Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2026-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-33-1240/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-02-24
Bylos Nr.
1-33-1240/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25553-2025-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Zubkas
Kaltinamasis
G. J.
Nukentėjusysis
A. M.
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-33-1240/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25553-2025-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4;
(S)1.1.7.2.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.7.9;1.1.8.7.13; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2.PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2026 m. vasario 24 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Marius Zubkas,sekretoriaujant Laimai Gučaitei, Irmai Oržekauskienei,dalyvaujant prokurorams Tomui Bajorūnui, Petrui Januliui,kaltinamajam G. J., jo gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,nukentėjusiajai A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1-3 dalimis, 72 straipsnio 1-3, 6 dalimis paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams ir transporto priemonės konfiskavimas;

2) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui;

3) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. rugsėjo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, paskirtą bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė – areštas 48 paroms ir 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

4) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams ir 50 MGL (2500 Eur) bauda. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. spalio 16 d. nutartimi G. J. laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 60 parų. Arešto bausmę atlikęs 2026 m. vasario 3 d., nesumokėta baudos dalis 2500 Eur, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. liepos 20 d., apie 13 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo buto svetainės kambaryje, konflikto su A. M. metu tyčia suduodamas ranka A. M. du kartus į veidą, suduodamas A. M. ne mažiau trijų kartų kumščiu į nugarą, tuo nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą.

2. G. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025 m. rugsėjo 8 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamajame bute, konflikto su A. M. metu, tyčia delnu suduodamas A. M. ne mažiau kaip du kartus per dešinį skruostą, koja spirdamas A. M. į nugarą, tuo nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą.

Dėl 2025 m. liepos 20 d. fizinio skausmo sukėlimo A. M.

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. J. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad 2025 m. liepos 20 d. buvo namuose. Atėjo R. M. su sugyventine. Visi išgėrinėjo. Po to kaltinamasis norėjo, kad R. M. išeitų iš namų. Jis R. M. pasakė, kad balius baigtas ir kad jie „varytų“ į namus. A.M. pasakė, kad jeigu jie dar nori pasėdėti, tegul pabūna. Kaltinamasis pasakė, kad užtenka, jis nori eiti miegoti. Dėl to prasidėjo žodinis konfliktas. Tai įvyko apie pietus, galėjo būti apie 13.20 val. Būdamas susinervinęs jis ėjo į virtuvę parūkyti ir eidamas į virtuvę, pastūmė A.M. A.M. buvo nemažai išgėrusi. Gali būti, kad ji išsigando, be to, buvo išgėrusi, todėl iškvietė policiją. Jokio fizinio smurto nebuvo, tik tiek, kad jis nukentėjusiąją pastūmė. R. M. liudija nukentėjusiosios naudai, kadangi jie yra benamiai, neturi gyvenamosios vietos, o A.M. priima juos permiegoti. Išgėrusi A.M. yra geros širdies, R. M. galvojo, kad juos vėl priims permiegoti, todėl ir paliudijo jos naudai. Jis diena iš dienos geria. A.M. ne kartą juos garaže buvo užtikusi. Nukentėjusioji sakė, kad buvo išgėrusi, išsigando ir nesupranta ką pasakė. R. M. neturi kur gyventi, neturi ko valgyti, ateina pas A.M. ir jaučiasi kaip savo namuose, todėl kaltinamasis jį išvaro. Kaltinamasis neigia, kad tą dieną prieš nukentėjusiąją naudojo smurtą.

4. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti G. J. 2025 m. liepos 21 d. apklausos metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis G. J. parodė, kad pranešimą apie įtarimą perskaitė, suprato kuo įtariamas, kaltu dėl įteikto pranešimo apie įtarimą neprisipažįsta. Įtariamojo teisės išaiškintos, jas suprato, gynėjas apklausos metu nereikalingas. Su A.M. jau senokai nebėra sugyventiniai, tiesiog yra draugai, pas ją namuose dar yra jo likusių daiktų. Vakar t.y. sekmadienį, nuėjo pas A.M. į svečius, (duomenys neskelbtini), ten norėjo pasiimti priklausančius rūbus ir daiktus. Pamatė, kad A.M. nėra namie, todėl nuėjo į šalia esantį garažiuką ir ten galvojo A.M. palaukti, bet prisnūdo. Po kurio laiko išgirdo, kad pas A.M. namuose kažkas yra. Nuėjęs pamatė, kad A.M. namuose ir pas ją yra R. M. su sugyventine, visi vartojo alkoholį. Jis pradėjo šaukti ant R.M. ir jo sugyventinės, iškoliojo necenzūriniais žodžiais, liepė išeiti iš A.M. namų, pasakė, kad nustotų A.M. girdyti, nes ir taip baigia prasigerti, pasidarė nebeadekvati. Tada ir A.M. pradėjo koliotis visokiais žodžiais, pradėjo ginti R.M. Tada jis apsisuko ir išėjo lauk pro duris, A.M. net neprilietė. Ji kaip sėdėjo ant minkštų baldų, taip ir sėdėjo, o jis buvo prie durų, kokiu 1-2 metrų atstumu. Prie A.M. net nebuvo priėjęs. Ji pradėjo sakyti, kad čia ne jo namai, kad ko čia aiškina ir panašiai. Tada iš A.M. namų išėjo. A.M. nemušė. Ant galvos žaizdos pas ją jau seniai, praeitą savaitę buvo A.M. nusivežęs pas pažįstamą. A.M. vartoja alkoholį kasdien, ji darosi nebeadekvati, nusišneka. Iškvietė policiją, matyt, dėl to, kad norėjo iš jos namų išvaikyti R. M. su jo sugyventine. Jam pikta, kad tie žmonės eina pas A.M. ir siūlo jai vartoti alkoholį, viską iš A.M. vagia ir jau beveik ten pas A.M. gyvena. Jis tiesiog nori A.M. nuo tų žmonių apsaugoti, nieko blogo jai nelinki. Jos nemušė, kaltės nepripažįsta (2 t. b. l. 83-86). Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis G. J. papildomai nurodė, kad ėjo pas A.M. pasiimti savo daiktų, nes jį būtų priėmęs gyventi giminaitis. Garažiuke prisnūdo. Vėliau nuėjo pažiūrėti, ar ji jau grįžusi. Kai nuėjo, visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus.

5. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2025 m. liepos 20 d. atėjo R. M. ir jo draugė A. V., nes jie neturi kur gyventi. Katu su jais išgėrinėjo. G.J. supyko, kad jie geria. G.J. supykęs vijo juos laukan. Nukentėjusioji supyko, kad jis juos varo, nenorėjo, kad juos išvarytų. Abu apsižodžiavo. Kaltinamasis žodžiais visaip ją vadino, supykęs ją pastūmė. Ji buvo stipriai išgėrusi. Išsigandusi ji kvietė policiją.

6. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti nukentėjusiosios A. M. 2025 m. liepos 20 d. apklausos metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2025 m. liepos 20 d., apie 13 val. 20 min., pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs sugyventinis G. J. pasiimti savo rūbus bei maisto produktus, kuriuos buvo palikęs prieš dvi dienas. Atėjęs pradėjo visokiais necenzūriniais žodžiais šaukti ant jos ir konfliktuoti. Jai sėdint kambaryje ant sofos, jis tyčia sudavė ne mažiau, kaip du kartus į galvos sritį, taip padarydamas dešinės pusės kaktoje patinimą mėlynę. Tokiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo. Kai prieš ją smurtavo buvęs sugyventinis kartu kambaryje buvo pažįstami O. kurios pavardės nežino ir R. kurio pavardės taip pat nežino, kurie ją gynė, sakydami G. J. baigti ir nebesmurtauti prieš ją (1 t., b. l. 2).

2025 m. rugpjūčio 4 d. apklausos metu nukentėjusioji A. M. parodė, jog kada rašė pareiškimą ir pranešė apie tai, kad buvęs sugyventinis G. J. prieš ją smurtavo buvo neblaivi, šiandien blaivi ir nori papildyti, kad šių metų liepos 20 dieną, pas ją namuose (duomenys neskelbtini) atėjo pažįstami R. M. su sugyventine A.V., visi trys vartojo alkoholinius gėrimus, ko ir kiek išgėrė jau nepamena. Kiek buvo tiksliai valandų, negali pasakyti, galėjo būti apie pietų metas, kai į jos namus atėjo buvęs sugyventinis G. J. Jis kartu jau senokai nebegyvena, jis gyvena kažkur kaime. G.J. įėjęs į jos namus ir pamatęs, kad vartoja alkoholį su R. M. ir jo sugyventine, pradėjo ant jos šaukti, kolioti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji tuo metu sėdėjo ant sofos. G.J. prie jos priėjo ir du kartus trenkė į veidą, virš dešinio antakio. Jai skaudėjo. Tada G.J. dar kumščiu jai trenkė į nugarą, kiek tiksliai kartų trenkė nežino, bet ne mažiau trijų kartų, jai taip pat skaudėjo. Neatsimena kas iškvietė policiją. Daugiau pas ją namuose nieko nebuvo, tik R.M. ir A.V. Gal kuris iš jų iškvietė pareigūnus. Tą dieną buvo daug išgėrusi alkoholio, ne visas aplinkybes tiksliai pamena. Jai atrodo, kad sudavęs smūgius, jis pasišalino, o po to lyg buvo grįžęs vėl, bet tiksliai nepamena. Kai atvyko policijos pareigūnai ir ji parašė pareiškimą, policijos pareigūnai buvo nuvežę į priėmimo skyrių, apžiūrėjo medikai. Būdama svečiuose pas R. L., kur vartojo alkoholinius gėrimus ir būdama neblaivi, ji trenkė galvą į palangę, bet tada užsigavo pakaušį, o ne kaktą. Kada tiksliai pas R.L. buvau svečiuose, neatsimena. Gali būti, kad dar iki šito įvykio, kai G. J. prieš ją smurtavo. Po įvykio buvo susitikusi su G.J. jis atsiprašė, ji jam atleido. Kada G.J. smurtavo, jai skaudėjo. Nenori, kad jis taip su ja elgtųsi (1 t., b. l. 50-53).

2025 m. rugsėjo 18 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2025 m. liepos 20 d. apie 13 val. 20 min. pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo draugas G. J. ir R. M., bei A. V. G.J. sukonfliktavo ir sudavė du kartus ranka per veidą, kumščiu ar delnu pasakyti negali, dėl tuo buvusio girtumo. Kai trenkė per veidą skaudėjo. Tada G.J. dar kumščiu trenkė į nugarą, kiek tiksliai kartų trenkė nežino, bet ne mažiau trijų kartų, jai taip pat skaudėjo. Atrodė, kad pas medikus buvo, bet gal kitą kartą buvo (1 t., b .l. 108-111).

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusioji A. M. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad girti susistumdė teisingi, o kad trenkė - neteisingi. Ji visą laiką išsigąsta ir per tą girtumą kviečia policiją. Policijoje pareigūnams per apklausas ne visai melavo, tačiau kad smarkiai trenktų, spirtų – tai ne, tik pliaukštelėjo. Pliaukštelėjo per šoną, bet kad trankytis, tai to nebuvo, gal buvo išsigandusi ir per girtumą nesąmonių prišnekėjo. Įvykio metu liepos 20 d. buvo neblaivi.

7. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad tikslios įvykio dienos ir valandos nepamena. Užėjo pas A. M. kartu su drauge A. V.. Atsinešė 4 butelius po 1 litrą talpos alaus. Galvojo išgerti, pernakvoti. Jis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Begeriant iš pradžių viskas buvo gerai, bet paskui A. M. prasidėjo pavydo scenos, ji padėjo pykti, G.J. pradėjo prikaišioti liudytojo draugę. A. M. pradėjo pulti liudytojo draugę A. V. G.J. atsistojo ir ją pastūmė, po to nuėjo į virtuvę. G.J. grįžo iš virtuvės ir pasakė, kad liudytojas eitų į namus, nes nenori, kad A. M. gertų, kad nebūtų daugiau konfliktų. Jis ir jo draugė A. V. išėjo. Dėl nuolatinio neblaivumo visų įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena. Apklausos metu buvo neblaivus. A.M. buvo neblaivi ir ji liudytojui pasakė, kad ją mušė, kiek kartų jai sudavė, todėl apklausos metu liudytojas taip ir pasakė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nebuvo teisingi. Bandė tyrėjai paaiškinti, bet tyrėja pasakė, kad nebandytų keisti parodymų. Liudytojas buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. Sakė tyrėjai, bet ji liudytojui sakė nekeisti parodymų, sakė, kad jį paprasčiausiai gąsdina, jam grasina. Liudytojas bandė paaiškinti, bet tyrėja jo neklausė.

8. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo R. M. 2025 m. liepos 20 d. apklausos metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad 2025 m. liepos 20 d. apie 13 val. 20 min., jam būnant (duomenys neskelbtini), pas draugę A. M., į namus atėjo G. J. Jis pradėjo mėtyti puodus, šaukė ant A. M., kad ji miega su liudytoju, vadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais „Žertva, ubage, kurva“. Liudytojas matė, kaip A. M. sėdint svetainės kambaryje ant sofos-kampo, priėjo G. J. ir trenkė jai vieną kartą su kumščiu į veido sritį. Taip pat tris kartus trenkė su rankos kumščiu į nugaros sritį. Tada, paėmęs A. M. mobilaus ryšio telefoną, išėjęs į lauką kvietė policijos pareigūnus. Po to G. J. iš A. M. namų pasišalino (1 t., b. l. 72-74 ).

2025 m. rugsėjo 16 d. papildomos apklausos metu liudytojas R. M. parodė, kad šiuo metu yra ne girtas, o tik pagiringas. Suvokia ką sako. Laikosi prieš tai apklausoje duotų parodymų, kad 2025 m. liepos mėnesį, gali būti, kad 20 d., per savo didelį neblaivumą ir dažną gėrimą negali tiksliai pasakyti, kuri tai buvo diena. Apie pietus matė, kad (duomenys neskelbtini), A. M. G. J. sudavė kumščiu į veidą. Taip pat buvo suduoti smūgiai kumščiu į nugarą, kiek tiksliai šiuo metu pasakyti negali. A.M. sakė, kad jai skauda kai ją muša (1 t., b. l. 75-77).

9. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. V. parodė, kad įvykio metu buvo labai neblaivi, iki įvykio gėrė apie savaitę. Prieš tą įvykį gėrė apie mėnesį, todėl įvykio aplinkybių neatsimena dėl girtumo. Dėl ilgalaikio girtavimo nieko neatsimena. Gali būti, kad kitų objektų apžiūros protokole, kūno kameroje užfiksuotus žodžius ji sakė, bet dėl girtumo neatsimena, ar sakė tuos žodžius. Po įvykio su A. M. mažai susitikdavo. Po įvykio kalbėjo su A. M., gal ji ir sakė, kad ją G. J. primušė, bet liudytoja to fakto nematė.

10. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. K. parodė, kad G. J. pažįsta tiek, kiek tai susiję su atliekamais ikiteisminiais tyrimais. Liudytoja atliko nukentėjusiosios A. M. apklausą. Atsimena, kad A.M. pasakojo, jog pas ją namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nepasakys, vyko išgertuvės, kartu dalyvavo R. M. ir jo draugė A. V.. Vykstant išgertuvėms, atėjo buvęs sugyventinis G. J., kuris pradėjo šaukti, vadino A.M. necenzūriniais žodžiais ir ne mažiau dviejų kartų sudavė jai į kaktą, sukeldamas fizinį skausmą, jai skaudėjo. Po to ji iškvietė policijos pareigūnus. Parodymai surašyti iš A.M. žodžių, ką ji pasakojo, tas apklausoje ir buvo surašyta būtent iš jos žodžių. Jai buvo perskaityti parodymai ir ji pasirašė. Prieš apklausą ji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Perskaičius parodymus, kiek atsimena, ji nesakė, kad kas neteisingai surašyta, nes ir pareiškime nurodė, kad jai sudavė G. J. ir apklausoje ji tai patvirtino. Pareiškėja nurodė, kad jai sudavė G. J. ir minėjo, kad jai skaudėjo. Liudytoja su jais turėjo ne vieną bylą, tiek su G.J., tiek su A.M. Vieną dieną jie sako, kad sugyventiniai, kitą dieną sako, kad buvę sugyventiniai, po to vėl sugyventiniai. Atsimena, kad apklausdama nukentėjusiąją, surašė ką ji pasakojo. Negali pasakyti, kad A. M. buvo neblaivi, kai atėjo į apklausą, bet kad ji iš vakaro buvo vartojusi alkoholį, buvo akivaizdu. Nėra taip, kad ji bijotų kažką papasakoti ar neigtų. Kiek yra tekę bendrauti su A.M., jeigu kažkas įvyksta ir prieš ją smurtauja, ji laikosi tų parodymų ir pasakoja taip, kaip buvo. Kad ji bijojo G. J., tai tikrai yra sakiusi, ir turbūt, ne vieną kartą. Ar taip sakė būtent šioje byloje, patikslinti negali. Kalbant su A.M., ji yra minėjusi, kad bijo G.J. Įvykiai kartojasi, dažnai kviečiamos tarnybos, tai kartais sunku žmogumi patikėti. Liudytoja pati įvykio vietoje nebuvo, šitame iškvietime nedalyvavo ir negali pasakyti, kodėl nebuvo greitosios, ar matėsi mušimo žymės.

11. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. P. parodė, kad tyrime atliko liudytojo R. M. apklausą. Visą laiką ką pasakoja, tą ir rašo, nieko nepridedama ir neatimama. Prieš apklausas įspėjama dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Surašę parodymus dažniausiai patys perskaito, bet jei pageidauja, duoda ir patiems perskaityti. Dažniausiai žmonės prašo, kad jiems perskaitytų. Prieš pasirašant, žmogaus paklausia, ar surašyta teisingai, ar nori dar kažką pridėti. Jei papildo, apklausos protokolą sutvarko ir tik po to pasirašo. Nepamena, ar prieš apklausą R. M. skundėsi, kad dėl savo sveikatos būklės negali duoti parodymų. Jei būtų skundęsis, niekas nebūtų priėmęs jo parodymų. Liudytoja nepamena, ar apklausos metu R. M. buvo blaivus.

12. 2025 m. liepos 20 d. A. M. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad A. M. parodė, jog 2025 m. liepos 20 d. apie 13 val. 20 min. pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini) , atėjo buvęs sugyventinis G. J., kuris konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį, taip padarydamas dešinės pusės kaktoje patinimą mėlynę. Tokiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašo minėtą asmenį nubausti įstatymo numatyta tvarka (1 t., b. l. 1-3.).

13. 2025 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), įėjimas yra iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, įeinama per rudos spalvos duris, įėjus pro duris matomas bendro naudojimo koridorius, tiesiai yra medinės durys, pro kurias įėjus yra penktas butas. Užėjus į vidų matomas koridorius, kurio dešinėje pusėje yra durys į svetainę. Kambario priekyje matomas įėjimas į virtuvės kambarį. Svetainės kairėje pusėje stovi žalios spalvos sofa, toliau prie sienos yra lentyna-sekcija su įvairiais daiktais ir dviem televizoriais, sekcijos dešinės pusėje prie sienos stovi spintelė ant jos įvairūs daiktai, už spintelės stovi fotelis ant jo pagalvė. Už fotelio yra langas prie jo pritvirtintos užuolaidos ant lango palangės vazonas su gėlėmis. Šalia lango prie sienos stovi žalios spalvos minkštas išskleidžiamas kampas, ant jo netvarkingai sudėti rūbai ir patalai, bei kuprinė. Kambario viduryje, ant grindų netvarkingai išmėtyti rūbai bei avalinė. Įvykio vietoje įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Įvykio vieta fotografuota. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nėra (1 t., b. l. 43-45, 46-49).

14. 2025 m. liepos 20 d. asmens apžiūros protokolu apžiūrėtas nukentėjusios A. M. kūnas. Užfiksuota, kad apžiūrint A. M. galvą, kaktos dešinėje pusėje matyti patinimas, mėlynė. Daugiau matomų sužalojimų nenustatyta. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 64-68).

15. VšĮ Biržų ligoninė 2025 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 2025 m. liepos 20 d. į Biržų ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių nesikreipė (1 t., b. l. 98).

16. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. K. 2025 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime „Dėl sukelto fizinio skausmo“ nurodyta, kad 2025 m. liepos 20 d. dirbant kartu su Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėja A. P. iš Panevėžio apskrities VPK budėtojų buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjos buvęs sugyventinis G. J. agresyvus, puola muštis. GMP nereikia, vaikų nėra. Laukia. Nuvykus nurodytu adresu, namuose buvo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai alkotesteriu ARKB-0097 sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2.82 promilių neblaivumas; R. M. gim. (duomenys neskelbtini), kuriam tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 2.36 promilių neblaivumas, bei A. V. gim. (duomenys neskelbtini), kuriai tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 3.90 promilių neblaivumas. Pabendravus su A. M., ji nurodė, kad pas ją į namus buvo atėjęs jos buvęs sugyventinis G. J. gim. (duomenys neskelbtini), kuris atvyko pasiimti savo drabužių bei maisto. Jam būnant namuose pas A. M., jis pradėjo žodžiais konfliktuoti ir konflikto metu, ant sofos – lovos sėdinčiai A. M. su ranka ne mažiau 2 kartus trenkė A. M. į veido sritį, taip pataikydamas į kaktos dešinę pusę. Tokiais savo veiksmais G. J. padarė A. M. patinimą bei kraujosrūvą dešinėje kaktos pusėje, bei tokiais savo veiksmais A. M. sukėlė fizinį skausmą. Pasak A. M. po įvykio G. J. pasišalino nežinoma kryptimi. Buvo pabendrauta su R. M. bei A. V., kurie patvirtino, kad G. J. atėjęs pas A. M. pradėjo konfliktuoti ir po kilusio konflikto prieš ją pradėjo smurtauti (1 t., b. l. 78-79).

17. 2025 m. rugpjūčio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2025 m. liepos 20 d. Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025-07-20 13_29_16)“, trukmė 1 min. 18 sek. Nustatyta, kad pokalbis vyksta tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjos A. M., kuri praneša: „laba diena, galima greičiau į (duomenys neskelbtini)?, bet greičiau, nes žmogus čia ardosi per galvą daužosi...“. BPC operatorė klausia: „policijos reikia? Kas ten ardosi?“ Pranešėja sako: „taip, policijos“. BPC operatorė klausia: „sūnus, tėvas, kas ten ardosi?“ Pranešėja: „buvęs sugyventinis kažkada“. BPC operatorė klausia: „tai jis puola muštis? Ką reiškia ardosi?“ Pranešėja: „taip“. BPC operatorė klausia:“ greitoji reikalinga?“. Pranešėja sako: „dar kol kas ne“. BPC operatorė: „vaikų nepilnamečių nėra?“ Pranešėja: „nėra, nėra, greičiau <...> Bet jis jau dabar nešasi daiktus, kažkur ardosi čia... <...> Pala, neišeik gi, palauk, palauk, eik tik stovėk <...> BPC operatorė: „jūsų vardas?“. Pranešėja: „A. M.“. BPC operatorė: „tai reikalinga dar policija?“ Pranešėja sako: „reikalinga“. BPC operatorė klausia: „ jo vardas, pavardė? Suprantu, kad jis ruošiasi išeiti?“ Pranešėja sako: „G. J.“. BPC operatorė: „gerai, laukite pareigūnų, atvažiuoja“. Pranešėja: „gerai“. Garso įrašas baigiasi (1 t., b. l. 86-88).

18. 2025 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai nuo 2025-09-08 21 val. 16 min. iki 2025-09-08 23 val. 13 min. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 30 min. 10 sek. užfiksuota, kad vaizdo įrašas filmuojamas 2025-07-20, 13 val. 39 min. Vaizdo įraše matyti policijos pareigūnai atvykstantys į įvykio vietą. Į vidų įleidžia vyras (R. M.). Pareigūnas klausia kas nutiko. R. M. sako, kad daužo moterį. Pareigūnas klausia: „kas čia, J?“. R. M. sako: „jo“. Pareigūnas klausia: „o kur jis dabar?“. Moteris (A. M.) sako: „baigia guzas praeiti kaip „pisė“ į galvą“. Pareigūnas klausia, kur moteriai trenkė. Šalia esanti moteris (A. V.) sako: „žiauriai trenkė“. A. M. sako, kad jis jai ne sugyventinis. Pareigūnas klausia kiek kartų trenkė. A. M. sako: „mušė ranka, du kartus per galvą. Trenkė koridoriuje“. Vyras sako, kad matė kaip trenkė sėdinčiai ant lovos. Pareigūnas atsiveda A. V. ir jos klausia, ar matė kai trenkė ir kiek kartų trenkė. A. V. atsako, kad ji matė du kartus ir ji gynė. Pareigūnai įvykio vietoje pildo procesinius dokumentus (1 t., b. l. 91-92).

Dėl 2025 m. rugsėjo 8 d. fizinio skausmo sukėlimo A. M.

19. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. J. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2025 m rugsėjo 8 d. įvykį jis nelabai atsimena. 2025 m. rugsėjo 8 d. buvo antras įvykis su R. M.. Jie atsineša alaus, pradeda A.M. girdyti, kad duotų pavalgyti, leistų permiegot Kaltinamasis juos išvaiko. Juos vaikė, išstūmė pro duris. A.M. pradėjo ant jo rėkti, kodėl taip daro, sakė, kad jie turi atsinešę alkoholio ir ji nori pagurkšnoti. Jai pasakė, kad nereikia jokių gurkšnojimų. R. M. išstūmė pro duris. Tada prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis pradeda garsiai rėkti, todėl A.M. išsigąsta. Mano, kad pareigūnai būtų iškvietę medikus, jei būtų ją primušęs. Parašyta, kad buvo suduota kumščiu į veidą. Mano, kad jei būtų suduota, tada būtų mėlynės, bet nieko panašaus nebuvo. Policininkai matė, kad nėra sužalojimų. Mano, kad jei būtų matę sužalojimus, pareigūnai būtų greitąją kvietę. A.M. naktį ėjo į tualetą, pamatė juos garaže miegančius. Jie neturi kur gyventi. Neigia savo kaltę dėl šio įvykio. Pirmo įvykio metu buvo išgėręs, o antrą kartą praktiškai buvo blaivus, labai nedaug buvo išgėręs. Nuo įvykio praėjo daug laiko, ne viską prisimena. Mano, kad A. M. jį įskundė dėl nebūto nusikaltimo, o liudytojai melavo, nes jie neturi kur gyventi. Jie žino, kad A.M. išgėrusi yra geros širdies ir leis jiems permiegoti. Seniau vieną kartą buvo smurtavęs prieš A. M..

20. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. M. parodė, kad dėl buvusio girtumo 2025 m. rugsėjo 8 d. įvykių neatsimena. Mano, kad jai buvo suduota delnu. Jis tik vieną kartą nesmarkiai sutrenkė, kai ji sėdėjo ant fotelio. Žodžiais susipyko. Jai buvo suduota vieną kartą per veidą. Į nugarą nebuvo spirta. Buvo girta, kai pastūmė, ji trenkėsi. Negali atsakyti, ar pareigūnams sakė netiesą. Buvo įspėta už melagingų parodymų davimą. Trenkė delnu, bet kad spardytų, tai to nebuvo, gali būti, kad kai krito, ji pagalvojo, kad jis spyrė.

21. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti nukentėjusiosios A. M. 2025 m. rugsėjo 8 d. apklausos metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2025 m. rugsėjo 8 d. jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), apie 07 val. 30 val., pas ją į namus atėjo buvęs mano sugyventinis G. J. gim. (duomenys neskelbtini), kadangi mes buvo suplanavę kartu vykti į darbą, skinti obuolių. Apie 7 val. 50 min. išvažiavo į darbą. Apie 17 val. 50 min., kartu grįžo į jos namus. Namuose pavalgė, po to susirinko alkoholinių gėrimų tarą ir išėjo į miestą ją priduoti. Nusipirko alaus. Grįžę į namus, kartu su G. J. vartojo alkoholį. Vakare apie 20 val. pas ją į namus užėjo pažįstami R. M. ir A. V., kurie atsinešė alkoholinių gėrimų. Visi kartu buvo svetainės kambaryje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Vartojant alkoholinius gėrimus G. J. darėsi agresyvus, pradėjo priekaištauti dėl pinigų, su ja nepagarbiai kalbėjo, vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji jam nenusileido, žodžiais atsakydavo atgal, todėl jis dar labiau supyko. Apie 21 val. jai sėdint ant fotelio, priėjęs prie jos, G. J. užsimojo rankos delnu ir ne mažiau kaip du kartus sudavė per dešinį skruostą ir taip sukėlė fizinį skausmą. Visą tai matė R. M. ir A. V.. R. M. bandė nuraminti G. J., tačiau G. J. nenusiramino. Kai G. J. sudavė, išėjo virtuvės kambarį ir paskambino į pagalbos centrą. Su G. J. ankščiau buvo sugyventiniai, kartu gyveno apie 5 metus, išsiskyrė maždaug prieš 4-5 mėnesius, bendro ūkio neveda, bendrų vaikų neturi, kartu nebegyvena, tik retkarčiais susitinka ir kartu išgeria kartu alkoholio. Ankščiau G. J. buvo prieš ją yra ne kartą smurtavęs, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Šiuo metu bijo G. J., nes jis gali keršyti. Prašo G. J. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 21).

2025 m. rugsėjo 18 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. M. parodė, kad šiuo metu blaivi ir gali pasakyti, kad 2025 m. rugsėjo 8 d. namuose (duomenys neskelbtini) apie 21 val., svetainės kambaryje, G. J. rankos delnu, ne mažiau du kartus sudavė per dešinį skruostą ir sukėlė fizinį skausmą. Kitų smūgių nepamena dėl tuo metu buvusio girtumo. G. J. muša nuolat. Šiuo metu jo į namus neįleidžia, jis miega malkinėje. Civilio ieškinio bylose nereiškia (1 t., b. l. 108-111).

22. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neteisingi. Nelabai ką atsimena. Kiek žino, buvo tik žodinis konfliktas. Jai vos su delnu palietė veidą. A. M. charakteris nepavydėtinas, pati pradeda konfliktus. Visų apklausų metu buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. Davė melagingus parodymus, nes to prašė A. M.. Pati susinervinusi skambino policijai be reikalo. Pareigūnai liudytojui sakė nekeisti parodymų, nes paprasčiausiai jį gąsdina. Bandė paaiškinti tiesą, bet tyrėja neklausė jo paaiškinimų, paliko tuos pačius parodymus, į kalbas nesileido. Nežino, kodėl pasirašė, kad duoti parodymai teisingi, net neskaitė, ką ten surašė. Buvo atliktas jo parodymų patikrinimas vietoje, ten neteisingi jo parodymai. Su A. M. seniai pažįstami, nesusipykę. Kartais užeina pas ją išgerti. Su G. J. pažįstami, kartais kartu išgeria.

23. Po pertraukos vykusio teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad praėjusio posėdžio metu duodant parodymus nuotoliniu būdu iš įkalinimo įstaigos jis davė melagingus parodymus, nes atliekant bausmę, jam buvo daromas poveikis. Jis sėdėjo ne kamerų tipo režime. Ten galėjo vieni pas kitus iš kito būrio ateiti. Jam pasakė nebandyti liudyti, nes bus blogai, sakė keisti parodymus. Sakė, kad sakytų apie A.M., kad ji pati puolė jį mušti, kad A.M. jį provokuoja. G. J. taip sakė. Liudytojas neturėjo kito pasirinkimo. G. J. nieko pats nedarė, bet jo draugai viską darė. Jam grasino prieš teismo posėdį, sakė ką kalbėti, sakė viską apie A.M. sakyti, kad jis nekaltas, kad A.M. viską išsigalvoja. Būdamas laisvėje liudytojas nebijo, būdamas ten buvo priverstas meluoti, tą patį sakė per pirmą ir per antrą apklausą.

24. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo R. M. 2025 m rugsėjo 8 d. apklausos metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad 2025 m rugsėjo 8 d. apie 20 val., kartu su sugyventine A. V. atėjo į svečius pas pažįstamą A. M., adresu (duomenys neskelbtini) . Namuose taip pat buvo jos buvęs sugyventinis G. J. Jie su A. V. atsinešė alaus. Svetainės kambaryje visi kartu vartojo alkoholį. Iš pradžių G. J. elgėsi ramiai, buvo ne agresyvus, tačiau po kiek laiko, pradėjo žodžiais kabinėtis prie A. M., kažko pavydėjo, pradėjo ją kaltinti dėl pinigų. Jis tapo agresyvus, visą laiką šaukė ant A. M., vadino ją necenzūriniais žodžiais. Liudytojas badė jį nuraminti, tačiau jis nekreipė dėmesio. Ant liudytojo ir A. V. G. J. nepyko ir nieko nesakė. Maždaug apie 21 val., tiksliai negali pasakyti, jam sėdint ant lovos, pamatė, kad G. J. atsistojo ir priėjęs prie A. M., kuri tuo metu sėdėjo, ant fotelio, jai koja spyrė į nugaros sritį, po to du ar tris kartus, užsimojęs rankos delnu, sudavė A. M. į veido sritį. Kai G. J. mušė A. M., ji rėkė. Liudytojas tuo metu priėjo prie G. J., paėmė jam už peties, bandė jį atitraukti. G. J. jam pasakė, traukis arba gausi. Tada liudytojas atsitraukė. Matė, kad A. M. išėjo. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Suprato, kad A. M. paskambino į pagalbos centrą (1 t., b. l. 130-133).

2025 m rugsėjo 16 d. papildomos apklausos metu liudytojas R. M. parodė, kad šiuo metu negėręs, tačiau pagiringas. Gali pasakyti, kad 2025 m rugsėjo 8 d. apie 21 val. kartu su A. V. būnant pas A. M., (duomenys neskelbtini), kartu buvo G. J.. Kilo konfliktas, G.J. pyko ant A.M. Rėkė ant jos. Liudytojas matė, kad G. J. koja spyrė A.M. į nugarą, taip pat matė, kad sudavė keletą smūgių delnu A. M. į veidą. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali. A.M. pati išsikvietė policiją (1 t., b. l. 134-136).

25. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. P. parodė, kad tyrime atliko liudytojo R. M. apklausą. Atsimena, kad jis liudijo, sakė tą patį, ką sakė ir pranešėja. Sakė, kad sudavė du kartus per veidą. Viskas buvo surašyta taip, kaip sakė liudytojas. Prieš pasirašant apklausos protokolą, liudytojas su juo buvo supažindintas. Jis nesakė, kad ne taip surašyta. Jis daug kartų buvo perklaustas ir visi žodžiai buvo patvirtinti. Liudytojas prieš apklausą buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. Apklausos metu liudytojas buvo išgėręs, bet jis viską gerai pasakojo, matėsi, kad bijo to žmogaus, prašė atokiau nueiti, o paskui viską pasakojo automobilyje. Liudytojas buvo kažkiek neblaivus, bet nekilo įtarimų, kad jis nesuvokia ką pasakoja. Liudytojas bijojo, nes, kol buvo viduje, jis sakė, kad nieko nepasakos, sakė, kad eitume į lauką ir tada viską pasakos. A. M. ir G. J. žinomi, būdavo daugybė jų iškvietimų, dabar iškvietimų būna rečiau. Liudytojas neatsimena, ar buvo melagingų A. M. pranešimų. Yra buvę, kad nepasitvirtino pranešimas. Liudytojas priėmė A. M. pareiškimą. Kiek atsimena, ji adekvačiai, ramiai pasakojo įvykio aplinkybes. Paskui kai liudytojas pasakojo visas aplinkybes, tai visos aplinkybės sutapo, nekilo abejonių, kad ji kažką meluotų. Kiek atsimena, A. M. aiškiai pasakojo įvykio aplinkybes, Liudytojas viską surašė iš jos žodžių. Jei žmogus adekvačiai pasakoja aplinkybes, nesimėto, pareigūnai priima pareiškimą. Kiek atsimena, sumušimo žymių lyg ir nebuvo. Tiksliai neatsimena, ar atliko asmens apžiūrą.

26. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. D. parodė, kad ji atliko dvi papildomas R. M. apklausas, nes kai jis buvo apklausiamas, buvo neblaivus, todėl buvo siekiama apklausti jį blaivų, ar laikosi duotų parodymų. Jis laikėsi savo duotų parodymų. Po kurio laiko buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje su R. M.. Protokolas surašytas iš R. M. žodžių. Atlikus apklausas, jam buvo perskaityta ir jis sutiko su tuo, kas buvo surašyta. Jis neišreiškė pageidavimų, prieštaravimų, kad ne taip surašyta. Prieš parodymų davimą R. M. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tai ir šiuo atveju jis buvo įspėtas. Apklausų atlikimo metu liudytoja galėjo su R. M. atlikti veiksmus. Negali pasakyti dėl jo neblaivumo, ar buvo visiški nuliai, bet nebuvo taip, kad jis neadekvačiai suvoktų aplinką. Ji taip pat atliko R. M. parodymų patikrinimą vietoje. Nuvyko į įvykio vietą ir jis pats viską parodė niekieno neverčiamas. Liudytoja atliko nukentėjusiosios A. M. apklausą. Apklausa surašyta iš jos žodžių. Paklausė, ar ji laikosi parodymų dėl smūgių sudavimo. Ji tvirtino savo parodymus, buvo papildoma apklausa, jai buvo perskaitytas protokolas ir ji pasirašė. Nukentėjusioji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Atsimena, kad A.M. ilgą laiką negalėjo išsikviesti į apklausą. Kai ji atėjo, buvo blaivi, galėjo būti tik pagiringa. Liudytoja perskaitė parodymus ir A.M. su jais sutiko, papildymų, prieštaravimų neturėjo. Liudytoja atliko A. V. apklausą ir ji sakė, kad nieko neprisimena, nes buvo per daug girta. Gali būti, kad A. V. neprisiminė, nes ji buvo stipriai neblaivi. Liudytoja įvykio vietoje nebuvo, atliko tolimesnį tyrimą. Be to, liudytoja pažymėjo, kad R. M. vakar buvo atėjęs į komisariatą ir sakė, kad jam buvo daromas spaudimas, kai jis davė parodymus paskutinėje apklausoje kalėjime, nes kartu sėdėjo G. J. ar A.M. sūnus M. Sakė, kad buvo sumuštas už tai, kad pakeistų parodymus. R. M. sakė, kad jam buvo grasinta. Kaip ji suprato, buvo grasinta prieš duodant parodymus nuotoliniu būdu, kai R.M. buvo kalėjime.

27. 2025 m. rugsėjo 8 d. A. M. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad A. M. parodė, jog 2025 m. rugsėjo 8 d. jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), apie 21 val., svetainės kambaryje, išgertuvių metu, įvykus žodiniam konfliktui, buvęs sugyventinis G. J. prie jos priėjo ir užsimojęs rankos delnu, ne mažiau du kartus sudavė per dešinį skruostą ir sukėlė fizinį skausmą. Dėl šių jo veiksmų, prašo G. J. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 20).

28. 2025 m. rugsėjo 8 d. asmens apžiūros protokolu apžiūrėtas nukentėjusios A. M. kūnas. Užfiksuota, kad apžiūrint A. M. veidą, dešinįjį skruostą, ant skruosto smurto žymių nematyti. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 122-126).

29. 2025 m. rugsėjo 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu stovi vieno aukšto, raudonų plytų, gyvenamasis namas. Į namo vidų patenkama iš vakarų pusės. Per atvertas raudonos spalvos duris patenkama į bendro naudojimo koridorių. Tiesiai, koridoriaus gale matomos užvertos, rudos spalvos, medinės durys, per kurias patenkame į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus pro duris, patenkame į koridorių, dešinėje pusėje matomas praėjimas į svetainės kambarį. Kambario grindys yra medinės, šviesiai rudos spalvos, sienos išklijuotos baltos spalvos tapetais. Palei sieną, dešinėje matoma lova, ant kurios guli patalynė, baltos spalvos žiebtuvėlis, šalia lovos, ant grindų stovi pradaryta alkoholinio gėrimo tara „Tornado alus“. Kairėje pusėje stovi rudos spalvos, medinis staliukas, šalia staliuko stovi pilkos spalvos fotelis, medinė sekcija, ant kurios stovi įjungtas televizorius, sekcijos kairėje pusėje, stovi žalios spalvos fotelis, ant kurio sukrauti rūbai, pagalvės. Kambaryje vyrauja netvarka. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nėra. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Įvykio vietos pažiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 100-107).

30. Iš 2025 m. rugsėjo 24 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojui R. M. sutikus, atliktas liudytojo parodymų patikrinimas vietoje. Liudytojas R. M. parodė vietą kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), kur 2025 m. rugsėjo 8 d. ant lovos sėdėjo A. M., kada G. J. jai ranka trenkė į veidą ir vieną kartą spyrė į nugarą. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota (1 t., b. l. 155-158).

31. 2025 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2025 m. rugsėjo 8 d. Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2025-09-08 21_11_30)“. Nustatyta, kad pokalbis vyksta tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjos A. M., kuri praneša, kad: „adresu (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis puola, mušasi, trenkė į veidą. Vaikų nėra. Greitoji nereikalinga“ (1 t., b. l. 143-146).

32. 2025 m. rugsėjo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai nuo 2025-09-08 21 val. 16 min. iki 2025-09-08 23 val. 13 min. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 5 min 10 sek., užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Duris atidaro A. M.. Pareigūnas klausia kas nutiko. A. M. sako: „jis nepasimoko, jis ant manęs puola, kiek galima daužyt man galvą“. Vyras (G. J.) sako: „kas daužo galvą?“ Pareigūnas liepia moteriai eiti į kitą kambarį pasikalbėti. G. J. sako, kad nesimušė. Pareigūnas klausia ką moteriai darė. A. M. sako: „trenkė į veidą“. Pareigūnas klausia: „į kurią pusę, kiek kartų?“ Moteris sako: „vieną kartą, su ranka, iš kumščio būtų kitaip, su delnu. Mes susitarėm kartu dirbti, bet jis čia būna“. Pareigūnas klausia ar skaudėjo. Moteris sako, kad skaudėjo ir kad rašys pareiškimą, kad matė R.M. ir A.V. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuris filmuojamas 21 val. 16 min., matyti kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Duris atidaro A. M.. Pareigūnas klausia kas nutiko. A. M. sako: „jis nepasimoko, jis ant manęs puola, kiek galima daužyt man galvą“. G. J. klausia: „kas daužo galvą?“. Pareigūnas sako moteriai eiti į kitą kambarį pasikalbėti. Pareigūnas klausia kas nutiko. A. M. kalba: „nieko skučiau bulves, jis visokiais žodžiais, kaip trenkė“. Pareigūnas klausia ar ranka ir ar buvo sukeltas fizinis skausmas. Moteris sako: „ką aš žinau, kaista, kaista“. Pareigūnas klausia: „ar fizinis skausmas sukeltas buvo?“. Moteris sako: „nagi, vis tiek jaučiasi“. Pareigūnas klausia: „skaudėjo kai trenkė?“ Moteris: „skaudėjo, vieną kartą“. Pareigūnas: „iš kumščio ar iš delno?“ Moteris: „nebesureagavau, iš kumščio būtų... iš delno“. Vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 5 min. 10 sek., filmuojamas 21 val. 21 min. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnas klausia ar A.V. jau miegojo. A. M. sako, kad tuo metu dar nemiegojo. Pareigūnas išsiveda R. M. į lauką. R. M. sako: „iš tikrųjų jis ją mušė, jis mušė“. Pareigūnas klausia: „kiek kartų?“ R. M. sako: „tris kartus sudavė į galvos sritį“. Pareigūnas klausia: „kodėl?“. R. M. sako: “nežinau, aš sakiau slibinui nelįsti prie jos. Spyrė į nugarą, trenkė tris kartus į galvą“. Liudytojui nustatomas girtumas. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip asmenims nustatomas girtumas. G. J. sulaikomas. Vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurio trukmė 5 min. 10 sek., filmuojamas 21 val. 3 min. laiku. Vaizdo įraše matyti kaip policijos pareigūnas sako A. M. ir R. M. rengtis (1 t., b. l. 149-151).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

33. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurto pavartojimo atvejais turi būti sukeltas vienas iš straipsnio dispozicijoje nurodytų padarinių: fizinis skausmas, nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-489/2020).

34. Kaltinamasis G. J. savo kaltę dėl 2025 m. liepos 20 d. veikos pripažino iš dalies, nurodė, kad būdamas susinervinęs, eidamas pro šalį, nukentėjusiąją, kuri buvo nemažai išgėrusi, tik pastūmė. Dėl 2025 m. rugsėjo 8 d. fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai savo kaltę neigia, nurodo, kad jos nemušė, jeigu nukentėjusiajai būtų sudavęs, būtų atsiradusios mėlynės, tuo tarpu nieko panašaus nebuvo.

35. Tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu atliko kaltinime nurodytus veiksmus: 2025 m. liepos 20 d., konflikto su A. M. metu tyčia ranka sudavė jai du kartus į veidą ir ne mažiau trijų kartų kumščiu į nugarą, tuo nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios A. M. duotais parodymais, kurie pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad jai sėdint ant sofos, kaltinamasis kumščiu du kartus trenkė jai į veidą, pataikydamas virš dešinio antakio bei ne mažiau trijų kartų kumščiu trenkė į nugarą, dėl to jai skaudėjo; A. M. 2025 m. liepos 20 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, kad kaltinamasis konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį, taip padarydamas dešinės pusės kaktoje patinimą ir mėlynę, kurios sutampa su 2025 m. liepos 20 d. jos asmens apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis apie A. M. nustatytus sužalojimus – kaktos dešinėje pusėje užfiksuotus patinimą ir mėlynę bei nukentėjusiosios A. M. telefoninio pranešimo Bendrajam pagalbos centrui nurodytomis jos sumušimo aplinkybėmis, kurios užfiksuotos 2025 m. rugpjūčio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole, teisiamojo posėdžio metu liudytojų R. M. ir A. V. duotais parodymais bei pagarsintais liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie sutampa su nukentėjusiosios A. M. nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei įvykio vietoje policijos pareigūno vaizdo kameros įraše užfiksuotais duomenimis. Aplinkybę, kad aptartais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas patvirtina netiesioginiai įrodymai: teisiamojo posėdžio metu liudytojų policijos pareigūnų E. K. ir A. P. duoti parodymai, kad įvykio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad buvęs sugyventinis jai sudavė smūgius į veidą ir nugarą, dėl to jai skaudėjo.

36. Tai, kad kaltinamasis 2025 m. rugsėjo 8 d. tyčia delnu suduodamas A. M. ne mažiau kaip du kartus per dešinį skruostą, koja spirdamas A. M. į nugarą, tuo nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios A. M. duotais parodymais, kurie pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, kad jai sėdint fotelyje, G. J. tyčia delnu sudavė ne mažiau kaip du kartus per dešinį skruostą, koja įspyrė jai į nugarą, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą; A. M. 2025 m. rugsėjo 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, kad namuose išgertuvių metu įvykus žodiniam konfliktui, buvęs sugyventinis G. J. rankos delnu ne mažiau kaip du kartus sudavė per dešinį skruostą ir taip sukėlė fizinį skausmą, kurios sutampa su 2025 m. rugsėjo 8 d. jos asmens apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, bei nukentėjusiosios 2025 m. rugsėjo 8 d. telefoninio pranešimo Bendrajam pagalbos centrui nurodytomis fizinio skausmo jai sukėlimo aplinkybėmis, kad buvęs sugyventinis jai trenkė į veidą, kurios užfiksuotos 2025 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokole, 2025 m. rugsėjo 24 d. liudytojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis, kurie sutampa su nukentėjusiosios A. M. nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei įvykio vietoje policijos pareigūno vaizdo kameros įraše užfiksuotais duomenimis. Aplinkybę, kad aptartais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas patvirtina netiesioginiai įrodymai: teisiamojo posėdžio metu liudytojų policijos pareigūnų M. P. ir O. D. duoti parodymai, kad įvykio tyrimo metu atliko nukentėjusiosios A. M. ir liudytojo R. M. apklausas bei liudytojo R. M. parodymų aptikrinimą vietoje.

37. Nukentėjusioji A. M. 2025 m. rugsėjo 8 d. apklausos metu nurodė, kad ji bijo kaltinamojo G. J. (1 t., 21 b. l.), tai patvirtino ir liudytoja E. K., kuri teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji A. M. jai ne kartą yra minėjusi, jog bijo G. J., be to jie nuolat tai pykstasi, tai vėl kartu gyvena. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nuoseklius nukentėjusiosios viso ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, vertina kaip siekį sumenkinti kaltinamojo kaltę ir sušvelninti ar išvengti bausmės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus duomenis, darytina išvada, jog tokie jos parodymai galėjo būti duoti kaltinamajam darant poveikį nukentėjusiajai. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į nuoseklius liudytojo R. M. viso ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, į nuosprendžio 23 punkte nurodytas aplinkybes, kurias patvirtino ir liudytoja O. D. duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, liudytojo R. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus būnant įkalinimo įstaigoje laiko nepatikimais, kaip duotus paveikus kitiems asmenims.

38. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, kad kaltinamojo G. J. kaltė padarius dvi nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios A. M. parodymais ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolais, liudytojo R. M. parodymais ir jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, liudytojų A. V., E. K., A. P., O. D., M. P. parodymais, asmens apžiūrų protokolais, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūrų protokolais, tarnybiniais pranešimais bei kitais byloje esančiais įrodymais. Nėra abejonių, kad G. J. atlikti, kaltinime nurodyti smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinime nurodyti kaltinamojo G. J. atlikti smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Bausmės skyrimo motyvai

39. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

40. Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

41. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. J., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis), veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nedirba. Psichiatro įskaitoje neįrašytas, Narkologijos kabinete nedispanserizuotas. Kaltinamasis paskutiniu Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už analogišką nusikalstamą veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją. Jam paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – nesumokėta bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams ir 50 MGL (2500 Eur) bauda. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. spalio 16 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 60 parų arešto bausme, kurią yra atlikęs, nesumokėta baudos dalis – 2500 Eur. Kaltinamajam anksčiau buvo skiriamos baudos, taip pat arešto bausmė, tačiau kaip matyti jis ir toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas, teigiamų išvadų nepadarė bei savo elgesio tinkame linkme nekoregavo, kas rodo, jog švelnesnės bausmės teigiamos įtakos G. J. nedaro, jo elgesio netaiso, nuo naujų teisės pažeidimų bei analogiškų nusikaltimų nesulaiko, visuomenės narių nuo kaltinamojo pavojingo elgesio neapsaugo. Kaltinamasis nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2025 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – nesumokėjęs baudos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, iš viso teisiamas penktą kartą, kaltinamąjį pripažįsta recidyvistu.

42. Atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Teismo vertinimu, ši bausmės rūšis esant minėtoms aplinkybėms užtikrins teisingumo principą, labiausiai atitiks BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį. Bausmės trukmė, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nustatytina didesnė nei bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

43. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjęs 2500 Eur baudos, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme, bausmes visiškai sudedant.

44. Atsižvelgiant į kaltinamąjį G. J. charakterizuojančius duomenis, teismo nuosprendžio 40-41 punktuose nurodytas aplinkybes, bausmės vykdymo atidėjimo institutas netaikytinas (BK 75 straipsnio 5 dalis) ir kaltinamajam G. J. paskirta arešto bausmė vykdytina realiai.

Kiti bylos klausimai

45. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: vyresniosios tyrėjos E. K. 2025 m. liepos 21 d. nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir vyresniosios tyrėjos O. D. 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

46. Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išspręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

47. Kaltinamajam G. J. teisiamojo posėdžio metu buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi kaltinamajam G. J. skyrė gynėją, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Taigi, teismo nutartimi kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu remiantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, nepriklausomai nuo paties kaltinamojo valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant kaltinamąjį nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti:

– pagal 140 straipsnio 1 dalį (2025 m. liepos 20 d. veika) areštą – 60 (šešiasdešimčiai) parų.

– pagal 140 straipsnio 1 dalį (2025 m. rugsėjo 8 d. veika) areštą – 70 (septyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir G. J. paskirti subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 2500 Eur bauda, visiškai jas sudedant ir G. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų ir 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Baudos bausmę vykdyti pagal Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. baudžiamuoju įsakymu nustatytą tvarką.

Pripažinti G. J. recidyvistu.

Išaiškinti G. J., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti darbo dienomis, įstaigos darbo metu, į pataisos įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (adresu (duomenys neskelbtini) atlikti arešto bausmės, o jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali atvykti nustatytu laiku į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

G. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du kompaktinius diskus su garso įrašais, gautais iš Bendrojo pagalbos centro, du kompaktinius diskus su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, saugomus byloje (1 t., b. l. 85, 94, 146, 152) palikti saugoti byloje.

Nepriteisti iš G. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėjas Marius Zubkas