Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Ingrida Navickienė, sekretoriaujant J. P., dalyvaujant pareiškėjai A. L. D., jos atstovei advokato padėjėjai Ž. Ž., suinteresuotiems asmenims Z. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovei L. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims Z. P., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad gimė 1943 metų gruodžio 30 dieną A. B. ir T. B. (Juškaitės) šeimoje. 1946 metų sausio 31 dieną A. B. mirė. 1947 metų gruodžio 31 dieną mama ištekėjo už P. K., gimusio 1925 m. Nurodė, kad jai tuo metu buvo tik ketveri metai, todėl nuo pat mažens savo tėvu laikė ir tebelaiko P. K., kuris ją augino, rūpinosi kaip tikras tėvas, neišskirdamas iš vėliau jam ir mamai gimusių vaikų: sesers Z. K. (P) ir brolio G. K.. Tuo metu buvo prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, šalyje vyravo neramumai, todėl P. K. nebuvo oficialiai jos įsivaikinęs. Tam nebuvo ne tik laiko, sąlygų bet ir tokio būtinybės. Tačiau iki pat jo mirties - 1991 metų jis laikė ją tikra dukra, o pareiškėja - tėvu. 1963 metais mirus mamai, P. K. buvo vienintelis likęs iš tėvų, lankydavo jį kartu su visa šeima ir rūpinosi kaip tėvu.

Nurodė, kad pareiškėjos šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Prasidėjus karui motina ir P. K. padėjo partizanams, ir būtent už tai 1952 metų žiemą P. K. buvo suimtas, o 1953-01-22 nuteistas ir išvežtas į Rusiją bei įkalintas. Dar P. K. būnant namuose, kaimo seniūnas pranešė, kad šeimą ruošiasi ištremti, todėl šeima pradėjo slapstytis tame pačiame kaime kur gyveno. Kartais nakvodavo (duomenys neskelbtini) pas kaimynus, kartais (duomenys neskelbtini) pas gimines. Nuteisus P. K. ir išvežus jį į Rusiją, grėsmė šeimai būti ištremtai dar labiau padidėjo, todėl, siekdama pasislėpti, mama su trimis vaikais t. y, pareiškėja ir broliu bei seserimi pabėgo iš (duomenys neskelbtini), kur apsigyvenome B. šeimoje. Motina, būdama silpnos sveikatos po tardymų ir išvarginta persekiojimo, turėjo išlaikyti save ir tris mažamečius vaikus, todėl įsidarbino urėdijoje, kur darbo užmokestis buvo mokamas pinigais, o ne natūra, kaip tuo meti mokėjo kolūkiuose. P. K. 1956 m. kovo 1 dieną buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos ir grįžo namo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos gimimo liudijimas patvirtina, kad jos tėvai buvo A. B. ir T. B. (Juškaitė). A. B. 1946-01-31 mirė. 1947-12-31 T. B. sudarė santuoką su P. K. ir jai suteikta K. pavardė. T. K. mirė 1963-06-18.

Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad mamai susituokus su P. K. jai buvo tik ketveri metai, todėl ji P. K. visada laikė savo tėvu, jį taip vadino, o ir P. K. pareiškėją vadino dukra, juos siejo artimi santykiai, P. K. pareiškėją išlaikė ir augino kaip savo dukrą, neišskirdamas iš kitų santuokoje su pareiškėjos motina gimusių vaikų: Z. P. ir G. K., mirusio 2002-07-03. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino tretrysis asmuo Z. P. ir liudytojos R. T., V. L. ir D. S. nurodžiusios, kad pareiškėjos ir P. K. santykiai buvo kaip tėvo ir dukros, P. K. mylėjo, rūpinosi ir išlaikė pareiškėją kaip ir visus savo vaikus, be to pagal tuo metu susiklosčiusius visuomeninius santykius, vyras, kuris vedė moterį, turinčią vaikų, po santuokos sudarymo visus vaikus pripažindavo savais, niekas jokių įvaikinimo dokumentų netvarkė, į bylą pareiškėja pateikė foto nuotraukas, kuriose yra P. K. su visais savo vaikais.

Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs pareiškėjos, trečiojo asmens ir liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, tai yra tai, kad P. K., Jono nuo 1947-12-31 buvo faktinis pareiškėjos įtėvis (CPK 444 str. 2 d. 9 p.). Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančius dokumentus pareiškėja negali, todėl faktas nustatytinas teismine tvarka. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukurs teisines pasekmes, kadangi pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai), jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, todėl atmestini suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus argumentai, kad nustačius juridinį faktą dėl faktinio įtėvio, šis faktas nesukurs pareiškėjai jokių teisinių padarinių,

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjos šeima, kurią sudarė įtėvis P. K., motina T. K., sesuo Z. P. ir brolis G. K. gyveno (duomenys neskelbtini). (b.l.11). Pareiškėjos įtėvis P. K., gim. 1925 m., buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose Archangelsko srityje, Rusijos Federacijoje nuo 1952 m. sausio 22 d. iki 1956 m. kovo 01 d. ir pagal pateiktą į bylą 1991-01-03 Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo pažymėjimą Nr. 8-20492/90 yra nekaltas ir atkuriamos visos jo teisės (b. l. 6). Pareiškėjos motina T. K. nuo 1953-02-01 dirbo Rokiškio miškų urėdijoje Kamajų girininkijoje sezonine miško darbininke iki 1958-06-25 (b. l. 18). Tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo Z. P., tiek ir liudytojos R. T., V. L. ir D. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pareiškėja su šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Jos motina T. K. ir įtėvis P. K. padėjo partizanams ir už tai buvo nuteistas. Dar prieš įtėvio nuteisimą, kaimo seniūnas K. K. juos įspėjo, kad šeima bus išvežta, nes yra darbinga, turėjo 20 ha žemės. Ji su motina ir kitais vaikais slapstėsi nuo išvežimo tame pačiame kaime pas kaimynus. Įtėvį nuteisus, motina su vaikais, vengdama ištrėmimo, iš (duomenys neskelbtini) persikėlė į Rokiškio priemiestį ir gyveno pas V. B.. Kadangi reikėjo maitinti šeimą, motina įsidarbino Rokiškio urėdijoje.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų-pažymos apie T. K. darbo stažą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismas daro išvadą, kad pareiškėja su visa šeima nuo 1953 m. vasario mėnesio iki 1956 metų kovo mėnesio negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir slapstėsi. Teismas taip pat sprendžia, kad iš nuolatinės gyvenamosios vietos turėjo išsikelti ne tik pareiškėjos motina T. K., tačiau ir jos mažamečiai vaikai. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančius dokumentus pareiškėjai negali, todėl faktas nustatytinas teismine tvarka. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukurs teisines pasekmes, kadangi pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai), jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 391 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., Jono, gim. 1925 m. nuo 1947 metų gruodžio 31 dienos buvo faktinis A. L. Dieninienės, a. k. (duomenys neskelbtini) įtėvis.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L. Dieninienė, a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 1953 m. vasario mėnesio iki 1956 m. kovo mėnesio, siekdama išvengti ištrėmimo su visa šeima negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ir slapstėsi.

Juridiniai faktai nustatomi tikslu suteikti pareiškėjai A. L. Dieninienėi nukentėjusiojo nuo okupacijų asmens teisinį statusą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.