Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. I. ir civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato D. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio (patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. sausio 18 d. nutartimi), kuriuo G. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsnio 1 dalimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą, perduodant ją 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laiduotojos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta. Taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas G. L. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. B. ieškinys laikytas atlygintu, likusioje dalyje atmestas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. I. ieškinys tenkintas iš dalies, laikant, kad turtinė žala jai jau atlyginta, iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ priteista 3870,70 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų 70 ct), iš G. L. – 200 Eur neturtinės žalos G. I..

Iš G. L. priteista už teisinę pagalbą byloje 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) G. B. ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) G. I..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. 2017 m. gruodžio 8 d., apie 22.51 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, reguliuojamos šviesoforo signalais, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 73.11, 165 ir 167 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. (duomenys neskelbtini) gatve artėdama prie šviesoforo signalais reguliuojamos sankryžos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, degant jos važiavimo krypčiai raudonam šviesoforo signalui, draudžiančiam eismą, nesustojo prieš sankryžą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, nepraleido (duomenys neskelbtini), degant žaliam šviesoforo signalui, tiesiai per sankryžą važiavusio, automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. B., ir dėl to automobiliai susidūrė, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleivei A. L. ir automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojui G. B. buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, o automobilio „(duomenys neskelbtini) keleivei G. I. buvo padaryti šie sužalojimai: kairio šlaunikaulio atviras lūžimas, muštinė žaizda ir odos nubrozdinimai kaktoje, galvos smegenų sukrėtimas, o dėl kairio šlaunikaulio atviro lūžio G. I. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Civilinio atsakovo atstovo teigimu, tokioje apimtyje civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atžvilgiu patenkinus civilinio ieškinio reikalavimus, buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, kadangi nukentėjusiajai priteisus minėtą neturtinės žalos atlyginimo sumą, buvo viršyta įstatymo nustatyta maksimali draudimo suma neturtinės žalos atlyginimui.

Civilinio atsakovo atstovo teigimu, į bylą pateikti įrodymai apie išmokėtas draudimo išmokas, be kita ko, patvirtina, kad civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims buvo išmokėjęs tokias draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti: G. I. – 1080 Eur, G. B. – 180 Eur, L. S. – 60 Eur, t. y. iš viso: 1320 Eur (1080 Eur + 180 Eur + 60 Eur).Taigi byloje pareikšti civiliniai ieškiniai (duomenys neskelbtini) atžvilgiu gali būti tenkinami 3680 Eur (5000 Eur - 1320 Eur), t. y. iki įstatyme nustatytos neturtinės žalos atlyginimo draudimo sumos.

Teigia, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog ji neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką. Pažymi, jog nuo pirmos apklausos nuosekliai teigė, jog yra kalta dėl eismo įvykio. Taip pat nurodo, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ji teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti priteistą žalą, šis pasižadėjimas yra užfiksuotas teismo posėdžio protokole. Pažymi ir tai, jog įstatymas apskritai nenumato, kad kaltinamasis privalo įsipareigoti atlyginti nukentėjusiojo pageidaujamą žalą. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad asmuo turi atlyginti bent dalį žalos arba įsipareigoti ją atlyginti. Ji nukentėjusiajai G. I. jau buvo atlyginusi žymią dalį – 4800 Eur neturtinės žalos ir papildomai įsipareigojo atlyginti teismo priteistą dalį, o tai patvirtina, kad ji atitiko BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte keliamą sąlygą. Nurodo, kad turtinę žalą nukentėjusiajai G. I. ir kitiems nukentėjusiesiems atlygino draudimo bendrovė. Pirmos instancijos teismas įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatavo, kad teisingas neturtinės žalos atlyginimas yra 10 000 Eur, todėl iš draudimo bendrovės priteisė 3920 Eur, o iš jos 200 Eur. Šią priteistos neturtinės žalos sumą, t. y. 200 Eur, 2019 m. sausio 14 d. pervedė į G. I. sąskaitą.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje yra BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visuma ir todėl pagrįstai atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. K. laidavimą.

Taip pat atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės G. L. nesutinka su nukentėjusiosios G. I. apeliacinio skundo argumentu, kad teismas negalėjo bylos nagrinėti sutrumpintu įrodymų tyrimu, nes nenustatė kito kalto asmens ir neišvedė jos kaltės procento. Teigia, kad teismo posėdžio protokole užfiksuota, jog po kaltinamojo akto paskelbimo kalta prisipažino, sutiko duoti parodymus, išsamiai paaiškino visas veikos padarymo aplinkybes, jos niekam nekėlė abejonių, prokuroras ir visi proceso dalyviai, taip pat ir G. I. bei jos atstovas, sutiko, kad nereikalinga tirti kitus įrodymus, todėl teismas pagrįstai taikė sutrumpintą įrodymą tyrimą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje byloje tik jai buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, kitų kaltinamųjų nebuvo, todėl teismas neturėjo išvedinėti procentinės kaltės. Pažymi ir tai, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame važiavo nukentėjusioji, važiavo 68 km/h, t. y. viršydamas leistiną 50 km/h greitį, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusioji gali inicijuoti civilinę bylą vairuotojo atžvilgiu.

Teismo posėdyje atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės G. L. gynėjas advokatas V. Kairys prašė nukentėjusiosios, civilinės ieškovės G. I. apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini) atstovo apeliacinį skundą tenkinti, ištaisyti nuosprendyje padarytą klaidą, tačiau tos sumos nepriteisti iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės G. L., prokuroras prašo iš dalies tenkinti nukentėjusiosios, civilinės ieškovės G. I. apeliacinį skundą, nukentėjusysis G. B. dėl apeliacinių skundų paliko spręsti teismui, nukentėjusiosios, civilinės ieškovės G. U. apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti atstovavimo išlaidas už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą teisme 300 Eur.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. U. apeliacinis skundas atmestinas, civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendis (patikslintas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. sausio 18 d. nutartimi) keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, susijusių su civilinių ieškinių išsprendimu (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Nukentėjusiojo ir civilinė ieškovė G. U. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Tai, kad G. L. neatsargiai vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 73.11, 165 ir 167 punktuose numatytus reikalavimus, reguliuojamoje sankryžoje nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, degant jos važiavimo krypčiai raudonam šviesoforo signalui, draudžiančiam eismą, nesustojo prieš sankryžą taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui, nepraleido jos kelią kertančia gatve, degant žaliam šviesoforo signalui, tiesiai per sankryžą važiavusio kito automobilio, dėl ko kilo eismo įvykis ir buvo sužaloti žmonės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimas, teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Nors nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. U. apeliaciniame skunde kelią klausimą dėl nepagrįstai atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo, tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamoji G. L. (kuri nebuvo kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą) po kaltinamojo akto paskelbimo pareiškė, kad prisipažįsta esanti kalta, sutiko duoti parodymus, apklausiama teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės teismui abejonių nekėlė, sutikus prokurorui ir gynėjui, taip pat ir nukentėjusiosios, civilinės ieškovės G. I. atstovui, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus (paskelbus byloje esančių dokumentų, tame tarpe ir nukentėjusiųjų, liudytojų apklausų bei vaizdo įrašo protokolus, specialisto išvadas), taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą ir tinkamai paskelbė byloje esančius rašytinius įrodymus, atmestinas apeliacinio skundo motyvas dėl galimai netinkamai atlikto byloje surinktų įrodymų tyrimo ir konstatuotina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme baudžiamojo proceso normos nebuvo pažeistos.

Pažymėtina, jog pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017 ir kt.).

Kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas turi diskrecijos teisę apsispręsti, jis atsižvelgia ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet ir vertina visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, kad kaltininko atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės visiškai būtų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek atsisakant jį taikyti, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, pagrįsti jį byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas svarstydamas G. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, savo sprendimą išsamiai motyvavo, tinkamai įvertino tiek byloje nustatytas aplinkybes, tiek apeliaciniame nukentėjusiosios skunde akcentuojamas aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog apylinkės teismas pagrįstai pritaikė BK 40 straipsnio nuostatas ir pagrįstai atleido G. L. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją A. K. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Vertindamas galimybę G. L. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apylinkės teismas pirmiausia nustatė, kad ji dėl neatsargumo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, todėl šiuo aspektu BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, tenkinta. G. L. ankščiau neteista, taigi egzistuoja BK 40 straipsnyje 2 dalies 1 punkte esanti sąlyga, kalta padariusi nusikalstamą veiką prisipažino ir gailėjosi, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą ir pažadėjo atlyginti likusią dalį, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Apylinkės teismas įvertino G. L. asmenybę, atsižvelgė į jos nurodytas aplinkybes, jog pažada atlyginti visą žalą, atsiprašė nukentėjusiųjų, išreikštą poziciją dėl savo veikos neigiamo vertinimo ir pagrįstai nustatė, kad yra pagrindo manyti, kad G. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena iš sąlygų, būtinų atleidžiant G. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. G. L. neatlygino visos padarytos žalos ir neįsipareigojo jos atlyginti, nepagrįstas ir atmestinas. Teisėjų kolegija šiuos nukentėjusiosios, civilinės ieškovės apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta viena iš sąlygų dėl asmens atleidimo, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kad kaltininkas bent iš dalies būtų atlyginęs ar pašalinęs padarytą žalą arba įsipareigotų ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Kaip jau buvo nurodyta, G. L. atlygino dalį padarytos žalos ir pažadėjo atlyginti likusią dalį ir kaip matyti iš byloje G. L. pateiktų mokėjimo nurodymų, ji skundžiamu nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą G. I. atlygino, taip pat atlygino ir nukentėjusiųjų patirtas proceso išlaidas (2 t., b. l. 218, 219, 220).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BK 40 straipsnio nuostatas aiškino ir taikė tinkamai, o BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudarė pagrindą atleisti G. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Toks apylinkės teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. I. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. I. prašo padidinti priteistos neturtinės žalos sumą arba dėl likusios jos prašomos priteisti neturtinės žalos sumos pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą ir palikti spręsti dėl ieškinio galutinio dydžio civilinio proceso tvarka. Atkreipia dėmesį į tai, kad jos gydymas dar nėra baigtas, dar nenuimti tvarsčiai, nepraeitas reabilitacijos kursas, nežinomos gydymo pasekmės, jog esant tokioms įvykio pasekmėms 10 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas yra mažas.

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį.

Pažymėtina, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovė G. I. pateikė civilinį ieškinį dėl 25000 Eur neturtinės žalos, kadangi draudimo bendrovė atlygino 1800 Eur neturtinės žalos, o G. L. – 2000 Eur, prašė dar priteisti 21920 Eur neturtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji, civilinė ieškovė G. I. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė solidariai iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) ir kaltinamosios G. L. priteisti 19120 Eur neturtinės žalos.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusioji G. I. dėl neatsargių G. L. veiksmų patyrė fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų, nepatogumus, diskomfortą, sutriko jos veikla mokantis, yra jauno amžiaus, iki eismo įvykio gyvenusi aktyvų sportinį gyvenimą, gijimo metu ir šiuo metu privalo jo atsisakyti. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai G. I. sunkus sveikatos sutrikdymo laipsnis nustatytas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, t. y. kairio šlaunikaulio atviro lūžio, dėl šio sužalojimo ji buvo operuojama ir kaip nurodo apeliaciniame skunde, jos gydymas dar nėra baigtas, dar nenuimti tvarsčiai, nepraeitas reabilitacijos kursas, nežinomos gydymo pasekmės. Nukentėjusiosios G. I. įvardinti patirti negatyvūs pojūčiai ir nepatogumai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajai G. I. sukeltas pasekmes, sužalojimo mąstą, patirtus išgyvenimus. Taip pat atsižvelgė, kad neturtinė žala padaryta dėl kaltinamosios neatsargumo, įvertino kaltinamosios elgesį tuoj po įvykio, ikiteisminio tyrimo metu (stengėsi atlyginti padarytas žalas). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai G. U. atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per mažas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, jog R. B. eismo įvykio vairavęs automobilį „(duomenys neskelbtini)“, žymiai viršijo leistiną greitį, kuris, pagal specialisto išvadą, techniniu požiūriu buvo nepriimtinas, nors ir nebuvo tiesioginė avarijos priežastis, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, pagrįstai sumažino prašomos priteisti 19120 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki 10000 Eur dydžio neturtinės žalos sumos. Todėl didinti nukentėjusiosios naudai priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. I. apeliacinio skundo argumentais, kad teismas turėjo nustatyti, ar yra kitas asmuo, kuris dalyvavo eismo įvykyje ir nustatyti, ar to kito asmens pažeidimai turėjo įtakos įvykusioms pasekmėms ir dėl šių priežasčių pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą dėl likusios nepriteistos neturtinės žalos sumos. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatyta, jog G. L. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, šie jos veiksmai buvo įvertinti nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį. Kito eismo įvykio dalyvio, galimai pažeidusio Kelių eismo taisykles, kuriam nagrinėjamoje byloje kaltinimai nebuvo pareikšti, civilinė atsakomybė gali būti nustatinėjama atskirai, ieškovės iniciatyva atskiroje byloje.

Sutiktina su civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato D. B. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismui nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. I. priteisus 3870,70 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą, buvo viršyta įstatymo nustatyta maksimali 5000 Eur draudimo suma neturtinės žalos atlyginimui.

TPVCAPDĮ redakcijos 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Tai reiškia, kad tik dėl šios įstatymo nustatytos nuostolių dalies (neturtinės žalos asmeniui) draudikas prisiėmė už draudėją nuostolių riziką, todėl, nustačius draudiko pareigą mokėti didesnę nei nustatyta įstatyme draudimo sumą, tai lemtų grįžtamąjį teisės galiojimą bei nepagrįstai pažeistų draudiko teisėtus lūkesčius dėl draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. pažeistų bendrąjį teisinio saugumo principą. Svarbu tai, kad po draudimo sutarties sudarymo konkrečiomis draudimo sutarties sąlygomis draudikui nustačius pareigą mokėti draudimo išmoką, viršijančią įstatyme numatytą neturtinės žalos atlyginimo draudimo sumą, draudikui būtų nustatoma prievolė, kurios draudimo sutartimi jis nebuvo prisiėmęs.

Kaip matyti iš bylos duomenų, civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nukentėjusiesiems asmenims išmokėjo draudimo išmokas neturtinei žalai atlyginti: G. I. – 1080 Eur, G. B. – 180 Eur, L. S. – 60 Eur (2 t., b. l. 147, 148, 151, 152, 155, 156), t. y. iš viso: 1320 Eur. Teismas skundžiamu nuosprendžiu iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ priteisdamas dar 3870,70 Eur neturtinės žalos G. I., viršijo minėtame įstatyme numatytą neturtinės žalos atlyginimo draudimo sumą. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas, iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ priteista 3870,70 Eur neturtinės žalos suma nukentėjusiajai, civilinei ieškovei G. I. mažintina iki 3680 Eur (5000 Eur – 1080 Eur – 180 Eur – 60 Eur = 3680 Eur).

Įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios G. I. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos išsprendė tinkamai, t. y. pagrįstai nustatė 10000 Eur neturtinės žalos dydį bei atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 240 Eur (10000 Eur (nustatytas neturtinės žalos dydis) - 1080 Eur (draudimo bendrovės sumokėta neturtinės žalos dalis G. I. iki nuosprendžio priėmimo) - 3680 Eur (priteistina neturtinės žalos suma G. I. iš draudimo bendrovės) = 240 Eur) turi būti priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. I. iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės G. L.. Taigi skundžiamu nuosprendžiu iš G. L. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. I. priteista 200 Eur neturtinės žalos suma didintina iki 440 Eur.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. I. atstovas advokatas Z. Lipnevičius prašė priteisti 300 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą teisme.

Kaip matyti iš byloje pateikto pinigų priėmimo kvito (2 t., b. l. 186), nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. I. turėjo 300 Eur advokato išlaidų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nuostatos dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš kaltinamojo, galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nukentėjusiosios, civilinės ieškovės G. I. ir civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad civilinio atsakovo apeliacinis skundas buvo paduotas dėl netinkamai priteistos neturtinės žalos dydžio viršijančio įstatyme numatytą neturtinės žalos atlyginimo draudimo sumą, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, daro išvadą, kad pagrindo tenkinti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. I. atstovo advokato prašymą nėra ir išlaidos atstovo paslaugoms apmokėti už dalyvavimą 2019-02-27 teismo posėdyje ir už apeliacinio skundo rengimą iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės G. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. U. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendį (patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. sausio 18 d. nutartimi) pakeisti:

iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. I. priteistą 3870,70 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 3680 Eur

iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės G. L. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. I. priteistą 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 440 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. I. atstovo advokato Zigmanto Lipnevičiaus prašymą priteisti 300 Eur atstovavimo išlaidų atmesti.