Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo bylą, kurioje

J. M. (J. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), 1 kartą baustas administracine tvarka, teistas, teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų ir sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent jis:

2013 m. balandžio 12 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sumušė V. M. (V. M.), o būtent: du kartus smogė nukentėjusiajam kastuvu per rankas, po to smogė per kojas kelio srityje, nuo ko V. M. parkrito, tuo padarė V. M. kraujosruvas dešinės alkūnės srityje ir kairėje plaštakoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-13).

Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis J. M. kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino ir paaiškino, kad 2013-04-12 jis davė sūnui D. kastuvą, kad išmėtytų sniegą, kuris buvo krūvoje. Po kokių 20 min. sūnus atėjo ir pasakė, kad diedukas su kastuvu mėto atgal tą sniegą. Jis buvo išgėręs alaus ir išėjo į lauką. Pamatė, kad V. M. su kastuvu mėto sniegą. V. M. užsimojo tuo kastuvu ir norėjo jam suduoti. Jis pradėjo gintis kastuvo kotu, nes V. M. norėjo jam suduoti į galvą. Pastarasis sužalojo kastuvu jo kairės rankos pirštą. Jis pats V. M. nesudavė. Sužalojimai tėvui atsirado, nes jis pats galėjo susižaloti. K. S. jis nematė. Ji gyvena už 30 metrų. Ji negali iš kiemo viską matyti, o tik išėjusi į gatvę. Jis turėjo didžiulį aliuminį kastuvą. Konfliktas vyko gatvėje, ant važiuojamosios dalies, o ne jo teritorijoje. Niekas prieš tėvą nesiuntė anūkų ir vaikų. Konfliktas baigėsi, jis su tėvu išsiskirstė. Tėvas į teismą kaip į darbovietę vaikšto. Pastarasis jau gavo daug pinigų iš jo šeimos. Atvykus policijai jis buvo apklaustas, tačiau nenorėjo duoti parodymų. Jis yra tris kartus nuteistas dėl tėvo už tą patį. Kartu su juo gyvena jo (duomenys neskelbtini) metų brolis, kuris neteistas. Brolio santykiai su tėvu tokie patys, kaip ir jo. Jis prižiūri motiną, neturi laiko bylinėtis su tėvu. Bylinėjosi su tėvu brolio žmona. Jis nepatvirtina, kad sudavė smūgius tėvui, gynė tik sūnų ir anūką. Jis jau 30 metų bylinėjasi su tėvu. Pastarasis viską daro dėl pinigų. 2013-04-12 jis nepadarė tėvui jokių kūno sužalojimų. Įžeidinėjo jį, tačiau jokių fizinių veiksmų nebuvo. Civilinio ieškinio jis nepripažįsta.

Nukentėjusysis V. M. teisme parodė, kad sūnaus teroras jo atžvilgiu vyksta nuo 1996 metų. 2013-04-12 apie 17 val. jis valė sniegą nuo kelio vedančio į namus. Atėjo jo sūnus su anūku ir proanūkiu. Jie pradėjo versti jo nukastą sniegą atgal. Kadangi jis yra invalidas ir taip sunkiai dirba, tai pasakė jiems pastabą. J. M. išvadino jį visokiais žodžiais ir liepė vaikams mėtyti sniego gniūžtes į jį. Po to J. M. pagriebė kastuvą ir trenkė jam kastuvu porą kartų. Liudytoja J. S. tą pamatė ir pradėjo rėkti. J. M. tada liovėsi jį mušti ir nuėjo namo. Jis prašo teismo patenkinti skundą ir priteisti 5000 litų neturtinei žalai atlyginti ir teismo išlaidas. J. M. sudavė jam kastuvu. 1996 metais pastarasis buvo jam sudavęs, užpuolęs, kirpo laidus, mėtė paketus į jo langus. 1997 metais sūnus smogė jam į galvą, išmušė šiltnamio langus, užšaldė gėles. 1998 metais J. M. pasikėsino jį nužudyti. 1999 metais pastarasis išmušė šiltnamio langus, pasikėsino jį nužudyti kelis kartus. 1995 metais J. M. bandė visus juos sunaikinti. Prašo nubausti J. M. kuo griežčiau ir skirti jam realų laisvės atėmimą. Su sūnumi jis nesutaria jau nuo 1996 metų ir jį nori padaryti neveiksniu. Dokumentai įrodo, kad kaltinamojo teroras prieš jį tęsiasi jau seniai. Visi kaltinamojo parodymai duoti policijoje ir teisme yra melagingi. J. M. taip elgiasi norėdamas jį nužudyti ir pasisavinti jo turtą. Medikų išvadoje yra nustatyta, kad jis yra sveikas, o nesveikas yra jo sūnus. Jis girdėjo, kad liudytoja J. S. negalėjo atvykti į teismą ir duoti parodymus, nes ją gąsdino J. M..

Liudytoja J. S.teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis ir nukentėjusysis jai pažįstami. Su jais jokių konfliktų neturėjo. 2013-04-12, apie 15 val. ji kasė sniegą prie savo namų. Nuo jos namų, iki M. namų apie 300 metrų atstumas. V. M. kasė sniegą prie savo namų. Paskui išėjo iš namų J. M.. Ji juos gerai matė, buvo šviesu. Jie pradėjo bartis būdami ant keliuko. Tarp jų buvo 3 metrų atstumas. Abu turėjo kastuvus. Ji nekreipė dėmesio, nes tokie barniai jau įprasti. Tą dieną pirmas bartis pradėjo J. M., nes jis visada pirmas užkabina tėvą. Jisai pradėjo keikti tėvą necenzūriniais žodžiais, kuris atsakė tuo pačiu. Jie susistumdė, tačiau ji nematė kaip kažkas kažkam sudavė. Girdėjo tik kastuvo garsą, iš kurio suprato, kad kažkas kažkam sudavė. Ji iš karto nuėjo namo. Tą dieną ji nematė jokių vaikų ant keliuko.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. M., galimai 2013-04-12 įvykio metu, 2 trauminiais poveikiais, paveikus kietais bukais daiktu, buvo padarytos kraujosruvos dešinės alkūnės srityje ir kairėje plaštakoje, t. y. nežymiai sutrikdyta sveikata (b. l. 2-3).

Prie baudžiamosios bylos buvo prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti:

- įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio v(duomenys neskelbtini), teritorija prie gyvenamojo namo (b. l. 10-11);

- specialisto apklausos protokole užfiksuota, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)V. M. nustatytos dvi kraujosruvos rankose, iš kurių kraujosruva dešinėje alkūnėje, galėjo susidaryti griūnant ar susitrenkimo metu, kraujosruva kairėje plaštakoje galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo (galimai ginantis) (b. l. 18).

Kaltinamasis neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam, jį sužalojęs ir sukėlęs jam fizinį skausmą. Jis pripažino, kad įžeidinėjo V. M., tačiau jam jokių smūgių nesudavė. Priešingai, kaltinamasis nurodė, kad V. M. norėjo jam suduoti kastuvu per galvą, o jis tik gynėsi nuo jo.

Vertindamas privataus kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad kaltinamojo parodymai, jog jis nesužalojo nukentėjusiojo, prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusysis nuo įvykio dienos teigia, kad jį sužalojo būtent kaltinamasis. Jis davė išsamius parodymus apie įvykį. Policijos teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kurioje pagal nukentėjusiojo pareiškimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, yra duomenys, kad pagal byloje esančią specialisto išvadą nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata galimai nurodytomis aplinkybėmis ir metu. Apklausos metu specialistas nurodė, kad kraujosruva kairėje plaštakoje galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo (galimai ginantis). Nors kaltinamasis tvirtina, kad jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, tačiau tai paneigia kita bylos medžiaga. Liudytojas J. S. patvirtino mačiusi konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, nors ir nematė, kas sudavė smūgius, bet girdėjo juos ir nurodė, kad konfliktą pradėjo J. M.. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes pripažintina neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis tyčia, nežymiai sužalojo V. M. ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-13).

Dėl BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

V. M. privataus kaltinimo skundu kaltino J. M. ir tuo, kad jis išvadino jį „durniumi“, „idiotu“, „psichiniu ligoniu“, „parazitu“ bei apmėtė sniego gniūžtėmis, taip jį įžeisdamas, t. y. kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d.

BK 155 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, atsako už įžeidimą. Įžeidimas yra viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas yra viešas, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint. Įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis nukentėjusiojo akivaizdoje. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartyje Nr. 2K-385/2005 nurodė, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes.

Teisme ištirtų įrodymų visuma nenustatyta, kad J. M. būtų išvadinęs V/ M. necenzūriniais žodžiais kitų asmenų akivaizdoje. Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausus kaltinamąjį, nukentėjusįjį ir liudytoją, teismas nenustatė, kad yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad J. M. viešai žodžiu ar veiksmu įžeidė V. M.. Liudytoja J. S. teisiamajame posėdyje minėjo, jog matė, kaip tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo barnis, tačiau taip pat nurodė, kad jie barėsi kartu ir V. M. J. M. į įžeidimus atsakė tuo pačiu. Ji nenurodė, kad būtų girdėjusi konkrečiai V. M. atžvilgiu sakomus įžeidžiančius ir žeminančius žodžius. Taip pat ji nurodė, kad konflikto metu esančių šalia vaikų ji nematė. Kitų įrodymų byloje pateikta nebuvo. Byloje nustatyta, kad konfliktai tarp J. M. ir V. M. tęsiasi seniai ir nuolat, jie abu konfliktuoja ir negalima teigti, kad tik kaltinamasis įžeidinėjo V. M.. V. M. privalėjo pateikti pakankamai J. M. kaltumą įrodančių įrodymų, o pagal bendruosius baudžiamojo proceso pricipus ir nekaltumo prezumpcijos pagrindu visos byloje iškilusios abejonės, kurios negali būti pašalintos, sprendžiamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Todėl J. M. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1 d. požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę atsižvelgta į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems (BK 11 str. 3 d.), jo padarymo aplinkybes, kaltės formą - tyčią ir padarytų sužalojimų sunkumą, į kaltinamojo asmenybę, kad jis įsidarbino, teistas, tačiau teistumas išnykęs, 1 kartą baustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusysis V. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį 5000 litų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje jis nurodė, kad dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų, kad buvo sūnaus išvadintas įžeidžiančiai žodžiais girdint pašaliniams asmenims, dėl ko jis patyrė dvasines kančias. Atsižvelgus į nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybes, sunkumą ir liekamuosius padarinius, jo patirtus išgyvenimus, jo ir kaltinamojo turtinę bei šeimos padėtį, kaltinamąjį išteisinus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d., bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, V. M. civilinis ieškinys dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo mažintinas ir tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 1000 Lt (BPK 115 str. 1 d.).

Sutinkamai su BPK 105, 106 str. nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas bei išlaidas nukentėjusiojo advokato paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, nukentėjusiajam V. M. buvo skirtas advokatas teikti antrinę teisinę pagalbą. Išlaidos sudaro 690 Lt (b. l. 49). Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo. Kaltinamajam išaiškintina, kad priteistos išlaidos turi būti mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 303 str. 2 d., 5 d., 304-305, 307-308, 415 str.

nusprendė:

J. M. (J. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

J. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

V. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. M. 1000 (tūkstantį) litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš J. M. valstybei priteisti 690 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini), įmokos paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendžiui įsiteisėjus medžiagą, kurioje nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštajam skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.