- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-14
- Bylos Nr.
- 1-761-951/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25407-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- V. U.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) ištekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. U. smurtaudama nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį – mažametį anūką A. L., o būtent: 2016-05-20 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia diržu sudavė nukentėjusiajam A. L. vieną kartą į dešinę koją, tuo padarydama jam poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji V. U. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad anūkas gavo iš rankos per užpakalį, nes kambaryje susikūrė laužą, prieš tai buvo kelis kartus įspėjusi. Nervai neišlaikė ir ranka sutrenkė. Su diržu taip pat trenkė, nes savo 2 metų broliukui vos galvos nepraskėlė. Diržu sutrenkė A. L.. Sudavė gal du kartus. Nepamena, ar tai buvo ta pati diena, kaip nurodyta kaltinime. Sudavė diržu per dešinę koją. Galėjo būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, su specialisto išvada sutinka. Iš esmės pripažįsta padariusi nusikalstamą veiką. Savo elgesį vertina blogai, gailisi. Buvo blaivi. Mažai būdavo namie, išvažiuodavo pas dukterį. Anūkas šiek tiek verkė, bet jis nuėjo. Suprato, kad jam skaudėjo, gailėjosi. Jis nieko vaikams nesakė, žaidė su jais kieme. A. L. geras vaikas, bet jis kerštingas. Jo sūnui buvo paleidęs iš nosies kraują. Jis skriaudžia vaikus. Kol nėjo į mokyklą, buvo labai geras vaikas. Su vyresniais irgi mušasi, ne tik su mažesniais, bet prie mažesnių lenda labiau. Dabar jis gyvena pas tėvą. Su anūku nebendravo. Dukra buvo nuėjusi. Jai neleido su juo bendrauti, susitikti. Dukrai sakė perduoti, kad močiutė atsiprašė, bet vaikas nenori klausytis, nes yra kompiuteris, nekreipia dėmesio ir į mamą. Prieš kitus vaikus smurto nevartoja, apšaukia tik žodžiais. Iš viso namie 8 nepilnamečiai vaikai: nuo 6 metų iki 17 metų. Su savo vaikų elgesiu problemų neturi, jie neklauso, bet šiaip viskas gerai, vaikai lanko mokyklas. 17 metų vaiką siunčia mokytis į profesinę mokyklą, nes mokykloje nebesimoko.
Liudytojas E. L. teisme parodė, kad tą dieną dirbo pas draugą, paskambino iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir liepė atvykti. Atvykus pasakė, kad atveža jo vaiką, paklausė, ar jį pasiims, ar atiduoti į vaikus namus. Vaiką pasiėmė. Paaiškino, kad prieš jį buvo smurtaujama, pasakė daryti ekspertizę. Padarė ekspertizę. Daugiau nieko nežino. Tuo metu su vaiku nebendravo. Jie jam iš karto papasakojo, kad buvo smurtaujama prieš vaiką. Vaiko klausė, sakė, kad mušė močiutė V. U. ir teta V.. Sužalojimai buvo ant kojos. Sužalojimas buvo akivaizdus, matomas plika akimi. Buvo drūžė per visą blauzdą. Ten ne grandinės žymė, nes ne tokie sužalojimai būna nuo grandinės. Būtų žymės su duobutėmis, kaip pinta. Vaikas sakė, kad sudavė diržu. Taip pat sakė, kad buvo negeras, nes prisišlapindavo į lovą, dėl to mušė. Tą rytą kaip tik prisišlapino. Mušė ir dar dėl kažko. Sakė, kad dažnai verkdavo. Vaikas buvo sutraumuotas, pasimetęs, dairėsi, nesuprato, kas vyksta. Šiai dienai vaikas gyvena su juo, jaučiasi normaliai, būna, kad kažką padaro, bet mažam vaikui tai normalu. Nebendravo su V. U., neklausė, kodėl smurtavo. Vaiko teisės sužinojo iš mokyklos direktorės ar mokytojos. Tik tiek jam pasakė. Tą dieną jam nebuvo įdomu, nes svarbu, kad tik atvežė vaiką, o ne išvežė į vaikų namus. Pas ekspertus nuvyko kitą dieną. Vaikas nelabai norėjo kalbėti, kas vyko, nes buvo skaudu. Vaikas nekalba apie tai, kas vyko. Nežino, ar smurtas įvyko būtent gegužės 20 d. Nepamena, kuri koja buvo sužalota. Alkūnė buvo mėlyna, bet greičiausiai nuo virtimo. Apie mušimą per užpakalį nesakė, mėlynių nebuvo. Apie šunį, sužalojimus su grandine nepasakojo. Sakė, kad su šunimi žaisdavo. Apie sūpynes, kad nuo jų nukrito, nesakė. Sakė, kad ant galvos buvo nuvirtęs nuo stogelio. Nukrito tuo metu, kai gyveno pas močiutę. Nemano, kad sužalojimas nuo grandinės. Nežino, kas matė, kai buvo naudojamas smurtas. Vaiko neklausinėjo, kad netraumuoti. Su V. U. nebendravo, nesidomėjo. Kol su buvusia žmona gyveno, ten nuvykdavo, bet po skyrybų nebebendravo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, E. L. parodymų V. U. kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Mažametis nukentėjusysis A. L. 2016-06-27 ikiteisminio tyrimo metu apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jam yra 7 metai, bus pirmokas. Gyvena su tėčiu E. L., gyvena gerai. Ne visą laiką gyveno su tėčiu, ką tik grįžo iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena močiutė V. ir jo senelis. Senelis jo nemušdavo, o močiutė V. ir teta V. mušdavo. Nežino, kodėl jį mušė ir kiek kartų mušė. Močiutė V. U. ir teta V. jį mušė diržu, kuris buvo juodas, ilgas ir su sagtimi. Nuo kelnių. Jam su diržu kliūdavo per koją, rankas. Skaudėdavo. Po mušimo likdavo žymės, bet jos jau užgijo. Žymės likdavo apie 20 dienų. Nežino, kodėl teta V. ir močiutė V. U. paimdavo diržą. Kai jį mušdavo močiutė V. U. , ji būdavo prigėrusi. Teta V. negerdavo, tik rūkydavo. Tėčiui pasakė, kad jį mušdavo. Kai gyveno pas močiutę V., ją vadindavo mama. Turi kitą mamą R., ji grįžo iš Anglijos, bet nežino, kur ji yra. R. nesakė, kad jį mušė. Su močiute V. U. šiuo metu nebendrauja. Nežino, kiek laiko gyvena pas tėtį. Pas tėtį gyveno ir per mokslo metus. Jų yra 15 vaikų. Nežino, kaip sutardavo su vaikais. V. turi 2 vaikus. Jis draugauja su D.. Pykdavosi su savo broliu. Močiutė V. U. nematydavo, kad pykstasi su broliu. Labiausiai pyko ant brolio, nes šis neklausė. Kai supykdavo, brolį bardavo. Jo broliui 2 metai, jis vaikšto. Nežino, kodėl persikėlė gyventi pas tėtį. Nežino, kada paskutinį kartą močiutė V. U. su teta V. mušė diržu. Kai močiutė V. U. ir teta V. jį mušė, jis jau ėjo į mokyklą. Močiutė V. U. ir teta V. jį mušė su skirtingais diržais. Įvykio su limonado buteliuku neprisimena (40-41 b. l.).
Nepilnametė liudytoja J. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mama jai pasakė, jog reikės eiti į policiją aiškintis. Mama pasakė, kad reikės pasakyti, kaip A. L. juos visada nelabai gražiai išvadindavo, kad jo nemušdavo, o apibardavo, kad dažniausiai A. L. su savo broliu apsimušdavo. Mama dar sakė pasakyti, kad jie apsimušdavo su diržais, su rykštėmis su jos broliu G.. Dar mama sakė pasakyti, kad A. L. juos išvadindavo „kūrvom, padlom". Dar mama sakė, kad paskutinį sekmadienį, kai A. L. dar gyveno pas juos, ji A. rado verkiantį, nes jis buvo susimušęs su pusbroliu D. ir broliu N.. Ji pati gali pasakyti, kad A. L. buvo labai „anglas“, šokdavo tiek jiems į akis, tiek ir jos mamai. A. L. kabinėjosi ir prie jos klasiokų, nors jų gerai nepažinodavo. Dabar A. L. yra aštuoni metai. Kol A. L. gyveno jų namuose, A. L. globėja buvo paskirta jos sesė V. G.. Jei A. L. nusikalsdavo, jos mama jam taikydavo sportines bausmes, tai yra liepdavo daryti jam pritūpimų. Jis tų pritūpimų padarydavo daug, iki 100. Kai juos padarydavo, paklausdavo, ar gali jau atsisėsti ir mama jam leisdavo, tai yra bausmė jau būdavo atlikta. Bausmės A. L. būdavo skiriamos už tai, kad kai kambariai būdavo sutvarkyti, jis šokinėdavo per lovas, arba kai keikdavosi. Jos mama niekada nėra mušusi nei A. L. , nei kurio nors iš jų diržu. Tiek mama, tiek ir sesuo V. kartais „užmesdavo" A. L. ranka per užpakalį, už tai, kad šis neklauso. A. L. tikrai labai neklausydavo ir buvo labai judrus. A. L. po tokių „užmetimų" per užpakalį supykdavo ir žiūrėdavo televizorių, daugiau nekalbėdavo, bet niekada neverkdavo. Tie „užmetimai" buvo nestiprūs, tokie „kepštelėjimai", skirti jį sudrausminti, kad apsiramintų, o ne mušti, kad jam skaudėtų. Mano, kad tada jam neskaudėdavo. Dar kartais A. L. ranka gaudavo ir nuo jos per pakaušį, kad klausytų. Kai ją palikdavo prižiūrėti kitų brolių ir seserų, ji jam ir suduodavo. Ji pati niekada nėra mačiusi, kad mama A. ar kitus jos brolius, seseris muštų diržu. Bausmės dar būdavo tokios, kad jei suvertei kambarį, turi eiti susitvarkyti pats, jeigu nesusitvarkysi, nežiūrėsi televizoriaus, arba neišleisdavo eiti į kokią diskoteką ar šokius. Mama jai pati leisdavo ir kartais sakydavo, kad ji užmestų A. L. , kada šis neklauso. Mama dar kartais juos apšaukdavo, kad tvarkytųsi kambarius, nežiūrėtų televizoriaus. Mama leisdavo ir kitiems vyresniems vaikams paauklėti mažesnius. Jų yra penkiolika vaikų, jie taip ir auga, kad tie vyresnieji turi prižiūrėti mažesniuosius. Taip pat turi padėti ir namų ūkio darbus nudirbti, indus susiplauti ar daržą nuravėti. Tėtis dažniau būna darbe, negu namuose. Tėtis taip pat retkarčiais užšaukdavo, kad turi susitvarkyti kambarius, kitų bausmių netaikydavo. Jai namuose yra viskas gerai, ji yra pripratusi. Jie gyvena trijuose kambariuose, ji su dar savo penkiais broliais ir seserimis dalinasi vienu kambariu. Vietos jame užtenka. Dabar, kai A. L. nėra, jų namuose yra ramiau. Jis labai versdavo kambarius, o dabar taip nebėra. A. L. neklausydavo. Vaikai retkarčiais susimuša, bet patys susimuša, patys ir susitaiko. Nervuoja, kai esi susitvarkęs kambarį, o kitas įeina į tą kambarį ir pradeda versti, po ko tu vėl turi tvarkytis, tas labiausiai nervina ir dėl to jie visi dažniausiai pykstasi tarpusavyje. Prieš ją nei tėtis, nei mama fizinių bausmių netaiko, jos nemuša, jei ji ko nors nepadaro ar neklauso (50 b. l.).
Mažametis liudytojas G. U. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jam 9 metai, bus ketvirtokas. Gyvena su mama, tėčiu, sese, broliu. Jų yra 15, jie sutaria gerai, truputį pasipyksta, bet susitaiko. Jo niekas nemušė. Jį tik mokykloje yra mušę, pakiša koją. Namuose jo niekas nemuša, namuose yra gerai. Prieš kitus vaikus namuose smurto niekas nenaudoja. Apie apklausą jam niekas nepasakojo. Į apklausą atėjo su mama. Mama apie apklausą nieko nesakė. Su mama, tėčiu, sese, broliu sutaria gerai. Yra namuose žmonių, su kuriais nelabai gerai sutaria, jų vardų neprisimena. Jie nesutaria dėl žaidimų, todėl pasipyksta, pasimuša, po to susitaiko. Suaugę juos išskiria patraukdami. Visus vaikus, kurie padaro ką nors negero, baudžia: neleidžia į lauką, į parduotuvę. Nėra matęs, kad mama ar sesė paimtų diržą (55-56 b. l.).
Liudytojas A. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam yra išaiškinta teisė, jog gali neduoti parodymų dėl savo žmonos V. U., tačiau parodymus duoti sutinka, nes neturi ko slėpti. Jie su žmona augina 15 vaikų. Dalis iš jų - šeši jau yra pilnamečiai, tačiau kai kurie vis tiek gyvena pas juos. V. G. turi ir du savo vaikus. Jai buvo paskirta ir vyriausiosios dukters R. L. sūnaus A. L. globa. Kol A. L. gyveno pas juos, jo nei jo žmona, nei V. fizinėmis bausmėmis nebausdavo ir tikrai nebuvo mušamas nei ranka, nei diržu ar kuo kitu. Bausmė jam būdavo tokia, kad jei ką prisidirba, turi daryti pritūpimus, dar kartais būdavo klupdomas į kampą, tačiau tame kampe ilgai tikrai neklūpėdavo. Pats A. L. buvo labai „pasiutęs" vaikas, pastoviai neklausydavo ir vis ką nors „prisidirbdavo". Dažnai mušdavosi su kitais jų vaikais, dažnai apsimušdavo ir mokykloje. Tikrai prie jo nei A. L. , nei kuris nors kitas iš jų vaikų, jo žmonos ar V. nebuvo mušamas. Jis dirba vairuotoju - išvežioja mėsą. Darbo valandos yra labai ilgos, tai praktiškai ir nebūna namuose. R. L. panašiai prieš kokias dvi savaites, savaitei buvo grįžusi į Lietuvą, tačiau dabar vėl yra išvykusi į Angliją, kur jau daug metų dirba ir gyvena. Kada dabar grįš į Lietuvą, nežino (58-59 b. l.).
Liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja, jos darbas yra su socialinės rizikos šeimomis. L. U. ir V. G. (V. U. suaugusios dukters), gyvenančių (duomenys neskelbtini), šeimas. U. šeima į socialinės rizikos šeimų apskaitą yra įtraukta dėl motinos - V. U. girtavimo ir socialinių įgūdžių stokos. V. G. šeima - dėl socialinių įgūdžių stokos. Abi šeimos gyvena name, kuriame yra trys kambariai. Buitis labai skurdi. Tiek V. U., tiek ir V. G. trūksta atsakomybės ir įgūdžių. Viską joms visada turi priminti, net elementarius vaikų vizitus pas gydytojus, taip pat mokyklos klausimais. Jos abi nelabai bendradarbiauja su mokykla, nesilanko joje ir nesidomi vaikų pasiekimais. Į mokyklą, jei primygtinai yra kviečiami, nuvyksta tik tėvas - A. U.. Minėtose šeimose lankosi periodiškai - vieną, du kartus per savaitę. Dažniausiai lankosi dienos metu, kada vaikai mokykloje. Lankymosi metu šeimoje niekada nei vienas iš vaikų jai nėra užsiminęs, kad namuose prieš juos mama, ar sesė V. smurtautų, baustų juos fizinėmis bausmėmis. Pati V. U. pokalbio metu jai yra sakiusi, kad vieną kartą buvo supykusi ant A. L. už tai, kad jis prisišlapino į lovą ir jam sudavė. Jai atrodo, kad sakė sudavusi diržu. Tai galėjo būti 2016 metų gegužės mėnuo, tikslesnės datos nurodyti negali. Daugiau sakė, kad vaikų nemuša, tik ant jų užšaukia, kai jie neklauso. Daugiausiai vaikus „auklėja" V., kuri, kaip papasakojo V. U., vaikus pagąsdina diržu, šaukia ant jų ir juos išvadina įvairiais necenzūriniais žodžiais. 2016-05-30 dalyvavo pokalbyje su A. L. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir po to pokalbio A. L. buvo paimtas iš šeimos dėl smurto. A. L. tada sakė, kad jį diržu mušė močiutė, kad močiutė šaukė ant jo ir buvo supykusi. Su vaiku buvo išsiaiškinta, kad tokiu būdu jis buvo nubaustas už netinkamą elgesį. Tada ant kažkurios A. L. kojos matė kraujosruvą. A. L. sakė, kad močiutė jį sumušė penktadienį, buvo nustatyta, jog tai buvo 2016-05-20. Daugiau A. L. apie kitus konkretesnius faktus, kada prieš jį buvo naudojamas smurtas, nepasakojo. Apskritai vaikai ta tema nėra linkę bendrauti ir atvirauti, jie visada teigia, kad namuose viskas yra gerai ir jie viskuo yra patenkinti. 2016-05-30 savo tarnybinį pranešimą vaiko teisių apsaugos skyriui surašė gavusi žodinę informaciją iš (duomenys neskelbtini) direktorės apie galimai naudotą smurtą G. U. atžvilgiu. Tada pati su G. U. nebendravo ir nematė mėlynių, nes kai nuvažiavo į šeimą, berniuko namuose nerado, o jo motina V. U. bet kokį smurtą sūnaus Giedriaus atžvilgiu neigė. 2016-06-17 nuvykusi į minėtas šeimas, namuose rado A. L. motiną R. L., kuri, pasak jos pačios, grįžo į Lietuvą pasiimti vaikų - A. L. ir N.. Ji pati įsivaizdavo, kad parvažiuos ir taip paprastai pasiims vaikus. Kai jai pasakė, jog pirmiausia turi susitvarkyti dokumentus ir kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybą, jai turbūt viskas pasirodė per sudėtinga, tai apsisuko ir išvyko atgal į užsienį, taip ir palikusi savo vaikus. R. L. teigė, kad buvo nuvykusi aplankyti A. L. ir jai skundėsi, kad A. L. tėvas vaiką nuteikė prieš ją. Pati V. U. skundėsi, kad dukra grįžo ir „uliavojo", grįždavo tik naktimis, su taksi (61-62 b. l.).
Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje direktorės pareigose. Šiais mokslo metais jų gimnaziją, įskaitant ir A. L., lankė aštuoni U. šeimos vaikai. Visi vaikai į mokyklą dažnai ateina nešvariais rūbeliais ir specifiniu kvapu, išskyrus dvi vyresnes mergaites 11 ir 10 klasės mokines, dėl ko ji bijo kitų vaikų patyčių šių vaikų atžvilgiu. Vaikai neturi reikiamų mokymosi priemonių. Tiek U. vaikų tėvams, tiek ir V. G. labai trūksta socialinių įgūdžių, su šiomis šeimomis pastoviai dirba ir socialinė darbuotoja. K. U. vaikai į mokyklą ateidavo su kokiomis nors žymėmis ant kūno, pavyzdžiui guzu galvoje, kokiu įbrėžimu ar panašiai. Paklausus vaikų kas buvo, jie visada paaiškindavo, kad patys vaikai užsigavo arba susimušė tarpusavyje, arba kur nors užkliuvo ir užsigavo. Sklando kalbos, kad galimai vaikai tėvų yra baudžiami fizinėmis bausmėmis, tačiau tas niekada niekur nebuvo užfiksuota, nes kaip ir minėjo, vaikai, kad būtų mušami tėvų, visada išsigina. 2016 metų gegužės mėnesio pabaigoje, datos konkrečiau nurodyti negali, nes to neprisimena, į gimnaziją atvyko Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja kartu su socialine darbuotoja ir socialinės pedagogės kabinete, vykstant pokalbiui tarp A. L. ir personalo, ant A. L. vienos kojytės matė mėlynę. Pokalbio metu A. L. joms pasakė, kad diržu jį sumušė mama už tai, kad šis naktį prisišlapino į lovą. Mama A. L. vadina savo močiutę V. U., nes biologinė A. L. mama R. L. gyvena užsienyje, todėl A. L. ir buvo nustatyta V. G. laikina globa. Tuomet A. L. buvo paimtas iš šeimos ir perduotas tėvui. Kada tiksliai V. U. smurtavo prieš A., nurodyti negali, nes pati to pokalbio metu su A. konkrečios datos, kada tai vyko, neišsiaiškino (64-65 b. l.).
Liudytoja R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje socialine pedagoge. Jų gimnaziją lanko U. šeimos vaikai. Šiais mokslo metais mokyklą lankė ir A. L., kuris buvo V. G. globotinis. Nuo minėtų vaikų pastoviai sklinda nemalonus kvapas, rūbeliai nelabai švarūs ir tvarkingi, didžiulis utėlėtumas, neturi reikiamų priemonių. Nei U., nei V. G. su mokykla visiškai nebendradarbiauja, jiems dažnai neįmanoma net prisiskambinti, jie tiesiog nekelia telefono ragelio. Dėl šių šeimų vaikų labai bendradarbiauja su seniūnija, šios šeimos socialine darbuotoja. Sklando kalbos, kad vaikai namuose tėvų yra baudžiami fizinėmis bausmėmis, tačiau niekada joks konkretus faktas, išskyrus paskutinį A. L. faktą, nebuvo užfiksuotas, nes visada vaikai, jų paklausus, kas jiems nutiko, jei ateidavo su kokiomis nors žymėmis ant kūno, išsigindavo, sakydami, kad patys užsigavo mušdamiesi tarpusavyje. Iš tiesų ir mokykloje tie vaikai tarpusavyje pasistumdo, pasigaudo. 2016 metų gegužės mėnesio pabaigoje, datos konkrečiau nurodyti negali, ant A. L. kažkurios kojytės buvo pastebėta mėlynė, ta mėlynė buvo panaši kaip likusi nuo diržo, kadangi buvo tokia juosta. Tuomet buvo iškviesta Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, socialinė darbuotoja. Kalbant su A., A. L. joms pasakė, kad jį mama mušė diržu už tai, kad šis naktį prisišlapino į lovą. A. L. sakė, kad jį mušė lygtai penktadienį, tai pagal visas tas datas, kada buvo gauta informacija, gautųsi, jog A. L. buvo sumuštas 2016-05-20. Mama A. L. vadina V. U., nors paklaustas žino, kad jo tikra mama R., kuri gyvena užsienyje. Po smurto fakto užfiksavimo A. L. atžvilgiu, vaikas buvo paimtas iš šeimos ir perduotas tėvui (67-68 b. l.).
V. G. 2016-06-26 ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką parodė, kad A. L. yra jos globotinis. Jo laikinoji globa nustatyta šių metų vasario mėn., kai jo motina, jos sesuo R. L., jai paliko savo vaikus ir išvyko į užsienį dirbti ir gyventi. Vaikų su savimi nesivežė, juos žadėjo pasiimti ten, kai gerai įsitvirtins, tačiau kai išvyko, apie savo vaikus pamiršo, nei skambino, nei domėjosi, nei siuntė vaikams lauktuvių ar pinigų jų išlaikymui. A. L. yra labai pasiutęs vaikas, labai neklausydavo, visus vaikus, tai yra savo brolį, jos brolius ir seseris ištisai vadindavo įvairiais nešvankiais žodžiais. Patys vaikai tarpusavyje dažnai mušdavosi. 2016 metų gegužės mėnesio pabaigoje, besibaigiant mokslo metams, dienos tiksliai nurodyti negali, A. L. žaidė kieme su kamuoliu ir metė kamuolį, tą kamuolį gaudė kieme prie grandinės pririštas šuo, A. L. užkliuvo už grandinės ir griuvo ant žemės. T. A. ant kojos buvo likusi labai nedidelė mėlynė. Nei prieš A., nei prieš kitus namuose gyvenančius vaikus nei ji, nei jos mama tikrai fiziškai nesmurtauja. Vaikai nėra mušami nei ranka, nei diržu, nei dar kuo nors kitu. Jei vaikai nusikalsta ar neklauso, yra baudžiami pritūpimų bausmėmis, tai yra, jiems liepiama daryti pritūpimus. Tų pritūpimų jie turi daryti iki 100 ar 150 tol, kol atsiprašo už savo pridarytus „zbitkus". Kad A. L. jų namuose buvo mušamas jos mamos ar jos, prisigalvojo. A. L. pats yra baisus vaikas, užaugęs bus banditas, kaip ir jo tėvas. A. L. baisiai neklauso, keikiasi, mušasi, meluoja. 2016-06-11 iš užsienio buvo grįžusi sesuo R. L., kaip suprato, žiūrėtis A. L. , bet ji grįžusi nieko nedarė, nevažiavo į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir nieko nesiaiškino. Pati Raimonda sakė, kad buvo nuvažiavusi pas A., tačiau su juo matėsi tik per langą ir balkoną, sakė, kad A. L. jai rodė žeidžiančius gestus ir su ja kalbėjo necenzūriniais žodžiais. 2016-06-17 R. išvyko atgal į Angliją ir kada grįš, neaišku. Antras sesers mažametis sūnus N., gim. 2013 m., irgi yra jos globotinis. N. sesuo neišsivežė į Angliją, nes tam prieštarauja N. tėvas, kuris šiuo metu taip pat dirba Anglijoje. Jis greitu laiku žadėjo grįžti ir pasiimti sūnų (84-85 b. l.).
V. G. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad jai išaiškinta teisė, jog byloje gali atsisakyti duoti parodymus arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, nes jos mama V. U. yra įtariamoji. Gali pasakyti, kad byloje buvo apklausta kaip liudytoja apie savo pačios galimai padarytą nusikalstamą veiką, ten davė teisingus parodymus, nemelavo, todėl prašo vadovautis jos duotais parodymais anksčiau, jie yra teisingi, ką nors papasakoti papildomai ji neturi. Ji pasilieka prie savo duotų parodymų ankstesnės apklausos metu (88 b. l.).
2016-05-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 730/2016(04) nurodyta, kad A. L. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje. Nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir griuvimo metu. A. L. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (70 b. l.).
2016-05-30 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu Nr. SV-477 (12.6), kuriame pranešama, kad 2016-05-26 gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jog prieš nepilnametį A. L. galimai naudojamas fizinis smurtas (7 b. l.).
Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. S-56 matyti, kad A. L. pokalbio metu yra pasakęs, jog namuose yra mušamas (4-5 b. l.).
2016-06-29 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios name (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nieko nepaimta (23-28 b. l.).
Teisme nagrinėjant bylą, kaltinamoji pripažino savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo, teigdama, kad ji smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu, dėl ko A. L. galėjo būti padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino bylos aplinkybes, nurodydamas, kad jį diržu mušė močiutė. Teismas remiasi šiais kaltinamosios paaiškinimais, taip pat nukentėjusiojo parodymais, nes jie atitinka ir kitą bylos medžiagą – specialisto išvadą apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, įvykio vietos apžiūros protokolą, liudytojų parodymus. Liudytoja L. M. nurodė, jog pati V. U. jai pasakojo, kad vieną kartą buvo supykusi ant A. L. ir sudavė jam diržu. Taip pat liudytojos R. M. ir R. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė ant nukentėjusiojo kojytės mėlynę, kuri buvo panaši į likusią nuo mušimo diržu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad V. U. smurtavo prieš mažametį savo šeimos narį – anūką, padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą, kaltinamosios V. U. kaltė dėl padaryto nusikaltimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį.
Kaltinamoji V. U. kalta prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo bei su juo susitaikė, tai patvirtina ir teismo posėdžio metu pateiktas susitaikymo protokolas, kuriame kaltinamoji bei nukentėjusiojo įstatyminis atstovas nurodė, jog V. U. nukentėjusiojo atsiprašė, bei sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.
Kaltinamoji V. U. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (11 str. 3 d.), veika baigta. Kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiojo ir jo atstovo, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
V. U. nusikalstamą veiką padarė būdama neteista (90 b. l.), administracine tvarka nebausta (91 b. l.), nedirbanti (93 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir V. U. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiojo įstatyminiu atstovu E. L..
V. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktiniai įrodymai - 2 DVD-R kompaktiniai diskai su nepilnamečių asmenų apklausų garso/vaizdo įrašais, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. U., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo kaltinamajai ir nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui E. L. susitaikius ir baudžiamąją bylą V. U. atžvilgiu nutraukti.
Patvirtinti susitaikymo protokolą tarp V. U. ir A. L. įstatyminio atstovo E. L., kuriame užfiksuota, kad V. U. susitaikė su nukentėjusiuoju A. L. ir nukentėjusiojo įstatyminiu atstovu E. L., nei nukentėjusysis, nei nukentėjusiojo įstatyminis atstovas nereikalauja turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo ir nereikalaus ateityje.
Įspėti V. U., kad jei ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
V. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktinius įrodymus - 2 DVD-R kompaktinius diskus su nepilnamečių asmenų apklausų garso/vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.