- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- AN2-41-334/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00111-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato ( toliau – Institucija) pateiktą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. P. 2017-09-19 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2017-07-20 apie 14.35 val. jai priklausantį gyvulių (karvės) banda subadė S. M., priklausančius aptemtus plevele, 12 vienetų šieno rulonų ir padarė nukentėjusiajam 240 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais ji pažeidė Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-04 įsakymo Nr. I-380, gyvūnų laikymo Zarasų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 6.5 ir 22 punktų reikalavimus.Institucijos 2017-09-19 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)už ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą S. P. nubausta 150 Eur bauda ir iš jos nukentėjusiajam S. M. priteistas 240 Eur dydžio turtinis nuostolis. S. P. pateikė pirmos instancijos teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Utenos apskrities VPK Zarasų rajono PK 2017-09-19 priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą konstatavo, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kam konkrečiai priklauso sugadintas turtas, todėl kyla abejonės ar tinkamai šioje byloje buvo nustatytas sugadinto turto savininkas – nukentėjusysis, be to, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių padarytos žalos dydį, todėl teismas nusprendė panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.Institucija nesutikdama su teismo nutartimi pateikė skundą, prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės bei tenkinti S. P. skundą iš dalies. Prašo panaikinti Institucijos 2017-09-19 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl priteistos žalos atlyginimo viršijančio 150 Eur, kitoje dalyje minėtą nutarimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus renkant ir tiriant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje. Teigia, kad teismo posėdžio metu buvo apklausta S. P., o po neišsamaus nukentėjusiojo S. M. pasisakymo, bylą nagrinėjantis teisėjas nutraukė skundo nagrinėjimą. Nebuvo apklausti į teismo posėdį atvykę liudytojai. Teismo posėdžio metu teisėjas pareiškė išankstinę savo nuomonę dėl skundo nagrinėjimo baigties ir nesiaiškino kitų bylos aplinkybių. Teismas nutartimi nusprendė panaikinti Institucijos nutarimą bei nepagrįstai nurodė atlikti bylos aplinkybių papildomą tyrimą, kuris iš esmės nekeistų byloje nustatytų aplinkybių. Įrodymų, kurie leistų teigti, jog tyrimas šioje byloje atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, o Institucijos nutarimas priimtas nepagrįstai, nėra. S. P. skundas dėl padaryto administracinio nusižengimo yra nepagrįstas, tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad ANK 665 straipsnio 1 dalyje policijos pareigūnas gali priteisti ne didesnę nei 150 Eur žalos atlyginimą, skundas dalyje dėl žalos atlyginimo priteisimo yra pagrįstas ir turėtų būti tenkinamas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą, S. P. nesutinka su apeliaciniu skundu ir teigia, kad teismas priimdamas nutartį, pagrįstai vadodavosi Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis bei teismine praktika formuojama administracinėse bylose. Teismo nutarties išvados atitinka faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos jos skunde ir buvo nustatytos teisme skundo nagrinėjimo metu. Atsiliepime S. P. dėsto tas pačias su administraciniu nusižengimu susijusias aplinkybes, kurias pateikė ir administracinio skundo nagrinėjimo teisme metu. Mano, kad apeliacinis skundas turėtų būtų atmestas, o Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartis palikta galioti.Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad S. P. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, apylinkės teismas nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, kas leidžia apygardos teismui daryti išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina.Iš bylos duomenų matyti, kad S. P. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2017-07-20 apie 14.35 val. jai priklausanti gyvulių (karvės) banda subadė S. M., priklausančius aptemtus plevele, 12 vienetų šieno rulonų ir padarė nukentėjusiajam 240 eurų turtinę žalą, tuo padarydama ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. S. P. savo kaltės nepripažįsta, teigia, kad ji nepadarė administracinio nusižengimo, todėl už padarytą turtinę žalą nėra atsakinga. Į administracinio skundo nagrinėjimo teisme posėdį atvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo - S. P., nukentėjusysis S. M., liudytojai S. G., V. V., E. J., J. P., J. D., S. P. bei M. P.. Administracinėn atsakomybėn traukiama S. P. teismo posėdyje parodė, kad ganykloje, esančioje netoli subadytų plėvele aptemptų šieno rulonų, ganosi ne tik jos gyvulių banda, bet ir jos tėvo – ūkininko J. D. gyvulių banda. Be to, S. P., nurodė, kad nukentėjusysis S. M. paskambino jai ir pasakė, jog jos ganomos karvės ištrūko iš užtvaro ir gadina jam priklausančius šieno rulonus, tačiau nuvykus į įvykio vietą, jos gyvulių ten nebuvo, ji prie šieno rulonų priėjus nebuvo, pažeistų šieno rulonų vietų nematė. Teismo posėdyje nukentėjusysis S. M. parodė, kad žemė, ant kurios stovi jam priklausantys šieno rulonai, priklauso Z. R., su kuria jis yra sudaręs žodinį susitarimą nusipjauti sklype esančią žolę bei pasiruošti pašarus. Teismas išklausęs šiuos S. M. paaiškinimus, padarė išvadą, jog jis nėra žemės savininkas, todėl nėra nukentėjusysis šiuo nagrinėjamu atveju ir nusprendė nebetęsti įrodymų tyrimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sprendžiant ar asmuo yra nukentėjusysis, svarbu nustatyti, ar sugadintas turtas (patirta žala) priklauso būtent nukentėjusiajam asmeniui ir šiuo nagrinėjamu atveju, vieta, kurioje yra tas turtas nėra lemiamas faktorius. Be to teismas turėdamas abejonę, ar sugadinti šieno rulonai priklauso S. M., turėjo galimybę teismo posėdyje apklausti žemės savininkę - liudytoją Z. R., kuri galėtų patvirtinti arba paneigti šias bylos aplinkybes. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad į teismo posėdį atvyko net keletas liudytojų, kurie galėjo duoti parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes, galinčias paneigti arba patvirtini tam tikrus duomenis reikšmingus sprendžiant klausimą dėl S. P. kaltės padarius administracinį nusižengimą, tačiau teismas jų neapklausė.Atsižvelgiant į visa tai, kas aukščiau išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismui būti procese aktyviam ir rinkti bei tirti visus galimus įrodymus kliūčių nebuvo, tačiau teismas pasirinko „pasyvaus“ bylų proceso stebėtojo poziciją ir nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apylinkės teismas nurodydamas, jog reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, tai yra nustatyti sklypo ir sugadinto turto savininką, kokia žala padaryta, nustatyti ir apklausti įvykio liudytojus, nemotyvavo, kodėl pats negali atlikti šių veiksmų, tai yra apklausti nukentėjusįjį, išsiaiškinti turto priklausomybę, apklausti liudytojus, išsireikalauti papildomus įrodymus, dokumentus ar panašiai. Pažymėtina, jog apylinkės teismas atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą (ANK 642 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Neištyrus bylos įrodymų, tai yra neapklausus išsamiai nukentėjusiojo, liudytojų, nėra pagrindo teigti, jog apylinkės teismui šioje byloje buvo sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Esant paminėtoms aplinkybėms, apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apygardos teismas priėmęs tokį sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės bus įvertintos iš naujo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Pagal ANK 653 straipsnio 3 dalies nuostatas, aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, todėl atlikus sisteminį ANK nuostatų vertinimą, sprendžiama, kad nepagrįsti procesiniai sprendimai, kurie priimami nutartimis, taip pat gali būti naikinami.Esant tikimybei, kad visapusiškai ir objektyviai ištyrus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, gali būti priimtas ir kitoks teismo sprendimas, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę tokį sprendimą ginčyti jį apskundžiant apeliacine tvarka, kas nebebūtų galima bylą iš esmės išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, kurios sprendimai neskundžiami, byla perduotina nagrinėti iš esmės apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnio 1 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.