- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- I-4582-789/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03801-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. U.
- Kategorijos
- 1.28pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui A. U., atsakovės (skundą padavusios institucijos) Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos, atstovui Nerijui Bieliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavusios institucijos) Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, skundą pareiškėjui A. U. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
atsakovės (skundą padavusios institucijos) Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) atstovė Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2014-08-08 skundu prašo teismo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014-07-31 sprendimą Nr. 3R-281(AG-237/02-2014) (toliau – ir Sprendimas ) (b. l. 1-5).
Paaiškino, kad VAGK Sprendimas, kuriuo panaikinti Komisijos 2014 m. birželio 9 d. sprendimai Nr. 17R- 4102 ir Nr. 17R-4103 dalyse dėl po 65 000 Lt dydžio sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų nekompensavimo ir Komisija įpareigota iš naujo nagrinėti pareiškėjo A. U. 2013-09-05 prašymus Nr. 15R-4296 ir Nr. 15R-4300 dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo (toliau – ir Prašymai Nr. 15R-4296 ir Nr. 15R-4300, Prašymai), yra neteisėtas ir nepagrįstas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtintu Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), Komisijai suteikta teisė spręsti klausimus dėl su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo ir priimti sprendimus. Aprašo 5.4, 5.4.3 p. Komisijai numato galimybę spręsti tik dėl tokių sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo kompensavimo, kurie buvo skirti materialiojo turto (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos) įgijimui arba atsiskaitymui už darbus (paslaugas), tiesiogiai susijusius su elektrinės įrengimu ar prijungimu prie elektros tinklų. Komisija, nagrinėdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, kuriais prašoma kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansus, sprendimus dėl tokių išlaidų kompensavimo priima tuomet, kai įsitikina, t. y. gauna dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjams pastarųjų sumokėti avansai nebuvo grąžinti ir jų negrąžinimas yra pagrįstas. Nagrinėjamu atveju Komisija, įvertinusi pareiškėjo pateiktų dokumentų ir paaiškinimų visumą, nustatė, kad iš pareiškėjo pateiktų dokumentų nesimato, kokius realius nuostolius, vykdydama sutartį, patyrė UAB „Interta“. Nesant UAB „Interta“ patirtų nuostolių pagrindimo, pareiškėjo susitarimas su šia bendrove dėl bendros 130 000 Lt (sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai) sumos negrąžinimo negali būti laikomas pagrįstu ir atitinkančiu CK 1.5 str. 1 ir 2 d. reikalavimus. Todėl Komisija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių 130 000 Lt dydžio išlaidų (sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai) pagrįstumą ir vadovaudamasi Aprašo 4 p. nusprendė šių išlaidų nekompensuoti. Nors pareiškėjas pateiktais dokumentais įrodė, jog 2012 m. gruodžio 12 d. grynaisiais pinigais sumokėjo UAB „Interta“ 147 000 Lt dydžio avansą pagal dvi sutartis dėl saulės elektrinių įrengimo, tačiau Komisijai kilo pagrįstų abejonių dėl to, ar 2013 m. liepos 8 d. pareiškėjas ir UAB „Interta" pagrįstai susitarė, kad minėta bendrovė pareiškėjui negrąžins 130 000 Lt dydžio sumokėto avanso dalies. 2013 m. liepos 8 d. susitarime dėl sumokėtų avansų negrąžinimo nurodoma, jog 130 000 Lt dydžio avansinio mokėjimo dalis (po 65 000 Lt pagal kiekvieną iš sutarčių) lieka UAB „Interta“ (Rangovas) kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl pasiruošimo vykdyti sutartis (sutarčių su subrangovais sudarymas, avansiniai mokėjimai tretiesiems asmenims), atlyginimas. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų ir paaiškinimų matyti, kad jis 2013 m. liepos 8 d. pasirašė susitarimą, neįsitikinęs, ar UAB „Interta“ realiai patyrė kokių nors nuostolių, o jei patyrė – kokius ir kokio dydžio nuostolius, todėl Komisija 2014 m. birželio 9 d. sprendimuose Nr. 17R-4102 ir Nr. 17R-4103 pagrįstai konstatavo, kad toks susitarimas, nesant motyvuoto pagrindimo, vertintinas kaip neatitinkantis CK 1.5 str. 1 ir 2 d. reikalavimų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. U. atsiliepime nurodė, kad su atsakovės skundu nesutinka ir prašė jį atmesti (b. l. 65-69).
Paaiškino, kad VAGK Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas, ketindamas 2013 m. pavasarį pradėti 30 kW galios fotovoltinių saulės elektrinių žemės sklypuose adresais Ateities g. 68 ir Ateities g. 70, Ringaudų k., Kauno raj. (toliau – ir Elektrinės) statybas, atliko potencialių rangovų atranką ir 2012-12-12 su UAB „Interta“ (toliau - ir Rangovas) pasirašė dvi sutartis Nr. 12/12/12-1 ir Nr. 12/12/12-2 dėl dviejų saulės elektrinių įrengimo (toliau – ir Sutartys). Šalys susitarė, kad Rangovas pareiškėjo nurodytuose žemės sklypuose suprojektuos ir įrengs po vieną 30 kW galios fotovoltinę saulės elektrinę su saulės sekimo sistema, o pareiškėjas įsipareigojo sumokėti po 254 100 Lt įskaitant PVM kainą už vieną Elektrinę, viso - 508 200 Lt su PVM. Vadovaudamasis kiekvienos iš Sutarčių dėl saulės elektrinės įrengimo 4.1 p. pareiškėjas sutarčių pasirašymo dieną sumokėjo Rangovui po 73 500 Lt dydžio avansą už kiekvieną Elektrinę, viso - 147 000 Lt. Pareiškėjui buvo itin svarbu, kad Elektrinės būtų pastatytos per kuo trumpesnį laiką ir kad jis galėtų gauti pajamų iš parduodamos energijos. 2013 m. sausio 17 d. buvo priimti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Nr. XI-1375) (toliau – ir Įstatymas) pakeitimai, kuriais iš esmės pakeistos saulės energijos supirkimo sąlygos, o taip pat saulės elektrinių vystymo tvarka. 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, tapo akivaizdu, kad pareiškėjui 2012-11-15 išduoto leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus metu Įstatymu nustatytas 1,44 Lt/kWh tarifas toliau nebus taikomas. Pareiškėjas, įvertinęs numatomą investicijų dydį ir įstatymų leidėjo atgaline tvarka sumažintą energijos supirkimo kainą, nusprendė saulės elektrinių projektų nebeplėtoti. Pareiškėjas kreipėsi į Rangovą pranešdamas, kad negalės vykdyti Sutarčių dėl to, kad dėl pakeistų elektros energijos supirkimo tarifų Elektrinių plėtojimas tapo nuostolingas. Rangovas, remdamasis Sutarčių 6.4 p., nustatančiu, kad sumokėtas avansas, jeigu Sutartis nevykdoma dėl užsakovo (t. y. pareiškėjo) kaltės, yra negrąžinamas, taip pat tuo, jog Sutartys jau pradėtos vykdyti, sumokėto avanso grąžinti nesutiko. Tik po derybų Šalys susitarė, kad Rangovas iš 147 000 Lt sumokėtų avansų grąžintų 17 000 Lt, o likusi avanso dalis lieka nuostolių padengimui dėl Rangovo prisiimtų įsipareigojimų trečiosioms šalims. Pareiškėjas pateikė Komisijai visus Apraše nurodytus dokumentus ir savo Prašymus pagrindė tinkamai. Pareiškėjas įrodė visas teisės aktų reikalaujamas aplinkybes, o Aprašas nenustato pareiškėjui pareigos įrodyti, kad jų patirtos išlaidos buvo pagrįstos. Komisija, viršydama teisės aktais jai suteiktus įgaliojimus, iškėlė pareiškėjui teisės aktuose nenustatytą ir nelogišką reikalavimą „motyvuotai pagrįsti“, kad Sutartyse nustatytas avansinio mokėjimo negrąžinimas buvo pagrįstas. Pareiškėjui pateikus Komisijos nepagrįstai pareikalautus pateikti dokumentus, Komisija pakartotinai neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo Prašymus. Komisijos argumentas, kad pareiškėjas, sudaręs su UAB „Interta“ susitarimą dėl dalies avanso grąžinimo, pažeidė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimus, yra nepagrįstas, be to, Komisija neįrodė, kaip pareiškėjo veiksmai pažeidžia CK 1.5 str. 1 ir 2 d. reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjui pavyko susiderėti su Rangovu ir atgauti dalį avanso, patvirtina, kad pareiškėjas buvo apdairus, rūpestingas ir siekė išnaudoti visas galimybes nuostoliams sumažinti.
Teismo posėdyje atsakovės (skundą padavusios institucijos) atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas teismo posėdyje su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais motyvais ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2012-11-15 išdavė A. U. leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-7955 ir Nr. LP-7954 (b. l. 8, 19).
Pareiškėjas (Užsakovas) 2012 m. gruodžio 12 d. su UAB „Interta” (Rangovas) sudarė sutartis dėl saulės elektrinių įrengimo Nr. 12/12/12-2 ir Nr. 12/12/12-1 (b. l. 14-15, 25-26). Sutartimis šalys susitarė, kad Rangovas Užsakovo nurodytuose žemės sklypuose suprojektuos ir įrengs po vieną 30 kW galios fotovoltinę saulės elektrinę su saulės sekimo sistema, o Užsakovas įsipareigojo sumokėti po 254 100 Lt, įskaitant PVM, kainą už vieną Elektrinę, viso - 508 200 Lt su PVM (Sutarčių 1 p.); šalys, be kita ko, susitarė, jog 35 proc. kainos sumos dydžio avansinis mokėjimas (po 73 500 Lt už kiekvieną sutartį) turi būti sumokėtas Rangovui per 30 dienų nuo sutarčių pasirašymo, likusi kainos dalis tari būti sumokėta per 7 dienas po galutinio darbų pabaigimo, elektrinių priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo ir sąskaitų-faktūrų pateikimo Užsakovui (Sutarčių 4.1 p., 4.2 p.); Rangovas darbus pradeda tik gavęs sutarčių 4.1 p. nurodytą avansinį mokėjimą (sutarčių 5 p.); pagal Sutarčių 6.4 p. tuo atveju, jeigu Sutartis, nebaigus vykdyti, nutraukiama dėl užsakovo kaltės, Sutarties 4.1 p. nurodytas avansinis mokėjimas negrąžinamas Užsakovui ir paliekamas Rangovui, kaip jo minimalių nuostolių, patirtų dėl sutarties nutraukimo, atlyginimas (bauda); Užsakovas taip pat įsipareigoja atlyginti visus Rangovo dėl Sutarties vykdymo patirtus nuostolius, kurių nepadengia bauda.
Vadovaudamasis Sutarčių 4.1 p. pareiškėjas Sutarčių pasirašymo dieną sumokėjo Rangovui po 73 500 Lt dydžio avansą už kiekvieną Elektrinę, viso - 147 000 Lt (2012 m. gruodžio 12 d. Kasos pajamų orderio kvitas serija INT Nr. 2; 2012 m. gruodžio 12 d. Kasos pajamų orderio kvitas serija INT Nr. 1) (VAGK byla Nr. AG-237/02-2014 (toliau – ir VAGK byla), b. l. 46, 61).
Sutarčių šalys 2013 m. liepos 8 d. sudarė susitarimą dėl Sutarčių nutraukimo, kuriuo susitarė nutraukti Sutartis dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, dėl kurio pagal Sutartis vykdytini projektai tapo nuostolingi ir Užsakovas nusprendė toliau jų nevystyti; taip pat šalys susitarė, kad UAB „Interta“ geranoriškai grąžins pareiškėjui dalį, lygią planuoto gauti pelno maržai įvykdžius Sutartis, sumokėto avansinio mokėjimo, kuri iš viso sudaro 17 000 Lt (po 8 500 Lt pagal kiekvieną Sutartį), su sąlyga, jog pareiškėjas ateityje nereikš Rangovui pretenzijų teismine tvarka dėl Sutarčių vykdymo, o likusi 130 000 Lt avansinio mokėjimo dalis (po 65 000 Lt pagal kiekvieną Sutartį) lieka Rangovui kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl pasiruošimo vykdyti Sutartis (sutarčių su subrangovais sudarymas, avansiniai mokėjimai tretiesiems asmenims), atlyginimas (Susitarimo 2 p.) (VAGK byla, b. l. 47, 62).
2013 m. rugsėjo 5 d. Inspekcijoje gauti pareiškėjo prašymai Nr. 15R-4296 ir Nr. 15R-4300 dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo (VAGK byla, b. l. 37-38, 52-53). Pareiškėjas kiekvienu iš šių prašymų prašė kompensuoti po 2 000 Lt dydžio išlaidas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu ir po 65 000 Lt dydžio sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal Sutartis.
Komisija 2014 m. vasario 12 d. priėmė sprendimus Nr. 17R-3597 (priimtas prašymo Nr. 15R-4296 pagrindu) ir Nr. 17R-3711 (priimtas prašymo Nr. 15R-4300 pagrindu), kuriais, vadovaudamasi Aprašo 20 p., nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, t. y. po 2 000 Lt (VAGK byla, b. l. 7, 8). Minėtuose sprendimuose pažymėta, kad vadovaujantis Aprašo 4 p. gali būti kompensuojamos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., pagristos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais; išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, kompensuotinos, nes pagrįstos jas įrodančiais dokumentais; prašomų kompensuoti sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal Sutartis suma (po 65 000 Lt) yra nepagrįstai didelė, o pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie liudytų šių išlaidų pagrįstumą, nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti, elgėsi neapdairiai ir dokumentais neįrodė savo ketinimų (veiksmų) susigrąžinti avansinius mokėjimus, todėl vadovaujantis Aprašo 4 p. šios išlaidos vertintinos kaip nepagrįstos ir yra nekompensuotinos.
2014 m. balandžio 14 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į VAGK dėl 2014 m. vasario 12 d. Komisijos sprendimų Nr. 17R-3597 ir Nr. 17R-3711 dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kurį išnagrinėjusi VAGK 2014 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-186(AG-150/02-2014) panaikinti Komisijos 2014 m. vasario 12 d. sprendimus ir įpareigoti Komisiją iš naujo vertinti paaiškėjo prašymus Nr. 15R-4296 ir Nr. 15R-4300 bei priimti dėl jų teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus (VAGK byla, b. l. 9-14).
Vykdydama VAGK 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 3R-186(AG-150/02-2014), Komisija iš naujo išnagrinėjo paaiškėjo prašymus Nr. 15R-4296 ir Nr. 15R-4300 ir 2014 m. birželio 9 d. priėmė sprendimus Nr. 17R-4102 ir Nr. 17R-4103, kuriais nusprendė iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas – po 2 000 Lt pagal kiekvieną iš Prašymų (VAGK byla, b. l. 15, 16). Minėtuose sprendimuose Komisija pažymėjo, kad vadovaujantis Aprašo 4 p. pareiškėjui kompensuotinos 2 000 Lt išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, nes jos patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais; Civilinio kodekso 1.5 str. 1 ir 2 d. numatyta pareiga civilinių teisinių santykių subjektams veikti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, todėl pareiškėjo susitarimas su Rangovu dėl 65 000 Lt avanso negrąžinimo, nesant motyvuoto pagrindimo, vertintinas kaip neatitinkantis Civilinio kodekso reikalavimų. Vadovaujantis Aprašo 4 p. kiekvienu iš Prašymų prašomos kompensuoti 65 000 Lt dydžio avansinių mokėjimų dėl elektrinės plėtojimo išlaidos nekompensuotinos, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų apie šių išlaidų pagrįstumą.
Pareiškėjas 2014-07-14 pateikė VAGK skundą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos 2014 m. birželio 9 d. sprendimus Nr. 17R-4102 ir Nr. 17R-4103 dalyse, kuriomis atsisakyta patenkinti pareiškėjo Prašymus kompensuoti po 65 000 Lt dydžio išlaidas elektrinės projekto plėtojimui ir priimti sprendimus visiškai patenkinti Prašymus kompensuoti visas pareiškėjo išlaidas, susijusias su saulės šviesos energijos elektrinės projektų plėtojimu (VAGK byla, b. l. 1-6). Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, VAGK 2014-07-31 priėmė sprendimą Nr. 3R-281(AG-237/02-2014), kuriuo, konstatavusi, kad Komisijos sprendimai ginčijamose dalyse yra nepagrįsti objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimų, pareiškėjo skundą patenkino iš dalies - panaikino Komisijos 2014 m. birželio 9 d. sprendimus Nr. 17R- 4102 ir Nr. 17R-4103 dalyse dėl po 65 000 Lt dydžio sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų nekompensavimo ir įpareigojo Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjo Prašymus minėtoje dalyje, priimant teisės aktų reikalavimus atitinkančius sprendimus (VAGK byla, b. l. 78-83). Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad teisės aktuose nenustatytas reikalavimas pareiškėjui, besikreipiančiam dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, įrodyti ketinimus susigrąžinti parastus avansinius mokėjimus, todėl su tokių aplinkybių įrodymu ar neįrodymu nėra siejama Komisijos teisė spręsti dėl šios kategorijos išlaidų kompensavimo; vykdydamas Aprašo 10.1 p. reikalavimus pareiškėjas pateikė Komisijai įrodymus (kasos pajamų orderio kvitą serija INT Nr. 2 ir kasos pajamų orderio kvitą serija INT Nr. 1), pagrindžiančius sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų išlaidas; 2013 m. liepos 8 d. susitarimo turinys patvirtina, kad pareiškėjas susigrąžino dalį sumokėto avansinio mokėjimo, t. y. 17 000 Lt (po 8 500 Lt už kiekvieną Sutartį) bei paneigia Komisijos teiginį, jog pareiškėjas nesiėmė veiksmų galimiems nuostoliams sumažinti; pareiškėjas pagrindė įrodymais, kad 130 000 Lt avansinis mokėjimas pagal Sutartis atliktas iki 2013 m. vasario 1 d. ir jis pareiškėjui nebuvo grąžintas; Apraše nėra nustatyti reikalavimai, kiek ir kokių darbų/paslaugų turėtų būti atlikta/suteikta, kad sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai būtų tinkami kompensuoti, be to, Aprašo 5.4.3 p. nėra nustatyta pareiga pareiškėjams įrodyti, jog realiai prekės (paslaugos) buvo įsigytos, todėl Komisija nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie išlaidų pagrįstumą; ginčijamuose Komisijos sprendimuose nėra aiškiai argumentuojamas pareiškėjo veiksmų neatitikimas Civilinio kodekso 1.5 str. įtvirtintiems principams, juose nėra aiškiai argumentuojamas, be to, atsižvelgiant į susiklosčiusią teisinę situaciją, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju pareiškėjas veikė nesąžiningai.
Byloje ginčas kilo dėl VAGK 2014-07-31 sprendimo Nr. 3R-281(AG-237/02-2014) dalies, kuria patenkintas pareiškėjo 2014-07-14 skundas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (2013-01-17 priimtas, įsigaliojo nuo 2013-02-01) 3 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.
Su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtra susijusių išlaidų kompensavimo tvarka nustatyta Apraše, kurio III skyriuje nurodyta, kokios išlaidos laikomos kompensuotinomis. Pagal Aprašo 4 p. kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Kompensuotinų išlaidų kategorijos (Aprašo 5 p.): išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu (Aprašo 5.1 p.); sumokėta valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą (Aprašo 5.2 p.); elektrinės projektavimo darbų išlaidos (Aprašo 5.3 p.); investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos) (Aprašo 5.4 p.): sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo (Aprašo 5.4.3 p.); Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 p., pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo (Aprašo 5. 7 p.).
Aprašo 10 p. nustato, kad pareiškėjai kartu su prašymu turi pateikti šiuos dokumentus: 1) su elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusių paslaugų ir (ar) prekių įsigijimą ar avansinius mokėjimus patvirtinančius dokumentus (banko išrašą apie atliktus pavedimus, sąskaitą faktūrą, kasos kvitą, kasos pajamų orderį, mokėjimo nurodymą ar kita); 2) nepriklausomo turto vertintojo pateiktas turto vertinimo ataskaitas, kai to reikia; 3) sutartį, kuria vadovaujantis buvo ar turėjo būti įsigytos su elektrinės projekto plėtojimu tiesiogiai susijusios paslaugos ir (ar) prekės (jeigu tokia sudaryta).
Pagal Aprašo 6 p. maksimalūs 5 p. nurodytų išlaidų dydžiai nurodyti Aprašo 2 priede, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo maksimalus kompensuotinas dydis yra 45 procentai visos pagal sutartį mokėtinos sumos. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 p.). Komisijos sprendimas turi būti motyvuotas (Aprašo 5.7, 6 ir 21 p.).
LVAT 2015-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-709-525/2015 padarė išvadą, kad Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta Aprašo 5.7 ir 6 p. Aiškinimas, jog Komisijai nesuteikiama teisė vertinti išlaidų pagrįstumo reikštų, kad Komisija įgaliota atlikti tik formalų pareiškėjų pateikiamų dokumentų patikrinimą, tačiau, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, Komisijai suteikti didesni įgaliojimai tirti pareiškėjų pateikiamus duomenis ir spręsti dėl išlaidų kompensavimo apimties. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo, jog Komisija turėjo teisę vertinti pareiškėjo nurodytų ir prašytų kompensuoti išlaidų pagrįstumą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, kad Komisija, 2014 m. birželio 9 d. priimdama sprendimus Nr. 17R-4102 ir Nr. 17R-4103, turėjo, be kita ko, įvertinti, ar pareiškėjo Prašymuose nurodyti 65 000 Lt avansiniai mokėjimai (pagal kiekvieną iš Prašymų) priskirtini prie kompensuotinų išlaidų, t. y. ar šios išlaidos yra patirtos iki 2013-02-01, ir ar jos yra pagrįstos, t. y. patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais.
Teisėjų kolegija sutinka su aplinkybe, jog Prašymuose nurodytos išlaidos (avansiniai mokėjimai) yra apmokėtos iki 2013-02-01, taigi atitinka kompensuotinų išlaidų patyrimo momento kriterijų. Nagrinėjamu atveju išlaidų apmokėjimo momentas reikšmingas išlaidų pagrįstumo vertinimui. Teismo nuomone, šiuo atveju vertintina su avansinių mokėjimų pagal kiekvieną iš Sutarčių sumokėjimu (viso - 147 000 Lt ) ir didžiosios šių mokėjimų dalies (viso – 150 000 Lt) negrąžinimu susijusių aplinkybių visuma – Sutarčių sudarymo data (2012-12-12), bendra kiekvienoje iš Sutarčių numatyta Elektrinės įrengimo kaina (po 254 100 Lt su PVM), numatytų avansinių mokėjimų dydis (po 73 500 Lt už kiekvieną Sutartį) ir jų apmokėjimo momentas (per 30 dienų nuo Sutarčių pasirašymo dienos; faktiškai sumokėta Sutarčių sudarymo dieną, t. y. 2012-12-12) bei likusios kainos dalies apmokėjimo momentas (per 7 dienas po galutinio darbų pabaigimo, elektrinių priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo ir sąskaitų-faktūrų pateikimo Užsakovui dienos (Sutarčių 4.1 p., 4.2 p.); Susitarimo nutraukti Sutartis turinys (Rangovas geranoriškai grąžina pareiškėjui dalį, lygią planuoto gauti pelno maržai įvykdžius Sutartis, sumokėto avansinio mokėjimo, kuri iš viso sudaro 17 000 Lt su sąlyga, jog Užsakovas ateityje nereikš Rangovui pretenzijų teismine tvarka dėl Sutarčių vykdymo, o likusi 130 000 Lt avansinio mokėjimo dalis (po 65 000 Lt pagal kiekvieną Sutartį) lieka Rangovui kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl pasiruošimo vykdyti Sutartis, atlyginimas), pareiškėjo elgesys siekiant susigrąžinti sumokėtus avansinius mokėjimus (Susitarimo nutraukti Sutartis sudarymas) ir duomenys apie vykdant Sutartis Rangovo patirtas išlaidas (sutarčių su subrangovais sudarymas, avansiniai mokėjimai tretiesiems asmenims).
Minėta, kad Sutarčių šalys 2013 m. liepos 8 d. sudarė Susitarimą, kuriuo dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nutraukė Sutartis, be kita ko, numatant, kad vykdant Sutartis sumokėta 130 000 Lt avansinio mokėjimo dalis (po 65 000 Lt pagal kiekvieną Sutartį) lieka Rangovui kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl pasiruošimo vykdyti Sutartis (sutarčių su subrangovais sudarymas, avansiniai mokėjimai tretiesiems asmenims), atlyginimas (b. l. 47, 62). Teismas pažymi, kad pagal kiekvienos iš Sutarčių priedą Nr. 2 Elektrinės projektas turėjo būti parengtas per 30 dienų nuo avanso sumokėjimo ir išankstinių AB Lesto sąlygų pateikimo; Elektrinės montavimas turėjo būti atliktas per 5 darbo dienas nuo elektrinės projekto suderinimo ir patvirtinimo, abiem šalims priimtinu metu, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2013-04-01; Elektrinės suderinimas ir pridavimas turėjo būti atliktas per 2 mėn. nuo Elektrinės sumontavimo, bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki 2013-06-01 (b. l. 60). Taigi, šiuo atveju Susitarimas nutraukti Sutartis buvo sudarytas tuo metu, kai jau buvo pasibaigęs galutinis Sutarčių įvykdymo terminas.
Nustatyta, kad 2014 m. balandžio 26 d. vykusio Komisijos posėdžio metu pareiškėjas pateikė Komisijai Rangovo 2014 m. gegužės 23 d. raštą, kuriame Rangovas nurodė, kad pagrindinius nuostolius vykdant Sutartis jis patyrė dėl didmeninio saulės elektrinių komponentų teikimo sutarčių sudarymo su užsienio partneriais ir negalėjimo jų įvykdyti (pažeidimo); bendri Rangovo nuostoliai dėl sutarčių su tiekėjais nesavalaikio nutraukimo (įskaitant ir negautas pajamas) sudaro daugiau nei 300 000 Eur; Rangovas dėl su MILTOM PARK LLP sudarytos konfidencialios informacijos apsaugos sutarties šiuo metu pateikti reikalaujamų dokumentų negali (VAGK byla, b. l. 27, 32-34).
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Rangovas atliko (ar pradėjo atlikinėti) darbus, kuriuos turėjo atlikti pagal Sutartis, pavyzdžiui, užsakė (pateikė) saulės elektrinės įrangą, kuriai pagal Sutartis buvo skirtas avansas ir pan.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjas, pagal kiekvieną iš Sutarčių savo rizika sumokėjęs didelės vertės avansą ir nepareikalavęs iš Rangovo pateikti ataskaitą apie Sutarčių vykdymo metu jo atliktus darbus bei patirtas išlaidas, laisva valia sutiko didžiąją sumokėto avansinio mokėjimo dalį palikti Rangovui. LVAT tokio pobūdžio byloje (2015-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-709-525/2015) yra nurodęs, kad ūkio subjektas, veikdamas sąžiningai ir rūpestingai, visų pirma, pats turėtų būti suinteresuotas patirti kuo mažesnius nuostolius dėl sandorio nutraukimo. Kaip teisingai nustatė Komisija, pareiškėjo susitarimas su UAB „Interta“ dėl 65 000,00 Lt avanso negrąžinimo (kiekvienos iš Sutarčių atžvilgiu), nesant motyvuoto Rangovo vykdant Sutartis patirtų išlaidų pagrindimo, vertintinas kaip neatitinkantis CK 1.5 str. 1 ir 2 d. numatytų civilinių teisinių santykių subjektų veiklos teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taigi yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas nesielgė taip, kaip būtų elgęsis tuo atveju, jeigu nebūtų tikėjęsis, kad šios išlaidos pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą ir Aprašą bus kompensuotos. Teisėjų kolegijos nuomone, Komisija 2014 m. birželio 9 d. sprendimuose Nr. 17R- 4102 ir Nr. 17R-4103 pagrįstai sprendė, jog išlaidos, patirtos dėl sumokėto ir negrąžinto avansinio mokėjimo, nagrinėjamu atveju nekompensuotinos kaip nepagrįstos.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisinį reglamentavimą, LVAT praktiką ir įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VAGK per siaurai aiškino Komisijos kompetenciją vertinti prašomų kompensuoti išlaidų pagrįstumą. Nors, kaip nurodė VAGK skundžiamame sprendime, teisės aktuose expressis verbis nenustatytas reikalavimas pareiškėjui įrodyti ketinimus susigrąžinti prarastus avansinius mokėjimus, tačiau, remiantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, Komisija turi teisę ir pareigą vertinti išlaidų pagrįstumą ir tai turi atlikti atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, t. y. turi vertinti su avanso sumokėjimu ir negrąžinimu susijusių aplinkybių visumą – Sutarčių sudarymo, avansinių mokėjimų datas, Susitarimo nutraukti Sutartis turinį, pareiškėjo elgesį imantis veiksmų susigrąžinti sumokėtus avansinius mokėjimus ir duomenų apie realias Rangovo išlaidas (nuostolius, įrangos užsakymą) nepateikimą. Taigi ginčijama VAGK sprendimo dalis, kuria panaikinti Komisijos sprendimai nekompensuoti pareiškėjo išlaidų dėl sumokėto avanso, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir teisės aktų analize, teismas daro išvadą, kad atsakovės (skundą padavusios institucijos) skundas tenkintinas, t. y. VAGK 2014-07-31 sprendimo Nr. 3R-281(AG-237/02-2014) ginčijama dalis naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo A. U. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 ir 129 str., teismas
nusprendė:
atsakovės (skundą padavusios institucijos) Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos skundą tenkinti.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014-07-31 sprendimo Nr. 3R-281(AG-237/02-2014) dalį, kuria panaikintos Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. birželio 9 d. sprendimų Nr. 17R-4102 ir Nr. 17R-4103 dalys dėl po 65 000 Lt dydžio sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų nekompensavimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. U. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.