Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ? Civilinė byla Nr. e2-115-1007/2018 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01666-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.3.5; 2.3.5.2.2; 3.4.1.3; 3.4.1.4

2018 m. birželio 4 d.

išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui Audriui Klišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal ieškovės J. L. patikslintą ieškinį atsakovui V. J. dėl jo tėvystės nepilnamečiam vaikui nuginčijimo, atsakovui A. V. dėl jo tėvystės tam nepilnamečiam vaikui nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam iš atsakovo A. V. priteisimo iškeltą civilinę bylą, kurioje išvadą teikianti institucija – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad oficialiai nenutraukusi santuokos su atsakovu V. J., atsakovė apytikriai 2015 metų pradžioje pradėjo susitikinėti su atsakovu A. V.. Kadangi su A. V. turėjo lytinius santykius, po kiek laiko sužinojo, kad laukiasi. (Duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus L. J.. Kadangi pastojo dar būdama santuokoje su V. J., vaikui buvo suteikta J. pavardė, o ieškovės sutuoktinis įrašytas kaip sūnaus tėvas. Ieškovė įsitikinusi, kad sūnaus L. tėvas yra A. V.

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad Ieškovė J. L., gyvena (duomenys neskelbtini), augina nepilnametį sūnų L. J., gimusį (duomenys neskelbtini). J. L. šeima nėra įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovės šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir netinkamos vaikų priežiūros 2017 m. gegužės 10 d. buvo įrašyta į stebimų šeimų sąrašą. Ieškovės šeimai buvo teikiamas socialinės paslaugos. J. L. išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą, nuo 2017 m. lapkričio 30 d. socialinių paslaugų teikimas nutrauktas. Nepilnametis L. J. paliktas prižiūrėti ieškovės mamai J. L., gyv. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, 2015 metais, nenutraukusi santuokos su V. J., apie tris mėnesius susitikinėjo su atsakovu A. V., su kuriuo turėjo lytinių santykių. Su atsakovu A. V. kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-957-875/2015 nutraukta ieškovės ir V. J. santuoka. Sužinojusi, kad laukiasi, apie tai telefonu informavo A. V., tačiau atsakovas šią žinią ignoravo. Pasak J. L., gimus sūnui L., ji telefonu informavo atsakovą A. V., akcentuodama, kad tai jo sūnus, tačiau A. V. tėvystės L. nepripažino. Ieškovės teigimu, sūnaus L. biologinis tėvas yra A. V. (Duomenys neskelbtini) gimus L., jam buvo suteikta buvusio motinos sutuoktinio V. J. pavardė, nes vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo. A. V. nesutinka su J. L. ieškinio reikalavimais. Atsakovas pripažįsta, kad 2015 metais vasaros laikotarpiu apie dvi savaites susitikinėjo su J. L. ir su ja turėjo lytinių santykių. A. V. teigimu, ieškovė tuo metu artimai bendravo ir su kitais asmenimis, todėl jam kylą pagrįstos abejonės, kad jis yra L. biologinis tėvas. A. V. sutinka su J. L. ieškinio reikalavimu skirti DNR ekspertizę.

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovas pateikė išvadą, kad V. J. tėvystės nuginčijimas ir A. V. tėvystės L. J. nustatymas atitinka nepilnamečio interesus, todėl ieškinys turėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis, ieškovė J. L. ir atsakovas V. J. santuoką sudarė ir įregistravo (duomenys neskelbtini). Ši santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-957-875/2015. Šis sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 2 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo šios dienos. Atitinkamai nurodyta Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. gegužės 20 d. išduotame ištuokos liudijime (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė L. J., kurio tėvu įrašytas atsakovas V. J., o motina – ieškovė J. L.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad tuo atveju, kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Nuo santuokos nutraukimo iki vaiko gimimo nagrinėjamu atveju praėjo 275 dienos, taigi V. J. įrašymas gimimo metrikose L. J. tėvu teisiškai pagrįstas.

Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Nagrinėjamu atveju vaikas gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tačiau tai nėra kliūtis nuginčyti tėvystę šioje byloje, nes atsižvelgiant į aplinkybes, šioje byloje nustatytas iš ieškovės paaiškinimų ir ekspertizės išvados, spręstina, kad būtent atsakovas A. V. yra biologinis L. J. tėvas. Ieškovė paaiškino, kad nenutraukusi santuokos su V. J. turėjo lytinių santykių su A. V., nuo kurio pastojo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadose nurodyta, kad V. J. nėra vaiko L. J. biologinis tėvas, o A. V. yra vaiko L. J. biologinis tėvas su 99,99995% tikimybe.

Teismas, įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes ir įrodymus, sprendžia, kad byloje yra pakankamas pagrindas nuginčyti V. J. tėvystę ir nustatyti, kad A. V. yra nepilnamečio L. J. tėvas, o L. J. yra A. V. sūnus.

Kadangi L. J. tėvai kartu negyvena, nustačius tėvystę, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.159 straipsnio 2 dalį už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. CK 3.170 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse atitinkamai nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškinio reikalavimas nustatyti, kad tėvai su sūnumi bendrauja savitarpio sutarimu.

Lietuvos Respublikos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė. CK 3.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme, o CK 3.156 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192 straipsnyje nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikiant išlaikymą proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pareiga išlaikyti L. J. iki jo pilnametystės tenka tiek berniuko motinai, tiek ir atsakovui – berniuko tėvui A. V. Jeigu vienas iš tėvų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, vadovaudamasis CK 3.194 straipsnio 1 dalimi išlaikymą priteisia teismas pagal vieno iš tėvų ieškinį.

Pažymėtina, kad išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 straipsnis), visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 400,00 Eur). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismui patikrinus atsakovo duomenis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, Kelių transporto priemonių registre nustatyta, kad atsakovas A. V. nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto neturi. Iš Sodros duomenų matyti, kad Lietuvos Respublikoje nedirba, yra deklaravęs išvykimą į užsienį – (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas į bylą nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu teismui nurodė, kad dirba užsienyje ir teikia išlaikymą kitam savo vaikui. Iš Lietuvos informacinės sistemos Liteko (civilinė byla Nr. 2-1522-922/2015) matyti, kad atsakovas yra įsipareigojęs teikti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 90 Eur kas mėnesį.

Šioje byloje nenustatyti neeiliniai vaiko poreikiai, dėl kurių jam būtų reikalingas padidintas išlaikymas, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių iš tėvo turėtų būti priteista didesnė išlaikymo dalis, nei ta, kurią vaikui turi teikti motina. Aplinkybė, kad vaiko tėvas gyvena užsienyje, nėra pagrindas priteisti iš jo didesnę išlaikymo dalį. Objektyvių kliūčių, trukdančių ieškovei ar atsakovui savarankiškai gauti pakankamas pajamas, įskaitant darbo užmokestį, taip pat nėra. Vadinasi, abu tėvai išlaikymą sūnui turi teikti lygiomis dalimis. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia po 300,00 Eur kas mėnesį, pagrindė ir detalizavo šią sumą, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o dar 150,00 Eur sūnaus išlaikymui turi teikti pati ieškovė.

Nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo pakeisti vaikos pavardę iš „J.“ į „V.“, t. y. vaikui suteikti tėvo pavardę. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. CK 3.167 straipsnyje numatyta, kad gimus vaikui, jam yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvas nuomonės dėl pavardės suteikimo neišsakė, teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje situacijoje mažamečio vaiko teisėti interesai bus užtikrinti labiau, kuomet jam bus suteikta biologinio tėvo pavardė, todėl ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo tenkintinas.

Teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Ieškovei J. L. 2017 m. rugsėjo 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 247,00 Eur (2018 m. vasario 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė 100 procentu atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Šios kategorijos bylose ieškinio suma, nuo kurios skaičiuojamas žyminio mokesčio dydis, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Todėl ieškinį tenkinus visiškai dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo iš atsakovo A. V., žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo A. V. į valstybės pajamas (150 Eur x 12 mėn.= 1800 Eur x 3 % = 54 Eur., kuri mažintina 25 %, nes ieškinys paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, = 40,5 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Taip pat patenkinus ieškinį visiškai dėl reikalavimo nustatyti vaiko tėvystę, iš atsakovo A. V. priteistinas ir vieno šimto eurų žyminis mokestis, kuris mažintinas 25 %, nes ieškinys paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, = 75 Eur (CPK 80 str. 1 d. 6 p.).

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į tai, jog pagrindinį interesą šioje byloje turėjo ieškovė bei atsakovas A. V. dėl vaiko tėvystės nustatymo, vadovaujantis CPK 96 straipsniu, iš atsakovo V. J. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl iš atsakovo A. V. priteistinos 247,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, bei 330 Eur išlaidos už DNR ekspertizės (ekspertizės 2018-04-19 aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje) atlikimą.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija minimalios nustatytos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26, 259, 260, 263, 265, 269, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsnio 1 dalimi ir 395 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra (duomenys neskelbtini) gimusio nepilnamečio L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. J. nėra V. J. sūnus.

Panaikinti Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įrašymo (duomenys neskelbtini) gimusio L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvu.

Nustatyti, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) gimusio nepilnamečio L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. yra jo sūnus.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) gimusio L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę iš „J.“ į „V.“.

Nustatyti (duomenys neskelbtini) gimusio L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki pilnametystės su jo motina J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad ieškovė J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su savo sūnumi L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrauja savitarpio sutarimu.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečiam sūnui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), mokamomis, nuo ieškinio teismui pateikimo 2017 m. spalio 27 d. iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 115,50 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir 577 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.