Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-07-03 · Civilinė byla Nr. 2A-593-467/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-03
Bylos Nr.
2A-593-467/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
I. Č.
Atsakovas
K. P.
Trečiasis asmuo
Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba, R. P.
Kategorijos
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-593/2008Procesinio sprendimo kategorijos 25.3; 30.2; 30.12; 74.2.4; 121.15; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės, Egidijaus Žirono,sekretoriaujant Violetai Kamašinienei,dalyvaujant ieškovei I. Č.,ieškovės atstovei adv. Nijolei Raulušaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. P. ir jos atstovės pagal įstatymą R. P. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovei K. P. dėl nuosavybės teisę pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir iškeldinimo iš buto bei atsakovės K. P. priešieškinį ieškovei I. Č. dėl uzufrukto nustatymo, tretieji asmenys - Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba, R. P..

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė I. Č. 2007-05-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovę K. P. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš trijų kambarių buto su rūsiu (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančio ieškovei. Nurodė, kad šį butą ji 2004-06-29 įsigijo varžytynių būdu. 2004-08-11 nuosavybės teisės į butą įregistruotos VĮ Registrų centras. Kurį laiką ieškovė leido bute gyventi R. P., R. P., M. P. bei nepilnametei atsakovei K. P.. Susitarė, kad jie naudosis butu, mokės reikalingus mokesčius, neblogins buto būklės, perduos butą ieškovei pareikalavus. Atsakovei ir kitiems asmenims neišsikėlus iš buto, 2005-02-14 ieškovė per notarų biurą persiuntė pareiškimą, kuriame pakartojo savo reikalavimą R. P. ir kartu su ja gyvenantiems asmenims išsikelti iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto. Visi bute gyvenantys asmenys tai ignoravo. Todėl ieškovė 2005 metų birželio mėnesį kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl iškeldinimo. Varėnos rajono apylinkės teismo 2006-09-27 sprendimu nuspręsta iškeldinti iš buto atsakovus R. P., R. P., M. P. per 14 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs, jo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Tačiau nurodyti asmenys geranoriškai nevykdė teismo sprendimo, todėl ieškovė kreipėsi į antstolių kontorą dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo. R. P., vengdama iškeldinimo, apskundė antstolio veiksmus, prašė pripažinti raginimą išsikelti iš buto neteisėtu, nutraukti vykdomąją bylą, sustabdyti vykdymo veiksmus. R. P. nesutinka vykdyti teismo sprendimo, motyvuodama tuo, jog ji negali būti iškeldinta iš buto, nes vykdomajame dokumente neįrašyta jos nepilnametė dukra K. P.. Tokie K. P. ir jos atstovės pagal įstatymą R. P. veiksmai ieškovei trukdo įgyvendinti buto savininkės teises, tai yra naudotis ir disponuoti šiuo turtu, jame gyventi. R. P. ir R. P. neturint teisėto pagrindo gyventi šiame bute, tokio pagrindo neturi ir jų dukra - atsakovė K. P.. Vaiko teisių į būstą įgyvendinimą privalo užtikrinti jo tėvai, o ne ieškovė.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė K. P. ir jos atstovė pagal įstatymą R. P. su ieškiniu nesutiko, motyvuodamos tuo, kad tiek šioje byloje, tiek kitoje, kurioje jau priimtas Varėnos rajono apylinkės teismo 2006-09-27 sprendimas, yra ta pati ieškovė, kuri kelia tuos pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu. Varėnos rajono apylinkės teismo 2006-09-27 sprendimo pagrindu išduotame vykdomajame dokumente nurodyti trys asmenys, o nepilnametė K. P. nenurodyta, todėl jos iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų negalimas. Ieškovės netiksliai suformuluoti reikalavimai ankstesnėje byloje neturi turėti neigiamų pasekmių atsakovei ir jos artimiesiems. Dėl to spręstinas klausimas dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Varėnos rajono apylinkės teismo 2006-09-27 sprendimas nėra vykdomas, kadangi jis ir negali būti vykdomas, nepažeidžiant procesinių teisės normų. Atsakovės motina R. P. rūpinasi jos teisėmis, kadangi, patenkinus ieškinį, atsakovė atsidurtų gatvėje, o tai besąlygiškai pažeistų nepilnametės teises, pačius minimaliausius jos poreikius.

Atsakovė K. P. ir jos atstovė pagal įstatymą R. P. 2007-08-17 pateikė priešieškinį ieškovei I. Č. dėl uzufrukto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti joms uzufruktą – teisę naudotis svetimu turtu - I. Č. priklausančiu butu (duomenys neskelbtini), iki K. P. baigs bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą. Nurodė, kad P. šeima minėtame bute gyvena nuo 1992-03-19. Buto iš varžytynių įgijėja I. Č. iki turto pardavimo iš varžytynių dienos nesidomėjo perkamu butu, nebuvo jo apžiūrėti, jai liko nežinoma, jog butą perka kartu su gyventojais. Todėl kelia abejonių pats turto įsigijimo iš varžytynių skaidrumas, tikrieji motyvai. Tuo tarpu yra pakankamas pagrindas nustatyti uzufrukto teisę nepilnametei atsakovei, nes tik tokiu būdu jai bus užtikrinta teisė į būstą, kadangi nei atsakovė, nei jos atstovė pagal įstatymą kito gyvenamojo būsto neturi, o atsakovės gyvenamoji vieta nustatyta su motina – atstove pagal įstatymą. Uzufruktas nustatytinas iki atsakovė baigs vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą, kadangi pilnamete ji taps dar besimokydama vidurinės mokyklos dvyliktoje klasėje.

Ieškovė I. Č. atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad, nors atsakovės gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su motina, ji ar jos motina R. P. neturi kito gyvenamojo būsto, tačiau tuo pagrindu neturi būti ribojamos ieškovės nuosavybės teisės į butą. Atsakovė siekia be pagrindo, nemokant nuompinigių ir už komunalines paslaugas, gyventi jos bute. Vaikų teises ir teisėtus interesus pirmiausia privalo užtikrinti jų tėvai ir ši pareiga negali būti be pagrindo perkelta ieškovei. Iškeldinus atsakovę ir jos motiną, joms yra galimybė apsigyventi atsakovės senelės – M. P. sodyboje. Tuo tarpu atsakovės šeimos turtinių santykių aiškinimasis neturi riboti ieškovės nuosavybės teisės į butą, nes jį pirko ne iš kurio nors K. P. šeimos narių, o varžytynėse, kaip UAB „Joala“ turtą. Atsakovės ir jos motinos materialinė padėtis yra pakankamai gera, yra sąlygos užtikrinti vaiko teises, išnuomojant jai butą, suteikiant kitą gyvenamąją vietą. K. P. reikalavimas nustatyti uzufrukto teisę yra piktnaudžiavimas teise.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį patenkino dalinai - įpareigojo atsakovę K. P. iki 2008-06-15 išsikelti iš trijų kambarių buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausančio I. Č.; priešieškinį atmetė. Teismas rėmėsi įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis: Vilniaus apygardos teismas 2005-12-12 sprendimu ieškovės R. P. ieškinį, kuriuo ji reikalavo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento ginčo buto 2001-03-30 pirkimo-pardavimo sutartį, bei pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2004-06-29 turto pardavimo iš varžytynių aktą, atmetė kaip nepagrįstą; Varėnos rajono apylinkės teismo 2006-09-27 sprendimu R. P., R. P., M. P. iškeldinti iš ginčo buto. Teismas nustatė, kad iki šiol Varėnos rajono apylinkės teismo 2006-09-27 sprendimas neįvykdytas, nes R. P., R. P., M. P. faktiškai neišsikėlė ir nėra iškeldinti iš ginčo buto. Ieškovės tėvai R. P. ir R. P., pardavę ginčo butą ir turėdami visas finansines galimybes įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, to nepadarė ir neužtikrino savo nepilnamečiam vaikui gyvenamojo būsto. Teismas padarė išvadą, kad patys ieškovės tėvai pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą pareigą užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystimuisi. Ieškovės I. Č. sąžiningumas, įsigyjant ginčo butą, taip pat konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsakovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, patvirtinančių nesąžiningą I. Č. elgesį, todėl teismas nevertino tų pačių faktų bei teisinių santykių, kurie jau buvo konstatuoti ir įvertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o atsakovė nebeturi teisės ginčyti nurodytu teismo procesiniu sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių. Pasisakydamas dėl civilinių bylų tapatumo, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatos, numatančios, jog teismas bylą nutraukia, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kadangi bylos nėra tapačios: civilinėje byloje Nr.2-67-445/2006, kurioje Varėnos rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą 2006-09-27, ir šioje byloje ieškovė yra I. Č., tačiau pirmuoju atveju atsakovais buvo R. P. ir M. P., trečiuoju asmeniu – K. P.. Be to kitas yra ir ieškinio dalykas. Pirmuoju atveju teismas nenagrinėjo nepilnametės K. P. iškeldinimo iš ginčo buto klausimo, tačiau pažymėjo, kad vaikų teises ir teisėtus interesus pirmiausia privalo užtikrinti jų tėvai, ir ši pareiga negali būti be pagrindo perkelta kitiems asmenims. Teismas konstatavo, kad atsakovė K. P. yra savavališkai užėmusi svetimas gyvenamąsias patalpas, atsisako iš jų išsikelti savininkės reikalavimu, todėl turi būti iškeldinta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nustatydamas sprendimo įvykdymo terminą, teismas atsižvelgė į mokslo metų pabaigos laiką.

Atsakovė K. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Atsakovė remiasi CPK 293 straipsnio 3 punktu, pagal kurį teismas bylą nutraukia, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Nurodo, kad ši civilinė byla yra tapati civilinei bylai Nr.2-67-445/2006, kurioje priimtas Varėnos rajono apylinkės teismo 2006-09-27 sprendimas. Apeliantė nesutinka, jog šis sprendimas yra neįvykdytas, kadangi R. P. ginčo bute negyvena daugiau kaip šešis metus, o M. P. bute taip pat negyvena, tik kartais aplanko apeliantę. Atsakovės teigimu, R. P. iškeldinimas nebuvo galimas, neiškeldinus nepilnametės atsakovės, kuri nebuvo įrašyta į vykdomąjį dokumentą kaip iškeldinamas asmuo. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi nepasisakė, kodėl nevertino ir nesivadovavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateikta pozicija, Buities tyrimo aktu. Teismas, nustatydamas sprendimo įvykdymo terminą, neįvertino, jog mokslo metai baigiasi birželio pabaigoje, o atsakovei dar liko vieneri mokymosi vidurinėje mokykloje metai. Apeliantė mano, kad ieškovė, pirkdama butą, nebuvo apdairi ir atsargi, todėl įsigijo butą, kuriame gyvena ir nepilnametė. Ieškovė, siekdama įgyvendinti nuosavybės teisę, ją suabsoliutina, pažeisdama apeliantės teises ir teisėtus interesus. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nustačius uzufrukto teisę, nepilnametei K. P. bus užtikrinta teisė į būstą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. Č. prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai nenutraukė civilinės bylos CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Atsakovės atstovė pagal įstatymą R. P. piktybiškai nevykdė 2006-09-27 teismo sprendimo, teikė naujus skundus dėl antstolių veiksmų. 2008-04-01 buvo įvykdytas R. P. ir kitų šeimos narių, išskyrus atsakovę K. P., iškeldinimas. Patekus į butą, matyti, kad ir atsakovė K. P. realiai jau negyvena ginčo bute, todėl akivaizdu, jog atsakovė siekia vilkinti procesą, pažeidžia ieškovės teises ir interesus. Atsakovės reikalavimą nustatyti uzufrukto teisę naudotis ieškovei priklausančiu butu, ieškovė vertina kaip piktnaudžiavimą teise.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė apeliacinį skundą prašė atmesti. Teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka buvo priimti ir ištirti nauji įrodymai – Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis, antstolio A.Christenok 2008-04-10 patvarkymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo, 2007-07-23 ir 2008-04-01 iškeldinimo protokolai.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės K. P. ir jos atstovės pagal įstatymą R. P. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, išklausiusi į teismo posėdį atvykusių asmenų kalbas, ištyrusi naujus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nustatydamas teismo sprendimo įvykdymo terminą.

Vienu iš apeliacinio skundo argumentų atsakovė nurodo CPK 293 straipsnio 3 punktą, motyvuodama tuo, kad nagrinėjama byla turėjo būti nutraukta nurodytu pagrindu, nes ji tapati civilinei bylai Nr.2-67-445/2006, kurioje priimtas ir jau yra įsiteisėjęs Varėnos rajono apylinkės teismo 2006-09-27 sprendimas. Taigi apeliantė iš esmės kelia civilinių bylų tapatumo klausimą. CPK 293 straipsnio 3 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nutraukiant bylą šiuo pagrindu, svarbu nustatyti ieškinių tapatumą. Tapačiais gali būti pripažinti ieškiniai tik tada, kai yra visiškas visų trijų elementų - ginčo šalių, ieškinio dalyko ir ieškinio faktinio pagrindo - tapatumas. Nesutampant bent vienam iš šių elementų, ieškiniai negali būti laikomi tapačiais. Šalių tapatumas nustatomas aiškinantis, ar tas pats asmuo nepareiškė pakartotinio ieškinio tam pačiam atsakovui. Apeliantė teigia, kad abiejų bylų šalys yra tapačios. Tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

Nagrinėjamoje byloje (civilinė byla Nr.2-25-770/2008) Varėnos rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkino ieškovės I. Č. ieškinį atsakovei K. P. dėl nuosavybės teisę pažeidžiančių veiksmų nutraukimo, iškeldinimo iš buto, bei atmetė atsakovės K. P. priešieškinį ieškovei I. Č. dėl uzufrukto nustatymo, tretieji asmenys - Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir R. P.. Apeliantė teigia, kad ši civilinė byla tapati jau anksčiau išnagrinėtai civilinei bylai Nr.2-67-445/2006, kurioje Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimu patenkintas ieškovės I. Č. ieškinys atsakovams R. P., R. P., M. P. dėl nuosavybės teisę pažeidžiančių veiksmų nutraukimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, tretysis asmuo – K. P., jos atstovė pagal įstatymą – R. P. (b.l. 18). Apeliantė pagrįstai nurodo, kad abiejose bylose yra ta pati ieškovė – I. Č.. Tačiau nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, jog abiejose bylose yra ir tie patys atsakovai. Nagrinėjamoje civilinėje byloje M. P. visai nėra byloje dalyvaujančiu asmeniu. R. P. yra ne atsakovas, o tretysis asmuo. R. P. byloje dalyvauja ne kaip savarankiška atsakovė, bet kaip nepilnametės atsakovės K. P. įstatyminė atstovė. Ir pati apeliantė – atsakovė K. P. - ankstesnėje byloje dalyvavo kaip tretysis asmuo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šių bylų šalys nėra tapačios. Taigi jau vien dėl šios priežasties bylos negali būti laikomos tapačiomis. Nors abiejų bylų faktinės aplinkybės ir yra panašios, tačiau pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr.2-67-445/2006 nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl K. P. iškeldinimo. Dėl to konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo ir nėra pagrįsto pagrindo nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punktu pagrindu.

Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad iki šiol nėra įvykdytas Varėnos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. sprendimas. Ji nurodo, jog R. P. ginčo bute negyvena daugiau kaip 6 metus, M. P. bute taip pat negyvena, o tik kartais aplanko apeliantę. Tačiau pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantė nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, neaišku kada ir kokiomis aplinkybėmis minėti asmenys išsikraustė iš ginčo buto, kadangi pirmosios instancijos teisme duomenų apie tai nebuvo pateikta. Ieškovė I. Č. su atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė 2007-07-23 ir 2008-04-01 iškeldinimo protokolus. 2008-04-01 iškeldinimo protokole konstatuota, kad ginčo trijų kambarių bute du kambariai visiškai atlaisvinti, o, atvykusi R. P. pareiškė, kad bute liko tik jos dukra su jai priklausančiu turtu. Kadangi šios aplinkybės paaiškėjo tik apeliacinės instancijos teisme, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo jomis remtis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės nėra esminės ir vienokiu ar kitokiu būdu tiesiogiai neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas – atsakovės K. P., o ne R. P., R. P. ir M. P., iškeldinimas iš buto (duomenys neskelbtini).

Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nevertino trečiojo asmens Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateikto Buities tyrimo akto bei jos pozicijos, jog K. P. iš ginčo buto neturėtų būti iškeldinama, t.y. apeliantės nuomone, teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė iš esmės teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime atskirai nepasisakė dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pozicijos, tačiau šis procesinis pažeidimas nėra esminis, nes iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad K. P. iškeldinimas iš buto pagal Vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą yra negalimas (b.l. 70). Tačiau valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija teikia išvadą, atsižvelgdama išimtinai tik į vaiko interesus. Tuo tarpu teismas byloje priima sprendimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tiesiogiai nepasisakė dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados, negali būti pagrindu panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kadangi pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju, byla išnagrinėta tinkamai ir priimtas teisėtas bei pagrįstas sprendimas.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu konkrečiu sprendimo įvykdymo terminu (2008-06-15), kadangi mokslo metai baigiasi birželio pabaigoje, o jai dar liko vieneri mokymosi vidurinėje mokykloje metai. Toks apeliantės prašymas netenkintinas, tačiau, nepaisant to, teismo sprendimas šioje dalyje keistinas dėl kitų aplinkybių. CPK 271 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką bei terminą, įvykdymą atideda arba išdėsto. Pirmosios instancijos teismas šia teise pasinaudojo ir netenkino ieškovės prašymo įpareigoti atsakovę išsikelti per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nepilnametė atsakovė mokosi vidurinėje mokykloje, todėl įpareigojo ją išsikelti iki 2008-06-15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tokį sprendimo įvykdymo terminą, iš esmės pablogino atsakovės K. P. padėtį, nei būtų tenkinęs ieškinio reikalavimą, kuriuo ieškovė prašė įpareigoti atsakovę išsikelti per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 271 straipsnio 1 dalimi ir nustatydamas sprendimo įvykdymo terminą, turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes ir tai, ar terminas yra realus sprendimui įvykdyti. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka, procesas apeliacinės instancijos teisme gali užsitęsti, kas nagrinėjamu atveju ir atsitiko, todėl iš esmės įpareigojo atsakovę išsikelti iš buto dar neįsiteisėjus sprendimui. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę išsikelti iš buto per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra realus bei atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl to ši sprendimo dalis naikintina, tenkinant ieškovės reikalavimus visiškai ir įpareigojant atsakovę K. P. išsikelti iš buto (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 329 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nustatyti ilgesnio teismo sprendimo įvykdymo termino, kadangi, užtikrinant nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, negali būti nepagrįstai ribojamos kitų asmenų, šiuo atveju – ieškovės I. Č., teisės ir teisėti interesai. Apeliantė akcentuoja prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tačiau visai nepaiso ieškovės teisių ir interesų. Esant pagrįstam ieškovės I. Č. ieškiniui, teismas negali nepagrįstai suvaržyti ieškovės teisių.

Kiti atsakovės K. P. apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, iš esmės tenkindamas ieškovės ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagristas ir teisėtas, teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti tokį sprendimą, išskyrus dalyje dėl sprendimo įvykdymo termino nustatymo, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, iš dalies tenkindamas apeliacinį skundą, pakeičia sprendimo dalį dėl sprendimo įvykdymo termino, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 4 d.): ieškovei I. Č. iš atsakovės K. P. ir jos įstatyminės atstovės R. P. priteistina dalis - 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti pagal pateiktus kvitus LAT Nr.456286 ir Nr.456317.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti: įpareigojant atsakovę K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) išsikelti iš trijų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 64,75 kv.m, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausančio I. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės K. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir jos įstatyminės atstovės R. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 800 (aštuonis šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Dalia VišinskienėEgidijus Žironas