Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1537-929/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-28
Bylos Nr.
1-1537-929/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63150-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
T. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1537-929/2016Proceso Nr. 1-01-1-63150-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamajam A. M.,nukentėjusiajai T. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " (duomenys neskelbtini), neteistas, 2012-03-16, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2015-11-15 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,30 promilių girtumo laipsnis), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo žmonai T. M. tyčia suėmęs rankomis už kaklo, ją smaugė, tyčia ją pastūmė ir dėl to nukentėjusioji T. M. nugara trenkėsi į sieną, tokiais tyčiniais veiksmais jis nukentėjusiajai T. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015-11-15 buvo namie, žmona išėjo pas kaimynę švęsti gimtadienį, vėliau pakvietė ir jį. Grįžęs namo nuėjo miegoti. Žmona grįžo vėliau. Pabudo, nes krito iš lovos, nuo žmonos gavo smūgį į galvą ir į koją Jis smurto prieš žmoną nenaudojo, galėjo tik atsistumti nuo jos rankomis. Nematė, kur ji galėjo atsitrenkti po atstūmimo. Nežino iš kur paraudimai ant žmonos kaklo. Neprisimena, kad būtų ją smaugęs, tačiau taip negalėjo būti. Buvo nemažai išgėręs, todėl ne viską atsimena, bet jis nėra konfliktiškas. Išgėręs eina miegoti, potraukio muštis neturi. Konflikto daugiau niekas nematė, sūnus buvo kitame kambaryje užsidaręs, nežino, kodėl jis kvietė policiją. Jam buvo mėlynė po akimi. Žmona galvojo, kad jis turi meilužę, dėl to susipyko. Prieš tai nebuvo sumuštas, nuo kaimynės iki namų 10 min. kelio. Kai atvyko policija, jis miegojo. Atvykę pareigūnai pamatė, kad jis išgėręs ir jį sulaikė. Prašė, kad ir žmonos girtumą patikrintų, tačiau sulaikė tik jį.

Nukentėjusioji T. M. apklausiama teismo posėdyje paaiškino, kad 2015-11-15 buvo pas kaimynę, kuri gyvena Justiniškių gatvėje, pasėdėjo, išgėrė šampano taurę. Vyras pradėjo jai skambinėti, jautėsi, kad buvo išgėręs. Kaimynė pakvietė ir jį užeiti. Jis atėjo, visi dar šiek tiek pasėdėjo, paskui vyras namo išėjo pirmas, jau ir vaikas buvo grįžęs. Ji grįžo namo vėliau, maždaug po 15 min. Vyras buvo prieškambaryje ir ją pasitiko. Pradėjo ją įžeidinėti, griebė abiem rankomis už kaklo, jį stipriai suspaudė ir smaugė apie 10 sekundžių, paskui pastūmė į sieną. Ji pastumta atsitrenkė į sieną nugara, pečiais. Kai vyras ją pastūmė, suskambėjo jo telefonas, jam paskambino draugas. Jis išėjo parūkyti, o ji paprašė sūnaus paskambinti policijai. Sūnus tuo metu buvo kambaryje, sėdėjo su ausinėmis. Ji buvo labai susinervinusi, bijojo, kad vyras grįš ir vėl viskas prasidės. Jai labai skaudėjo kaklą, paraudimai matėsi, darbe sakė, kad katinas apdraskė, ir nugarą pora dienų skaudėjo. Nesikreipė į gydytojus, kad nustatytų sužalojimus, nes turi problemų su sveikata ir taip dažnai iš darbo atsiprašinėja. Savo sužalojimus parodė atvykusiems policijos pareigūnams. Ji pati prieš vyrą jokio smurto nenaudojo ir nežino, iš kur pas jį sužalojimai atsirado. Pas kaimynę ir grįžusi namo sužalojimų nepastebėjo, o kai vyras grįžo parūkęs, iš karto policija atvažiavo, todėl jo neapžiūrinėjo. Išgėręs vyras būna labai agresyvus, po to daug ko neprisimena. Ir dabar neatsimena, kad buvo išėjęs parūkyti, kad nebuvo atsigulęs.

Liudytojas A. B. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2015 m., tikslios datos nepamena, patruliavo kartu su porininke M. K. ir gavo iškvietimą į šeimyninį konfliktą. Užėję į butą pamatė girtą vyrą (kaltinamąjį) ir verkiančią žmoną (nukentėjusiąją). Jie abu buvo bute, juos pasitiko moteriškė, o vyras atėjo iš paskos, iš kambario. Be jų, kitų asmenų bute nesimatė. Jiems atvykus vyras nenustebo, tiksliai neatsimena, bet jis buvo apsirengęs įprastais kambariniais drabužiais. Nukentėjusioji sakė, kad vyras konfliktuoja, kelia ranką. Su ja bendravo M. K., o jis bendravo su vyru. Vyras paprašė parūkyti, prisipažino truputį smurtavęs. Nesakė, kad žmona jį sumušė. Jokių sužalojimų ant jo kūno nesimatė. Pagal nustatytą tvarką sužalotam žmogui jie privalo kviesti greitąją pagalbą, sužalojimus aprašyti tarnybiniame pranešime. Šiuo atveju to nebuvo. Jis vyro paprašė nusileisti prie tarnybinio automobilio, o porininkė pasiliko su žmona. Nuo vyro sklido alkoholio kvapas, jis nelabai orientavosi. Jį nuvežė į policijos komisariatą, kur nustatė girtumą. Jokių pretenzijų ar nusiskundimų vyras neturėjo.

Nepilnametis liudytojas A. M. apklaustas teismo posėdyje paaiškino, kad apie įvykį, dėl kurio mama prašė iškviesti policiją, beveik nieko neatsimena, nes tai buvo senai, kažkur žiemą ar rudenį. Tą dieną buvo ekskursijoje, grįžo į namus, palaukė pas kaimynę, nes neturėjo raktų. Neprisimena, su kuo grįžo į namus - su tėčiu, ar su mama. Prisimena, kad tėtis buvo labai girtas, pradėjo triukšmauti. Konflikto tarp tėvų nematė, sėdėjo kambaryje ir žaidė kompiuterinius žaidimus. Tėtis pradėjo triukšmauti, o mama paprašė jo iškviesti policiją. Jis girdėjo garsus, kaip kažką muštų, mama pasakė „paleisk“. Girdėjo kaip tėtis pradėjo kabinėtis prie mamos, iš balso suprato, kad jis girtas. Neprisimena, ar įvykio metu ir po to tėtis būtų vadinęs mamą negražiais žodžiais. Nežino, kurioje buto vietoje vyko konfliktas, tai buvo ne prie jo kambario. Mama iš kito kambario pasakė, kad jis iškviestų policiją, pasakė, kad paskambintų 112 ir pasakytų, kad tėtis triukšmauja. Jis pasakė policijai, kad tėtis mamą muša, tada mama paėmė telefoną ir kalbėjo pati. Nežino, kodėl mama pati neiškvietė policijos. Kai mama prašė kviesti policiją, ji verkė, buvo susinervinusi. Iškvietęs policiją, jis nuėjo į savo kambarį, uždarė duris ir žiūrėjo televizorių. Tėčio nematė. Kai atvažiavo policija, jis išėjo iš kambario, mama verkė, buvo susinervinusi, policininkai paprašė mamos nueiti į virtuvę pasikalbėti. Mama sakė, kad jos kaklas raudonas, vėliau ir jis tai pamatė. Kai grįžo iš ekskursijos, tėčio nematė, nežino, kur jis buvo, matyt, kažkur gėrė. Jis lyg su mama grįžo namo, namuose nieko nebuvo. Neprisimena, kad tėtis būtų miegojęs. Kai tėtis būna negirtas, jis netriukšmauja, o girtas kabinėjasi prie mamos. Mano, kad konfliktą sukėlė tėtis, mama prie jo niekada nesikabinėja ir nestumdo. Kai tėtis būna girtas, mama eina į kambarį, žiūrėti televizoriaus. Tėtis tada eina prie mamos pakalbėti, kumščiu į sieną kartais daužo, durimis tranko, mama sako jam eiti miegoti. Tai būna nedažnai. Kažkada tėtis patraukė kėdę ir jis nukrito. Blaivas jis taip nesielgia.

T. M. 2015-11-15 pareiškime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad šių metų lapkričio 15 d. apie 19.00 val. jos vyras A. M., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, be priežasties griebė jai už kaklo abiem rankomis ir pradėjo smaugti, stūmė į sieną abiem rankom. Keikė necenzūriniais žodžiais: "kurva", "prostitutė, "suka" ir taip toliau. Viską matė nepilnametis vaikas A. M.. Tokie vyro smurto protrūkiai pasikartoja dažnai. Policija buvo kviesta dažnai. Prašo imtis visų priemonių, kad apsaugoti ją ir vaiką nuo smurtaujančio vyro, ir tėvo (b. l. 1).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitojo būrio vyresniosios patrulės M. K. 2015-11-15 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriuo pranešta, kad 2015m. lapkričio 15 d. apie 19 val. 41 min., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. B., iš AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini). Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė M. T., gim. (duomenys neskelbtini) m. Įvykio vietoje nustatė, kad šių metų lapkričio 15 d. apie 19 val. prieš M. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo smurtaujama, smurtavo jos vyras A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys iš žodžių). M. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo susijaudinusi, verkė. Ant jos kaklo matėsi paraudimai. Aplinka tvarkinga. Nuo A. M. sklido alkoholio kvapas, svirduliavo, kalba nerišli. M. T. paaiškino, kad A. M. griebė jai už kaklo abiem rankom ir smaugė, pastūmė abiem rankom į sieną, taip pat keikė ją necenzūriniais žodžiais: "kurva", "sūcha", "prostitutė" ir t.t. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad nieko nedarė (b.l. 3-5)

2016-03-30 apžiūros protokole aprašytas pranešimo apie įvykį garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus (b.l. 13-14, 15).

A. M. medicininės apžiūros Vilniaus apskrities VPK areštinėje kortelėje nurodyta, kad 2015-11-16, 6.00-7.00 val. A. M. nusiskundimų neturėjo, jo būklė gera, nustatyta dešinės akies kraujosruva, kitų kūno sužalojimų nerasta.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui, be kita ko, sukeliamas fizinis skausmas.

Nukentėjusioji T. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta teismo posėdyje nurodė, kad A. M., būdamas neblaivus, ją griebė jai už kaklo abiem rankomis ir pradėjo smaugti, po to stūmė į sieną. Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų jai kaklo srityje kurį laiką matėsi paraudimai, kelias dienas skaudėjo nugarą. Tokie nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, nesikeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl jais abejoti teismas neturi pagrindo. Be to, paminėtus T. M. parodymus patvirtina policijos pareigūnės M. K. 2015-11-15 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimojoje aplinkoje duomenys, BPC užregistruoto pranešimo garso įrašo stenograma, taip pat iš dalies - liudytojų A. B. bei nepilnamečio A. M. parodymai. Nors konkretūs kūno sužalojimai nukentėjusiajai byloje nenustatyti, tačiau, kaip ji nurodė apklausiama teismo posėdyje, į medikus nesikreipė, nes nenorėjo atsiprašyti iš darbo, kadangi dėl kitų sveikatos problemų jai ir taip dažnai tenka darbo metu lankytis pas gydytojus. Fizinis skausmas, BK 140 str. prasme - tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant fizinį skausmą nėra būtini padariniai – asmens sužalojimas ar susargdinimas. Pažymėtina, kad raudonas žymes, ant nukentėjusiosios kaklo matė tiesiogiai su ja bendravusi policijos pareigūnė M. K., kuri šią aplinkybę užfiksavo savo tarnybiniame pranešime. Be to, nepilnametis liudytojas A. M. bei liudytojas A. B. nurodė, kad iš karto po įvykio T. M. verkė, buvo susijaudinusi. Šie duomenys patvirtina, jog dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusioji T. M. patyrė fizinį skausmą, tokį pojūtį nukentėjusioji aiškiai išreiškė tiek paties įvykio metu prašydama paleisti (liudytojo A. M. parodymai), tiek atvykusiems policijos pareigūnams parodydama smurto žymes ant kaklo.

Kaltinamasis A. M. neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąją T. M. ir nurodė, kad ji pati jį miegantį užpuolė, išstūmė iš lovos, sudavė smūgius į galvos sritį ir koją. Specialisto išvadoje Nr. G. 3910/15(01) A. M. nustatyti sužalojimai – poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimas dešinės akies apatiniame voke su poodine kraujosruva dešinės akies vokuose nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (b. l. 57). A. M. medicininės apžiūros Vilniaus apskrities VPK areštinėje kortelėje nurodyta, kad 2015-11-16, 6.00-7.00 val. jam nustatyta dešinės akies kraujosruva, kitų kūno sužalojimų nerasta. Teismui pateiktais duomenimis, dėl šio fakto atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, kurio metu ir turės būti nustatytos minėtų sužalojimų atsiradimo aplinkybės. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad nėra jokio pagrindo išvadai, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją T. M., buvo būtinosios ginties situacijoje, kas šalintų jo baudžiamąją atsakomybę pagal BK 140 str. 2 d. Liudytojas A. B., apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, jog atvykęs iš karto po įvykio nematė jokių sužalojimų ant kaltinamojo A. M. kūno. Iš karto po įvykio kaltinamasis nesiskundė, kad žmona prieš jį smurtavo. Nepilnametis liudytojas A. M. taip pat nurodė, kad mama niekada nesikabinėja prie tėvo ir jo nestumdo. Būdamas neblaivus tėtis visada kabinėjasi prie mamos, kartais daužo kumščiu į sieną, tranko duris. Ištyrus byloje surinktus įrodymus nepasitvirtino ir kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad įvykio dieną grįžus žmonai jis miegojo, nes to nepatvirtino nei nukentėjusioji, nei liudytojas A. M., nei į įvykį iškviesti policijos pareigūnai. Nukentėjusioji T. M. teismui paaiškino, kad kaltinamasis būdamas neblaivus dažnai daug ko neprisimena. Kaltinamojo parodymus, kad jis negalėjo smurtauti prieš žmoną, nes nėra konfliktiškas paneigia ir ta aplinkybė, kad praeityje jis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurto artimoje aplinkoje bei jam paskirtos administracinės nuobaudos dėl vaiko teisių pažeidimų konfliktuojant su žmona būnant neblaiviam.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. M. tyčiniais smurtiniais veiksmais, smaugdamas ir pastumdamas nukentėjusiąją T. M., sukėlė jai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.

A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas tyčinis, nesunkus, smurtinis nusikaltimas prieš artimą asmenį - žmoną, šis nusikaltimas padarytas namuose, kuriuose kartu gyvena nepilnametis sutuoktinių sūnus, kuris dėl smurto artimojoje aplinkoje taip pat patyrė neigiamus išgyvenimus. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – A. M. vedęs, dirbantis, praeityje, vadovaujantis BK 38 str., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., padarymo, ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidimus padarytus apsvaigus nuo alkoholio bei vaiko teisių pažeidimais, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. M. paskyrus laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone – dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurių turinys padės tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.

A. M. BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-11-17 iki 2015-11-17, šis laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-17 nutartimi kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- vokas su kompaktiniu disku, kuriame įrašytas pokalbis su BPC operatore (b. l. 16) ir vokas su kompaktiniu disku, kuriame įrašyta nepilnamečio A. M. apklausa, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-11-15 iki 2015-11-17 (dvi paras).

A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnis).

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Du vokus su kompaktiniais diskais, kuriuose įrašyta pokalbis su BPC operatore bei nepilnamečio A. M. apklausa, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė