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. rugsejo 21 d. nutarties, kuria atmestas M. G. atstovo Rimanto Simaicio skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-08-19 priimto nutarimo atsisakyti panaikinti nutarima nutraukti ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00768-10,
Aprašomoji dalis
nustate:
2010-10-29 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00768-10 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., del dokumentu suklastojimo, pagal M. G. pareiškima, kuriame buvo nurodyta, kad VŠI Vilniaus GPUL gydytojai K. B., G. R., T. Z. ir O. S. klastojo dokumentus (BK 300 str. 1 d.), piktnaudžiavo (BK 228 str. 1 d.) ir savavaldžiavo (BK 294 str. 2 d.) 2009-12-26 operuojant jam sužeista dešines rankos piršta, bei surašant jo ligos istorija.
2011-06-29 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokurores nutarimu ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., buvo nutrauktas, nenustacius nusikalstamu veiku, numatytu BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d., 294 str. 2 d., požymiu.
2011-07-18 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo gautas M. G. pareiškimas, kuriuo buvo prašoma pripažinti neteisetu 2011-06-29 prokurores nutarima nutraukti ikiteismini tyrima Nr. 10-2-00768-10.
Aukštesnysis prokuroras – vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, atsižvelges i bylos duomenis, savo 2011-08-19 priimtame nutarime konstatavo, jog pareiškejo skunde nurodyti teiginiai yra nepagristi, o prokurores 2011-06-29 priimtas nutarimas yra teisetas ir pagristas, M. G. pareiškimo netenkino.
Šalies argumentai
Skundu pareiškejo atstovas Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo praše panaikinti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-08-19 priimta nutarima atsisakyti panaikinti nutarima nutraukti ikiteismini tyrima kaip nepagrista baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00768-19. Pareiškejo skundas motyvuojamas neišsamiu išdestytu aplinkybiu ivertinimu byloje. Nurodoma, kad prokuroras neatsižvelge i jo skunde nurodytas faktines aplinkybes. Pareiškejas prašo ikiteismini tyrima atnaujinti ir byla perduoti tirti iš naujo. Nurodo, kad neteisingai buvo interpretuojami teises aktai, netinkamai ivertinta byloje sukaupta rašytine medžiaga, nebuvo objektyviai ivertintos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybes. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011 m. rugsejo 21 d. nutartimi M. G. atstovo skunda atmete kaip nepagrista.
Skundu Vilniaus apygardos teismui pareiškejo M. G. atstovas prašo panaikinti teismo nutarti ir prokuraturos nutarimus del ikiteisminio tyrimo nutraukimo.
Skundas atmetamas. Vilniaus apygardos teismas sutinka su ikiteisminio tyrimo teisejos nutartyje nurodytais argumentais del ko buvo atmestas kaip nepagristas pareiškejo atstovo skundas del prokuroro nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima, panaikinimo. Iš medžiagos matyti, kad Valstybines medicininio audito inspekcijos prie SAM Asmens sveikatos priežiuros paslaugu kokybes kontroles ataskaitoje nurodyta, kad 2009-12-26 pacientui M. G. VŠI Vilniaus greitosios pagalbos universitetineje ligonineje sveikatos priežiuros paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant medicininiu dokumentu pildymo reikalavimus. 2009-12-26 bendros praktikos slaugytoja R. S., bendros praktikos slaugytoja N. I., gydytojas A. Z. ir gydytojas K. B. neiformino paciento valios pareiškimo teikiant jam asmens sveikatos priežiuros paslaugas formu atitinkamose dalyse raštiško M. G. sutikimo, tuo pažeide istaigos direktoriaus 2005-04-01 isakymu Nr. IV- 74 patvirtintos „Informacijos teikimas pacientui ir kitiems subjektams" proceduros P 09-2005 5.1.1 ir 5.1.2 p. nuostatas. Kitu esminiu pažeidimu medicinos personalo veiksmuose nenustatyta, išvadoje nurodyta, kad parinktas gydymas ir jo taktika iš esmes buvo teisinga, žalos paciento sveikatai nepadaryta.
M. G. ligos istorijoje bei epikrizes dokumentuose yra pasirašes chirurgijos skyriaus vedejas G. R., nors 2009-12-26 jo darbe nebuvo, ka patvirtina pats G. R. bei prie bylos esantys darbo apskaitos žiniarašciai. Apklaustas liudytoju G. R. patvirtino, kad paciento M. G. ligos istorijoje bei kituose dokumentuose del jo gydymo pasiraše atvykes i darba po švenciu, tuos dokumentus tikrindamas, kaip skyriaus vedejas. Prie gydytojo G. R. parašo niekur nera nurodyta, kad jis pasirašo 2009-12-26. Taip pat apklausta liudytoja VŠI VGPUL direktoriaus pavaduotoja klinikiniam darbui D. S. parode, kad pagal chirurgijos skyriaus darbo organizavimo 9 punkta, skyriaus vedejas G. R. patikrina ir patvirtina savo parašu ir spaudu gydytojo sprendima, diagnoze, gydymo plana, ligos gydymo profili, pagal 12 punkta skyriaus vedejas G. R. patikrina ligos istorija, pagal 13 punkta G. R. pasirašo ligos istorijos 2-me lape ir epikrizeje. Skyriaus vedejo G. R. parašai ir spaudas skyriaus medicinineje dokumentacijoje nera patvirtinimas, kad jis tiesiogiai dalyvauja teikiant sveikatos priežiuros paslaugas, o yra patvirtinimas jo atsakomybes kaip skyriaus vedejo už skyriaus medicinines dokumentacijos teisinga sutvarkyma.
Ikiteisminio tyrimo teiseja teisingai konstatavo, jog prokuroras padare pagrista išvada, kad nera jokio pagrindo G. R. ir kitu gydytoju veiksmus kvalifikuoti pagal BK 300 str. 1 d., nes tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad medicininiuose dokumentuose, kuriuose buvo fiksuojama M. G. gydymo eiga, yra taisymu ar melagingu, neatitinkanciu tikroves, duomenu.
Pareiškejo manymu, skyriaus vedejo G. R. veiksmuose yra BK 300 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymiu. Vienok teisingai teiseja nurode, kad pagal to paties straipsnio 3 d. atsakomybe kyla tam, kas padare 1 d. numatytus veiksmus ir del to buvo padaryta didele žala. Butinasis BK 300 str. 1 d. esancio nusikaltimo sudeties požymis yra nusikaltimo dalykas. Toks dalykas yra netikras dokumentas, kuris pagaminamas arba tikras dokumentas, kuris suklastojamas. Pareiškejas nurodo, kad skyriaus vedejas G. R. suklastojo M. G. ligos istorija bei epikrizes dokumenta, tai yra jo parašas, nors 2009-12-26 jo darbe nebuvo. Teismu praktikoje tikro dokumento suklastojimas - tai kaltininko veiksmai, kuriais fizinemis pastangomis pakeiciama dokumente užfiksuota informacija keiciamas dokumento ar jo dalies tekstas, datos, klastojami parašai ir pan. arba teisinga informacija pakeiciama panaudojus intelektinemis pastangomis irašomi i tikra dokumenta melagingi irašai, kiti tikroves neatitinkantys duomenys. Taip pat butina nustatyti kaltininko tiesiogine tycia, kad kaltininkas suvoke pavojinga nusikalstamos veikos pobudi, suprato, kad neturedamas teises dokumente itvirtina tikroves neatitinkancius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka samoningai, nori taip veikti. Taciau tokiu duomenu byloje nera. Skyriaus vedejas G. R. 2009-12-26 neatostogavo ir nedarbingumo dokumento neturejo, jam buvo išeigine. Kaip jis nurodo savo apklausos protokole ta diena jo nebuvo ir buti neprivalejo. Vadovaudamasis skyriaus reglamentu atvykes i darba po šventiniu dienu atliko savo darbines pareigas. Visus dokumentus, susijusius su paciento M. G. gydymu, pasiraše, kadangi tai numatyta minetame reglamente ir ieina i jo darbo funkcijas. Atkreiptinas demesys, kad minetame reglamente nera nurodyta, kad skyriaus vedejas dokumentus privalo pasirašyti butent ju surašymo diena, arba tai turi ta pacia diena padaryti kitas medicinos istaigos atsakingas darbuotojas. Be to, iš reglamento suprantama, kad skyriaus vedejas patvirtina gydytoju darytus irašus nurodytuose medicininiuose dokumentuose, gydytoju priimtus sprendimus paciento atžvilgiu gydymo metu. Tyrimo medžiagoje padaryta teisinga išvada, kad pareiškejo neigiamas požiuris i skyriaus vedejo G. R. galimai uždelsta medicininiu dokumentu sutvarkyma nepatvirtina to fakto, kad pastarasis veike priešingai tarnybai interesams, neatliko jam priskirtu tarnybos pareigu ar vykde kitu asmenu užsakyma. Prokurore pagristai konstatavo, kad gydytoju T. Z., K. B. ir O. S. veiksmuose nera požymiu nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 1 d. ir BK 294 str. 2 d. Apklausti liudytojais gydytojai bei slaugytojos parode, kad M. G. i gydymo istaiga atvyko neblaivus, operuojant jau buvo prablaivejes ir pakankamai samoningas, kad pareikštu savo valia del gydymo. Su siulomu gydymu bei po operaciniu gydymu M. G. sutiko. Tai, kad jo sutikimas nebuvo tinkamai iformintas dokumentuose, nera pagrindas teigti, kad jo sutikimas del gydymo nebuvo gautas ir tokiu budu gydytojai piktnaudžiavo ir savavaldžiavo.
Motyvuojamoji dalis
BK 228 straipsnyje numatyta, jog piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamaja atsakomybe tuo atveju, jei del piktnaudžiavimo dideles žalos patiria valstybe, tarptautine viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Istatymas baudžiamaja atsakomybe sieja su žalos padarymu ir ne su bet kokia žala, o su dideles žalos atsiradimu. Procesiniuose dokumentuose teisingai konstatuojama, jog byloje nenustatyta jokiu požymiu, kad gydytojai T. Z., K. B., O. S. veike priešingais tarnybai ar asmeniniais interesais. Nepateikta jokiu duomenu, jog ju veiksmais buvo padaryta didele žala valstybei, fiziniam asmeniui. Byloje nera taip pat duomenu, leidžianciu teigti, kad mineti gydytojai sieke turtines ar kitokios asmenines naudos. BK 294 str. numatyta atsakomybe tam, kas nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos, savavališkai vykde gincijama arba pripažistama bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teise ir padare dideles žalos asmens teisems ar teisetiems interesams. Pareiškejas M. G. buvo tinkamai supažindintas su siulomu gydymu bei po operaciniu gydymu ir su tuo sutiko. Pacientas buvo pasirašes sutikima atlikti chirurgine operacija ar gydomaja (diagnostine) procedura. Jis buvo susipažines su visais šio sutikimo punktais, bei su 4 p., kuriame pažymeta, kad „aš suprantu, kad planuotu operaciju arba proceduru metu gali atsirasti kitu neplanuotu chirurginiu operaciju ir proceduru butinybe. Aš sutinku, kad tokios operacijos ar proceduros butu atliktos". Pacientas buvo supažindintas su paciento valios pareiškimu teikiant jam asmens sveikatos priežiuros paslaugas. Buvo supažindintas su paciento sutikimu anestezijai. M. G. 2009-12-26 operacijos pradžios metu, atliekant dešines rankos piršto operacija buvo taikyta vietine nejautra, veliau operacijos metu iškilo butinybe pacientui taikyti regionine nejautra. Chirurgas K. B. operacijos metu iškviete anesteziologa O. S., kuris pritaike pacientui regionine nejautra prieš tai žodžiu supažindines M. G. del šios nejautros taikymo aplinkybiu. Ivykiu seka rodo, kad pats pacientas sutikimo del didesnes apimties nejautros taikymo sutikimo fiziškai pasirašyti negalejo del objektyviu priežasciu, nes jo dešine ranka buvo operuojama, kairiai rankai buvo prijungta lašeline, gydytojas chirurgas negalejo nutraukti pradetos operacijos, nes jis, jausdamas atsakomybe kaip gydytojas prieš pacienta, privalejo vadovautis butinumo, protingumo ir reikalingumo principu, t.y. atlikti gydytojo pareiga tinkamai. Teismas pagristai atsižvelge i ta aplinkybe, jog regioninei nejautrai taikyti buvo gautas M. G. žodinis sutikimas. Teismo ir prokuraturos padaryta teisinga išvada, kad šiuo atveju nustatytos formos paciento sutikimo anestezijai nesilaikymas nesukele neigiamu pasekmiu pacientui. Priežastinio ryšio tarp gydytoju ir medicinos personalo galimai kaltu veiksmu ir pareiškejui galimai kilusios materialines žalos nera, tokiu duomenu nepateikta, nenustatyta ir kitu esminiu pažeidimu medicinos personalo veiksmuose. Teisingai nustatyta, kad su siulomu gydymu bei po operaciniu gydymu M. G. sutiko, o kad sutikimas del gydymo iš paciento nebuvo gautas del objektyviu priežasciu nera pagrindas teigti, kad gydytojai piktnaudžiavo ir savavaldžiavo. Pagristai iš bylos duomenu matyti, kad gauti raštiška paciento sutikima pagal numatytas ligonines taisykles nebuvo galima del M. G. apsvaigimo nuo alkoholio bei jam atliekamos dešines rankos sužaloto piršto operacijos. Visiškai teisingai teiseja konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas pilnai ir visapusiškai. Tyrimo metu baudžiamojoje byloje atlikti visi reikalingiausi procesiniai veiksmai, apklausti liudytojai, išsiaiškinti svarbiausi klausimai detaliai išdestyti 2011-06-29 ir 2011-08-19 prokuroru nutarimuose. 2011-08-19 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimas atmesti skunda kuriuo jis paliko galioti 2011-06-29 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokurores nutarima nutraukti ikiteismini tyrima baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-00768-10, yra pagristas ir teisetas. Skunde išdestyti reikalavimai atmestini. Apylinkes teismo nutartis netenkinti pareiškejo skundo yra teiseta ir pagrista ir ja naikinti skunde nurodytais motyvais nera pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutare:
pareiškejo M. G. atstovo skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-09-21 nutarti.
Nutartis galutine ir neskundžiama.