Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-23 · Civilinė byla Nr. 2S-757-516/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-23
Bylos Nr.
2S-757-516/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-08469-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
A. C.
Ieškovas
S. C.
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-757-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08469-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. C. ieškinį atsakovui A. C. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, laikino tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo. Institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, laikino tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo iš atsakovo A. C. nepilnamečiui vaikui priteisimo. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl santuokos su ieškove nutraukimo dėl ieškovės kaltės bei dėl bendravimo su vaiku nustatymo.

Atsakovas A. C. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovo A. C. ir jo nepilnametės dukters P. C. laikiną bendravimo tvarką: 1) atsakovas kiekvieną sekmadienį paima dukrą P. C. iš jos namų ryte 10 val. ir grąžina ją tos pačios dienos vakare 19 val.; 2) atsakovas du kartus per savaitę darbo dienomis paima dukrą P. C. vakare iš jos namų arba darželio 17.30 val. ir grąžina mergaitę ieškovei namus iki 20 val.; 3) atsakovas praleidžia su dukra P. C. antrą Šv. Kalėdų dieną; 4) atsakovas praleidžia su dukra P. C. Tėvo dieną; 5) atsakovas praleidžia su dukra P. C. 2 savaites atsakovo kasmetinių atostogų metu.

Atsakovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuoja tuo, kad ieškovė 2010-07-25 iki 2010-10-25 visiškai neleido matytis ir bendrauti su šalių dukra P. C.. Ieškovo teigimu, primą kartą po 3 mėnesių ieškovė leido atsakovui trumpam susitikti su dukterimi namuose, ieškovei dalyvaujant nuvykti į prekybos centrą bei nuvežti P. C. į užsiėmimus Yamahos mokyklėlėje, taip pat kelias valandas pabūti namuose. Atsakovas nurodė, kad ieškovė atsisako iš anksto derinti jo ir P. C. susitikimų laiką, nesutinka jam leisti matytis su vaiku ieškovei nedalyvaujant, taip pat kelia sąlygas dėl atsakovo bendravimo su vaiku priešpastatydama savo turtinius interesus. Atsakovas taip pat pažymi, kad į bylą pateiktose Vaiko raidos centro specialistų išvadose nurodoma, kad „,Mergaitei būtina užtikrinti galimybę bendratauti su tėvu, neįtraukiant vaiko į suaugusiųjų tarpusavio konfliktus“.

Šalies argumentai

Ieškovė prieštaravo dėl atsakovo prašomos A. C. ir jo nepilnametės dukters P. C. laikino bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovės teigimu, nepilnametė P. C. neramiausia yra miego metu, be to atsakovas prieš miegą jai yra pasakojęs baisių istorijų, po kurių dukrai atsirado psichologinių problemų, todėl ieškovė prieštarauja, kad šalių nepilnametė duktė su atsakovu būtu jos miego metu. Be to, ieškovė nurodė, kad ji prieštarauja atsakovo susitikimams su vaiku pagrindinių maitinimų metu, nes dukra yra alergiška daugeliui maisto produktų, maistas jai yra gaminamas atskirai, o atsakovas nesistengia išvengti žalingo maisto poveikio vaiko organizmui. Ieškovė taip pat nesutinka, kad atsakovo pasimatymai su dukra vyktų jai nedalyvaujant, nes atsakovo elgesys, ieškovės teigimu, ne kartą yra pakenkęs vaiko interesams, dėl jo agresyvaus būdo vaikas ilgą laiko iš vis bijojo likti viena su tėvu, be to Patricija yra prisirišusi prie motinos, ilgam laikui palikta viena su tėvu ima nerimauti, susitikimus kartu su abiem tėvais rekomendavo vaiko psichologė. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovo nurodyta bendravimo su vaiku tvarka nėra pakankamai konkreti. Ieškovės teigimu, patvirtinus atsakovo prašomą tvarką, kad jis su dukra P. C. susitinka kiekvieną sekmadienį, neatitinka ieškovės ir šalių dukters interesų, nes dėl tokios susitikimo tvarkos atsakovė su dukterimi negalėtų trim dienom išvykti savaitgaliui į kitus miestus, be to sekmadieniais P. C. lanko papildomus užsiėmimus, todėl jos ir tėvo susitikimai šią savaitės dieną visiškai nesiderintų su vaiko dienotvarke. Ieškovė prašo nustatyti šią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi P. C. tvarką: 1) metų porinių savaičių šeštadieniais 9:30 valandą atsakovas paima P. C. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją tos pačią dieną 13:30 valandą į jos gyvenamąją vietą. Susitikime dalyvauja vaiko motina S. C.; 2) metų porinių ir neporinių savaičių antradieniais ir ketvirtadieniais 18:30 valandą A. C. paima P. C. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20:30 valandą. Susitikime dalyvauja vaiko motina S. C.; 3) A. C., įspėjęs S. C. prieš dvi kalendorines dienas, turi teisę paimti dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 26-ąją – antrąją Kalėdų dieną – 9:30 valandą ir grąžinti dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 13:30 valandą. Susitikime dalyvauja vaiko motina S. C.; 4) A. C. pasiėmus dukrą ir pastarajai susirgus, atsakovas privalo nedelsiant informuoti S. C. ir esant būtinybei, grąžinti ją namo; 5) prašyme nurodytais atvejais A. C. turint teisę pasiimti dukrą, tačiau pastarajai susirgus, S. C. privalo nedelsiant informuoti A. C.. Šiuo atveju pasimatymas su dukra nukeliamas sekančiam numatytam kartui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsakovo ir ieškovės prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies.

Teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė laikiną A. C. bendravimo su nepilnamete dukterimi P. C. tvarką:

1) metų porinių savaičių šeštadieniais 9:30 valandą A. C. paima P. C. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją tą pačią dieną 13:30 valandą į jos gyvenamąją vietą. Susitikime dalyvauja vaiko motina S. C.;

2) kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais 18:30 valandą A. C. paima P. C. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20:30 valandą. Susitikime dalyvauja vaiko motina S. C.;

3) pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną 9:30 valandą A. C. paima P. C. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją tą pačią dieną 13:30 valandą į jos gyvenamąją vietą. Susitikime dalyvauja vaiko motina S. C.;

4) gruodžio 26-ąją – antrąją Kalėdų dieną – 9:30 valandą A. C. paima P. C. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją tą pačią dieną 13:30 valandą į jos gyvenamąją vietą. Susitikime dalyvauja vaiko motina S. C.;

5) A. C. ir P. C. susitikimo metu, pastarajai susirgus, atsakovas privalo nedelsiant informuoti apie tai S. C. ir esant būtinybei, grąžinti P. C. į jos gyvenamąją vietą;

6) P. C. susirgus, jos ir A. C. šioje nutartyje nustatytas susitikimo laikas nukeliamas sekančiam nutartyje nustatytam laikui. S. C. apie P. C. liga privalo nedelsiant informuoti A. C..

Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant Všį Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro išraše iš P. C. medicininių dokumentų išdėstytas išvadas dėl būtinybės P. C. užtikrinti galimybę bendrauti su tėvu, taip pat atsižvelgiant į tarp šalių prasidėjusius nesutarimams dėl bendravimo su vaiku tvarkos, siekiant išvengti tarp šalių galimų ginčų ateityje bei siekiant užtikrinti mažametės P. C. teisę matytis ir bendrauti su tėvu bei tėvo teisę ir atitinkamai pareigą bendrauti su dukterimi ir dalyvauti jos auklėjime, stebėti dukters vystymąsi ir t.t., yra tikslinga nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su mažamete dukterimi tvarką.

Teismas, įvertinęs P. C. amžių (3 metukai), į tai, kad paskutiniu metu, tai yra nuo 2010-07-25 iki šios nutarties priėmimo dienos atsakovas su savo mažamete dukterimi bendravo nedaug bei atsižvelgiant į Išraše išdėstytą psichologo išvadą, jog emociškai mergaitei šiuo momentu artimesnė yra mama, konstatavo, jog šiuo metu ieškovės dalyvavimas P. C. ir A. C. susitikimuose yra pageidautinas ir pagrįstas vaiko interesais. Be to, teismas įvertindamas ieškovės ir atsakovo nepilnametės dukters P. C. amžių, jos sveikatos būklę (diagnozuotas diseminuotas atopinis dermatitas, vidutinio sunkumo eiga, medikų rekomendacijas taikyti hipoalerginę dietą, diagnozuotą miego sutrikimą, padidintą dirglumą, bei vadovaudamasis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatavo, kad atsakovo ir šalių dukters susitikimai turi vykti atsižvelgiant į P. C. maitinimo ir miego rėžimą, ieškovės nurodytu grafiku. Teismas pažymėjo ir tai, kad teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog nustačius atsakovo ir šalių dukters susitikimo laiką kiekvieną sekmadienį, ji su dukra neturės galimybių savaitgaliui išvykti iš Vilniaus, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, padarė išvadą, kad tiek nepilnamečio vaiko, tiek šalių interesus atitiks nustatytina tvarka, jog atsakovas su nepilnamete dukterimi bendrauja kas antrą šeštadienį (atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šeštadienis bendravimui su dukra jam yra tinkama diena). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, P. C. amžių, į tai, kad ji su atsakovu pastaruoju metu bendravo nedaug, turi sveikatos problemų, netenkina atsakovo prašymo nustatyti, kad jis praleidžia su dukra P. C. 2 savaites atsakovo kasmetinių atostogų metu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. C. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-23 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti tokią atsakovo ir dukros P. C. laikinąją bendravimo tvarką:

atsakovas kiekvieną sekmadienį (arba šeštadienį) paima dukrą Patriciją iš jos namų 10 val. ir gražina ją tos pačios dienos vakare 19 val.,atsakovas du kartus per savaitę – antradienį ir ketvirtadienį paima dukrą P. C. vakare iš jos namų arba darželio 17.30 val. ir grąžina mergaitę ieškovei namus iki 20 val.; atsakovas praleidžia su dukra P. C. antrą Šv. Kalėdų dieną paimdamas dukrą iš jos namų ryte 10 val. ir gražina ją tos pačios dienos vakare iki 20 val.; atsakovas praleidžia su dukra P. C. antrą Š.Velykų dieną paimdamas dukrą iš jos namų ryte 10 val. ir gražina ją tos pačios dienos vakare iki 20 val.;atsakovas praleidžia su dukra P. C. Tėvo dieną paimdamas dukrą iš jos namų ar daželio 13 val. ir gražina ją tos pačios dienos vakare iki 20 val.;atsakovas praleidžia su dukra P. C. antrą dieną po jos gimtadienio (rugsėjo 29 d.) paimdamas dukrą iš jos namų ar darželio 10 val. ir gražina ją tos pačios dienos vakare iki 20 val.;atsakovas praleidžia su dukra P. C. tėvo gimimo dieną (gruodžio 12 d.), paimdamas dukrą iš jos namų ar darželio 13 val. ir gražina ją tos pačios dienos vakare iki 20 val.; atsakovas praleidžia su dukra P. C. 2 savaites atsakovo kasmetinių atostogų metu, pranešęs apie kasmetinių atostogų pradžią ieškovei ne mažiau kaip prieš 2 mėnesius.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

nors skundžiamojoje nutartyje teismas cituoja Vaikų raidos centro išvadas, kad mergaitei būtina užtikrinti galimybę bendrauti su tėvu, neįtraukiant vaiko į suaugusiųjų tarpusavio konfliktus, tačiau nustatydamas galimybę bendrauti vaikui su tėvu kartą per 2 savaites per išeigines, kitu laiku, po keletą valandų, teismas tomis išvadomis nesirėmė. teismas nepagrįstai nustatė, kad vaiko susitikimuose su tėvu turi dalyvauti ieškovė. Teigia, kad esant situacijai, kai ieškovė reikalauja apriboti atsakovo kaip tėvo teises, priteisti didelę neturtinę žalą, akivaizdu, jog bendraujant sutuoktiniams tvyro didelė psichologinė įtampa. Dėl to dukra patiria stresą, daroma moralinė žala. Tampa neįmanomas pilnavertis tėvo ir dukters bendravimas, formuojasi neteisingos vyro ir moters bendravimo vertybės. Taigi akivaizdu, jog skundžiamoje nutartyje nurodymas ieškovei ir atsakovui kartu leisti laiką su dukra, akivaizdžiai prieštarauja tiek vaiko, tiek šalių interesams. apeliantas neneigia, kad dukrai nuo kai kurių maisto produktų kyla alergija, kad svarbus miegas pietų metu. Tačiau teismas padarė klaidingą išvadą – prezumpciją, kad atsakovas būdamas vyru negalės pasirūpinti tinkamu dukros maistu ir pamigdyti vaiko. Nurodo, jog byloje nėra jokio įrodymo, kad atsakovas būtų netinkamai rūpinęsis dukra. Atsakovas nėra teistas nei už tyčinę, nei už neatsargią nusikalstamą veiką, nėra baustas administracine tvarka. Atsakovas nėra įtrauktas nei į policijos, nei kitų operatyvinės veiklos subjektų įskaitas. Atsakovas prieš dukrą nėra vartojęs nei psichinės, nei fizinės prievartos, konfliktavęs su ja. Be to, atsakovas yra socialus asmuo, dirbantis atsakingą darbą. ieškovė savavališkai pakeitė namų durų spyną ir neleidžia atsakovui pateikti į jam nuosavybės teise priklausantį butą, net susitinkant su dukryte sutartu laiku. Nurodo, jog dažnai lankytis koncertuose, kavinėse ir kitose įstaigose neleidžia sunki atsakovo finansinė padėtis. Be to, sudėtinga dukrą pasikviesti į dabartinę atsakovo gyvenamąją vietą – jo mamos butą, nes įgyvendinant skundžiamą teismo nutartį susitikimuose su dukra turi dalyvauti ieškovė. Ieškovė konfliktuoja su dukrytės močiute – atsakovo mama. apeliantas prašė teismo nustatyti bendravimą vasaros atostogų metu, tačiau teismas atsisakė ir tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė S. C. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-23 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad teisme yra nagrinėjamas ieškovės reikalavimas laikinai apriboti tėvo valdžia dėl atsakovo netinkamo elgesio su dukra Patricija, todėl, kol nėra priimtas teismo sprendimas ir nėra paneigtas atsakovo žalingas vaikui elgesys. Nurodo, jog vaikui yra nustatytas miego sutrikimas, padidintas jautrumas bei bendravimo sutrikimas – vaikiška depresijos forma. Ieškovė pateikia papildomai vaizdinę medžiagą, kurioje Patricija pati pasisako, jog tėtis ją muša, kad jis yra piktas. be to, ieškovas pateikia teismui Vaiko raidos centro išrašą, kuriame aiškiai aprašytos aplinkybės, dėl kurių ieškovė su dukra išėjo iš namų. Taigi ieškovė atsakingai žiūrėdama į vaiko psichinę ir emocinę būseną, bei matydama agresyvų atsakovo elgesį su dukra, ėmėsi visų reikalingų priemonių užtikrinti vaiko interesus ir tai negali būti traktuojama kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis. Be to, atsakovas nesirūpina dukters mityba, kas yra labai svarbu, todėl ieškovės nuomone, atsakovo bendravimas su dukra jos pagrindinių maitinimų ir miego metu, prieštarauja vaiko interesams. Ieškovė prieštarauja, kad dukra su tėvu būtų jos miego metu, kadangi būtent šiuo metu dukra yra neramiausia, prastai miega, o miegas, kaip ir mityba, trejų metų vaikui yra prioritetiniai dalykai. Nurodo, jog dukra yra alergiška daugeliui maisto produktų, maistas jai yra gaminamas atskirai, o vaiko tėvas nebando išvengti maisto, žalingo jos organizmui. Ieškovės nuomone, netiesa, kad tėvas sugebėtų pagaminti vaikui maisto iš jai galimų produktų, nes niekada negamindavo valgio, o dabar, kai matosi su dukra, net nesidomi, ką dukra valgo. Taigi ieškovė nesutinka su atsakovo pasimaitymais su dukra jai nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Ieškovė pažymi, kad atsakovas melagingai nurodo faktą, kad pasimatymų su vaiku metu tėvai konfliktuoja. Atvirkščiai, nebegyvenant ieškovei su atsakovu kartu, bendravimas tapo taikesnis ir nekonfliktiškesnis.

Ieškovė taip pat prieštarauja, kad atsakovas su dukra praleistų kelias savaites vasaros atostogų. Visų pirmą, atsakovas labai retai ir santuokos metu matydavo dukrą. Atsakovas per tris metus nėra nei karto buvęs su dukra ilgiau nei vieną dieną. Ieškovė mano, kad vaikas yra dar per mažas pasilikti su nakvyne, o ypač kelioms dienoms. Labai svarbu atsižvelgti ir įdukros mitybą, nes savaitę laiko gaminti tik jai skirtus patiekalus reikalauja daug kantrybės, laiko, kas atsakovui nėra būdinga.

Atsakovas meluoja, kad ieškovė neleidžia jam pateikti į jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą nustatytų pasimatymų metu. Ieškovės teigimu, tai gali paliudyti kaimynai ir nuotraukos, jog atsakovas lanko dukrą namuose. Be to, atsakovas niekada nesikviečia susitikimų su dukra metu pas save, t.y. į jo mamai priklausantį butą. Ieškovė ne kartą yra prašiusi nusivežti dukrą ir pas močiutę, tačiau iki šiol nei karto atsakovas nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-23 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą bylos medžiagą, atsakovo paaiškinimus bei ieškovės atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai bei mažamečio vaiko teisėtiems interesams, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Pagal LR CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Tačiau asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

CK 3.165 str. 1 d. numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.). Įstatymas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų interesus, gali nustatyti laikiną vieno iš tėvų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tokiu būdu užkertant kelią vaiko ir tėvo susvetimėjimui bei imtasi priemonių, kad būtų atkurtas ryšys tarp kartu negyvenančio tėvo ir vaiko.

Nagrinėjamu atveju atsakovo ir jo nepilnametės dukters bendravimo tvarka buvo nustatyta skundžiama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-23 nutartimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas nepagrindė savo teiginių, kad teismo nustatyta tėvo ir dukters bendravimo tvarka kaip nors pažeidžia vaiko interesus, jo teises, daro neigiamą įtaką vaiko vystimuisi, sveikatai.

Apeliantas teigia, kad nors skundžiamojoje nutartyje teismas cituoja Vaikų raidos centro išvadas, kad mergaitei būtina užtikrinti galimybę bendrauti su tėvu, neįtraukiant vaiko į suaugusiųjų tarpusavio konfliktus, tačiau nustatydamas galimybę bendrauti vaikui su tėvu kartą per 2 savaites per išeigines, kitu laiku, po keletą valandų, teismas tomis išvadomis nesirėmė. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog teisme yra nagrinėjamas ieškovės reikalavimas laikinai apriboti tėvo valdžią dėl atsakovo netinkamo elgesio su jo mažamete dukra Patricija. Kol byloje nėra priimtas teismo sprendimas ir ieškovės nurodomos aplinkybės nėra išsamiai ištirtos bei įvertintos, nustatant laikiną tėvo bendravimo su dukra tvarką, teismas turi suderinti abiejų vaiko tėvų interesų balansą, tačiau labiausiai turi būti paisoma vaiko interesų: kad laikinas bendravimas jų nepažeistų, tačiau būtų užtikrinta skyrium gyvenančio tėvo galimybė susitikti su vaiku, su juo bendrauti, kita vertus- motinos, kuriai kyla abejonių dėl tėvo bendravimo su vaiku kokybės- galimybė dalyvauti susitikimuose. Kaip jau aukščiau buvo minėta, Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.), reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus.

Teismui pateiktoje VŠĮ Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro psichologo išvadoje nurodyta, kad mergaitės būseną labiausiai įtakoja didelė emocinė įtampa šeimoje, tėvų tarpusavio nesutarimai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento vaiko teisių apsaugos skyrius įspėjo atsakovą, kad psichologinio smurto naudojimas mažametės dukros atžvilgiu yra neteisėtas ir negalimas ir kad tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams yra taikoma teisinė atsakomybė (b.l. 68). Be to, byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00114-11 pagal BK 150 str. 4 d. dėl mažametės P. C. seksualinio priekabiavimo, kuriame atsakovui yra pareikšti įtarimai.

Taigi darytina išvada, jog teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka su dukra Patricija užtikrina nepilnamečio vaiko teisę matytis ir bendrauti su tėvu, bei tėvo teisę ir atitinkamai pareigą bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, stebėti dukters vystimąsi ir t.t.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ir atsakovo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad vaiko susitikimuose su tėvu turi dalyvauti ieškovė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vaikui yra nustatytas miego sutrikimas, padidintas jautrumas bei bendravimo sutrikimas – vaikiška depresijos forma (b.l. 59-62). VŠĮ Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro psichologo išvadoje nurodyta, kad emociškai mergaitei šiuo metu artimesnė yra mama. VŠĮ Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro išraše iš medicininių dokumentų konstatuota, kad „maždaug prieš mėnesį mama grįždama namo išgirdo, kad mergaitė klykia, o vyras rėkia ant jos ir girdėjo, kaip pliaukšteli. Po šio įvykio mergaitė tapo labai jautri, irzli, nuolat kartoja, kad tėtis blogas, rodo, kaip ją mušė, nenori grįžti namo, nes piktas tėtis“.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, bei į tai, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00114-11 pagal BK 150 str. 4 d. dėl mažametės P. C. seksualinio priekabiavimo, kuriame atsakovui yra pareikšti įtarimai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu ieškovės dalyvavimas Patricijos ir atsakovo susitikimuose yra pageidautinas ir pagrįstas vaiko interesais.

Teisėjų kolegija taip pat įvertinusi Patricijos sveikatos būklę (jai diagnozuotas deseminuotas atopinis dermatitas, vidutinio sunkumo eiga) (b.l. 63,64), medikų rekomendacijas taikyti hipoalerginę dietą (b.l. 63,64), diagnozuotą miego sutrikimą, padidintą dirglumą (b.l. 65-67), bei vadovaudamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovo ir šalių dukters susitikimai turi vykti atsižvelgiant į Patricijos maitinimo ir miego režimą, ieškovės nurodytu grafiku.

Atsakovas atskiruoju skundu prašo teismo nustatyti, kad kiekvieną sekmadienį (arba šeštadienį) jis paima dukrą Patriciją iš jos namų 10 val. ir gražina ją tos pačios dienos vakare 19 val. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nustačius atsakovo ir šalių dukters susitikimo laiką kiekvieną sekmadienį (arba šeštadienį), ieškovė neturės galimybių savaitgaliui išvykti iš Vilniaus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas su Patricija bendrauja kas antrą šeštadienį.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog priešingai nei teigia atsakovas savo skunde, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nustatyti bendravimą su vaiku atsakovo vasaros atostogų metu, tokią savo išvadą padarė atsižvelgdamas į Patricijos amžių, į tai, kad ji su atsakovu pastaruoju metu bendravo nedaug, turi rimtų sveikatos problemų. Taigi teigti, jog teismas savo sprendimo šioje dalyje visiškai nemotyvavo, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą yra nurodžiusi, kad atsakovas per tris metus nėra nei karto buvęs su dukra ilgiau nei vieną dieną, todėl Patricijai būtų didelis stresas praleisti net kelias savaites vasaros atostogų su tėvu.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinis instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama teismo nutartimi nėra pažeidžiama tėvo teisė bendrauti su dukterimi ir atitinkamai dukters teisė matytis ir bendrauti su tėvu, kadangi laikinoji apsaugos priemonė yra visuomet susijusi su tam tikrų teisių suvaržymais, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas, jeigu jis padeda garantuoti dar svarbesnių teisių, tokių kaip vaiko psichinė ir fizinė sveikata, jo gerovė, apsauga.

Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas atsakovo ir ieškovės prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso normas, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-23 nutarties, iš atsakovo A. C. priteistina 11,90 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. C. 11 (vienuolika) litų ir 90 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski