Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjo J. S. E. M. skundu atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Š., R. E. V. dėl 2014 m. birželio 13 d. teikimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotų asmenų A.Š. ir R.E. V. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d. (savavaldžiavimas) sudėties požymiai, todėl atsakovas nepagrįstai 2014 m. birželio 13 d. teikime padarė klaidingas išvadas, konstatavęs, kad tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas, kurį pasiūlyta spręsti kreipiantis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą civilinio proceso tvarka.

- panaikinti 2014 m. birželio 17 d. teikimą, priimtą atliekant pareiškėjo J. S. E. M. pareiškimo Nr. 0114000247683 tyrimą, kuriuo pasiūlyta pareiškėjui dėl padarytos žalos atlyginimo kreiptis į Klaipėdos r. apylinkės teismą civilinio proceso tvarka;

- medžiagą pagal pareiškėjo J. S. E. M. pareiškimą Nr. 0114000247683 grąžinti Klaipėdos rajono policijos komisariatui, procesiniam sprendimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2014 m. birželio 17 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato raštu Nr. 30-68-S-1-4472 pareiškėjas informuotas, jog atliktas tyrimas pagal jo pareiškimą dėl neteisėtai atliktų pamatų atnaujinimo kasimo darbų. Dėl padarytos žalos atlyginimo pasiūlyta kreiptis civilinio proceso nustatyta tvarka į Klaipėdos rajono apylinkės teismą. Su įvardijamu raštu pateiktas ir 2014 m. birželio 13 d. teikimas, kuriuo konstatuojama, kad konfliktas tarp pareiškėjo ir kitų asmenų kilo iš asmeninių bei turtinių paskatų ir nutarta baigti pareiškimo tyrimą ir pasiūlyti pareiškėjui kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą civilinio proceso tvarka dėl moralinės ir materialinės žalos atlyginimo

Iš pateikto skundo ir jo priedų nustatyta, kad pareiškėjas nesutinka su Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2014 m. birželio 13 d. teikimu nepradėti ikiteisminio tyrimo pagal jo pateiktą pareiškimą. Pareiškėjo teigimu pagal jo pareiškimą turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 294 straipsnio 1 dalį (savavaldžiavimas). Taigi šiuo atveju ginčas kyla dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2014 m. liepos 13 d. teikimo, kuriuo baigus pareiškėjo skundo tyrimą nuspręsta baigti pareiškimo tyrimą ir pasiūlyti pareiškėjui jo pažeistas teises ginti civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įvertinus skunde išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į instituciją, kuriai suteikti įgalinimai pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pareiškimu dėl asmenų patraukimo atsakomybėn, de facto prašydama atlikti tyrimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, o ne dėl informacijos jai rūpimu klausimu gavimo dėl institucijos veiklos ir pan. Todėl šiuo atveju turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų reglamentuojama asmens pareiškimo dėl administracinio teisės pažeidimo ar įvykdytos nusikalstamos veikos nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas pareiškėjos prašymo išnagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas kreipėsi į viešojo administravimo subjektą dėl informacijos jam rūpimu klausimu suteikimo, kuri teikiama vadovaujantis viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2014 m. birželio 17 d. rašto ir su juo atsiųsto 2014 m. birželio 13 d. teikimo turinio, šiuo teikimu nuspręsta neinicijuoti nei administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nei ikiteisminio tyrimo.

Su ikiteisminiu tyrimu susijusių klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir LR BPK) 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Be to, LR BPK 168 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Tuo tarpu LR BPK 168 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš BPK nuostatų turinio matyti, kad atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą vertina prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas LR BPK nustatyta tvarka.

Taigi atitinkamai, jei administraciniai teismai imtųsi vertinti pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą, jie faktiškai perimtų prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas ir turėtų aiškinti LR BPK nuostatas, nors tokios kompetencijos, kaip minėta, administraciniai teismai neturi.

Skundų dėl priimtų nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose, o taip atsisakymų pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nagrinėjimas taip pat nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Šiuo aspektu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Pagal ATPK 292, 293 straipsnius nutarimai per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųsti apylinkės teismui. Iš ATPK nuostatų turinio matyti, kad atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną teisėtumą ir pagrįstumą vertina apylinkės teismas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog įstatymų leidėjas administraciniams teismams nesuteikė kompetencijos vertinti policijos, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos, veiksmų teisėtumo ir šioje srityje nustatyti kokius nors įpareigojimus. Policijos įstaigų veiksmų ar neveikimo ikiteisminio tyrimo srityje apskundimas administraciniam teismui nenumatytas nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, nei kitais įstatymais (žr. pvz. 2009 m. gruodžio mėn. 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1364-09, 2009 m. balandžio mėn. 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-490-09). Todėl nagrinėjamoje byloje administracinis teismas nėra kompetentingas nagrinėti pareiškėjo skundo.

Nors atsakovas ginčijamame teikime ir nurodo, kad pareiškimo tyrimą baigia vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 33 str., tačiau akivaizdu, kad priimdamas teikimą jis vertino ar asmenų veiksmuose yra teisės pažeidimo ar nusikaltimo sudėties požymių. Pareiškėjas į atsakovą kreipėsi ne dėl administracinės paslaugos, todėl šis pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų „Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių“ nustatyta tvarka. Kadangi teismas spręsdamas skundo priėmimo klausimą turi įvertinti net ik formos bet ir turinio aspektus, akivaizdu, kad pagal savo turinį ginčijamas aktas yra priimtas vertinant asmenų administracinės ir baudžiamosios atsakomybės klausimus, todėl jis nėra priskirtinas nagrinėti administraciniam teismui. Administracinis teismas neturėdamas kompetencijos vertinti įvardijamų veiksmų teisėtumo, negalėtų pasisakyti ar pagrįstai yra atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinės bylos teiseną, todėl negalėtų išspręsti ginčo iš esmės. Būtent tokia teisminė praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje analogiškoje byloje (žr.: 2014 m. sausio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-15/2014).

Dėl aukščiau nurodytų argumentų teismas konstatuoja, kad šioje byloje pareiškėjo skunde keliami klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą atsakoma priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A858-3031/2011; Nr. AS146-537/2011).

2014 m. liepos 17 d. mokėjimo pavedimu per AB „Swedbank“ pareiškėjo atstovas L. S. sumokėjo 100 litų žyminį mokestį ir pateikė tai patvirtinantį 2014 m. liepos 17 d. mokėjimo dokumentą. Atsisakius priimti skundą, vadovaujantis ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105-106 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo J. S. E. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Š., R. E. V. dėl 2014 m. birželio 13 d. teikimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsisakyti priimti.

Pareiškėjo atstovui L. S. grąžinti už pareiškėją J. S. E. M. 2014 m. liepos 17 d. mokėjimo pavedimu sumokėtą 100 litų žyminį mokestį.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.