- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-24
- Bylos Nr.
- N1-1856-818/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00501-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- M. A. J.
- Nukentėjusysis
- L. T.
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.11.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta - Vilniaus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 8 mėn., BK 178 str. 2 d. - laisvės apribojimu 8 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta bausmė - laisvės apribojimas 12 mėn. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė - laisvės apribojimo 8 mėn., bausmė,
kaltinamas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nepilnametis kaltinamasis M. A. J. atvirai pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis:
jis, 2019-10-25 apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, iš nepilnamečio L. T. rankų, atvirai pagrobė ir negrąžino V. T. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 7“ 32 GB, kurio vertė 126,99 eurų, kartu su mobiliajame įrenginyje įdėta SIM kortele, kurios vertė 5 eurai bei apsauginiu telefonu dėklu, kurio vertė 5 Eur. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. T. padarė bendrą – 136,99 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais M. A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis M. A. J. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 25 d., jis buvo Vilniuje, mokykloje. Po pamokų, apie 12 val., su klasioku E. nuo „(duomenys neskelbtini)“ stotelės važiavo link Antakalnio, klasiokas važiavo link savo namų, o jis – savo. L. T. pažįsta, jis taip pat yra jo klasiokas. Santykiai tarp jų buvo ir blogi, ir geri- visaip buvo. Tą dieną važiuojant namo iš mokyklos, stotelėje neteko matyti kitų klasiokų. Nepamena ar matė L. T. ir jam nėra žinoma kokiu maršrutu važiuoja L. T.. Paaiškino, kad neteisėtų veiksmų L. T. atžvilgiu dėl grasinimo, daiktų atėmimo, paėmimo, pasiskolinimo nenaudojo. Atlygio už telefoną neprašė. Žinojo, kad įvykio dieną L. T. turėjo mobilaus ryšio telefoną ir jis prašydavo prisijungti prie „mesengerio“. Telefono modelis XEOMI lygtais, nepamena. Nežino kodėl L. T. nurodė, kad jis telefoną paėmė. Atsakymas į prokuroro klausimus nurodė, kad tą dieną normaliai bendravo su juo, buvo paprašęs prisijungti prie „mesengerio“, jis davė prisijungti ir mokykloje ir po pamokų. Dėl rasto pažymėjimo link jo namų, paaiškino, kad nežino kodėl pažymėjimas buvo rastas būtent ten, kur jis gyvena, gal L. T. buvo pametęs.
Nukentėjusiojo L. T. įstatyminis atstovas V. T. apklausiamas teisme parodė, kad L. T. yra jo sūnus. Nuo pradžios sūnus davė parodymus tiek jam tiek pareigūnų akivaizdoje, kad praeitais metais, 2019 m. žiemą, grįžtant iš mokyklos tiesiog buvo stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, kur iš jo sūnaus rankų bendraklasis M. A. J. atėmė mobilųjį telefoną. Jis (sūnus) keliavo kartu su M. A. J. iki jo namų, kadangi žadėjo jam atiduoti telefoną kai jie atvažiuos iki jo namų, kažkur Antakalnyje. Kadangi telefonas nebuvo grąžintas, L. T. iškvietė policiją, iš žmonių paprašęs telefoną, policija atvežė jį namo. Policijos komisariate sūnus iš nuotraukų atpažino M. J.. Sūnus tvirtai pasakė, jog stotelėje būtent M. A. J. priėjęs paprašė ar tai paskambinti ar tai parašyti kažką ir tiesiog išplėšė mobilųjį iš rankų. Kaip suprato iš sūnaus žodžių, pirmiausia M. J. paprašė telefono, o vėliau, nesulaukęs atsakymo, išplėšė iš rankų. Sūnus sakė, kad nesipriešino, bet žodžiais prašė iškart, kad jam grąžintų telefoną. Dėl šio įvykio parašė pareiškimą. Telefono modelis XEOMI READ ME 7 NOTE. Vertė šiuo metu 130 Eurų, iš „pigu.lt“. Žala susideda iš telefono, SIM kortelės, apsauginis stikliukas ir dėkliukas. Telefonas buvo pirktas kažkur mėnesį prieš įvykį. Be to nurodė, kad iš „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos skambino auklėtoja, kadangi M. J. grasino jo sūnui L. T., kodėl jis padavė pareiškimą į policiją. Tai patvirtino ir jo sūnus. Pas juos bendra auklėtoja. Po to įvykio buvo grasinimai dėl to parašyto pareiškimo, buvo grasinimas sumušti, buvo sugadintas L. T. megztinis, rašalu apipiltas. L. T. sakė, kad tai padarė M. J.. Auklėtoja skambino ir sakė, kad jie labai nesutaria. Po kelių dienų jam paskambino iš Antakalnio ligoninės ir pranešė, kad jie rado jo sūnus moksleivio pažymėjimą ir dėkliuką. Jie surado jį pagal mokyklą. O sūnus jam iškart po vagystės sakė apie moksleivio pažymėjimą. Iš sūnaus pasakojimo žino, kad moksleivio pažymėjimas dėkliuke buvo įdėtas. Moksleivio pažymėjimas rastas prie Antakalnio klinikų, ant suoliuko ir klinikos darbuotojas gražino pažymėjimą bei dėkliuką. Civilinį ieškinį palaiko, dėl apsauginio dėkliuko turtinės žalos atlyginti neprašo, nes jis buvo grąžintas.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. Z. parodė, jog dirba VPK 1-ios kopos 3-iojo būrio vyriausiuoju patruliu. Nurodė, jog įvykio dieną dirbo su kolega A. B.. Kiek pamena, aplinkybės buvo tokios, jog L. T. susirado kažkokį praeivį, praeivis paskambino į policiją teigdamas, kad iš nepilnamečio buvo pavogtas telefonas. Atvažiavę rado L. T. Žirmūnų g. pradžioje, tiksliai adreso nepamena. L. T. paaiškino, kad iš jo stotelėje pažįstamas mokykloje pasiėmė jo mobilųjį telefoną ir tiek. Ten taip pat buvo konfliktas dėl įskundimo dėl rūkymo. Pradžioje L. T., kaip supranta, kaltinamasis paprašė telefoną pamaigyti ar kažką parašyti, to telefono nenorėjo grąžinti. Jie įsėdo (duomenys neskelbtini) gatvėje į autobusą, važiavo kažkur tai, kaip supranta iki Antakalnio link globos namų. Išlipo, to telefono jis nebenorėjo duoti, jis nustūmė ir pabėgo su telefonu. Jo vertinimu, pradžioje L. T. savo valia atidavė tą telefoną pamaigyti, nes jie draugai yra. L. T. nieko neįtardamas davė tą telefoną. Tačiau kai jis norėjo atsiimti, negalėjo. M. A. J. išlipo kažkokioje stotelėje ir liaudiškai ant trijų raidžių pasiuntęs nukentėjusįjį nuėjo ar tai nubėgo. Nuvykus pas nukentėjusiojo tėvus, jie papasakojo, kad tai ne pirmą kartą toks įvykis, kai pavagia iš jo tą telefoną. Tėvų reakcija buvo bloga, jie ruošiesi išvažiuoti į kaimą, jie krovėsi daiktus į mašiną, o atvažiavus pareigūnams dar teko laukti socialinio darbuotojo, kad užregistruotų įvykį.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad dirba VPK Patrulių rinktinėje 1-osios kuopos 1 būrio vyriausiuoju patruliu, pareigūnas E. Z. yra jo kolega ir yra tekę su juo dirbti. Nurodė, kad apie įvykį nieko paaiškinti negali, nes nepamena, kaltinamojo, esančio posėdžių salėje taip pat nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu jis apklaustas nebuvo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta I. P. parodė, kad ji yra E. G. močiutė. Paaiškino, kad ji nieko nežino, juos iškvietė į (duomenys neskelbtini), nes kažkas iš kažko pavogė telefoną. Kaltinamojo ji irgi nepažįsta, anūkas, aišku, pažįsta, vienoje mokykloje mokėsi, bet nedraugavo. Nurodė, kad policijoje anūkas davė parodymus, kad jo šalia kaltinamojo nebuvo. Teismui pagarsinus I. P. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja patvirtino savo parodymus. Papildomai nurodė, kad ji nieko negirdėjo, kaltinamojo niekada nėra mačiusi, su anūku šia tema, nekalbėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2019 m. gruodžio 6 d. apklaustas M. A. J. parodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką kuria yra įtariamas. Pranešime apie įtarimą nurodytu dieną, po 5 pamokų apie 13.10 val., jis su savo klasioku E. G., ėjo į „(duomenys neskelbtini)“ stotelę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Toje stotelėje jokių pažįstamų tą dieną nesutiko. Autobuso laukė kelias minutes ir įsėdo į 3G autobusą. Su juo važiavo kelias stoteles ir perlipo į 4 troleibusą, su kuriuo važiavo iki (duomenys neskelbtini) tilto. Tą dieną savo klasioką L. T. matė mokykloje, bet ne stotelėje. Kad jo klasiokas turi pranešime apie įtarimą nurodytą mobilųjį telefoną jis žinojo, yra prašęs jo pasinaudoti mobiliuoju telefonu, kad galėtų įsijungti „Messenger“ programėlę. Būtent tą penktadienį naudojosi klasioko mobiliuoju telefonu mokykloje, jisai pats geranoriškai davė jam juo pasinaudoti. Su klasioku sutaria gerai, jam paprašius jis pats duoda pasinaudoti mobiliuoju telefonu, todėl pagrindo paimti mobilųjį telefoną ir jo negrąžinti nebuvo. Dėl savo nusikalstamos veikos neprisipažįsta, daugiau papasakoti nieko negali (1 t., b. l. 116).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2020 m. gegužės 29 d. papildomai apklaustas M. A. J. parodė, kad visiškai neprisipažįsta dėl nusikalstamos veikos padarymo. Įtariamasis nepilnametis savo apklausos metu atsisakė būti filmuojamas. Lietuvių kalbą supranta, skaito ir rašo, parodymus duos lietuvių kalba. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmė jam aiški ir suprantama, dėl nusikalstamos veikos padarymo, kuria yra įtariamas visiškai nepripažįsta ir nori paaiškinti, kad su L. T. nebendrauja nuo karantino pradžios, iki tol bendravo kaip klasiokai, sutarė, nesipyko. Ar pranešime apie įtarimą minėtą dieną naudojosi savo klasioko L. T. mobiliuoju telefonu nepamena, pasakyti negali. Pasakyti, ar sutiko savo klasioką L. T. stotelėje „(duomenys neskelbtini)“ po pamokų taip pat negali, neprisimena. Tą dieną po pamokų, greičiausiai, važiavo su savo klasioku E. G., jis važiavo į globos namus „(duomenys neskelbtini)“. Kur važiavo jo klasiokas E. G. jis nežino, kadangi jie važiavo į skirtingas vietas. Dėl šios situacijos nieko nežino, savo klasioko L. T. mobilaus telefono neėmė. Papildymų neturi (1 t., b. l. 138).
2020-03-02 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusysis L. T. parodė, kad jis yra L. T., gim. (duomenys neskelbtini). Jam dabar yra keturiolika metų. Mano, kad šiandien kalbėsis apie telefono vagystę. Jis po mokyklos važiavo namo, laukė autobuso ir su telefonu žaidė, prie jo priėjo M. A. J. ir pasakė, kad jam reikia parašyti žinutę ir, kad kartu važiuotų iki jo, ten jis jam atiduos telefoną. Bet kai nuvažiavo, M. A. J. neatidavė jam telefono ir pasakė, kad eitų iki jo namų, bet vis tiek neatidavė, todėl jis išėjo namo. Šis įvykis įvyko prieš mėnesį arba du, buvo „(duomenys neskelbtini)“ stotelėje, M. A. J. priėjo, jis žaidė telefonu, jis išplėšė jam jį iš rankų ir pasakė, kad važiuotų kartu iki jo. Iš pat pradžių pasakė, kad į autobusą įliptų, paskui iki Antakalnio važiuotų, o paskui iki jo. Jis prašė, kad atiduotų telefoną, o jis sakė, kad jam parašyti reikėjo ir atiduos, važiavo 3G autobusu iki Europos aikštės, o paskui iki Antakalnio. Kai nuvažiavo į Antakalnį, M. A. J. pradėjo klausinėti, ar jis (L. T.) rašys pareiškimą ir pradėjo sakyti, jeigu rašys, sumuš jį. Telefono modelis „Xiaomi Redmi7“. Niekas negalėjo matyti, kai iš jo paėmė telefoną. Buvo M. A. J. ir jo draugas, rudais plaukais, neaukštas, maždaug 160-170 cm. Jo draugas iš pat pradžių nieko nedarė, o paskui pradėjo prašyti M. A. J., kad atiduotų telefoną, bet vis tiek neatidavė. Telefoną nusipirko rugsėjo mėn. Prieš jį atimant, turėjo jį apie mėnesį. Telefoną nusipirko su tėvais. Telefonas buvo su įdėklu ir vilniečio kortele. Įdėklas buvo paprastas, juodas. Dar „Sim“ kortelė telefone buvo. Po šio įvykio atgavo įdėklą ir vilniečio kortelę, jam šiuos daiktus atvežė tėvai, nežino, iš kur jie juos gavo. Po šio įvykio nebendrauja su M. A. J., bet jis lenda prie jo, tyčiojasi, grasina, kad parašė pareiškimą. Įvykio metu jis jam grasino, sakė, kad jei parašys pareiškimą, jis jį sumuš. Įvykio metu jis jautėsi supykęs, liūdnas. Po įvykio jautėsi supykęs. Po šio įvykio pagalbos nesikreipė. Jis su M. A. J. yra klasiokai, pažįstami apie tris mėnesius. Jam telefoną iš rankų tiesiog išplėšė. Po įvykio ėjo namo, iš pradžių bandė nuvažiuoti, bet suprato, kad nežino, kaip nuvažiuoti, todėl iškvietė policiją. Paprašė žmogaus, kad iškviestų (1 t., b. l. 66-67).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020-02-06 apklausos metu liudytojas E. G. parodė, kad jis mokosi Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, 8 klasėje. Jis pažįsta L. T. bei M. A. J.. Jie abu yra jo klasiokai, su M. A. J. yra pažįstami seniai nuo vaikystės. Su jais sutaria gerai, kartais pasipyksta, bet šiaip viskas gerai. Pamena spalio 25 dienos dieną, bet gali patvirtinti, kad jo stotelėje nebuvo, kur buvo tuo metu pasakyti negali, neprisimena. Apie tos dienos įvykį žino iš M. A. J., jis jam pats papasakojo įėjęs į klasę, tai jis padarė ne iškart po įvykio, kada tiksliai negali pasakyti. M. A. J. papasakojo, kad jis su kažkokiais savo draugais, kokiais neįvardino, paėmė mobilaus ryšio telefoną iš klasioko L. T.. Kurioje vietoje taip pat negali tiksliai pasakyti, nes M. A. J. nuolatos pasakodavo vis kitaip. Kur šiuo metu yra jo klasioko L. T. mobilusis telefonas nežino, negali pasakyti, kadangi pats M. A. J. nepasisakė, kur jis yra ar kur jį padėjo. Pats pokalbis tarp jo ir M. A. J. apie mobilaus ryšio telefono grąžinimą L. T. nebuvo įvykęs, tiesiog nematė prasmės, kadangi pats M. A. J. nesikalbėtų šia tema. Daugiau nieko papildyti, pasakyti reikšmingo tyrimui neturi (1 t., b. l. 85).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-10-28 apklausos metu nukentėjusysis, civilinis ieškovas V. T. parodė, kad gyvena kartu su savo žmona I. T., tel. (duomenys neskelbtini), turi sūnų L. T., gim. (duomenys neskelbtini), pastarasis nuo 2019-10-01 mokosi Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje, 8 klasėje. Parodo, kad 2019-10-25 iš ryto jo vaikas nuėjo į mokyklą, kartu su savimi turėjo liudytojui priklausantį, jam nupirktą telefoną „Xiaomi Redmi7“, 32GB Dual SIM Imei kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 120 eurų vertės, telefone buvo įdėta SIM kortelė „Tele2“ pildyk tel. nr. (duomenys neskelbtini), 5 eurų vertės. 2019-10-25 po 15.00 val. buvo savo namuose nurodytu adresu, tuo metu į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie parvežė jo sūnų. Sūnus jam nurodė, kad 2019-10-25 apie 12.00 val. po pamokų išėjo iš mokyklos ir nuėjo į viešojo transporto stotelę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur sėdo ant suoliuko ir, žaisdamas telefone žaidimą, laukė atvykstančio autobuso. Tuo metu į stotelę atėjo sūnaus klasiokas M. A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo su jo sūnui nepažįstamu vaikinu, kuriam taip pat yra apie 14 metų. M. A. J. paėmė iš jo sūnaus rankų sūnaus telefoną ir pasakė, kad jis telefonu parašys žinutę kažkokiam savo draugui. Sūnus pasakė, kad telefone nėra sąskaitos, ir paprašė grąžinti telefoną. Tuomet M. A. J., negrąžinęs telefono, pasakė, kad važiuotų kartu troleibusu iki jo namų, kur jis grąžins telefoną sūnui. Sūnus sutiko, prieš jį fizinės prievartos niekas nenaudojo. Atvažiavus autobusui 3G, visi trise nuvažiavo iki Europos aikštės, kur persėdo į kitą autobusą, kurio numerio sūnus nežino. Po ko visi trise nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), kur išlipę iš autobuso nuėjo iki (duomenys neskelbtini), kurių pavadinimo sūnus nežino. Prie nurodytų globos namų, M. A. J. pasakė, kad telefono sūnui neatiduos. Kartu buvęs vaikinas pradėjo sakyti M. A. J., kad grąžintų jo sūnui telefoną. Tačiau M. A. J. telefono sūnui neatidavė ir nurodė sūnui eiti namo. Po ko jo sūnus nuėjo į netoliese esančią viešojo transporto stotelę, kur įsėdo į kažkurį autobusą, kuris važiavo link Akropolio. Po ko sūnus iš minėto autobuso išlipo kažkurioje viešojo transporto sustojimo stotelėje, prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kur praeivio paprašė duoti telefono paskambinti į policiją. Praeivis sutiko duoti savo telefoną, sūnus paskambino į policiją ir pranešė apie telefono vagystę. Netrukus į stotelę atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jo sūnų nuvežė namo. Pareiškimo dėl telefono vagystės jis nerašė, kadangi manė, kad M. A. J. atiduos telefoną gražiuoju. Tačiau jo žmona skambino į mokyklą, kur bendravo su soc. darbuotoja. Pastaroji nurodė, kad M. A. J. jau nebe pirmą kartą ima svetimus daiktus iš vaikų bei pasiūlė kreiptis į policiją. Sūnaus telefonas šiuo metu yra išjungtas, jam padaryta turtinė 125 eurų žala, prašo padėti atgauti telefoną. M. A. J. iš sūnaus anksčiau jokių daiktų neėmė, kiek žino, pastarasis taip pat neseniai atėjo mokytis į šią mokyklą. Anksčiau sūnus M. A. J. elgesiu nesiskundė (1 t., b. l. 35).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-11-21 papildomos apklausos metu nukentėjusysis, civilinis ieškovas V. T. parodė, kad papildant savo pirminę apklausą galėtų pridurti, kad mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi Redmi 7“ 32 GB tamsiai mėlynos spalvos buvo pirktas rugsėjo mėn. iš internetinės parduotuvės „Pigu.lt“, jo kaina 126.99 Eurai, (prideda pirkimo čekį). Telefonas praktiškai buvo naujas, naudotas tik 1 mėnesį. Mobilaus ryšio telefonas, buvo kartu su dėklu, juodos spalvos, jame buvo įdėtas sūnaus moksleivio pažymėjimas. Po kelių dienų į mokymo įstaigą, kurią lankė jo sūnus prieš tai (pagal jų mokyklos išduotą moksleivio pažymėjimą), paskambino kažkoks Antakalnio senelių namų darbuotojas ir pasakė, kad šalia jų teritorijos buvo rastas sūnaus mobilaus telefono dėkliukas su moksleivio pažymėjimu viduje. Taip pat iš savo sūnaus yra girdėjęs, kad mobilaus ryšio telefonas „Xiaomi Redmi 7“ galėtų būti lombarde, stoties rajone. Kiek tame tiesos, pasakyti negali. Pats asmeniškai bandė skambinti tuo numeriu, kuris buvo įdėtas į mobilaus ryšio telefoną, tačiau signalo nebuvo. Daugiau apie šią situaciją pasisakyti negali (1 t., b. l. 42).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020-02-20 papildomos apklausos metu liudytojas V. T. parodė, kad mobiliojo ryšio telefono dėkliuką vertina 5 Eur. Telefoną jo sūnus įsigijo internete. Daugiau apie šį įvykį papildomai nieko nesužinojo. Po įvykio į sūnaus telefoną skambinti nebandė. Kiek žino, sūnus su M. A. J. nelabai bendrauja, galimai kažkiek konfliktuoja. Daugiau nieko reikšmingo pasakyti negali (1 t., b. l. 68).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019-12-13 apklausta liudytoja I. P. parodė, kad E. G. yra jos anūkas. Ji yra jo globėja. Jos anūko elgesys normalus, neišsiskiriantis iš kitų, neišsišokantis. Lanko „(duomenys neskelbtini)“ mokyklą, šiuo metu mokosi 8 klasėje. Kiek jai žinoma, jis labiausiai bendrauja su keliais bendraklasiais, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) rajone (tuos bendraklasius žino iš seniau, jie anksčiau mokėsi vienoje mokykloje, taip pat žino, kad visi iš jų gyvena su tėvais ne vaikų namuose). Kiek yra kalbėjusi su anūku, tai jis nelabai prisileidžia ir bendrauja su naujais žmonėmis. Apie naujus bendraklasius nieko nėra girdėjusi. Mokykla, kurią lanko jos anūkas yra kitokia, joje dirba daug psichologų, mokiniai yra stebimi, prižiūrimi, jei kažkas atsitiktų mokykloje, tai būtų galima nesunkiai sužinoti. Dėl jokių incidentų, įvykusių su klasiokais ar draugais jis jai nepasipasakojo, ji dėl to nieko ir nežino. Iš elgesio nieko keisto ar įtartino nepastebėjo. Su savo anūku E. G. problemų dėl elgesio neturi, jis jos klauso, namo visada pareina sutartu laiku. Namuose taip pat bendrauja gražiai, dėl visko tariasi, viskas yra gerai. Daugiau nieko papasakoti negali. Jei sužinos kažką reikšmingo informuos policijos įstaigą (1 t., b. l. 94).
Ikiteisminio tyrimo metu 2020-02-08 apklausos metu liudytojas E. Z. parodė, kad 2019-10-25 jam dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. B., gavo pranešimą iš Vilniaus OVS budėtojo apie 14.35 val. apie tai, kad prieš 20 minučių iš pranešėjo (14 metų), klasiokas atėmė mobilaus ryšio telefoną, minėjo, kad laukia adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, prie namo pažymėto Nr. 20, pastebėjo jaunuolį, kuris priėjo prie jų ir prisistatė kaip L. T., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jo pažįstamas, iš tos pačios mokyklos, paminėjo jo vardą pasakė, kad jis yra M. A. J., kur tuo metu buvo M. A. J., L. T. pasakyti negalėjo, kadangi buvo neaišku kur ieškoti jaunuolio, kuris pavogė jo mobilaus ryšio telefoną, todėl nusprendė nuvykti pas pranešėjo L. T. tėvus išsiaiškinti aplinkybių. Nuvykus pas L. T. tėvus: V. T. bei I. T. į namus, išsiaiškino, kad L. T. dienos metu mokykloje buvo įskundęs M. A. J. ir dar kelis jaunuolius, mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ socialinei darbuotojai, vardo nepaminėjo, kad jie, tai yra M. A. J. ir kiti jaunuoliai mokyklos teritorijoje rūkė cigaretes. Po pamokų, L. T. išėjus iš mokyklos ir nuėjus galimai į stotelę, prie jo priėjo minėtasis M. A. J. ir paprašė L. T. pasinaudoti jo mobiliuoju telefonu, jis pats geranoriškai jam jį padavė nieko neįtardamas. Jiems būnant stotelėje atvažiavo L. T. lauktas viešasis transportas ir L. T. paprašė M. A. J. atiduoti mobilųjį telefoną. M. A. J. jam jo neatidavė, pavadino jį „kaziolu“ ir pasakė, kad per jį, kad jis paskundė socialinei darbuotojai jis turėjo nemalonumų. Tada M. A. J. paminėjo, kad mobilaus ryšio telefoną atiduos, kai nuvažiuos iki Antakalnio, todėl L. T. sutiko ir jie įlipo į tą patį viešąjį transportą. Jiems nuvykus į minėtą vietą, kur M. A. J. turėjo grąžinti mobilaus ryšio telefoną, jis vėl pasakė, kad mobilaus telefono jam negrąžins ir pabėgo. L. T. papasakojo, kad grįžęs iš (duomenys neskelbtini) mikrorajono pas nepažįstamą asmenį paprašė pasinaudoti mobiliuoju telefonu, kad galėtų dėl vagystės pranešti policijai. Jaunuolis paskambino policijai. Į įvykio vietą, buvo iškviestas Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus darbuotojas. Daugiau nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 89).
Iš 2019-10-28 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. T. pateikė du telefono įsigijimo čekius ir telefono dėžutę, ant kurios yra telefono Imei kodai. Iš pateiktų čekių matyti, kad mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi Redmi 7“ 32 GB vertė - 126.99 Eur (1 t., b. l. 38-41).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją.
Teismo vertinimu, kaltinamojo M. A. J. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis įvykio dieną, po pamokų, su klasioku E. G. nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ stotelę. Parodė, kad su nukentėjusiuoju L. T. mokosi vienoje klasėje, įvykio dieną buvo jį sutikęs mokykloje, bendravo, prašė nukentėjusiojo duoti pasinaudoti telefonu, pasinaudojęs L. T. telefonu jį grąžino, o vėliau stotelėje susitikę nebuvo, jokių neteisėtų veiksmų L. T. atžvilgiu jis neatliko, telefono ir kitų daiktų negrobė. Tačiau kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo pareigūno E. Z. parodymai, nukentėjusiojo L. T. bei nukentėjusiojo įstatyminio atstovo parodymai, V. T. pareiškimas, pakvitavimas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, įvykių suvestinės duomenys, daiktų apžiūros protokolas.
Kaltinamojo versiją, kad jis nepavogė telefono, teismas vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. Tai, kad kaltinamasis viešojo transporto stotelėje iš nepilnamečio L. T. rankų, atvirai pagrobė ir negrąžino mobiliojo ryšio telefoną, byloje įrodyta, kaip minėta, kitais byloje surinktais objektyviais įrodymais. O būtent ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nukentėjusysis L. T. nuosekliai ir išsamiai papasakojo tos dienos aplinkybes. Jis parodė, kad po pamokų nuėjo į viešojo transporto stotelę „(duomenys neskelbtini)“, ten sėdėjo, laukė autobuso ir žaidė telefonu, tuo metu prie jo priėjo klasiokas M. A. J. ir iš rankų išplėšė telefoną. M. A. J. jam telefono neatidavė, sakė važiuoti kartu iki kaltinamojo namų, tačiau nukentėjusiajam nuvykus iki kaltinamojo namų telefono neatidavė. Įvykio aplinkybes nukentėjusysis L. T. papasakojo grįžęs namo savo tėvams. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustas nukentėjusiojo tėvas, taip pat nukentėjusiuoju pripažintas V. T., paantrino sūnaus parodymus ir papasakojo, kad žino, kad jo klasiokas M. A. J. iš sūnaus rankų viešojo transporto stotelėje išplėšė telefoną su SIM kortele ir dėklu ir šių daiktų negražino. Policijos pareigūno E. Z. tarnybiniame pranešime ir apklausos protokole yra nurodyti iš esmės analogiški duomenis, kad L. T. iškvietė policijos pareigūnus, iš jo klasiokas atvirai, t. y. paimdamas iš rankų pagrobė telefoną. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tiek kaltinamojo tiek nukentėjusiojo klasiokas E. G.. Jo parodymai negali būti laikomi savarankišku įrodymų šaltiniu, tačiau pagal teismų praktiką ir teisės normas jie gali būti naudojami kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti. Būtent liudytojo E. G. parodymai patvirtina nukentėjusiojo versiją, o ne kaltinamojo, nes šis liudytojas paaiškino, kad M. A. J. pats jam pasisakė, kad kartu su draugu ar draugais neįvardintais iš L. T. atėmė telefoną ir jo negrąžino. Be to, jeigu vadovautis kaltinamojo versija, kad kažkas kitas galėjo pavogti nukentėjusiojo telefoną, kyla klausimas, kodėl nukentėjusiojo pažymėjimas ir telefono dėkliukas buvo rasti būtent prie jo namų, t. y. prie Antakalnio klinikos, esančios netoli kaltinamojo namų. O kaip matyti iš bylos duomenų, L. T. tas rajonas nebuvo žinomas, nes grįždamas mano jis pasiklydo ir dėl to praeivis iškvietė policijos pareigūnus. Taigi ši aplinkybė, kad dalis pagrobtų daiktų buvo rasta šalia kaltinamojo gyvenamosios vietos patvirtina tai, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, kritiškai įvertinęs kaltinamojo poziciją dėl telefono vagystės, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog nepilnametis kaltinamasis M. A. J. atvirai pagrobė svetimą turtą tokiomis aplinkybėmis: jis 2019-10-25 apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, viešojo transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, iš nepilnamečio L. T. rankų, atvirai pagrobė ir negrąžino V. T. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 7“ 32 GB, kurio vertė 126,99 eurų, kartu su mobiliajame įrenginyje įdėta SIM kortele, kurios vertė 5 eurai bei apsauginiu telefonu dėklu, kurio vertė 5 eurai. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. T. padarė bendrą – 136,99 eurų turtinę žalą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę nepilnamečiui kaltinamajam M. A. J. teismas atsižvelgia į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.
Teismas, skirdamas bausmę M. A. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) vienas apysunkis nusikaltimas, veika baigta), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, taip pat už analogišką nusikalstamą veiką (1 tomas, proceso dalyvių asmens duomenų b. l. 8), daug kartų baustas administracine tvarka (1 tomas, proceso dalyvių asmens duomenų b. l. 5-6), tačiau administracinė teisena visais atvejais būdavo nutraukiama nustačius, kad veikas padarė asmuo, nesulaukęs 16 metų amžiaus), nedirbantis, gydytas priklausomybių ligų centre (1 tomas, b. l. 155).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kuris nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, sistemingai darė administracinius nusižengimų požymius atitinkančias veikas, įskaitant ir smulkias vagystes, mokymo ir globos įstaigų charakterizuojamas pakankamai neigiamai (turi problemų dėl rūkymo, alkoholio vartojimo, nelinkęs laikytis globos namų tvarkos, fiksuotas netinkamas elgesys mokykloje, su savivaldybe sudarytas paauglio minimalios priežiūros planas) (1 tomas, b. l. 147-148; 150-151; 152-154). Teismo posėdžio metu kaltinamojo įstatyminė atstovė E. L. nurodė, jiems, vaikų globos namų darbuotojams M. A. J. yra mažai dar pažįstamas, kadangi jis neseniai pas juos gyvena. Jis augo ir gyveno globėjų šeimoje, taip jau atsitiko, kad atvyko į globos namus. Paaiškino, kad vaikas nėra lengvas, turi savo ir nuo jaunesnio amžiaus nusižengimų, bet pastaruoju metu pastebima pažanga, sėkmingai 8 klasę, įsiskolinimų neturi. Taip pat nurodė, kad kas dėl ieškinio, tai jis turi savo lėšų.
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 80 straipsnio, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, skirti jam švelniausią bausmės rūšį – baudą netikslinga, nes jis yra nepilnametis ir nedirba. Atsižvelgiant į tai, M. A. J., bausmės dydis nustatytinas mažesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį.
Pagal šį nuosprendį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo L. T. įstatyminis atstovas V. T. pateikė civilinį ieškinį dėl 126,99 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 49; 50). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veikos neteko telefono, kurio vertė 126,99 Eur. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusiojo L. T. įstatyminis atstovas V. T. siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje neprisipažino, kad pavogė nukentėjusiojo telefoną, tačiau teismas priėjo kitokios išvados. Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl V. T. iš kaltinamojo M. A. J. priteistina 126,99 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Dėl kitų klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu M. A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 119) - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, M. A. J. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) laisvės apribojimo bausmę.
1) tęsti mokslą;
2) nuo 21.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokymusi ar gydymu;
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę nuteistajam – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
Nukentėjusiojo L. T. įstatyminio atstovo V. T. ieškinį tenkinti: priteisti iš nuteistojo M. A. J., o nesant pas jį lėšų ar turto - iš (duomenys neskelbtini) globos namų V. T. naudai 126,99 eurų turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.