Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-12-21 · Administracinė byla Nr. eI2-9087-484/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-21
Bylos Nr.
eI2-9087-484/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-10478-2022-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
G. G.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-9087-484/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10478-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. G. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2023 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-2809 (toliau – ir Sprendimas) ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimų Nr. VPA-SP1E243611, Nr. VPA-SP1E-243662, Nr. VPA-SP1E-243679, Nr. VPA-SP1E-243683 paduoti ir įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjo skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Skunde paaiškina, kad VSDFV Kauno skyrius 2020 m. spalio 28 d. priimtais sprendimais perskaičiavo jam skirtą laikino nedarbingumo ligos išmoką už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimai, pavadinti „sprendimais skirti ligos išmoką“, buvo numeruojami ir apėmė šiuos laikotarpius: Nr. VPA-SP1E-243611 apima laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. liepos 28 d.; Nr. VPA-SP1E-243662 apima laikotarpį nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d.; Nr. VPA-SP1E-243679 apima laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d.; Nr. VPA-SP1E-243683 apima laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d.; Nr. VPA-SP1E-243749 apima laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d.

Nurodo, kad VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. VPA-SP1E-243749 (nesutikdamas su visais sprendimais) apskundė VSDFV, kuri 2022 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. (11.1E) I-9193 skundo netenkino. VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. VPA-SP1E-243749 (nesutikdamas su visais sprendimais) ir VSDFV 2022 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-9193 skundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams administracinėje byloje Nr. eI2-4043-554/2021. Nurodytoje administracinėje byloje, nesutikdamas su visais sprendimais, apie ką buvo nurodęs skunde, patikslino skundą ir aiškumo dėlei prašė panaikinti visus VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimus: Nr. VPA-SP1E-243611, Nr. VPA-SP1E-243662, Nr. VPA-SP1E- 243679, Nr. VPA-SP1E-243683, Nr. VPA-SP1E-243749. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai administracinėje byloje Nr. eI2- 4043-554/2021 jo patikslintą skundą 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti, o 2021 m. birželio 17 d. sprendimu skundą (pradinį) atmetė. Apeliaciniame skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, be kita ko, skundė pirmosios instancijos teismo atsisakymą priimti jo patikslintą skundą, be to, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl viso pareiškėjo nedarbingumo laikotarpio nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d., todėl išreiškė poziciją, kad nėra kliūčių išnagrinėti apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme dėl visų 2020 m. spalio 28 d. sprendimų ir dėl jų visų pasisakė apeliaciniame skunde (pirmosios instancijos teismas tokį apeliacinį skundą visa apimtimi priėmė). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-564-502/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. VPA-SP1E-243749 bei VSDFV 2022 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-9193, o dėl kitų VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimų Nr. VPA-SP1E-243611, Nr. VPA-SP1E243662, Nr. VPA-SP1E- 243679, Nr. VPA-SP1E-243683 pasisakė, kad administracinio ginčo ribas apsprendžia nustatyta tvarka pateiktame ir teismo priimtame nagrinėti skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjo suformuluoti reikalavimai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnis), 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo pateiktą patikslintą skundą, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai nustatęs ginčo ribas pagal pareiškėjo pareikštus reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. vasario 9 d. skundu VSDFV prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti likusius VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimus Nr. VPA-SP1E-243611, Nr. VPA- SP1E243662, Nr. VPA-SP1E-243679, Nr. VPA-SP1E-243683 tais pačiais pagrindais, kuriais teismo buvo panaikintas sprendimas Nr. VPA-SP1E-243749. Tačiau VSDFV 2023 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-2809 atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti. VSDFV Sprendimu, vertindama laikotarpį nuo 2020 m. spalio 29 d. (kita diena po VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimų Nr. VPA-SP1E-243611, Nr. VPA-SP1E243662, Nr. VPA-SP1E-243679, Nr. VPA-SP1E-243683 priėmimo) iki 2023 m. vasario 29 d. (iki skundo VSDFV pateikimo), nustatė, kad juo terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl subjektyvių nuo pareiškėjo valios priklausančių priežasčių, todėl termino neatnaujino.

Pareiškėjo teigimu, VSDFV nepagrįstai neatsižvelgė į jo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis dėl patirties stokos, manydamas, jog VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. VPA-SP1E-243749 tikslina prieš tai priimtus ir yra galutinis, todėl jį skųsdamas VSDFV ir teismo prašė ,,panaikinti 2020-10-28 <...>VSFDV Kauno skyriaus sprendimus skirti ligos išmoką Nr. VPA-SP1E-243749“, tuo išreikšdamas nesutikimą dėl ligos išmokos perskaičiavimo už visą nedarbingumo laikotarpį. Be to, VSDFV Sprendimu neatsižvelgė į tai, kad ji pati prieš tai priimtu 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimu išnagrinėjo visą jo nedarbingumo laikotarpį ir pasisakė dėl visų penkių VSDFV Kauno skyriaus sprendimų, nors formaliai skundo netenkino tik dėl sprendimo Nr. VPA-SP1E-243749, o taip pat ir teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje, atmesdamas skundą dėl sprendimo Nr. VPA-SP1E-243749, pačiame sprendime iš esmės pasisakė dėl viso jo nedarbingumo laikotarpio.

Pasak pareiškėjo, VSDFV taip pat nevertino to, kad jis, prašydamas teismo „panaikinti 2020-10-28 <...> VSFDV Kauno skyriaus sprendimus skirti ligos išmoką Nr. VPA-SP1E-243749“ ir vėliau siekdamas patikslinti skundą aiškumo dėlei patikslintame skunde nurodė visų skundžiamų sprendimų numerius, tačiau teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti jo patikslintą skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalies pagrindu. Dėl 2021 m. birželio 17 d. teismo sprendimo teikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas, viena vertus, pasisakė dėl 2021 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo patikslintą skundą, neteisėtumo, kita vertus, išreiškė poziciją, kad nėra kliūčių išnagrinėti skundą apeliacinės instancijos teisme dėl visų penkių VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimų, tai motyvuodamas tuo, jog teismas 2021 m. birželio 17 d. sprendime nagrinėjo visą nedarbingumo laikotarpį, o ne tik tą, kurį apima VSDFV Kauno skyriaus sprendimas Nr. VPA-SP1E-243749.

Apibendrindamas tvirtina, kad tik apeliaciniam teismui galutinai pasisakius dėl formalių skundo ribų, jis, nuo pat pradžių nesutikdamas dėl ligos išmokos perskaičiavimo už visą nedarbingumo laikotarpį, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punkto nuostatas, įgijo pagrindą kreiptis dėl likusių keturių VSDFV Kauno skyriaus sprendimų panaikinimo, ką ėmėsi įgyvendinti 2023 m. vasario 9 d. skundu kreipdamasis į VSDFV, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, kuri, jo manymu, nepagrįstai, vien formaliais pagrindais neatnaujino termino skundui paduoti.

Atsiliepimas

Atsakovė VSDFV atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Paaiškina, kad 2023 m. vasario 9 d. skundu pareiškėjas prašė VSDFV atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimų Nr. VPA_SP1E-243611, Nr. VPA_SP1E-243662, Nr. VPA_SP1E-243679 ir Nr. VPA_SP1E-243683 paduoti ir panaikinti šiuos sprendimus. Prašyme atnaujinti terminą pareiškėjas nurodė šias termino praleidimo priežastis: 1) visi sprendimai buvo priimti tą pačią dieną, jų numeriai buvo nurodomi metaduomenų lapuose, kurių pareiškėjas atskirai neanalizavo dėl patirties stokos; 2) pareiškėjas dėl patirties stokos nesuprato, kad 2020 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. VPA_SP1E-243749 (kurį 2020 m. lapkričio 24 d. apskundė Fondo valdybai) apima ne visą laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d., o tik laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d.; 3) pareiškėjas galvojo, kad 2020 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. VPA_SP1E-243749 tikslina prieš tai priimtus sprendimus ir yra galutinis, todėl apskundė tik jį; 4) Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl 2020 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. VPA_SP1E-243749, 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. (11.1E) I-9193 skundo netenkino, tačiau sprendime pasisakė dėl visų penkių sprendimų; tai sąlygojo, kad ir teismui pareiškėjas apskundė tik vieną sprendimą, manydamas, kad to pakanka; 5) tik po skundo teismui padavimo pareiškėjas susirado advokatą, kurio pagalba pateikė teismui patikslintą skundą dėl visų penkių sprendimų panaikinimo, kurį teismas atsisakė priimti, nes buvo suėjęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas skundui patikslinti; 6) iš LVAT 2023 m. sausio 11 d. nutarties pareiškėjas suprato, kad „likę keturi sprendimai formaliai nebuvo apskųsti, todėl turėtų būti skundžiami atskirai“; 7) Fondo valdybos Kauno skyrius 2023 m. sausio 19 d. raštu Nr. (9.2E) DV_S-4053 patvirtino, kad sprendimai „turi būti vykdomi“; 8) apibendrindamas pareiškėjas teigė, kad Fondo valdybai apskundė tik vieną iš penkių 2020 m. spalio 28 d. priimtų sprendimų dėl ligos išmokos skyrimo „dėl patirties naudojantis elektronine savitarna stokos“, todėl, pareiškėjo nuomone, terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas. Pasak pareiškėjo, teismui pripažinus, kad vienas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kiti keturi visiškai analogiški sprendimai taip pat turėtų būti panaikinti, o ne vykdomi, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kad neteisėtų sprendimų pagrindu iš pareiškėjo išieškomos jo teisėtai gautos ligos išmokos.

Nurodo, kad VSDFV nustatė, jog 2023 m. vasario 9 d. skundas dėl Fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimų Nr. VPA_SP1E-243611, Nr. VPA_SP1E-243662, Nr. VPA_SP1E-243679 ir Nr. VPA_SP1E-243683 pateiktas praleidus nustatytą 20 darbo dienų skundo padavimo terminą, todėl vertino pareiškėjo nurodytas termino praleidimo aplinkybes atsižvelgdama į teismų praktiką termino atnaujinimo klausimais, pagal kurią praleisti terminai yra atnaujinami tik išimtinais atvejais, kai jų praleidimo priežastys iš tikrųjų yra svarbios, ekstraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą terminą ir kurios objektyviai sutrukdė asmeniui arba atėmė iš jo galimybę atlikti tam tikrus veiksmus.

VSDFV paaiškina, kad vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybės, egzistavusias apskundimo termino laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. Atsakovės teigimu, iš pareiškėjo nurodytų priežasčių į šį laikotarpį nepatenka 4-7 punktuose nurodytos priežastys, todėl buvo vertinamos tik 1-3 ir 8 punktuose nurodytos priežastys, t. y. pareiškėjo neatidumas, klaidingas manymas, patirties stoka ir pan. Šias priežastis Fondo valdyba pripažino subjektyviomis, nuo pareiškėjo valios priklausančios priežastimis. Objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui pateikti skundą laiku, pareiškėjas nenurodė ir jas patvirtinančių dokumentų nepateikėte, todėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti Fondo valdyba 2023 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-2809 netenkino. Neatnaujinus termino skundui paduoti, kiti pareiškėjo 2023 m. vasario 9 d. skundo reikalavimai buvo palikti nenagrinėti.

VSDFV tvirtina, kad pareiškėjas, teigdamas, kad jis, 2020 m. lapkričio 24 d. skundu (pretenzija) skųsdamas vieną sprendimą (Fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. VPA-SP1E-243749), iš tikrųjų skundė visus penkis sprendimus dėl ligos išmokos perskaičiavimo už visą laikinojo nedarbingumo laikotarpį, klaidina teismą. Nurodo, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 24 d. skundu (pretenzija) prašė panaikinti du sprendimus: 1) VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. VPA-SP1E-243749, kuriuo pakeistas 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. VPA-SP1E-217102 ir nuspręsta perskaičiuoti ligos išmoką už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d., ir 2) VSDFV Kauno skyriaus 2020 m, spalio 29 d. sprendimą Nr. VPA-SP1-40025 „Dėl G. G. ligos išmokos permokos nustatymo“. Skunde pareiškėjas išreiškė savo nesutikimą su minėtais sprendimais, nurodė nesutikimo motyvus ir suformulavo prašymą juos panaikinti. Prie 2020 m. lapkričio 24 d. skundo (pretenzijos) pareiškėjas pridėjo skundžiamus teisės aktus: VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. VPA-SP1E-243749 ir 2020 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. VPA-SP1-40025.

Pažymi, kad skundai VSDFV nagrinėjami vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintomis Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, pagal kurių 6.5, 7 punktus, skunde Fondo valdybai turi būti nurodyta: skundžiamas Fondo valdybos teritorinis skyrius (jei žinomas – konkretus jo darbuotojas, priėmęs sprendimą, atlikęs veiksmą), konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ir (ar) sprendimas, aiškus pareiškėjo reikalavimas, aplinkybės ir motyvai, kuriais grindžiamas skundo reikalavimas. Prie skundo turi būti pridėti turimi papildomi dokumentai ir kita informacija, reikalingi skundui išnagrinėti, ar patvirtintos jų kopijos. Taigi, pareiškėjo teiginys, kad prašymo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. VPA-SP1E-243749 formulavimas daugiskaitos forma („2020-10-28 ... VSFDV Kauno skyriaus sprendimus skirti ligos išmoką Nr. VPA-SP1E-243749“) rodo, kad buvo prašoma panaikinti visus VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimus dėl ligos išmokos perskaičiavimo (Nr. VPA_SP1E-243611, Nr. VPA_SP1E-243662, Nr. VPA_SP1E-243679, Nr. VPA_SP1E-243683 ir Nr. VPA-SP1E-243749), yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime taip pat atkreipia dėmesį, kad prie 2020 m. lapkričio 24 d. skundo (pretenzijos) pareiškėjas pridėjo VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. VPA-SP1E-243749 be datos ir numerio (jie matomi tik metaduomenų lape), tačiau pačiame skunde nurodė šio sprendimo datą ir numerį, kas patvirtina, kad visų penkių VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. priimtų sprendimų duomenis (datas, numerius, ligos išmokos skyrimo (perskaičiavimo) laikotarpius, ligos išmokos permokų nustatymo laikotarpius) pareiškėjas matė, taigi turėjo galimybę realizuoti savo teisę apskųsti visus, jo nuomone, neteisėtus sprendimus (Nr. VPA_SP1E-243611, Nr. VPA_SP1E-243662, Nr. VPA_SP1E-243679, Nr. VPA_SP1E-243683 ir Nr. VPA-SP1E-243749); o aplinkybė, kad pareiškėjas visus duomenis matė, bet jų „neanalizavo dėl patirties stokos“, todėl apskundė tik „galutinį“ sprendimą (Nr. VPA-SP1E-243749), patvirtina, kad terminą šiems sprendimams apskųsti pareiškėjas praleido dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, atsakovė mano, kad terminą 2023 m. vasario 9 d. skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl subjektyvių priežasčių, todėl pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir tuo pagrindu pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimus Nr. VPA_SP1E-243611, Nr. VPA_SP1E-243662, Nr. VPA_SP1E-243679 ir Nr. VPA_SP1E-243683 paliko nenagrinėtus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl VSDFV 2023 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-2809, kuriuo atsisakyta pareiškėjui atnaujinti terminą skundui paduoti ir tuo pagrindu pareiškėjo skundo reikalavimai panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimus Nr. VPA_SP1E-243611, Nr. VPA_SP1E-243662, Nr. VPA_SP1E-243679 ir Nr. VPA_SP1E-243683 palikti nenagrinėti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 9 d. pateikė VSDFV skundą, kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimus Nr. VPA_SP1E-243611, Nr. VPA_SP1E-243662, Nr. VPA_SP1E-243679 ir Nr. VPA_SP1E-243683.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindė tuo, kad: 1) visi sprendimai buvo priimti tą pačią dieną, jų numeriai buvo nurodomi metaduomenų lapuose, kurių atskirai neanalizavo dėl patirties stokos; 2) nesuprato, kad 2020 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. VPA_SP1E-243749 (kurį apskundė VSDFV) apima ne visą laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d., o tik laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d.; 3) galvojo, kad 2020 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. VPA_SP1E-243749 tikslina prieš tai priimtus sprendimus ir yra galutinis, todėl apskundė tik jį; 4) VSDFV, išnagrinėjusi skundą dėl 2020 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. VPA_SP1E-243749, 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. (11.1E) I-9193 skundo netenkino, tačiau sprendime pasisakė dėl visų penkių sprendimų, todėl teismui apskundė tik vieną sprendimą, manydamas, kad to pakanka; 5) tik po skundo teismui padavimo susirado advokatą, kurio pagalba pateikė teismui patikslintą skundą dėl visų penkių sprendimų panaikinimo, kurį teismas atsisakė priimti, nes buvo suėjęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas skundui patikslinti; mano, kad patikslintas skundas nebuvo priimtas dėl to, kad papildomai nurodyti keturi sprendimai nebuvo apskųsti ikiteismine tvarka Fondo valdybai; 6) iš LVAT 2023 m. sausio 11 d. nutarties suprato, kad „likę keturi sprendimai formaliai nebuvo apskųsti, todėl turėtų būti skundžiami atskirai“; 7) VSDFV Kauno skyrius 2023 m. sausio 19 d. raštu Nr. (9.2E) DV_S-4053 patvirtino, kad sprendimai „turi būti vykdomi“; 8) apibendrindamas pareiškėjas teigė, kad VSDFV apskundė tik vieną iš penkių 2020 m. spalio 28 d. priimtų sprendimų dėl ligos išmokos skyrimo „dėl patirties naudojantis elektronine savitarna stokos“, todėl, jo nuomone, terminas skundui paduoti turi būti atnaujintas. Kita vertus, teismui pripažinus, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kiti keturi visiškai analogiški sprendimai taip pat turėtų būti panaikinti, o ne vykdomi, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kad neteisėtų sprendimų pagrindu iš jo išieškomos jo teisėtai gautos ligos išmokos.

Dėl pareiškėjo 2023 m. vasario 9 d. skundo VSDFV 2023 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą Nr. (18.2E) I-2809 „Dėl atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti“, kuriuo atsisakė pareiškėjui atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimų Nr. VPA_SP1E-243611, Nr. VPA_SP1E-243662, Nr. VPA_SP1E-243679 ir Nr. VPA_SP1E-243683. Ginčijamu Sprendimu VSDFV, įvertinusi pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, egzistavusias apskundimo termino laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2020 m. lapkričio 26 d. (1-3 ir 8 punktai), padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos priežastys vertinamos kaip subjektyvios, nuo jo valios priklausančios priežastys. Objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių jis laiku neapskundė visų VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimų dėl ligos išmokos, nenurodė bei jas patvirtinančių dokumentų nepateikė.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu, 2023 m. balandžio 26 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teismas pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012).

Pareiškėjas iš esmės nesutinka su ginčijamu Sprendimu tuo aspektu, jog VSDFV nepagrįstai, formaliais pagrindais atsisakė atnaujinti jam terminą skundui paduoti dėl VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimų Nr. VPA_SP1E-243611, Nr. VPA_SP1E-243662, Nr. VPA_SP1E-243679 ir Nr. VPA_SP1E-243683 panaikinimo. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, remiasi iš esmės tuo, jog dėl patirties stokos buvo suklaidintas tą pačią dieną priimtų sprendimų gausos, todėl VSDFV 2020 m. lapkričio 24 d. skundė tik paskutinį VSDFV Kauno skyriaus sprendimą Nr. VPA_SP1E-243749, manydamas, kad jis apima visą nedarbingumo laikotarpį ir yra galutinis, nors tiek skunde VSDFV, tiek vėliau teismui aiškiai buvo nurodęs nesutikimą su visais 2020 m. spalio 28 d. priimtais sprendimais, ką patvirtina jo suformuluotas reikalavimas teismui panaikinti 2020 m. spalio 28 d. sprendimus skirti ligos išmoką ir pirmosios instancijos teismui 2021 m. gegužės 13 d. pateiktas patikslintas skundas, kurį atsisakyta priimti, kaip paduotą praleidus terminą. Taip pat nurodė, kad į VSDFV su skundu dėl VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimų Nr. VPA_SP1E-243611, Nr. VPA_SP1E-243662, Nr. VPA_SP1E-243679 ir Nr. VPA_SP1E-243683 panaikinimo nesikreipė iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nebuvo pasisakęs dėl formalių skundo ribų, kadangi visą tą laiką jis laikėsi nuoseklios pozicijos, jog turi būti vertinami visi VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. priimti sprendimai.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, skundai VSDFV dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujintas.

Pažymėtina, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis minėtos normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis, tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/13). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-19-602/2020).

Administracinės bylos Nr. eI2-4043-554/2021 duomenimis nustatyta, kad VSDFV Kauno skyrius 2020 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. VPA_SP1E-243611 pakeitė savo 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. VPA_SP1E-191270; 2020 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. VPA_SP1E-243662 pakeitė savo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. VPA_SP1E-197339; 2020 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. VPA_SP1E-243679 pakeitė savo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. VPA_SP1E-205225; 2020 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. VPA_SP1E-243683 pakeitė savo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. VPA_SP1E-213432; 2020 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. VPA_SP1E-243749 pakeitė savo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. VPA_SP1E-217102, kuriais nusprendė, jog pareiškėjui už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. ligos išmoka neskiriama.

Atsakovas 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-40025 nustatė 891,47 Eur ligos išmokos nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. liepos 28 d. permoką; 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-40026 nustatė 636,77 Eur ligos išmokos nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. permoką; 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-40027 nustatė 827,80 Eur ligos išmokos nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. rugpjūčio 28 d. permoką; 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-40028 nustatė 636,76 Eur ligos išmokos nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. permoką; 2020 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. VPA_SP1-40029 nustatė 191,03 Eur ligos išmokos nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. permoką (iš viso buvo nustatyta 3 183,83 Eur ligos išmokos už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. permoka).

Pareiškėjas VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. VPA_SP1E-243749 ir VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. VPA_SP1-40025 ikiteismine tvarka apskundė VSDFV, kuri 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. (11.1E) I-9193 pareiškėjo skundą atmetė ir atsakovo sprendimus paliko galioti.

Pareiškėjas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams 2021 m. vasario 7 d. padavė skundą, kuriame nurodė, kad ,,2020-10-29 gavo VDFV Kauno skyriaus sprendimus ,,Dėl G. G. ligos išmokos permokos nustatymo“ Nr. VPA_SP140025, VPA_SP140026, VPA_SP140027, VPA_SP140028, VPA_SP140029, kuriais VSDFV Kauno skyriaus pavaduotoja J. B. išnagrinėjusi G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ligos išmokos bylos (Nr. 983845) dokumentus, vadovaudamasi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 str. 2 d. ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų 38 p., bei atsižvelgiant į socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d. nustatė, kad laikotarpiu nuo 2020 liepos 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. susidarė 3 183 Eur įmokų permoka. Permoka susidarė dėl to, kad nedarbingumo laikotarpiu G. G. nesilaikydamas gydytojo nustatyto režimo ir dirbdamas (pagal UAB B. S. LT 2020-10-05 pateiktą informaciją), šiais veiksmais galėjo užtęsti ligos eigą (pagal 2020-10-20 gautą gydytojos A. M. paaiškinimą), ir tuo pažeidė elgesio taisykles nedarbingumo metu pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.3, 51.6, 51.8 papunkčius. Pareiškėjas su priimtais sprendimais nesutiko ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, registracijos Nr. GP2923. 2021 m. sausio 7 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDF valdyba) pareiškėjas gavo 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą ,,Dėl ligos išmokos permokos“ Nr.(11.1E) I-9193, kuriame nurodyta, kad paliekami galioti kaip teisėti ir pagrįsti atitinkamai 2020 m. spalio 28 d. bei spalio 29 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus sprendimas skirti ligos išmoką (Nr. VPA_SP1E243749 dokumentas pridedamas) ir sprendimas dėl G. G. ligos išmokos permokos nustatymo (Nr. VPA_SP140025 dokumentas pridedamas), su kuriais pareiškėjas nesutinka“.

Pareiškėjas 2021 m. vasario 7 d. skundu teismo prašė: ,,1. panaikinti 2020 m. spalio 28 d. ir 2020 m. spalio 29 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimus skirti ligos išmoką Nr. VPASP1E243749 ir sprendimą ,,Dėl G. G. ligos išmokos permokos nustatymo Nr.VPASP140025; 2. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės ir darbo ministerijos 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą ,,Dėl ligos išmokos permokos" Nr. (11.1E) I9193“.

Pareiškėjas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams 2021 m. gegužės 13 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. Nr. VPA-SP1E-243611, Nr. VPA-SP1E-243662, Nr. VPA-SP1E-243679, Nr. VPA-SP1E-243683, Nr. VPA-SP1E-243749 ir 2020 m. spalio 29 d. sprendimus Nr. VPA-SP1-40025, Nr. VPA-SP1-40026, Nr. VPA-SP1-40027, Nr. VPA-SP1-40028, Nr. VPA-SP1-40029, VSDFV 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-9193.

Teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo patikslintą skundą, kaip paduotą praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 17 d. bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. VPA_SP1-40025 ,,Dėl G. G. ligos išmokos permokos nustatymo“ nutraukė, o dėl likusios dalies pareiškėjo skundą atmetė.

Apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-564-502/2022, pareiškėjo G. G. apeliacinį skundą tenkino, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 17 d. sprendimą pakeitė: panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimą skirti ligos išmoką Nr. VPA_SP1E-243749 ir VSDFV 2020 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-9193 „Dėl ligos išmokos permokos“; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti pareiškėjo skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai nustatęs ginčo ribas pagal pareiškėjo pareikštus reikalavimus.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad VSDFV Kauno skyrius 2020 m. spalio 28 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmė penkis sprendimus dėl paskirtos ligos išmokos neskyrimo už atskirus laikotarpius, kurie bendrai sudaro laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d., vienu ir tuo pačiu pagrindu, t. y. konstatavus elgesio taisyklių nedarbingumo metu pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių 51.3, 51.6, 51.8 papunkčius pažeidimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su ligos išmokos neskyrimu, per Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą kreipėsi į VSDFV, tačiau ginčijo tik VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimą skirti ligos išmoką Nr. VPA_SP1E-243749, remiantis kuriuo ligos išmoka neskirta už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. Pareiškėjo skundų VSDFV ir teismui turinys leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas nesutiko su ligos išmokos neskyrimu už visą nedarbingumo laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. Tą patvirtina ir jo 2021 m. gegužės 13 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams pateiktas patikslintas skundas, kurį atsisakyta priimti, bei apeliacinio skundo argumentai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi, tenkindamas pareiškėjo apeliacinį skundą, panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. VPA_SP1E-243749, remiantis kuriuo ligos išmoka pareiškėjui neskirta už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 16 d., teismas, vadovaudamasis teisinio tikrumo, teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad ir kitų VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. pareiškėjo atžvilgiu priimtų sprendimų dėl ligos išmokos neskyrimo (Nr. VPA-SP1E-243611, Nr. VPA-SP1E-243662, Nr. VPA-SP1E-243679, Nr. VPA-SP1E-243683) teisėtumas turi būti patikrintas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje – VSDFV, o nesutikus su pastarosios institucijos sprendimu – teisme. Todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalimi (skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais), yra teisinis pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti VSDFV 2023 m. kovo 7 d. Sprendimą, atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimų Nr. VPA-SP1E243611, Nr. VPA-SP1E-243662, Nr. VPA-SP1E-243679, Nr. VPA-SP1E-243683 paduoti ir įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl jų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 28 d. pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant bylą patyrė šias išlaidas: 23 Eur žyminis mokestis; 484 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidos, iš kurių: 363 Eur už skundo parengimą; 121 Eur už atskirojo skundo dėl 2023 m. gegužės 8 d. nutarties parengimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Tais atvejais, kai skundo reikalavimai tenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta ir skundo reikalavimų patenkinimą iš esmės nulemia ne jo veiksmai, o kitos aplinkybės, toks atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo ir šios išlaidos iš minėto atsakovo negali būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-822/2016; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-142-525/2018; 2018 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-679-602/2018 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kai pareiškėjo skundas tenkinamas ne dėl to, kad atsakovės veiksmai, priimant pareiškėjo skundžiamą administracinį teisės aktą, pripažinti neteisėtais, o konstatavus kitas svarbias, su atsakovės neteisėtais veiksmais nesusijusias aplinkybes, dėl kurių, vadovaujantis teisinio tikrumo, teisingumo ir protingumo principais, toks aktas turi būti panaikintas. Todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga dėl pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo.

Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo iš atsakovės priteisti pareiškėjo naudai jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjos

nusprendžia:

Pareiškėjo G. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-2809.

Atnaujinti pareiškėjui G. G. terminą skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimų Nr. VPA-SP1E243611, Nr. VPA-SP1E-243662, Nr. VPA-SP1E-243679, Nr. VPA-SP1E-243683 paduoti.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 28 d. sprendimų Nr. VPA-SP1E243611, Nr. VPA-SP1E-243662, Nr. VPA-SP1E-243679, Nr. VPA-SP1E-243683.

Pareiškėjo G. G. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė