Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

išnagrinėjusi M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2016 m. rugpjūčio 7 d., laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 17.10 val., Šiauliuose, Lyros g. 13, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „BMW 330D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikė saugaus atstumo važiuodamas atbuline eiga, kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčią transporto priemonę, ją apgadino. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

M. P. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir paaiškino, kad nejuto, jog kažką užkliudė. Tą dieną buvo atvykęs iki prekybos centro „Lyra“. Pas jį visada garsiai groja muzika. Po dviejų dienų ant savo automobilio pamatė įbrėžimą. Paskambino draugui, šis apžiūrėjo ir pasakė, kad čia jis turėjo kažką kliudyti. Protokole nurodytą dieną buvo Lyros g. 13 stovėjimo aikštelėje. Tą dieną buvo pas draugę, ji ir priminė, kad buvo nuvažiavęs į parduotuvę. Neigė pažeidimą, nes iš pradžių neprisiminė važiavęs. Galėjo apgadinti nukentėjusiojo automobilį. Atrodo, kad važiavo kaip niekur nieko. Netoliese automobilio „VW Jetta“ nematė. Ant jo automobilio buvo likę mėlynos spalvos dažų likučių. Jo automobilio galinis sparnas apgadintas. Nukentėjusiojo automobiliui buvo apgadintas priekinis bamperis, bet ten tik nubraukta. Jokio garso negirdėjo, nes automobilyje grojo muzika. Automobilis priklauso jam, dabar jau turi teisę vairuoti, tuo metu neturėjo, nebuvo jos įgijęs. Taip išėjo, kad važiavo be teisių. Tuo metu automobilyje buvo vienas. Jei būtų pajutęs, kad kliudė, būtų laukęs nukentėjusiojo, būtų taręsi, būtų siūlęs pinigų. Šalintis iš įvykio vietos neturėjo tikslo. Jei būtų žmogų nutrenkęs, tai būtų tikslas šalintis. Policijos bijojo, bet teisių neturėjimas nebuvo motyvas šalintis. Netoliese žmonių, kurie bandytų jį stabdyti, nematė. Jei būtų turėjęs tikslą pasišalinti iš įvykio vietos, būtų susitvarkęs savo automobilį.

Nukentėjusysis R. L. teisme parodė, kad grįždami namo sustojo prekybos centro aikštelėje, nuėjo į parduotuvę. Užtruko gal 10 minučių. Grįžus prie automobilio, priėjo žmogus ir pradėjo šaukti, kad asmuo įvažiavo į jo automobilį ir staigiai pasišalino. Apžiūrėjo automobilį, pastebėjo, kad nubrauktas bamperis. Po kurio laiko buvo servise, tai pasirodė, jog ir šviestuvas sulaužytas, pastumtas sparnas. Turi „kasko“ draudimą, todėl kvietė policiją. Atvyko pareigūnai, fiksavo įvykį. Liudytojas buvo suklydęs pasišalinusio asmens automobilio valstybinio numerio vieną skaičių ar raidę. Apgadinimus nustatys draudimo kompanija. Apgadinimai didesni nei matomi plika akimi. Plika akimi matomas tik nubrėžimas, tarpas tarp sparno ir žibinto didesnis. Apgadinimas buvo braukiamojo pobūdžio. Mano, jog asmuo negalėjo nesuprasti, kad kliudė kitą automobilį. Išklausius liudytojo paaiškinimus, manė, kad asmuo suprato kliudęs. Jei atsitrenki į kitą automobilį, tai automobilis sujuda. Liudytojas, buvęs aikštelėje, nurodė, kad jaunuolis, važiuodamas atbulas, atsitrenkė, pašoko nuo sėdynės ir nuvažiavo.

Liudytoja J. G. teisme parodė, kad pamena eismo įvykį Lyros g. 13 stovėjimo aikštelėje. Gavo iškvietimą, kad įvyko eismo įvykis ir kaltininkas pasišalino. Nukentėjusiojo automobilis buvo įmonės. Liudytojas nurodė pasišalinusio vairuotojo automobilio valstybinius numerius. Negali pasakyti, ar rado kaltininką, berods, su juo nebendravo. Nepamena apgadinimų. Lyg buvo apgadinti priekinis bamperis ir sparnas. Apgadinimai nebuvo dideli, tik įbrėžimai. Nepamena, ką pasakojo liudytojas, buvęs įvykio vietoje. Mano, jog pasišalinęs asmuo turėjo suprasti, kad apgadino kitą automobilį, nes turi stebėti aplinką, apsižiūrėti.

Liudytojas S. M. teisme parodė, kad jis stovėjo prie prekybos centro „Lyra“, važiavo automobilis, atsitrenkė į kitą automobilį. Kai prie automobilio atėjo jo pažįstamas, pasakė, kad įvažiavo į jo automobilį. Asmuo išsikvietė pareigūnus. Viskas surašyta paaiškinime. Automobilis „BMW“ įvažiavo į automobilį „VW Jetta“. Atsitrenkė į automobilio priekį. Nuo smūgio automobilis „VW Jetta“ buvo sujudėjęs, bet nestipriai. Smūgio, garso didelio nebuvo. Išgirdęs atsitrenkimo garsą, atsisuko. Nematė, kas vairavo automobilį „BMW“. Automobilio „BMW“ vairuotojo nematė, nežino, kaip jis elgėsi po susidūrimo. Matė tik patį susidūrimą. Kadangi toje aikštelėje stovi daug automobilių, tai asmuo iš jos išvažiavo normaliai. Negali pasakyti, ar jis suprato, kad apgadino kitą transporto priemonę. Nematė, kas sėdėjo už automobilio „BMW“ vairo, nematė vairuotojo reakcijos. Bandė įžiūrėti, kas vairavo automobilį, bet neįžiūrėjo, mano, kad jaunuolis. Stiprus smūgis būti negalėjo, nes jis važiavo iš lėto, atbulas. Kai atsitrenkė, jis atsisuko. Jei būtų buvęs smūgis, būtų kito automobilio sparnas sutraiškytas, o ant automobilio „VW Jetta“ buvo tik įbrėžimai. Išvažiuojant iš vietos, visi vairuotojai šiek tiek padidina greitį. Gal jam pasirodė, kad asmuo truktelėjo į priekį, kai atsitrenkė, negali teigti garantuotai. Nematė, kad automobilio „BMW“ vairuotojas po susidūrimo būtų apsidairęs, išliptų iš automobilio. Negali atsakyti, ar jis suprato kliudęs kitą automobilį, nežino. Kai atvažiavo pareigūnai, jis išvažiavo.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad be M. P. visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), R. L. paaiškinimu (5 b. l.), M. P. paaiškinimais (6, 9 b. l.), S. M. paaiškinimu (7 b. l.), G. K. paaiškinimu (8 b. l.), Šiaulių AVPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais (10, 11, 12 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (18 b. l.), CD laikmenoje esančiomis fotonuotraukomis (20 b. l.).

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Iš bylos aplinkybių matyti, kad M. P., vairuodamas automobilį „BMW 330D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinkdamas saugaus atstumo, važiuodamas atbuline eiga, kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino. Tokias aplinkybes teismui patvirtino ne tik pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, paaiškindamas, jog po dviejų dienų ant savo automobilio pamatė įbrėžimą, matė ir kito automobilio dažų likučių, bet ir teisme apklaustas nukentėjusysis bei tiesiogiai įvykį stebėjęs liudytojas S. M.. Tai, jog buvo apgadintos abi transporto priemonės, patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad ant automobilių esantys apgadinimų aukščiai sutampa. Atsižvelgiant į tai, kad buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas - automobilis, M. P. veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

M. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad M. P. vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas 2016-11-10 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad M. P. 2016 m. rugpjūčio 7 d., laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 17.10 val., Šiauliuose, Lyros g. 13, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „BMW 330D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikė saugaus atstumo važiuodamas atbuline eiga, kliudęs automobilių stovėjimo aikštelėje stovinčią transporto priemonę ir ją apgadinęs, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

M. P., aiškindamas įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad smūgio nepajuto, nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Pripažino ir tai, kad vairavo automobilį dar neįgijęs teisių, tačiau nurodė, kad teisių neturėjimas nebuvo tikslas pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tvirtino, kad jeigu būtų pajutęs, būtų sulaukęs kito automobilio savininko, pasiūlęs jam atlyginti žalą. Taip pat tiek nukentėjusysis, tiek teisme apklausti liudytojai nurodė, kad kontaktas tarp automobilių buvo nežymus, nubrauktas tik bamperis. Be to, kaip teigė tiesiogiai įvykį matęs ir liudytoju teisme apklaustas S. M., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo važiavo lėtai, ramiai, po susidūrimo jis neišlipo, nesustojo, nebuvo kitokių aiškiai išreikštų konkliudentinių veiksmų, iš kurių būtų aišku, kad asmuo būtų suvokęs, jog sukėlė eismo įvykį. Liudytojas tvirtino ir tai, kad didėlio garso nebuvo, asmuo galėjo ir nepajusti kliudęs kitą automobilį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog ant automobilių esantys apgadinimai yra nežymūs. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, kas rodo, kad M. P. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkęs į kitą automobilį.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, kaip pats M. P. nurodė, į motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad M. P. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas M. P. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. P. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą.

M. P. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.