Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-04-09 · Civilinė byla Nr. 2A-291-280/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-09
Bylos Nr.
2A-291-280/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05574-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
K. N.
Atsakovas
E. V.
Trečiasis asmuo
S. Z.
Advokatai
Rytis Kazilevičius, Inga Radinienė
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-291-280/2015

Vygintas Mažuika Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05574-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija: 121.14; 121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6581-828/2014 pagal ieškovo K. N. ieškinį atsakovui E. V., trečiajam asmeniui S. Z., dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas K. N. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 24 000 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas paaiškino, kad 2008 m. tretysis asmuo pasiūlė jiems trims (ir ieškovui bei V. T.) pirkti žemės sklypą už 100 000 Lt, visiems sumokant po 1/3 dalį kainos, vėliau sklypą parduoti ir taip uždirbti. Todėl ieškovas 2008-09-30 bankiniu pavedimu iš savo sąskaitos sumokėjo sklypo pardavėjui (atsakovui) 24 000 Lt kaip savo įmoką. Sutarė, kad sandorį pabaigs per 5 m. Tačiau 2011 m. sužinojo, kas sklypą įsigijo vienas tretysis asmuo. Visus pirkimo reikalus tvarkė tik tretysis asmuo, ir tik jis bendravo su pardavėju. Apie 2008-09-30 sudaryta preliminarią sutartį ieškovui nieko nėra žinoma. Kadangi už sklypą sumokėjo, tačiau jo negavo, mano, kad atsakovas jo pinigus gavo nepagrįstai, todėl privalo juos grąžinti.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui E. V. iš ieškovo K. N. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė trečiajam asmeniui S. Z. iš ieškovo K. N. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš ieškovo 27,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog buvo susitaręs su trečiuoju asmeniu ir V. T. pirkti minėtą turtą trise lygiomis dalimis ir dėl to už save sumokėjo dalį jam tenkančios kainos dalies, atlikdamas 2008-09-30 bankinį pavedimą atsakovui. Tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo paaiškino, kad turtu domėjosi ir pirkti norėjo tik tretysis asmuo, be to, mažai tikėtina, kad ieškovas, ketindamas įsigyti didelės vertės turtą, būtų visai nebendravęs su pardavėju ir turto net neapžiūrėjęs. Teismas sprendė, jog labiau tikėtina yra tai, kad nekilnojamąjį turtą įsigyti ketino tik tretysis asmuo, ir ieškovas 2008-09-30 atliko bankinį pavedimą atsakovui būtent už tretįjį asmenį, vykdydamas jo prašymą. Teismas darė išvadą, kad ieškovas, sumokėdamas atsakovui 24 000 Lt, iš dalies įvykdė trečiojo asmens prievolę sumokėti 30 000 Lt avansą pagal jo su atsakovu sudarytą preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t. y. pinigai sumokėti pagrįstai ir ieškinys atmestinas, tačiau pažymėjo, kad ieškovas nepraranda teisės reikšti atitinkamų reikalavimų trečiajam asmeniui.

Šalies argumentai

Ieškovas K. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą iš atsakovo E. V. priteisti ieškovo K. N. naudai 6 950,88 Lt eurų kaip be pagrindo įgytą pinigų sumą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. K. N. nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas perkamo turto neapžiūrėjo – ieškovas gyvena prie pat pirkto žemės sklypo, todėl papildomai jo apžiūrėti nereikėjo, o įsigyti pastatai neturėjo jokios vertės ir buvo nugriauti. Be to, E. V. yra S. Z. giminaitis, todėl visas bendravimas su pardavėju buvo paliktas S. Z.. Teismo išvada, jog K. N. disponavo S. Z. ir V. T. lėšomis padaryta nepagrįstai ir prieštarauja bylos aplinkybėms. Ieškovas su trečiuoju asmeniu ir V. T. bendro verslo nevykdė. Trečiojo asmens paaiškinimai prieštaringi ir netikslūs, todėl jie turėtų būti vertinami kritiškai. Apie 2008-09-30 sudarytą preliminarią sutartį ieškovas sužinojo tik kreipęsis į teismą. Atsakovas E. V. neturėjo jokio pagrindo ieškovo sumokėtų pinigų laikyti S. Z. įmoka pagal minėtą preliminarią sutartį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sumokėta 24 000 Lt suma yra įmoka už S. Z.. K. N. nurodė klydęs, manydamas, kad su atsakovu yra sudarytas susitarimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo ir jo vardu ir todėl sumokėjo atsakovui prašomą priteisti sumą, kuri turi būti išreikalauta iš atsakovo kaip įgyta be pagrindo. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo atstovo prašymą į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti O. V., kurios teisėms sprendimas turės įtakos, kadangi pagal 2010-12-30 pirkimo-pardavimo sutartį su ja nebuvo pilnai atsiskaityta už parduotus daiktus.

Atsiliepimas

Atsakovas E. V. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nurodė, kad jam nėra žinomi ieškovo ir trečiojo asmens komerciniai santykiai, jų tarpusavio įsipareigojimai ir susitarimai, tačiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, kad juos siejo bendri darbiniai santykiai. Byloje surinktų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas sumokėdamas atsakovui 24 000 Lt iš dalies įvykdė trečiojo asmens prievolę sumokėti 30 000 Lt avansą pagal 2008-09-30 preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto pardavimo. Nei atsakovas, nei jo atstovaujama O. V. nesitarė su ieškovu dėl turto pardavimo jam. Ieškovas, pervesdamas atsakovui 24 000 Lt, suprato bankinio pavedimo paskirtį ir mokėjimo tikslus. Ieškovas neginčijo pirkimo-pardavimo sandorio ir neprašė perleisti pirkėjo teisių ir pareigų pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, nereikalavo nekilnojamojo turto dalies, neįrodė, jog pervesdamas atsakovui pinigų sumą, suklydo. Apelianto teiginys, jog jis manė, kad kiti asmenys jo vardu su atsakovu sudarė pirkimo – pardavimo sandorį, yra nelogiškas. Pažymėtina ir tai, kad pagal minėtą sandorį perduotų pinigų atsakovas nėra įgijęs – jie perduoti parduoto turto savininkei O. V..

Tretysis asmuo S. Z. atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo 2014-12-18 sprendimą palikti nepakeistą, o K. N. apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą, priteisti iš K. N. visas bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybė, ar pastatai įsigytame žemės sklype jau yra nugriauti, yra neaktuali ir nenagrinėtina šioje byloje, ieškovas turėjo įrodyti, kad iš tiesų S. Z. buvo palikti bendravimo su E. V. klausimai, tačiau to nepadarė. Tarp apelianto K. N. ir E. V. niekada nebuvo rašytinio ar žodinio susitarimo dėl turto, esančio Joniškėlio g. 22, Pasvalys, perleidimo, o 24 000 Lt suma buvo pervesta ne dėl K. N., o dėl S. Z. turtinių interesų. Tretysis asmuo pažymėjo, kad nors K. N. teigia rangos sutartį su UAB „Lizėja“ vykdęs vienas, tačiau pats nurodo, kad iš pagal šią sutartį gautų pinigų buvo mokama kitiems asmenims už darbą. Ieškovas neginčijo aplinkybės, kad UAB „Lizėja“ objekte dirbo kartu su S. Z. ir V. T., todėl galėjo disponuoti šiems asmenims priklausančiomis lėšomis. Atsakovas neturi pagrindo grąžinti 24 000 Lt, sumokėtus pagal preliminariąją sutartį, kadangi pagrindinė sutartis buvo sudaryta ir turtas perleistas. Tretysis asmuo pažymėjo, kad priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas turto, esančio (duomenys neskelbtini), neapžiūrėjo ir su atsakovu jį įsigyti nesitarė, nepagrįstai nurodė, kad ieškovas galėjo disponuoti trečiajam asmeniui priklausiusiomis lėšomis, be to, 2008-09-30 preliminarioji sutartis turėjo pasibaigti per nurodytą terminą jos neįvykdžius, o ieškovo atliktame pavedime nenurodyta, jog pinigai pervedami už S. Z.. Teisėjų kolegija pasisako dėl šių apelianto argumentų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-09-30 Mokėjimo nurodymu Nr. 1 ieškovas K. N. pervedė E. V. 24 000 Lt sumą, mokėjimo paskirtis nurodyta „atsiskaitymas“ (b. l. 4). 2008-09-30 O. V., atstovaujama E. V., ir S. Z. sudarė Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė, jog O. V. už 100 000 Lt parduos S. Z. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su priklausančiais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), o pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2010-02-28 (b. l. 23-24). Sutartyje ranka padaryti įrašai „2008 09- 30 dieną perdaviau 24 000 Lt (pavedimu iš K. N. sąskaitos. S. Z.“, 2008-09-30 dieną perdaviau 6 000 Lt (grynais). S. Z.“, 2008-11-20 dieną perdaviau 20 000 Lt (grynais). S. Z.“ bei „Pinigus 50 000 Lt gavau“. 2010-12-30 Mokėjimo nurodymu S. Z. E. V. pervedė 50 000 Lt, mokėjimo nurodymas „Pagal sutartį“ (b. l. 25).

2010-12-30 O. V., atstovaujama E. V. ir S. Z. sudarė Pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią S. Z. iš O. V. įsigijo pastatus ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-42), sutartyje numatyta, kad įsigyjamo turto kainą pirkėjas sumokėjo iki pasirašant sutartį. K. N. 2014-08-28 kreipėsi į teismą, prašydamas jam priteisti iš E. V. nepagrįstai gautą 24 000 Lt sumą.

Byloje pareikštas reikalavimas dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (taikant restituciją, vindikaciją) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė atsakovą turtą įgijus be teisėto pagrindo. Tai, kad ieškovo ir atsakovo nesiejo tiesioginiai prievoliniai ar kitokie santykiai, nereiškia, jog piniginės lėšos buvo įgytos be pagrindo.

Bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas ginčo sumą pervedė trečiojo asmens prašymu ar interesais, nes nenurodyta taigi šiuo atveju prašoma priteisti suma buvo pervesta ieškovo K. N. ir trečiojo asmens S. Z. susitarimo pagrindu, tad ieškovas, turėdamas pretenzijų dėl pervestų 24 000 Lt, turėtų kreiptis į tretįjį asmenį, o ne į atsakovą E. V., nes jo interesais panaudoti ieškovo sumokėti pinigai.

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis nesitarė dėl sklypo įsigijimo, jo neapžiūrėjo, tačiau aplinkybė, jog, ieškovo teigimu, ketindamas įsigyti žemės sklypą, ieškovas ne tik visiškai nebendravo su pardavėju, bet ir 6 metus nuo pinigų pervedimo visiškai nereiškė jokių pretenzijų dėl šių pinigų ar galimai įsigyto sklypo perregistravimo ar pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, netiesiogiai patvirtina, kad ieškovas neturėjo ketinimų pirkti ginčo turto. Ieškovas teigia manęs, jog ir jo vardu buvo sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo, tačiau pats būdamas verslininkas ir sudarydamas įvairias sutartis, turėjo suvokti, kad niekas kitas jo vardu negali sudaryti sutarčių ir prisiimti įsipareigojimų už jį, todėl toks teiginys yra nepagrįstas ir nelogiškas.

Ieškovas nurodo, kad teismas nevertino, jog rangos sutartis su UAB „Lizėja“ sudaryta tik su ieškovu vienu, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje pats pripažino, jog dirbo su trečiuoju asmeniu ir V. T. kartu ir atsiskaitė su šiais asmenimis. Ieškovo ir trečiojo asmens tarpusavio santykiai ir finansiniai įsipareigojimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau nepasisako dėl ieškovo atliktų skaičiavimų dėl konkrečių sumų, kurias S. Z. ar V. T. gavo ar galėjo gauti pagal rangos sutartį. Aplinkybė, kad 2008-09-30 preliminari sutartis turėjo pasibaigti nesudarius pagrindinės sutarties per nustatytą terminą, nereiškia, jog šios sutarties šalys negalėjo susitarti ir sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties jau terminui pasibaigus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jo atliktame pavedime nebuvo nurodyta, kad pinigai pervedami už S. Z., tačiau vien tokios informacijos nenurodymas nepaneigia kitų byloje surinktų duomenų. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Nagrinėjamu atveju įvertinus visus bylos duomenis, pateiktus dokumentus, šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog labiau tikėtinas faktas, kad K. N. 24 000 Lt sumą pervedė E. V. už S. Z., todėl E. V. šias lėšas gavo pagrįstai ir pagrindo juos priteisti ieškovui iš atsakovo nėra. Pažymėtina, kad tai nepaneigia ieškovo teisės reikšti atitinkamus reikalavimus trečiojo asmens atžvilgiu.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Apeliacinio skundu netenkinus ir atsakovui bei trečiajam asmeniui prašant, priteistinos jų apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas E. V. pateikė 2015-02-04 Pinigų priėmimo kvitą Nr. 765814, patvirtinantį, kad atsakovas už atsiliepimo parengimą advokatei Ingai Radinienei sumokėjo 435 € (b. l. 91-93). Tretysis asmuo S. Z. pateikė 2015-02-09 Pinigų priėmimo kvitą Nr. 792962, patvirtinantį, kad advokato padėjėjui Ryčiui Kazilevičiui sumokėjo 289,62 € (b. l. 97). Įvertinus bylos sudėtingumą, parengtų atsiliepimų apimtį, taip pat atsižvelgiant į atsiliepimo parengimu metu galiojusiose Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytas ribas, nurodančias, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus užmokesčio dydis yra 1,3 MMA, t. y. 390 €, atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis mažinamas iki 300 €, o trečiajam asmeniui iš apelianto priteistinos jo patirtos 289,62 € išlaidos, kadangi jos yra pagrįstos ir įrodytos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 € išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, E. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš K. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 289,62 € išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, S. Z. (a. k. 38004161214) naudai.

Teisėjai Zina MickevičiūtėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė