Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2014-10-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-6-959/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-22
Bylos Nr.
II-6-959/2014
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00352-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sergej Lebedev
Pažeidėjas
A. S.
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-6-959/2014
Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00352-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 78.3. (S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 22 d.Joniškis
Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Sergej Lebedev,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. S., institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui Konstantinui Rezgiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2014-05-15 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-12217593-14, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2014-05-15 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-12217593-14, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalį, buvo nubaustas 300 Lt dydžio bauda, už tai, jog jis 2014-04-05, 20.50 val., Joniškio r. sav., kelio Joniškis-Žeimelis-Pasvalys 19 km, atvairavo ir paliko stovėti transporto priemonę „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) trukdydamas G. N. privažiuoti ir prisikabinti stovinčią priekabą ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 155.10 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

A. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės specialisto Gintaro Ostapenko 2014-05-15 priimtą nutarimą Nr. 62N-12217593-14 (toliau tekste – skundžiamas nutarimas) ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjo manymu, jis yra nubaustas nepagrįstai, jis jokio teisės pažeidimo nepadarė, todėl skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo manymu, jis yra nubaustas už tai, kad atliko pilietinę pareigą – už tai, kad informavo policijos pareigūnus apie administracinį teisės pažeidimą, stengėsi apsaugoti pažeidimo vietą iki atvyks policijos pareigūnai ir užfiksuos teisės pažeidimą, ėmėsi priemonių, kad teisės pažeidimas nesukeltų neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams.

Teismo posėdyje A. S. nurodė, jog 2014-04-05, vakare jis grįžo iš Vilniaus. Grįžo iš Šiaulių pusės ir jam prieš sankryžą, kur turėjo sukti į dešinę, stovėjo priekaba, o iš Žeimelio pusės atvažiavo kitas automobilis, kuris jį apakino, jis staiga stabdė automobilį, norėjo sukti į dešinę, į sankryžą savo namų pusėn ir ten tamsoje stovėjo nepažymėta priekaba. Jis stabtelėjo, pasižiūrėjo priekabos numerius, ją aplenkė pro kairę pusę, o grįžęs į namus paskambino 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Po kokių 5-7 min. vėl sėdo į automobilį ir važiavo pasižiūrėti, ar priekaba patraukta, kad be reikalo pareigūnai nevažiuotų. Atvažiavęs apsisuko sankryžoje, apšvietė šviesomis, kad matytų lauką, tačiau nei traktoriaus, nei žmogaus nebuvo. Apsisukęs privažiavo dešinėje pusėje prieš priekabą, iš jungties pusės, 5-7 m atstumu. Išlipęs iš automobilio, iš bagažinės pasiėmė avarinį ženklą, kad pažymėtų priekabą, priėjęs prie galo pasitikslino numerį ir netrukus atbėgo G. N., kuris pradėjo jį plūsti. Jis G. N. paaiškino, kad vos neįvažiavo į priekabą, nes naktis, tamsu, kad norėjo pažymėti priekabą. Kad nesivelti į diskusijas, jis paskambino sūnui, kuris atvažiavo nuo Lazdyniškių pusės ir suko link Joniškio, aplenkęs priekabą dešine puse, sustojo priekabos gale. Tuo pačiu metu nuo Kriukų pusės atvažiavo kitas traktorius, kurį galimai vairavo D. J.. Prieš tai, tuo pačiu metu atvažiavo autobusiukas, greičiausiai G. N. sutuoktinė, ir G. N. iš traktoriaus iškėlė vaiką ir nunešė į autobusiuką. O iš paskos tam traktoriui atvažiavo ir policijos pareigūnai. Pareigūnams paaiškino, kad norėjo paženklinti ne vietoje pastatytą priekabą. G. N. jau buvo išvažiavęs su kitu traktoriumi, sėjo laukuose. Jis su pareigūnais G. N. laukė 10-15 min., jis su sūnumi išvyko namo, nes priekaba buvo pažymėta, grėsmės eismo saugumui nebekėlė. Jo automobilis nurodytas protokole – „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priekaba buvo palikta netvarkingai, jungtis buvo įstrižai į kelio pusę, o ne į šalikelės pusę. G. N. neprašė patraukti automobilio, G. N. puolė jį „kolioti“. Jis G. N. pasakė, kad iškvietė policiją, tada jis nuėjo į kitą traktorių, prie kurio prikabinta sėjamoji ir išvažiavo laukų sėti. Jo automobilis netrukdė prikabinti priekabą, nes priekaba pati nevažiuoja, o traktoriaus tuo metu nebuvo. Prie traktoriaus sėjamoji buvo prikabinta, tik po to atvažiavo kitas traktorius. G. J. nebuvo privažiavęs, jis atvažiavo iš galo. Jis nubaustas už tai, kad atliko pilietinę pareigą – iškvietė policijos pareigūnus už tai, kad tamsiu paros metu taip palikta traktoriaus priekaba kėlė grėsmę eismo saugumui. Jis G. N. negalėjo įspėti, nes jo visą dieną nebuvo. Kai jis grįžo, buvo jau tamsus paros metas, todėl jis nematė, kas aria ar sėja laukus, todėl apie netinkamoje vietoje pastatytą priekabą pranešė policijos pareigūnams. Jis atvažiavo į įvykio vietą, tvarkingai pastatė savo automobilį, t. y. taip, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams, o priekaba stovėjo sankryžos važiuojamoje dalyje ir kėlė grėsmę. Tuo metu nebuvo kam patraukti tos priekabos, nes vienas traktorius tuo metu sėjo laukuose, o G. J. atvažiavo vėliau, t. y. tik po to, kai jau buvo atvažiavę policijos pareigūnai.

Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014-04-25, apie 21 val., tėvas grįžęs iš Vilniaus trumpai užsiminė, kad sankryžoje yra pastatyta priekaba, kad važiuoja pasižiūrėti ar jau patraukta, kad iškvietė policijos pareigūnus. Maždaug apie 21.05 val. tėtis jam paskambino ir paprašė atvažiuoti, kad automobiliu pažymėti priekabą iš kito galo, nes buvo tamsu, kad neliudytų kitiems eismo dalyviams. Jis atvažiavo gal 21.07 val. ir iš kitos pusės pažymėjo priekabą. Įjungė avarinį sustojimo ženklą ir gal už kokių dar 5 min. atvažiavo policijos pareigūnai. Kai atvažiavo, jis girdėjo, kaip G. N. „koliojo“ jo tėvą. Vėliau, jam jau atvažiavus, privažiavo traktorius, mėlynas autobusiukas ir policijos pareigūnai, eiliškumo nežino kas anksčiau, kas vėliau atvažiavo. Tą dieną galėjo vairuoti automobilį „Mazda 6“, valstybino numerio nežino. Jis sustojo priekabai ne iš jungties pusės, o iš priešingos pusės. Nuotraukoje ta pati priekaba ir jis sustojęs iš dešinės pusės, o iš kairės tėčio automobilis. Nežino, koks atstumas buvo tarp priekabos ir jungties. Nepasakys į kurią pusę buvo nukreipta priekabos jungtis. Niekas nebandė privažiuoti prie priekabos. Jokia technika nevažiavo prie priekabos. Kai policijos pareigūnai atvyko, per kažkiek laiko G. N. išsikvietė. Kas privažiavo su traktoriumi nepažįsta, nes jis pasistatė šiek tiek tolėliau nuo automobilio ir po to nebuvo net priėjęs, nuėjo prie autobusų stotelės. Matė, kad atvažiuoja traktorius, pasistatė ir nuėjo į autobusų stotelę. Panašiu metu atvyko policijos pareigūnai.

Liudytojas G. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tikslaus laiko nepasakys, jis atvairavo priekabą ir pastatė. Traktorių, kuris atitraukė priekabą, laikė lauke tam, kad galėtų krauti sėklą ir trąšas į sėjamąją, su kuria jis atvyko. Pradėjus sėti, darbuotojas, kuris dirbo tuo traktoriumi, įdirbinėjo žemę, parvarė tą traktorių, o jo būsima žmona atvežė D. J. į lauką ir paliko prie to traktoriaus, kad jis užpiltų tiek sėklą, tiek trąšas. Apie 19.20 val. jo draugė atvežė pas jį į lauką jo mažametę dukrą ir jie kartu su vaiku važiavo. Jis pastebėjo D. S. traktorių ne vieną kartą pravažiuojantį pro jų priekabą, be jokio žemės ūkio padargo. Kiek suprato, važiavo pareiškėjo sūnus. Privažiavus D. J., norint paimti sėklą ar trąšas, tas traktorius agresyviai link jo patraukdavo, o D. J. praleidus, nuvažiuoja, sankryžoje apsisuka ir grįžta atgal. Jis matė A. S. pravažiuojantį šviesiu paros metu. Taip sutemus, kad nebūtų įmanoma matyti priekabos, tikrai nebuvo ir automobilio žibintais A. S. negalėjo būti apakintas atvažiuojančio kito automobilio. Pastebėjo, kad A. S. nuvažiavo link Pakruojo pusės, link savo lauko, apsisuko ir grįžo atgal, pamatęs, kad traktorius padėjo paskutines trąšas į priekabą, jis atvažiavo specialiai ir užblokavo priekabą, kad traktorius nepasišalintų su priekaba iš tos vietos. D. J. krovė trąšas ir jam baigiant krauti privažiavo A. S. nuo Žeimelio pusės ir užstatė savo automobilį tokiu atstumu, kad negalėtų prikabinti priekabos. Jis tai pastebėjo ir išlipęs iš traktoriaus bei priėjęs prie A. S. paklausė, ką jis daro. A. S. neturėjo avarinio ženklo, jo tikslas buvo konfliktuoti. Jam einant lik priekabos, A. S. pradėjo jį stumti. D. J. prašė varyti traktorių iš galo ir įjungti avarinius ženklus, kad patraukti priekabą iš tos vietos. Kad priekaba bebūtų patraukta galine eiga, A. S. paskambino savo sūnui, kuris, atvažiavęs su filmavimo kamera, pastatė iš galo prieš eismą automobilį su įjungtu avariniu signalu. D. J. davė nurodymą patraukti priekabą, kai jis baigė krauti trąšas, bet jis to negalėjo padaryti, nes A. S. užstatė. D. J. negalėjo bandyti jungtis priekabos, nes A. S. užstatė priekabos jungtį automobiliu. Jeigu gresia pavojus kitiems eismo dalyviams, nesuprantama, kodėl A. S. nepastatė automobilio iš galo. Priekaba stovėjo dešinėje pusėje, o jis automobilį pastatė iš galo. Iš kitos pusė buvo įmanoma atitraukti, jie norėjo tai daryti, bet labai greitai atvažiavo D. S. ir užblokavo priekabą iš galo. Pateiktoje nuotraukoje yra užfiksuota jo priekaba, kuri užblokuota iš vienos pusės A. S. vairuojamu automobiliu, o iš kitos pusės jo sūnaus vairuojamu automobiliu. Atstumas nuo priekabos jungties iki automobilio iš kairės pusės apie pusė metro, jokiu būdu ne 5-7 m. Priekabos jungtis buvo nukreipta pagal kelio kraštą, važiuojat link Lazdyniškių. Atstumas, kad prisijungti traktorių prie priekabos, turi būti ne mažesnis nei 7 m atstumas. Taip, tą dieną jis matė A. S. pravažiuojant du kartus, tai buvo į vakaro pusę. Jis atkreipė dėmesį, nes A. S. specialiai važiavo lėtai. A. S. važiavo kaire puse.

Liudytojas Rimvydas Rudys teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būryje. Datų nepamena, tai buvo šiais metais, prieš kokius du mėnesius. Pamena, kad buvo iškvietimas, kad nurodytame kelyje stovi traktoriaus priekaba, kuri kelia pavojų eismo saugumui. Nuvykus į minėtą vietą stovėjo dvi transporto priemonės. Priekaba buvo atkabinta, pastatyta šalikelėje. Jau buvo tamsus paros metas, traktorininkas laukuose lyg arė. O pareiškėjas su kitu piliečiu buvo užstatę transporto priemones, kad pažymėtų, t. y. kad atvažiuojanti transporto priemonė neatsikartų į priekabą. Traktorininkui, kuris nesaugiai paliko priekabą, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kolega, kiek pamena, fotografavo įvykio vietoje. Kai rašė administracinio teisės pažeidimo protokolą traktorininkas teigė, kad kažkuris pilietis užstatė transporto priemonę ir neleido jam patraukti tos priekabos. Taip, nuotraukose yra tos pačios transporto priemonės ir traktoriaus priekaba. Buvo mažas atstumas tarp transporto priemonių ir priekabos, 5-7 m negalėjo būti. Galėjo būti pora metrų, 2,5 metro, bet ne tiek daug. Priekabos jungtis buvo į automobilį. Iš priekabos galo automobilis stovėjo 2-3 m atstumu nuo priekabos. Gali būti, kad priekaba stovėjo sankryžos važiuojamojoje dalyje. Sunku pasakyti, ar A. S. galėjo matyti stovinčią priekabą, jei važiuoti iš anos pusės, jis pats nevažiavo iš tos pusės. Nuo Kriukų pusės atvažiuojant matėsi tamsoje ta priekaba, o nuo priešingos pusės ar matėsi, negali teigti. Sunku pasakyti ar A. S. saugiai galėjo lenkti priekabą, važiuodamas nuo Lieporių pusės, nes jis atvažiavo nuo Kriukų pusės. Atstumo tarp transporto priemonių ir priekabos matavimai nebuvo atlikti. Jiems traktorininkas teigė, kad priekabą paliko šviesiu paros metu ir išvažiavo į laukus, o kai privažiavo pareiškėjas ar jo sūnus, bandė patraukti priekabą, bet jam neleido, o į konfliktus nenorėjo veltis, todėl vėl išvažiavo dirbti į laukus, taip teigė traktorininkas. Kai jie atvažiavo nuo Joniškio pusės, matė laukuose vieną traktorių, o antras traktorius vėliau atsirado. Atvykę į įvykio vietą jie rado priekabą, du stovinčius automobilius ir vienas traktorius laukuose buvo, antro traktorininkas lyg ir nebuvo.

Liudytojas Gintautas Kriščiūnas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būryje. Buvo gautas pranešimas, kad tamsiu paros metu palikta priekaba be pažymėjimo. Nuvyko su kolega, pastarasis surašė protokolą. Nuotraukas jis darė. Įvykio vietoje buvo du asmenys, jų pavardžių nežino ir rado laukuose dirbantį pilietį, kurio buvo priekaba. Atstumas nuo priekabos jungties iki stovinčio automobilio negalėjo būti 5-7 m atstumas. Metras, 2 metrai toks atstumas. Priekabos jungtis buvo nukreipta į automobilį. Kai jie atvyko, įvykio vietoje buvo moteris, jei neklysta, 3 ar 4 žmonės buvo. Traktorininkas sakė, kad A. S. trukdė patraukti priekabą. Priekaba sankryžos važiuojamojoje dalyje stovėjo nesaugiai. Traktorininkas aiškino, kad priekabą paliko šviesiu paros metu.

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš matymo pažįsta A. S.. Pavasarį jie su G. N. apsėjo vieną lauką. Jis prisikabino tręštuvą, atvažiavo G. N. su traktoriumi, kuris buvo prikrautas trąšų ir sėkla. Jis aptręšė lauką. Apie 18 val., A. S. važiavo link Žeimelio, paskui atgal, tada link Joniškio ir vėl atgal, jis vis važinėjo pro juos. Vakare, jam pasiėmus maišus ir juos susidėjus į priekabą, A. S. atvažiavo nuo Žeimelio pusės ir užstatė priekabą, neleido jam priekabos prisikabinti. Buvo likę du maišai sėklos, G. N. liepė tuos likusius maišus susidėti į priekabą ir važiuoti į jo namus. Jis susidėjo maišus į priekabą ir jau važiavo su traktoriumi link tos priekabos, jos prisikabinti, bet atvažiavęs A. S. mašina užstatė priekabos jungti, todėl jis sustojo. A. S. savo mašiną pastatė apie 1 m atstumu nuo priekabos jungties, atstumas tarp A. S. mašinos ir priekabos jungties negalėjo būti 5-7 metrai. Priekabos jungtis buvo nukreipta lygiagrečiai keliui. Iš kitos pusės priekabos prisikabinti negalima. Jis nuvažiavo už A. S. sūnaus mašinos ir pasistatė traktorių taip, kad netrukdytų eismui. Priekaba priklausė ūkininkui G. N.. Nežino, kodėl A. S. taip pasielgė. Tikslaus laiko neprisimena, buvo prieblanda. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo traktoriuje. Policijos pareigūnai jo nekvietė.

Institucijos atstovas teisme paaiškino, kad tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, yra įrodyta, kad A. S. padarė pažeidimą, dėl kurio jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. A. S. kaltę taip pat patvirtina byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip stovėjo automobiliai įvykio metu. A. S. savo kaltę neigia teigdamas, kad jis tik vykdė pilietinę pareigą, norėjo užfiksuoti pažeidimą, todėl iškvietė policijos pareigūnus, o siekdamas, kad pažeidėjas nepasitrauktų iš įvykio vietos, priekabą užstatė automobiliu. Tačiau, jeigu sąmoningas pilietis, važiuodamas per lauką, juolab, kad A. S. žino, kieno yra laukas, mato, kieno traktoriai dirba, paprasčiausiai galėjo pasakyti G. N., kad jis, ar traktoriaus vairuotojas patrauktų priekabą. Be to, siekiant išvengti kažkokio eismo įvykio tamsiu paros metu, automobilio vairuotojas galėjo patraukti savo automobilį šiek tiek į priekį ir leisti privažiuoti traktoriui, kad galėtų prisikabinti priekabą ir ją išvaryti, tačiau A. S. to nedarė, taip trukdymas traktoriui privažiuoti ir išvaryti priekabą. G. N. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl netinkamoje vietoje pastatytos priekabos su administraciniu nurodymu, G. N. savo kaltę pripažino ir administracinį nurodymą įvykdė. A. S. savo kaltę ginčija, tačiau nepateikė jokių įrodymų jo versijai patvirtinti. A. S. teigia, kad jam grįžinėjant į namus, jis vos neatsitrenkė į kelyje pastatytą ir niekaip nepažymėta priekabą, tačiau jis būtų atsitrenkęs į galinę priekabos dalį, o užstatė priekinę priekabos dalį. Vietoj to, kad pasirūpinti ženklų pastatymu ar informavimu traktoriaus vairuotojo, kuris tuo metu dirbo lauke, A. S. gaišo laiką, skambino sūnui, kuris atvažiavęs su mašina priekabą užstatė ir iš galinės jos dalies.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2014-04-05, 21.01 val. buvo gautas pranešimas iš pravažiuojančio ir prisistatyti nenorėjusio asmens, kurio telefono Nr. 37067439300, kad kelyje Kriukai-Žeimelis ant sankryžos, sukant į Lieporius, stovi traktoriaus priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be šviesų, atšvaitų, sukelia avarines situacijas, trukdo eismui (13-15 b. l.).

Iš CD disko matyti, kad jame yra dvi nuotraukos DSCF5812, DSCF5813, kuriose užfiksuota stovinti traktoriaus priekaba ir po viena transporto priemonę iš priekabos priekio ir iš priekabos galo. Iš nuotraukos DSCF5813 matyti, kad didžioji priekabos dalis yra kelio kelkraštyje ir tik kairės pusės ratai yra ant važiuojamosios kelio dalies. Taip pat iš šios nuotraukos matyti, kad atstumai tarp priekabos ir tarp transporto priemonių, stovinčių prieš traktoriaus priekabą ir už traktoriaus priekabos, nėra itin dideli (16 b. l.).

Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. S. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, t. y. 2014-04-05, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (30-32 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8354761 matyti, kad A. S. 2014-04-16 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 62AN-10704958-14, už tai, kad jis 2014-04-05, 20.50 val., Joniškio r. sav., kelio Joniškis-Žeimelis-Pasvalys, 19 km, atvairavo ir paliko stovėti transporto priemonę „Mazda 6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) trukdydamas G. N. privažiuoti ir prisikabinti stovinčią priekabą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad A. S. su pažeidimu nesutinka. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat yra G. N. 2014-04-08 pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad 2014-04-05, kelyje Joniškis-Žeimelis-Pasvalys, 19 km, pastatė traktoriaus priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžos šalikelėje, be įjungtų skiriamųjų ženklų ir nepastatė avarinio ženklo atitinkamu atstumu. Pradėjus tempti nutarė patraukti priekabą, tačiau prie minėtos priekabos atvyko A. S. ir užstatė automobiliu priekabos jungtį, kad jis negalėtų prisikabinti prie traktoriaus ir įjungti skiriamuosius ženklus. Tuo tarpu A. S. jau buvo iškvietęs policijos pareigūnus. Pradėjus bendrauti su A. S., kad patrauktų automobilį ir leistų prisikabinti priekabą bei įjungti skiriamuosius ženklus, A. S. net neleido jam prisiartinti prie priekabos. Stumdydamas ir grasindamas susidorojimu, jam norinti pastatyti traktorių iš galo, kad matytųsi įjungti traktoriaus įspėjamieji ženklai, kad negrėstų kitiems eismo dalyviams pavojus, atvyko D. S. ir užblokavo priekabos galą savo automobiliu, prieš priešais eismą, važiuojamojoje dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą dėl priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad A. S. skundžiamu Institucijos nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalį. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

Kelių eismo taisyklių 155.10 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama, ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

A. S. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalyje. Tvirtina, kad jis atliko pilietinę pareigą, t. y. pranešė policijos pareigūnams apie administracinį teisės pažeidimą, stengėsi apsaugoti pažeidimo vietą iki atvyks policijos pareigūnai ir užfiksuos pažeidimą, be to, ėmėsi priemonių, kad teisės pažeidimas nesukeltų neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams.

Kelių eismo taisyklių 11 punktas nustato, kad eismo dalyviai, sudarę ar pastebėję kliūtį kelyje, sukėlę ar pastebėję jame pavojų, privalo šią kliūtį ar pavojų pašalinti, o negalėdami to padaryti – pranešti policijai, kelio savininkui ar kelią prižiūrinčiai įmonei, pažymėti kliūtį ar pavojingą vietą ir visais įmanomais būdais įspėti apie kliūtį ar pavojų kitus eismo dalyvius.

Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės, įvykio vietos nuotraukų, bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymų, nustatyta, kad A. S., pastebėjęs kelyje liūtį, t. y. be įspėjamųjų ženklų tamsoje pastatytą priekabą, apie tai pranešė policijos pareigūnams, tačiau užuot vykdęs bendrąsias eismo dalyvių pareigas, t. y. užuot ėmęsis priemonių kliūčiai pažymėti ir taip įspėjęs kitus eismo dalyvius, jis elgėsi priešingai – savo vairuota transporto priemone A. S. užstatė priekabos jungtį tokiu kliudydamas traktoriaus vairuotojui prie jos privažiuoti, ją prisikabinti ir patraukti. Nors A. S. ir teigia, kad jis savo vairuotą transporto priemonę pastatė 5-7 metrų atstumu nuo priekabos jungties, tačiau tokius jo parodymus paneigia teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų – R. Rudžio, G. Kriščiūno, G. N. ir D. J. parodymai, kurie teigė, kad A. S. transporto priemonė nuo priekabos jungties buvo pastatyta apie 1-2,5 metrų atstumu, tačiau tikrai ne 5-7 metrų atstumu. A. S. teismo posėdžio metu teigė, kad jis negalėjo pranešti G. N. apie neleistinoje vietoje ir be įspėjamųjų ženklų paliktą jo priekabą, nes buvo tamsu ir jis laukuose nematė jokio ariančio traktoriaus, tačiau teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai parodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą, jie matė lauke arianti traktorių, A. S. ir jo vairuojamą transporto priemonę taip pat matė ir lauke tuo metu ariantis G. N..

Anot A. S., jis į įvykio vietą atvažiavo ir priekabą užstatė tam, kad įspėtų kitus eismo dalyvius apie kelyje esančią kliūtį. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. S. transporto priemonė buvo pastatyta už priekabos, t. y. link priekabos važiuojančioms transporto priemonėms nematomoje vietoje, todėl tokiu būdu kitų eismo dalyvių apie kliūtį įspėti negalėjo.

Taigi, teismas įvertindamas visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. savo veiksmais trukdė kitų transporto priemonių eismui, t. y. kliudė traktoriui privažiuoti prie pastatytos priekabos, ją prisikabinti ir nuvaryti ar įjungti įspėjamuosius ženklus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 155.10 punkto reikalavimus. Todėl A. S. veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalį.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad skundžiamu nutarimu A. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai ir teisėtai, todėl panaikinti minėtą nutarimą A. S. nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str. 2 d.).

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, kad nenustatyta A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau nutarime taip pat nurodyta, kad A. S. atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Su šia Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nesutinka. Iš byloje pateikto išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. S. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, t. y. 2014-04-05, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (30-32 b. l.). A. S. 2014-03-28 buvo padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 4 dalyje, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas tik 2014-04-16, o tai reiškia, kad 2014-04-05 A. S. nebuvo baustas už tos pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, jog A. S. skirta administracinė nuobauda parinkta ir individualizuota netinkamai, nesilaikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, todėl skundžiamas nutarimas yra keistinas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nenustatyta A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į A. S. asmenybę, padarytą pažeidimą, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus A. S. straipsnio sankcijoje numatytą vidutinio dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2014-05-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-12217593-14 ir A. S. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalyje, skirti 200,00 Lt (dviejų šimtų litų 00 ct) dydžio baudą.

Kitoje dalyje – skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Sergej LebedevNuorašas tikrasTeisėjasSergej Lebedev2014-10-22