Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127, 222 ir 226 punktų reikalavimus, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d. 22.53 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir automobilį; iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus; teisės vairuoti transporto priemones jis neturi; automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; eismo įvykio metu padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. į teismo posėdį neatvyko. Jam buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą – bylos nagrinėjimo laikas ir vieta buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole, kurio antrasis egzempliorius jam buvo įteiktas asmeniškai ir pasirašytinai. Apie minėtą teismo posėdį taip pat buvo žinoma institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, nes būtent šios institucijos pareigūnas nustatė bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Be to, apie posėdžio laiką ir vietą buvo žinoma transporto priemonės savininkui V. G. – apie tai jam buvo pranešta elektroniniu paštu išsiųstu šaukimu. Nei Institucijos atstovas, nei transporto priemonės savininkas į teismo posėdį taip pat neatvyko. Prieš bylos nagrinėjimą teisme nei iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M., nei iš transporto priemonės savininko V. G., nei iš institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, nebuvo gauti prašymai atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat į tai, kad dėl šiuo metu Lietuvos Respublikoje (dėl koronaviruso COVID-19 plitimo) paskelbto karantino teismams rekomenduojama bylas nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant nei atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., nei transporto priemonės savininkui V. G., nei institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, atstovui.

3. Tyrimo metu atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusižengimų pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 31 d. apie 22 val. iš A. G. pasiskolino automobilį. Automobiliu jis važiavo vienas. Jis vairavo blaivus, prieš tai alkoholio jis nevartojo. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvėje, sukdamas į dešinę nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į namą. Po įvykio jis iš karto pabėgo. Teisės vairuoti jis neturi, nebuvo įgijęs tokios teisės. Dėl įvykio gailisi.

Motyvuojamoji dalis

4. Be tyrimo metu atsakomybėn traukiamo asmens R. M. duotų parodymų, jo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų patvirtina kiti byloje esantys duomenys – administracinio nusižengimo protokolas su atsakomybėn traukiamo asmens R. M. paaiškinimu, policijos pareigūno G. Š. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio vietos schema, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, liudytojų V. G. ir T. R. paaiškinimai, informacija apie padarytą žalą, duomenys apie automobilį, Vairuotojų registro išrašas, fotonuotraukos ir kita bylos medžiaga. Iš visų byloje esančių ir pirmiau išdėstytų duomenų, o taip pat paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M. iš esmės neginčijamos situacijos matyti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairuodamas automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir automobilį; iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus; teisės vairuoti transporto priemones jis neturi; automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; eismo įvykio metu padaryta turtinė žala.

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M. pareikštame administraciniame kaltinime, be kita ko, nurodyta, jog eismo įvykio metu buvo padaryta 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių viršijanti žala, todėl jam inkriminuojamas, be kita ko, ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas.

4.1. Iš byloje esančių duomenų apie padarytą žalą matyti, kad bendra aptariamo eismo įvykio metu sugadinto namo remonto kaina yra 1234,48 Eur. Į šią pinigų sumą buvo įskaičiuotas darbuotojų darbo užmokestis – iš viso 804,16 Eur.

4.2. Šioje vietoje teismas pažymi, kad žalos (turtinio nuostolio) sąvoka ANK nėra pateikiama, todėl šiuo atveju būtina vadovautis kitų teisės šakų normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

4.3. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad asmenims, kurie turės atstatyti namui padarytą žalą, mokamas darbo užmokestis tiesiogiai priklausytų nuo atliktų darbų kiekio. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad asmenims, kurie šalins aptariamo eismo įvykio padarinius, dėl to bus išmokėtas didesnis darbo užmokestis nei jis būtų išmokėtas, jeigu aptariamo eismo įvykio padarinių jiems nereikėtų šalinti. Todėl šiuo konkrečiu atveju į žalą įskaičiuoti darbo užmokestį (804,16 Eur) už aptariamo eismo įvykio padarinių pašalinimą, nėra pagrindo.

4.4. Teismas pažymi, kad tokios nuomonės laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis byloje Nr. 2AT-56-139/2016).

4.5. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. eismo įvykio metu padarė 430,32 Eur dydžio žalą, neviršijančią 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl jo veiką iš ANK 426 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoja į ANK 426 straipsnio 1 dalį.

2. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog atsakomybėn traukiamas asmuo R. M., be kita ko, kaltinamas pažeidęs KET 126 punkto reikalavimus. Tačiau šiame punkte įtvirtinti reikalavimai laikytis atitinkamo atstumo nuo priekyje ir iš šonų esančių transporto priemonių. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju KET 126 punkto reikalavimai nėra aktualūs, todėl surašydamas administracinio nusižengimo protokolą ir jame nurodydamas KET 126 punktą policijos pareigūnas nurodė klaidingą nuorodą į KET punktą. Dėl to, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, teismas šią nuorodą keičia nurodydamas į KET 222 punktą, reikalaujantį tais atvejais, kai padaryta tik turtinė žala ir eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo, apie eismo įvykį pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

6. Tokiu būdu, įvertinęs visus pirmiau paminėtus įrodymus, teismas laiko įrodytu, jog atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje pažeidė KET 14, 127, 222 ir 226 punktų reikalavimus ir padarė ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

7. Atsakomybėn traukiamo asmens R. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs visus jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus jis padarė pakartotinai, nesumokėjęs 2017 m. kovo 31 d. nutarimu už tokius pačius nusižengimus paskirtos baudos.

8. Skirdamas administracines nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimų padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. Atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. padarė tris administracinius nusižengimus – jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš jo vietos pažeisdamas KET reikalavimus, automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. teistas, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (nesumokėtų baudų bendra suma siekia 8070 eurų). Yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Įvertinęs visus asmens atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis teismas mano, kad ANK 22 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų tikslus bus galima pasiekti atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį paskyrus baudą, švelnesnę už sankcijoje numatytą tokios nuobaudos vidurkį ir pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį paskyrus baudas, atitinkančias sankcijose numatytus tokios nuobaudos vidurkius.

9. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, jam bauda pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį skiriama kaip asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonių.

10. ANK 426 straipsnio 7 ir 8 dalys šiuo konkrečiu atveju numato galimybę atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonių, skirti administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 3 metų ir transporto priemonės konfiskavimą (arba išieškoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. administracine tvarka baustas 28 kartus, iš jų už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ir kt. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, paskirtų baudų jis nemoka (nesumokėtų baudų bendra suma siekia 8070 eurų). Tai rodo, kad vien tik baudomis administracinių nuobaudų tikslų pasiekti negalima, nes jos nedaro teigiamo poveikio atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., jos nesulaiko jo nuo naujų administracinių nusižengimų darymo. Pagal šiuo metu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisė vairuoti transporto priemones gali būti atimta ir tokios teisės neturinčiam (neįgijusiam) asmeniui, siekiant užtikrinti tai, kad atitinkamus pažeidimus padaręs asmuo kurį laiką negalėtų įgyti teisės vairuoti transporto priemones. Todėl šiuo konkrečiu atveju būtina taikyti administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir transporto priemonės konfiskavimą. Įvertinus visas pirmiau paminėtas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M. skiriama nustatytą vidurkį atitinkanti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams. Automobilis, kurį atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. vairavo nusižengimų padarymo metu, yra ne jo. Byloje nėra duomenų apie ANK 29 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose numatytas aplinkybes, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne atsakomybėn traukiamo asmens turtą. Tokiu būdu šiuo konkrečiu atveju konfiskuoti atsakomybėn traukiamo asmens R. M. įvykio metu vairuotą automobilį, kuris priklauso ne jam, nėra teisinio pagrindo. Todėl, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, iš atsakomybėn traukiamo asmens R. M. valstybei išieškoma įvykio metu jo vairuoto automobilio vidutinę rinkos vertę atitinkanti pinigų suma (su PVM) – 1120 Eur.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. M. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus:

- ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 60 Eur (šešiasdešimties eurų) dydžio bauda;

- ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 430 Eur (keturių šimtų trisdešimties eurų) dydžio bauda;

-ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 1425 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. M. skirti galutinę nuobaudą – 1425 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt penkių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 426 straipsnio 7 dalimi, R. M. taikyti administracinio poveikio priemonę – atimti iš R. M. teisę vairuoti transporto priemones 2 (dviems) metams.

Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, 426 straipsnio 8 dalimi, iš R. M. valstybei išieškoti automobilio „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą (su PVM) – 1120 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt eurų).

Automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti jo savininkui V. G..

Išaiškinti R. M., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Išaiškinti R. M., jog automobilio vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į vieną iš pirmiau nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį: ROIK (duomenys neskelbtini).

Nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.