- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-19
- Bylos Nr.
- N-444-1378-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys, Anatolijus Baranovas, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. nutarties A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Eismo priežiūros grupės vyresn. tyrėjo (toliau – ir Institucija) 2007 m. sausio 22 d. nutarimu A. P. paskirta administracinė nuobauda – 2500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 30 mėnesių, už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
Nuobauda paskirta už tai, kad A. P. 2007 m. sausio 11 d. 16 val. 2 min. Panevėžio rajone, kelio Panevėžys – Pasvalys - Ryga 18 kilometre, vairavo automobilį neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis). Pažeidimo padarymo metu A. P. turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
II.
A. P. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, skundu prašydamas pakeisti jam paskirtą administracinę nuobaudą, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nurodė, kad prisipažįsta padaręs pažeidimą, nuoširdžiai dėl jo gailisi. Dirba UAB „Transdadus“ tolimųjų reisų vairuotoju-ekspeditoriumi, darbo funkcijoms atlikti būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones. Tai vienintelės jo gaunamos pajamos, iš kurių išlaiko šeimą, augina du mažamečius vaikus. Vairuotoju dirba visą gyvenimą, todėl rasti kito darbo, nesusijusio su automobilio vairavimu, negalėtų. Be to, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga norint tinkamai rūpintis senyvo amžiaus motina, kuriai reikia vykti pas gydytojus, o naudotis visuomeniniu transportu labai problematiška.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodė, kad administracinė nuobauda A. P. paskirta teisėtai ir pagrįstai, prašė teismo savo nuožiūra spręsti dėl galimybės paskirtąją nuobaudą švelninti.
III.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: ginčijamu Institucijos nutarimu A. P. paskirtą administracinę nuobaudą sušvelnino ir skyrė 2000 Lt baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesiams.
Teismas nurodė, kad kiekvienos teisinė sankcijos paskyrimas reiškia tam tikrų negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma nuobauda, kitu atveju nuobaudos nepasiektų joms keliamų tikslų. Kadangi A. P. pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, teismo manymu, taikyti jo atžvilgiu ATPK 30-1 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, dirba vairuotoju, išlaiko savo šeimą ir rūpinasi atskirai gyvenančia senyvo amžiaus motina, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, tikslinga sumažinti jam paskirtą administracinę nuobaudą iki sankcijoje numatytos minimalios.
IV.
Apeliaciniu skundu A. P. prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. nutartį dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jam paskyrimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.
Nurodo, kad tai, jog jis turi galiojančią administracinę nuobaudą, nepašalina teismo galimybės taikyti ATPK 30-1 straipsnio nuostatas esant tam tikroms aplinkybėms. Apelianto manymu, aplinkybės, leidžiančios jo atžvilgiu taikyti minėtą straipsnį, yra tai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra gyvybiškai svarbi, nes netekęs šios teisės jis netektų vienintelio pragyvenimo šaltinio. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kliudytų jam ir tinkamai vykdyti įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.205 straipsnyje) įtvirtintą pareigą tinkamai rūpintis ligota ir nedarbinga motina. Taigi paskirta nuobauda ir jos sukeltos pasekmės būtų neadekvačios padarytam pažeidimui. Teigia, kad 2000 Lt baudos paskyrimas jam yra pakankamai griežta nuobauda, sukelianti jam ilgalaikes neigiamas pasekmes ir suvaržymus. Administracinės nuobaudos tikslas nėra sužlugdyti pažeidimą padariusi asmenį ir jo šeimą, o taip atsitiktų atėmus apeliantui teisę vairuoti transporto priemones. Dėl tokios nuobaudos apeliantas prarastų darbą, jo šeima netektų pragyvenimo šaltinio, jis nebegalėtų sumokėti paskirtos baudos, taptų valstybės išlaikytiniu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo A. P. apeliacinį skundą atmesti, ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliantas pripažįsta padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 3 dalyje. ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip privaloma nuobauda tokį pažeidimą padariusiam asmeniui. Netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo būtų galima tik pritaikius apelianto atžvilgiu ATPK 30-1 straipsnio nuostatas. Tačiau administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30-1 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Priešingu atveju būtų paneigiama įstatymų leidėjo valia, nepaisoma administracinės nuobaudos tikslų (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N17 - 103/2007).
Nors apeliantas teisus teigdamas, kad lingvistinė ATPK 30-1 straipsnio formuluotė tiesiogiai nedraudžia šio straipsnio taikyti byloje esant atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančių aplinkybių, naudojant teleologinį teisės normų aiškinimo metodą sunku praktiškai įsivaizduoti situaciją, kad byloje esant atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančių aplinkybių administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti institucija galėtų konstatuoti byloje esant kompleksą faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, t.y. išimtinę situaciją, įgalinančią pažeidimą padariusio asmens atžvilgiu taikyti ATPK 30-1 straipsnio nuostatas.
Apelianto teigimu, išimtinės aplinkybės, leidžiančios jo atžvilgiu taikyti minėtą straipsnį, yra tai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina norint atlikti darbines funkcijas bei tinkamai rūpintis silpnos sveikatos nedarbinga motina. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių apeliantui turėtų būti taikoma švelnesnė nuobauda, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-34/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–413/2007). Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo (nes tam tikra asmenų grupė, kurių darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su poreikiu vairuoti transporto priemones, atsidurtų palankesnėje padėtyje, nei kiti analogiškus pažeidimus padarę asmenys), bet ir neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų. Transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N15-18/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1–1101/2007). Ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas yra tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, vairuodamas transporto priemones būdamas neblaivus, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis (Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje N1–748/2007).
Apeliantas žinojo, jog už pažeidimą, kurį jis padarė, yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Dirbdamas darbą, kuriam atlikti būtina teisė vairuoti transporto priemones, apeliantas privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes sau ir savo šeimos nariams. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Esant tokioms aplinkybėms apelianto ir jo šeimos narių interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra pagrindinis apelianto pragyvenimo šaltinis, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.
Į tai, kad apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, sušvelnindamas jam paskirtą administracinę nuobaudą iki ATPK 126 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios ribos. Kadangi apeliantui paskirta nuobauda yra švelniausia galima nuobauda, įstatymų leidėjo nustatyta už tokio pobūdžio pažeidimus, apelianto teiginiai, kad jam paskirta nuobauda neadekvati padarytam pažeidimui, teisėjų kolegijos pripažįstami nepagrįstais.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai apelianto atžvilgiu netaikė ATPK 30-1 straipsnio nuostatų. Naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.