Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. R. 2021 m. balandžio 26 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas UAB „T.“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2021 m. balandžio 9 d., apie 10.50 val., neužtikrino, kad įmonėje dirbantis A. S., gim. (duomenys neskelbtini) d., darbo vietoje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., dirbtų automobilių plovėju, priimtas į darbą, pagal nustatytą įstatymuose tvarką, t. y., sudarius su juo darbo sutartį, apie jo priėmimą į darbą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui. Tokiais veiksmais T. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3.1. Byloje duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribose ar, kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ir neproporcinga padarytam nusižengimui, nėra. Padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl, Institucijos vertinimu, paskirta simboline nuobauda ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su gauta nauda.

4. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. T. R. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad Institucija ginčija tik T. R. paskirtos administracinės nuobaudos dydį, savo kaltę T. R. pripažįsta ir su nusižengimo padarymu sutinka. Kadangi ginčo dėl pažeidimo nėra, patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl būtent šiuo klausimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo T. R. apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

7. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aptarta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų, t. y. švelnesnės administracinės nuobaudos skyrimas, taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29/2013, 2AT-41/2014, 2AT-38-303/2016).

8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad T. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į T. R. asmenybę – brandi asmenybė, galinti įvertinti savo elgesio pasekmes, jo veiksmai nesukėlė pavojaus aplinkiniams ir nepadarė realios žalios. Teismas taip pat įvertino, jog T. R. dirba, be to, byloje nepateikta duomenų apie jam galiojančias administracines nuobaudas už analogiškus pažeidimus. Būtina pažymėti, kad administracinis nusižengimas truko neilgai, nelegaliai dirbęs asmuo buvo įdarbintas (b. l. 14), todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti T. R. už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskyrus nuobaudą – baudą, mažesnę nei sankcijos minimali riba.

9. Apygardos teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Apeliaciniame skunde yra teisingai pažymėta, jog padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, nelegalus darbas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Vis dėlto nagrinėjamu atveju toks požiūris neatitiktų susidariusios situacijos, kadangi atlikus patikrinimą buvo nustatytas tik vienas rašytinės darbo sutarties nesudarymo atvejis, nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, byloje pateikti įrodymai, kad darbo sutartis su A. S. sudaryta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešta (b. l. 14).

10. Teismų praktikoje yra konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju net paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda neatitiktų šios pusiausvyros, todėl anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą sumažinti nuobaudą, nes tokiu atveju nuobaudos paskyrimas atitiktų jai keliamus tikslus. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau būti proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui.

11. Nors nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė vieną T. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, esama ir kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės skiriant nuobaudą pažeidimą padariusiam asmeniui, į kurias teismas privalo atsižvelgti. T. R. anksčiau nėra baustas už analogiškus pažeidimus (b. l. 7–8), T. R. teigiamai charakterizuoja tai, jog jis dirba (b. l. 12, 13), turi legalų pajamų šaltinį, be to, nelegalus darbas truko itin trumpą laiko tarpą. Taigi aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju taikė netinkamai, todėl skundžiamo nutarimo dalis dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo pripažintina teisėta ir pagrįsta, o jos keisti ar naikinti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. R. apeliacinio skundo ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gegužės 17 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.