Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-09-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2229-486/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-09-10
Bylos Nr.
A15.-2229-486/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Nukentėjusysis
J. S.
Pažeidėjas
J. D.
Nuorašas
Administracinė byla Nr. A15-2229-486/2018Proceso Nr. 4-68-3-01697-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 16.9.8, 16.9.11
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant asmeniui, trauktinam administracinėn atsakomybėn J. D., nukentėjusiajai J. S., teismo posėdyje išnagrinėjo išnagrinėjo J. D., gim. administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D., 2017-04-27 būdamas baustas pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d. ir neįvykdęs paskirtos nuobaudos sąlygų, 2018 m. liepos mėnesio 17 d., 05 val. 20 min., Vilniuje, Žirnių g., vairavo automobilį O. Z., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0.72 promilių girtumas, kai atimta teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonės. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu J. D. kaltu padaręs jam inkrimuojamą administracinį nusižengimą prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įvykio dieną įvyko konfliktas su sugyventinę, jis buvo išgėręs. Iš nervų J. D. atėmė iš sugyventinės automobilio raktus ir išvažiavo į darbą. Pakeliui jį sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė girtumą. Kaip vėliau paaiškėjo, jo sugyventinė J. S. paskambino į policiją ir pranešė, kad J. D. pavogė jos automobilį, todėl jį ir sustabdė policija. Automobilis yra J. S., tai lizingu pirkta mašina. Automobilį J. D. paėmė savavališkai, nepaklausęs sugyventines ir be jos leidimo.

Teismo posėdžio metu nukentėjuioji J. S. paaiškino, kad J. D. yra jos sugyventinis. Įvykio diena J. D. buvo išgėręs, tarp jų įvyko konfliktas, kuriuo metu J. D. atėmė iš jos automobilio raktus ir išvažiavo iš namų. A. O. Zafira yra jos, tai lizingu pirktas automobilis, lizingą moka nukentėjusioji asmeniškai. J. S. sugyventiniui neleido vairuoti savo automobilio, jis mašina paėmė savavališkai. J. D. yra fiziškai stipresnis už nukentėjusiąją ir ji neturėjo galimybės jo sustabdyti. Kadangi J. D. automobiliu išvažaiavo savavališkai, nukentėjusioji paskambino 112 ir policijai pranešė, kad sugyventinis pavogė jos automobilį. Po kurio laiko jai paskambino policijos pareigūnai bei pranešė, kad J. D. sulaikytas ir ji gali pasiimti savo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad J. D. įvykdė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Šias aplinkybes, be J. D. visiško prisipažinimo, patvirtina jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b.l. 1), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 5), alkotesterio parodymai (b.l. 6) bei kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusiklastamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis LR ANK ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

J. D. veiksmai pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

J. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusižengimą ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgtina ir į tai, kad J. D. anksčiau nė kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, už padarytą administracinį nusižengimą, įstatymas numato pakankamai griežtą nuobaudą. Esant šioms aplinkybėms, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti J. D. paskyrus LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje straipsnio sankcijoje numatytą baudą artima jos vidurkiui.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą.

LR ANK 29 straipsnio1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, vienas jų, kai savininkas (valdytojas) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio O. Z., v.n. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB SOTERO LT, o automobilio valdytojas yra nukentėjusioji J. S.. Tai patvirtina byloje pateikta VĮ “Regitra” pažyma (b.l. 7). Taip pat bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad įvykio dieną J. D. buvo išgėręs, tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas, kuriuo metu J. D. atėmė iš J. S. automobilio raktus ir išvažiavo. Šias aplinkybės teismo posėdžių metu patvirtino kaip J. D. taip ir J. S..

Esant šioms aplinkybėms galima pagrįstai teigti, kad J. S. nenorėjo leisti vairuoti jos automobilio ir nedavė sutikimo, kad pažeidėjas jį vairuotu. Tačiau pažeidėjas jėga atėmė automobilio raktus ir savavališkai išvažiavo. Šias aplinkybes, kad J. D. išvažiavo savavališkai, be automobilio valdytojos sutikimo, neginčijamai patvirtina ir tai, kad J. S. iškarto paskambino 112 ir pranešė policijai, kad J. D. pavogė jos automobilį.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, šioje situacijoje negali būti taikomos LR ANK 29 str. 4 d. numatytos nuostatos bei konfiskuoti automobilį O. Z., v.n. (duomenys neskelbtini) konkrečiu atveju, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Be to, LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numato privalomą teisės vairuoti transporto priemonea atėmimą nuo trejų iki ketverių metų. Nors J. D. šiuo metu yra atimta teisę vairuoti transporto priemones, tačiau, teimo nuomone, šią priemonę jam skirti būtina, kadangi tai užkirstų kelią anksčiau nustatyto termino įsigyti teisę vairuoti transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str. 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

J. D., gim. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, be transporto priemonės O. Z., v.n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:18088827466. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) str. 1-2 d.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas J. J.