Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. L. (R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. (R.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūno 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimu J. L. (R.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 206 straipsnį paskirta 625 litų bauda. J. L. (R.) 2009 m. liepos 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūno 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimą panaikinti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmetė ir J. L. (R.) skundą atsisakė priimti. Teismas vadovaudamasis ATPK 293 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, konstatavo, jog paskutinė diena skundui pateikti buvo 2008 m. gruodžio 22 d. Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjime J. L. (R.) dalyvavo, nutarimas jai buvo įteiktas įstatymo nustatytu terminu. J. L. (R.) nurodytos aplinkybės (lietuvių kalbos nemokėjimas, nutarimo įteikimas lietuvių kalba, įteikto nutarimo nuorašo neįskaitomumas, įgaliotinio C. B. išvykimas ir negalėjimas su juo dėl to susisiekti, gyvenimas Lenkijos Respublikoje) teismo nepripažintos pateisinamomis skundo padavimo teismui praleidimo priežastimis. J. L. (R.) laisvė apribota nebuvo. Pažymėjo, kad jai nebuvo sudarytos kliūtys kreiptis į vertimų biurą dėl nutarimo išvertimo, taip pat kreiptis teisinės pagalbos į kitą atstovą arba nemokamos teisinės pagalbos tarnybą. Teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad J. L. (R.) Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo ir kitokio turto, negauna jokių pajamų, teismo vertinimu, neįrodo jos sunkios materialinės padėties. Duomenys apie įgaliotinio C. B. turtinę padėtį laikytini teisiškai nereikšmingais. J. L. (R.) delsimas kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo ir kitos anksčiau nurodytos priežastys yra jos pačios pasirinktas elgesys, priklausiąs tik nuo jos valios, todėl vertintinas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė. Nuspręsta, kad objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių įstatymo nustatytu terminu kreiptis į teismą, pareiškėja nenurodė.

III.

Atskiruoju skundu J. L. (R.) prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir terminą pateikti skundą teismui atnaujinti. Paaiškino, kad priimant skundžiamą nutarimą dalyvavo, tačiau nesuprato jo esmės. Nurodo, kad vertėjas jai nebuvo pasiūlytas, ji suprato tik tiek, kad jai liepiama išvykti iš Lietuvos. Paaiškino, kad ji yra Kinijos Liaudies Respublikos pilietė, nemokanti lietuvių kalbos. Jai duotų 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimo kopijų ji negalėjo nedelsiant išsiversti, nes jos buvo nekokybiškos, neįskaitomos, o kreiptis į Migracijos valdybą pakartotinai neturėjo galimybės, nes jau kitą dieną išvyko iš Lietuvos Respublikos, be to, baiminosi, kad jai nuvykus į minėtą instituciją, gali būti surašytas dar koks nors protokolas. Pažymi, kad nurodymo išvykti iš Lietuvos Respublikos buvimą įrodo skundžiamo 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimo turinys, kad nevykdydama tokio nurodymo, ji būtų pažeidusi migraciją reglamentuojančius teisės aktus. Todėl teismo išvada, kad jos delsimas kreiptis teisminės gynybos yra jos pačios pasirinktas elgesio variantas, nulemtas subjektyvių, o ne objektyvių aplinkybių, yra nepagrįstas. Nepagrįsta ir išvada, kad lietuvių kalbos nemokėjimas nėra svarbi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, ji pažeidžia tarptautiniuose teisės aktuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtintą nuostatą apie asmenų lygias teises (taip pat ir lygią teisę į teisminę gynybą), nepriklausomai nuo jų tautybės, išsilavinimo ir kitų socialinių sąlygų. Pabrėžia, kad nuo pareiškėjos valios nepriklauso, jog ji gimė kinų tautybės, taip pat kad per 10 dienų (per skundo pateikimo terminą) neįmanoma buvo išmokti lietuvių kalbos. Paaiškino, kad jai nuvykus į Lenkiją, vertėjas atsisakė jai suteikti paslaugas dėl dokumentų neįskaitomo teksto, paaiškinus, kad teisinio dokumento vertimas turi būti preciziškas, priešingu atveju gali kilti atsakomybė už neteisingą vertimą. Įgalioto jos vardu Lietuvos Respublikoje veikti asmens J. L. (R.) nurodo tuomet neturėjusi, tik 2009 m. balandžio mėnesį pavyko susisiekti su vieninteliu pažįstamu asmeniu, gyvenusiu Lietuvos Respublikoje, C. B., kuriam ji išdavė įgaliojimą surinkti visus su jos statusu Lietuvos Respublikoje susijusius dokumentus bei atstovauti ją Lietuvos Respublikos institucijose. Paaiškino, jog, gavęs įgaliojimą, C. B. kreipėsi su prašymu dėl skundžiamo nutarimo nuorašo išdavimo, tačiau 2009 m. gegužės 20 d. buvo priverstas prašymą papildyti. Prašymas patenkintas tik 2009 m. birželio viduryje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos įgaliotinis lietuvių kalbą taip pat moka silpnai, jis buvo priverstas kreiptis į vertėją dėl teksto išvertimo. Tik žinodama nutarimo turinį, pareiškėja galėjusi kreiptis dėl minėto nutarimo panaikinimo. Nurodo, jog dėl negalėjimo pasinaudoti advokato paslaugomis (sunki jos turtinė padėtis) nuo susipažinimo su nutarimo turiniu iki skundo pateikimo dienos dar praėjo šiek tiek laiko. Mano, jog tai, kad ji skundą padavė tik po 2009 m. liepos 17 d., nulėmė objektyvios aplinkybės – Migracijos departamentas leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką dėl jos sutuoktinio mirties klausimą sprendė net du mėnesius.

Pareiškėja taip pat pažymi, kad jos skundo priėmimo klausimą nagrinėjusi teisėja Ina Kirkutienė buvo šališka. Šį savo argumentą pareiškėja motyvuoja tuo, kad minėta teisėja turėjo išankstinę nuomonę apie pareiškėją, kadangi anksčiau yra nagrinėjusi pareiškėjos skundą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

ATPK 293 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti atitinkamas administracinis teismas.

Ginčijamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūno nutarimas priimtas 2008 m. gruodžio 11 d., todėl paskutinė skundo dėl šio nutarimo pateikimo diena, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, buvo 2008 m. gruodžio 22 d. J. L. (R.) skundą teismui padavė 2009 m. liepos 23 d., tai yra praleidusi įstatyme numatytą skundo padavimo terminą. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2009 m. gegužės 13 d. J. L. (R.) atstovas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininką dėl ginčijamo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos pareigūno 2008 m. gruodžio 11 d. nutarimo nuorašo gavimo (b.l. 10). Tačiau parašas minėtame nutarime patvirtina, kad nutarimo nuorašas J. L. (R.) buvo įteiktas jau 2008 m. gruodžio 11 d.

J. L. (R.) nurodo, kad ji nemoka lietuvių kalbos, kad nutarimą jai buvo atsisakyta išversti dėl jo neįskaitomumo, be to, jau kitą dieną po nutarimo priėmimo ji buvo priversta išvykti iš Lietuvos Respublikos. J. L. (R.) paaiškina, kad C. B., su kuriuo jai pavyko susisiekti tik 2009 m. balandžio mėnesį, jam išdavus atitinkamą įgaliojimą, kreipėsi su prašymu dėl skundžiamo nutarimo nuorašo išdavimo, jo prašymas patenkintas tik 2009 m. birželio viduryje. Vėliau įgaliotinis, kuris lietuvių kalbą taip pat moka silpnai, kreipėsi į vertėją dėl teksto išvertimo. J. L. (R.) pažymėjo, kad dėl sunkios materialinės padėties ji negalėjo pasinaudoti advokato paslaugomis, todėl nuo susipažinimo su nutarimo turiniu iki skundo pateikimo teismui dar praėjo šiek tiek laiko.

Pareiškėja teigia kreipusis į vertimų biurą dėl skundžiamo nutarimo išvertimo į jai suprantamą kalbą, tačiau teigia, kad jai šios paslaugos nebuvo suteiktos dėl prastos nutarimo kokybės. Tačiau pareiškėja nenurodo, kodėl ji pati anksčiau, nei susisiekė su savo įgaliotiniu, nebandė kreiptis į nutarimą priėmusią instituciją dėl tinkamai (įskaitomai) surašyto nutarimo nuorašo pateikimo. Kolegijos vertinimu, 2008 m. gruodžio 11 d. sužinojusi apie jos atžvilgiu priimtą nutarimą, pareiškėja nepateisinamai ilgai delsė imtis savo pažeistų teisių gynybos, o ta aplinkybė, kad ji nesėkmingai bandė susisiekti su C. B., kurį vėliau įgaliojo atstovauti jos interesus, tėra pačios J. L. (R.) pasirinktas elgesio modelis, kuris negali būti pripažįstamas objektyvia, nuo jos valios nepriklausančia aplinkybe, sukliudžiusia laiku pateikti skundą teismui.

Kolegija atmeta pareiškėjos argumentus dėl skundo priėmimo klausimą nagrinėjusios teisėjos šališkumo. Pareiškėja šį savo argumentą grindžia ta aplinkybe, kad teisėja anksčiau yra nagrinėjusi pareiškėjos skundą bei galimai susidarė neigiamą nuomonę apie pareiškėją. Vien ta aplinkybė, kad teisėja anksčiau yra dalyvavusi nagrinėjant pareiškėjos bylą ar skundo priėmimo klausimą, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji buvo šališka. Todėl kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo sudėtis yra teisėta ir pagrindo taikyti ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punktą nėra.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. L. (R.) pateikti įrodymai, kad J. L. (R.) Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo ir kitokio turto, negauna jokių pajamų, neįrodo jos sunkios materialinės padėties, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos nutartį.

Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu bei 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atmestas jos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundą atsisakyta priimti, vertintina kaip teisėta ir pagrįsta, tenkinti atskirąjį skundą, naikinant pirmosios instancijos teismo nutartį, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. L. (R.) atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.