Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilėja“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismui pripažinus, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimus patenkinti, atsakovė prašo atsižvelgti į žalos dydžio apskaičiavimą ir priteistinos žalos dydį sumažinti. Atsakovė patikrino ieškovės pateiktą sąmatą ir nustatė, kad lubų perdažymo darbų kaina yra 264,97 Eur, kai ieškovės sąmatoje šių darbų kaina yra 314,64 Eur. Sienų dažymo kaina atitinkamai yra 188,75 Eur ir 227,55 Eur; elektros instaliacijos patikrinimas 13,39 Eur ir 65 Eur; patalpų padengimas plėvele, patalpų valymas 2,48 Eur ir 40 Eur, statybinių šiukšlių pakrovimas, išvežimas 3,85 Eur ir 35 Eur. Šių remonto darbų kainų skirtumas sudaro 208,75 Eur su PVM, kuris pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių 10.15. punktą į nuostolių sumą įskaičiuojamas tik tais atvejais, kai apdraustas turtas yra faktiškai suremontuojamas ar atstatomas. Šiuo atveju ieškovė nepateikė įrodymų, kad apdraustas turtas yra faktiškai suremontuotas ar atstatytas, todėl žala turėtų būti apskaičiuojama be PVM. Taigi, be pridėtinės vertės mokesčio remonto darbų kaina yra mažesnė už ieškovės reikalavimą sumokėti 500 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį, prašė jį patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 2022 m. sausio 30 d. vandeniu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Įvykio metu Butas buvo apdraustas ieškovės (Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. 220 0172899/2021). Ieškovė apskaičiavo butui padarytą žalą ir išmokėjo draudėjui 500 Eur draudimo išmoką. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė yra atsakovė.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administratorės, prievolės atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl vandens prasiskverbimo per išorines pastato konstrukcijas (stogą).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 4.84 straipsnio 5 dalį bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) reglamentavimą, pagrindinis administratorius uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas, Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais (Nuostatų 4.5 punktas); organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (Nuostatų 4.6 punktas). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, vadovavosi Gyventojų turto draudimo taisyklių 2.2 punktu, pagal kurį ieškovė įsipareigojo atlyginti apdrausto turto nuostolius, kuriuos sukėlė vandens (skysčio) prasiskverbimas iš lauko per išorines pastato konstrukcijas (stogą, seną, pamatus) dėl lietaus, tirpstančio sniego ar inžinerinių sistemos avarijos. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, teigia, kad ieškovė neįrodė, jog Butas buto aplietas dėl lietaus, tirpstančio sniego ar inžinerinių sistemų avarijos.

Ieškovės 2022 m. vasario 1 d. sudarytame apžiūros akte nurodyta, kad Butas yra 9 aukšte iš 9 ir buvo užlietas per namo stogą. 2022 m. sausio 31 d. pranešime apie žalą turtui nurodyta, kad vanduo ėmė bėgti nuo lubų. Aplinkybę, kad Butas yra 9 aukšte, t. y. virš jo nėra kitų butų ar patalpų, patvirtina ir byloje pateiktas Buto planas. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų matyti, kad įvykio metu buvo daug kritulių (sniego). Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad labiausiai tikėtina, jog ginčo įvykį sukėlė būtent vandens prasiskverbimas iš lauko per namo stogą dėl tirpstančio sniego. Duomenų, kurie teiktų pagrindą manyti, jog Buto apgadinimus galėjo lemti kokios nors kitos priežastys, byloje nepateikta (CPK 185 straipsnis).

Byloje konstatavus, kad vanduo į Butą prasiskverbė per išorines daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijas (stogą), atsakovei kyla pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti (atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti nusidėvėjusias namo konstrukcijas ir kt.). Aptariamu atveju atsakovė nepateikė į bylą duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad ji iki įvykio ėmėsi veiksmų, susijusių su išorinių pastato konstrukcijų nuolatine priežiūra. Pati atsakovė nurodė, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pastatytas 1981 metais, stogo danga yra bituminė ruloninė prilydomoji, todėl per 41 metus yra natūraliai nusidėvėjusi. Taigi atsakovė, turėdama tokius duomenis, nesiėmė jokių priemonių siekdama užkirsti kelią žalai atsirasti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę nepakankamu rūpinimusi administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo išorinėmis konstrukcijomis (stogu) bei jo priežiūra, ir sudarė sąlygas žalai kilti.

Atsakovė taip pat teigia, kad šiuo atveju nebuvo sąlygų ieškovei išmokėti draudimo išmoką, nes pagal Gyventojų turto draudimo taisyklių 2.2 punktą nuostoliai neatlygintini, jeigu vandens (skysčio) prasiskverbimą lėmė pastato išorinių konstrukcijų nepriežiūra, apleidimas, natūralus nusidėvėjimas, korozija ir pan. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši nuostata taikoma tada, kai už nepriežiūrą yra atsakingas pats draudėjas (pvz., gyvena nuosavame name ir pan.). Teismo vertinimu, toks draudimo taisyklių 2.2 punkto 3 pastraipos nuostatos aiškinimas atitinka gyventojų turto draudimo sutarties tikslus ir esmę, nes priešingu atveju, įvertinus kitų 2.2 punkto nuostatų turinį, gyventojas apskritai netektų teisinės apsaugos esant turto apgadinimui dėl vandens prasiskverbimo per išorines pastato konstrukcijas. Analizuojamu atveju Butas buvo apgadintas dėl vandens, prasiskverbusio per išorines pastato konstrukcijas, kurių priežiūra, kaip minėta, priskirtina būtent atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administratorės, kompetencijai. Dėl to ieškovė, kaip turto draudikė, išmokėjusi nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, įgijo teisę išmokėtos sumos reikalauti iš už žalą atsakingo asmens, šiuo atveju – atsakovės.

Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės prašomu priteisti žalos dydžiu. Atsakovė pateikė lokalinę sąmatą, pagal kurią Buto remonto darbų kaina yra 572,96 Eur (su PVM).

Nagrinėjamu atveju ieškovė žalos dydį įrodinėja sąmata, pagal kurią paskaičiuota 667,71 Eur draudimo išmoka (išmokėta 500 Eur draudimo išmoka, atsižvelgiant į Gyventojų turto draudimo taisyklių 2.2 punktą, pagal kurį išmokama 500 Eur išmoka), ir fotonuotraukomis. Ieškovė paaiškino, kad sąmata sudaryta programa „Sistela“. Ieškovės pateikta sąmata yra išsami, tiksli, joje nurodyti konkretūs darbai ir medžiagos. Tuo tarpu atsakovės pateikta sąmata nėra tokia tiksli, kelia abejonių dėl nurodytų kainų dydžio (pavyzdžiui, statybinių šiukšlių išvežimas tik 3,85 Eur). Atsižvelgdamas į tai, teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, remiasi būtent ieškovės pateikta sąmata. Be to, šiuo atveju net ir atsakovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytų remonto darbų kaina (572,96 Eur) yra didesnė už sumą, kurią prašoma priteisti byloje pareikštu ieškiniu (500 Eur), todėl atsakovės argumentai dėl ieškovės nuostolių apskaičiavimo sąmatoje nurodytų darbų kainų nepagrįstumo atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti.

Iš ieškovės pateiktos remonto darbų ir medžiagų sąmatos bei paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė žalą apskaičiavo be PVM. Dėl to teismas kaip nepagrįstus atmeta atsakovės argumentus dėl netinkamo žalos skaičiavimo ir šiuo aspektu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 500 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 19 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl pandemijos (COVID-19) paplitimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ (juridinio asmens kodas 121462961) 500 Eur (penkis šimtus eurų) žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 500 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 Eur (devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilėja“ (juridinio asmens kodas 121462961) 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.