Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-05-30 · Administracinė byla Nr. AS-438-299-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-05-30
Bylos Nr.
AS-438-299-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Ričardas Piličiauskas
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
T.R., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Pareiškėjas
L.V., V.V.
Administracinė byla Nr. AS-438-299/2008Procesinio sprendimo kategorija 54 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gegužės 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei trečiojo suinteresuotojo asmens T.R. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų L.V. ir V.V. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims T.R., Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai L.V. ir V.V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. lapkričio 28 d. išduotą statybos leidimą Nr. GR/1309/06-1039. Pareiškėjai skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti statybos leidimo Nr. GR/1309/06-1039 galiojimą bei įpareigoti T.R. nedelsiant sustabdyti neteisėtai atliekamus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos darbus.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. nutartimi patenkino pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. lapkričio 28 d. išduoto statybos leidimo Nr. GR/1309/06-1039 galiojimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismas taip pat atmetė pareiškėjų prašymą įpareigoti T.R. nedelsiant sustabdyti neteisėtai atliekamus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos darbus.

Teismas konstatavo, jog atsižvelgus į pareiškėjų pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – prašymo sustabdyti 2007 m. lapkričio 28 d. išduoto statybos leidimo Nr. GR/1309/06-1039 galiojimą taikymo, bei į tai, kad butai dar nėra priimti valstybinės statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos, o jau yra siekiama juos parduoti (internetinėse svetainėse patalpinant skelbimus), teismo sprendimo vykdymas, skundo patenkinimo atveju, pasunkėtų. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. lapkričio 28 d. išduoto statybos leidimo Nr. GR/1309/06-1039 galiojimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Dėl kito pareiškėjų prašymo – įpareigoti T.R. nedelsiant sustabdyti neteisėtai atliekamus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos darbus – teismas nurodė, jog įstatymas nenumato tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, todėl toks prašymas negali būti patenkintas.

III.

Atskiruoju skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartį dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – statybos leidimo galiojimo sustabdymo – taikymo.

Atskirajame skunde Vilniaus miesto savivaldybės administracija paaiškina, jog dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje skundžiamo statybos leidimo galiojimo sustabdymas nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą ir proceso šalių interesų pusiausvyrą. Be to, dėl statybos sustabdymo statytojas patirtų didelių finansinių nuostolių, kurių atlyginimo užtikrinimo galimybės Administracinių bylų teisenos įstatymo normos nenumato. Tuo atveju, jeigu pareiškėjų reikalavimai būtų atmesti, statytojo finansinių nuostolių atlyginimas būtų komplikuotas. Iš byloje esančių pareiškėjų paaiškinimų taip pat negalima spręsti, kad, nesustabdžius ginčijamo statybos leidimo galiojimo proceso metu, pareiškėjams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas pateikia argumentus apie neteisėtus veiksmus, atliktus iki statybos leidimo išdavimo, tačiau tai nėra šios bylos dalykas ir neįtakoja statybos leidimo išdavimo procedūrų teisėtumo. Atsakovo vertinimu, kitos pareiškėjų prielaidos dėl neva padidėjusios taršos ir triukšmo dėl rekonstruoto statinio yra tik niekuo nepagrįsti teiginiai, kurie neturėtų sąlygoti reikalavimo užtikrinimo priemonių skyrimo pagrįstumo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu tretysis suinteresuotasis asmuo T.R. taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutartį dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės - statybos leidimo galiojimo sustabdymo – taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą reikalaudami panaikinti statybos leidimą, tačiau vien kreipimosi i teismą neužtenka tam, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos.. Administracinis teismas gali imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių tik esant pakankamai faktiniu duomenų, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra akcentuojama, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik esant faktiniam pagrindui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis byloje Nr. AS5 - 467/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartis byloje Nr. AS5- 375/2005 ir kt.). Atskirajame skunde teigiama, kad šiuo atveju yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones visiškai nesprendė faktinio reikalavimo pagrindimo klausimo, kadangi tokio pagrindimo net nėra.

2. Vykdant statybos darbus buvo sukurti didelio masto sutartiniai santykiai, prisiimti įsipareigojimai trečiųjų asmenų atžvilgiu, už kurių nevykdymą nuostolius patiria tik tretysis suinteresuotasis asmuo. Todėl taikant prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę pažeidžiami trečiųjų asmenų teisėti interesai, taip pat jie patiria didelio masto materialinius nuostolius. Trečiojo suinteresuotojo asmens manymu, vertinant pareiškėjų reikalavimus, turėjo būti atsižvelgta ir į šias aplinkybes, nes jos aiškiai parodo, kad prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų žalingesnis ir neadekvatus siekiamam tikslui, taip pat pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir trečiųjų asmenų interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutartis byloje Nr. AS10-434/2007; 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje Nr. AS7-05/2007).

3. Atskirajame skunde teigiama, jog teismų formuojamoje praktikoje nurodoma, kad skundo reikalavimo užtikrinimo klausimas negali būti sprendžiamas vienai šaliai sudarant išskirtines sąlygas. Tačiau, kaip nurodo tretysis suinteresuotasis asmuo, šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu siekiama, kad nesąžiningi asmenys piktnaudžiaudami procesu galėtų kenkti kitiems. Civilinėje byloje, kurioje nagrinėtos panašios aplinkybės kaip ir skunde, ieškovų (šioje byloje pareiškėjų) prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Jas apskundus, Vilniaus apygardos teismas 2007 m. lapkričio 6 d. nutartimi panaikino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą kaip paskirtą be pagrindo ir neatitinkantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo. Tačiau, pasak trečiojo suinteresuotojo asmens, dabar pareiškėjai vėl ieško naujų būtų kaip trukdyti tęsti statybos darbus bei įgyvendinti teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčijama 2008 m. balandžio 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdė pareiškėjų ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. lapkričio 28 d. statybos leidimo Nr. GR/1309/06-1039 galiojimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, esminė sąlyga tokių priemonių taikymui yra teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas ar negalimumas (t. y. konkrečiu atveju turi egzistuoti tai pagrindžiančios bylos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S42 -876/2007, kurioje ieškovai L.V. ir V.V. (šioje administracinėje byloje jie yra pareiškėjai) buvo pareiškę ieškinį atsakovams T.R., Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl savavališkos statybos fakto įforminimo, įsakymo dėl detaliojo plano tvirtinimo pripažinimo negaliojančiu ir savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Vilniuje padarinių likvidavimo. Ieškovai taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui išduoti leidimą statybai objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. išduoti statybos leidimą tam pačiam objektui, dėl kurio vyksta ginčas šioje administracinėje byloje.

Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2007 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S42-876/2007 (b.l. 93 - 98) konstatavo, jog statytojai tinkamai įvykdžius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. rugpjūčio 2 d., 2007 m. birželio 6 d. bei 2007 m. liepos 11 d. protokoluose pateiktas pastabas ir ištaisius nurodytus neatitikimus, nebūtų pagrindo prašomo leidimo neišduoti, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų atsakovės bei statybos leidimus išduodančios institucijos teises, bei kompetencijos ribas. Teismas taip pat nurodė, jog prašomas išduoti dviejų butų namo rekonstrukcijai atlikti statybos leidimas savaime neįteisintų atliekamų statybos darbų nesilaikant Projektavimo darbų sąvado, ar atliekant dvibučio namo rekonstrukciją į devynių butų gyvenamąjį namą, neturint atitinkamo Projektavimo darbų sąvado, ar iš esmės nukrypstant nuo jo.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S42-876/2007 buvo nustatytas faktas, jog tiek pareiškėjų ginčijamo statybos leidimo išdavimas, tiek ir jo įgyvendinimas (dvibučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje rekonstrukcija į devynių butų gyvenamąjį namą) nesukeltų tokių pasekmių, kurių pagrindu vėliau pasunkėtų ar būtų neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, susijusį su pareiškėjų keliamų reikalavimų dėl statybos darbų, vykdomų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tenkinimu.

Todėl, vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, konstatuotina, jog ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, kurioje prašoma panaikinti statybos leidimą atlikti rekonstrukcijos darbus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių bei sustabdyti ginčijamo statybos leidimo galiojimo (ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens T.R. atskirieji skundai tenkinami, o ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutarties dalis, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. lapkričio 28 d. išduoto statybos leidimo Nr. GR/1309/06-1039 galiojimas, panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens T.R. atskiruosius skundus tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. nutarties dalį, kuria buvo sustabdytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2007 m. lapkričio 28 d. išduoto statybos leidimo Nr. GR/1309/06-1039 galiojimas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius