Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-11-03 · Byla Nr. TS-128-716/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
TS-128-716/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Nuteistasis
E. V.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-128-716/2022
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 58-269 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2022 m. spalio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 58-269 (toliau ir – Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. V.. Nutarimu Komisija vienbalsiai (5 Komisijos nariai balsavo prieš) nutarė netaikyti nuteistajam E. V. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir rekomendavo nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. spalio 11 d. gautas nuteistojo E. V. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos priimtą 2022 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 58-269 dėl lygtinio paleidimo netaikymo ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skundas pateiktas 2022 m. spalio 5 d. nepažeidžiant BVK 164 straipsnio 7 dalyje numatyto 7 (septynių) darbo dienų termino.

Skunde nurodoma, kad Komisijos priimtas Nutarimas yra aiškiai nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl turi būti panaikintas. Komisija, nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų ir sprendimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo niekaip teisiškai nepagrindė. Priimdama Nutarimą, Komisija nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Be to, Komisija sau nepagrįstai priskyrė teisingumo principo įgyvendinimą, nes tai net nėra jos kompetencijoje. Komisijos sprendimas yra akivaizdžiai negatyvus precedentas, todėl negali būti toleruojamas ir privalo būti panaikintas, nes priimtas daugiau vadovaujantis psichologiniais, o ne teisiniais motyvais.

Skunde akcentuojama, kad Komisijos nariams nepadarė teigiamos įtakos priimant sprendimą ir tai, kad pas nuteistąjį yra išlikę glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais. Turint tokius glaudžius socialinius ryšius yra žymiai lengviau adaptuotis visuomenėje bei didelė motyvacija nenusikalsti ateityje. Komisija to neakcentavo, o nukrypo į psichologinius pamąstymus, kurie yra deklaratyvūs. Iš Nutarimo aiškiai matyti, kad Komisija niekaip nesugebėjo teisiškai argumentuoti savo sprendimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nurodoma, kad iš Komisijos priimto Nutarimo matyti, kad grįsdama savo sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija rėmėsi tuo, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, taip pat nepakankamas savo veiksmų, pasekmių vertinimas. Nutarime Komisija teigė, kad nuteistasis daro pažangą, tačiau Komisijos vertinimu nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad dar negalima nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo. Tokio argumento Komisija nepagrindė nei vienu teiginiu, todėl Komisijos Nutarimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms. Rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos priemonėse yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos, todėl laikytinos tuščiažodžiavimu. Akcentuotina, kad pasikartojantys nemotyvuoti Komisijos sprendimai ir atmestinai teikiamos rekomendacijos balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Skunde cituojami BVK principai, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos ir teigiama, kad Komisija veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms, kadangi Komisija laikėsi prieštaringos pozicijos, neva lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymas yra norma, o taikymas – išimtis. Pažymima, kad nuteistojo paleidimas į laisvę pakeičia tik bausmės atlikimo sąlygas. Bausmę nuteistasis ir toliau atlikinės būdamas laisvėje, bet prižiūrimas probacijos tarnybos. Jo priežiūra būtų visiškai kontroliuojama būnant laisvėje. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, o tai tik bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas. Be to, įstatymas numato aiškų reikalavimą, susijusį su atliktu bausmės laiku. Nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl tai savaime sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

Skunde cituojama teismų praktika ir teigiama, kad nei ankščiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra veiksniai, darantys įtaką lygtinio paleidimo taikymui. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos teismai esamos teismų praktikos keisti negali ir yra saistomi teismų precedentų bei teisės aiškinimo taisyklių. Teismų precedentų kolizija yra neleistina, o jei tokia kolizija įvyko – privalo būti taikomas tas precedentas, kuris nuteistajam yra palankesnis. Priimdama Nutarimą Komisija nepaneigė faktų, kad nuteistasis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą Komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios daromą išvadą, kad nėra galimybių toliau nuteistąjį taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Tokiu būdu stebimas neargumentuotas ginčas, kuriame neigiama įstatymo leidėjo nuomonė, tačiau nepateikiama jokių kontrargumentų. Komisijos priimtas Nutarimas yra visiškai teisiškai nemotyvuotas, iš esmės prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis, todėl toks Nutarimas privalo būti naikintinas. Per bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis padarė pažangą, savo elgesį pakankamai pakeitė, todėl jo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir toliau taisyti jį neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Nuteistasis yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad E. V. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 3 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė buvo subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendis ir E. V. paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis: E. V. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį už ką jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendis ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistojo atliekamos bausmės pradžia 2019 m. vasario 26 d., bausmės pabaiga – 2024 m. birželio 29 d. Pusę paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2021 m. rugsėjo 29 d. Šio skundo nagrinėjimo metu neatliktos bausmės dalis – 1 metai 7 mėnesiai 26 dienos.

Įvertinęs Komisijos 2022 m. spalio 3 d. Nutarime Nr. 58-269 išdėstytas išvadas teismas pripažįsta, kad jose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti reikšmingi kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo E. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; dalyvavo Vyrų krizių centro organizuotoje projekto veikloje, nukreiptoje į asmenybės augimą, siekiant nepriimtino elgesio keitimo į socialiai atsakingą; dalyvavo 4 val. trukmės mokymuose-projekte „Išgirsti. Suprasti. Keisti“; dalyvavo 24 akademinių val. teoriniuose ir praktiniuose mokymuose „Integracijos į darbo rinką įgūdžių formavimas ir stiprinimas“; 2021 m. balandžio 26 d. užbaigė asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programą; 2022 m. dalyvavo akcijoje Ukrainai paremti „Maži, bet stiprūs“; dalyvavo „Europos dienai“ paminėti trikovės varžybose su svečiu, taip pat dalyvavo iliuzionisto pasirodyme; aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse – renginiuose, paskaitose, viktorinoje, virtualioje ekskursijoje, filmų peržiūrose, sporto (futbolo, tritaškių, stalo teniso, šachmatų) varžybose ir turnyruose, dailės ir meno būreliuose, mokosi anglų ir ispanų kalbos, dalyvavo nuteistųjų „Nardų“ turnyre. Taip pat buvo įvertinta ir tai, kad E. V. bausmės atlikimo metu įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją. Nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje ir siekia įgyti (duomenys neskelbtini) profesiją. Komisija įvertino ir tai, kad nuteistasis siekė save realizuoti darbinėje veikloje, įsidarbino pataisos įstaigoje, tačiau dėl netinkamai atliekamų pareigų buvo atleistas. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose dėl įdarbino galimybių į pataisos įstaigos administraciją nesikreipė.

Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę nustatyta, kad E. V. bausmę atlieka nuo 2019 m. vasario 26 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2022 m. gegužės 20 d. nutarimu nuteistasis buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Teismas įvertina ir tai, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę E. V. už įvairius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus 13 kartų buvo baustas drausmine tvarka. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Atliekant laisvės atėmimo bausmę E. V. skatintas nebuvo. Teismas pažymi, kad Komisija atsižvelgė ir įvertino tai, jog pastaraisiais metais yra pastebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą bei siekis kurti pozityvias integracijos į visuomenę prielaidas. Teismas teigimai vertina, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau teismo vertinimu tokios nuteistojo asmens byloje nurodytos aplinkybės neatsveria socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos Nutarime nurodytų ir kitų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių.

Teismas įvertina tai, kad E. V. dėl lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos Komisijoje buvo svarstomas antrą kartą. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. kovo 24 d. nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistasis svarstomas pirmą kartą. E. V. viso teistas du kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pirmą kartą su teisėsauga susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) metų. pirmą kartą nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendyje nurodyta, kad E. V. kaltės nepripažino. Interviu metu pataisos įstaigoje E. V. kaltę linkęs pripažinti, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis E. V. palaiko socialinius ryšius su tėvais. Nuteistasis yra (duomenys neskelbtini), tačiau kartu su savo drauge (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus. Pasak nuteistojo su drauge draugauja daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus, planuoja tęsti santykius po paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat nuteistasis nurodė, kad jo tėvai yra (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus jis gyveno su mama, nuo (duomenys neskelbtini) metų su tėčiu. Dabar nuteistasis tvirtina, kad bendrauja su abiem tėvais telefono skambučių pagalba. Pateikdamas skundą nuteistasis nurodė turintis glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, todėl yra žymiai lengviau adaptuotis visuomenėje bei atsirado motyvacija nenusikalsti ateityje. Teismas teigiamai vertina, kad nuteistasis bendrauja su tėvais, su drauge susilaukė sūnaus, puoselėja santykius, tačiau vien tik to nepakanka išvadai, kad E. V. laikysis visuomenėje priimtinų doro elgesio normų ir nebenusikals. Be kita ko, E. V. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus, jis baustas už įvairius rėžimo pažeidimus, skatintas nebuvo. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis neigė narkotinių medžiagų vartojimo atvejus, įvertinimo metu stebėtos kritiškos nuostatos narkotinių medžiagų vartojimo atveju. Teikdamas informaciją apie alkoholio vartojimo ypatumus, nuteistasis neigė piktnaudžiavimą juo. Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2022 m. kovo 1 d. duomenų matyti, kad E. V. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 11 546,35 Eur, iš kurių yra išmokėta 207,01 Eur. 2022 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kalėjimų departamento Finansų skyriaus duomenimis, įstaiga nuteistojo vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vertinant E. V. socialinio tinklo ir sąveikos su žmonėmis, nesusijusiais su jo artimais šeimos nariais dinamiką bei pobūdį pastebima, jog nuteistasis nelinkęs savęs izoliuoti, bendrauja su kitais, komunikaciniai įgūdžiai sunkumais nepasižymi. Bausmės atlikimo metu nuteistasis bendravimo ratą renkasi pagal bendrus interesus, pomėgius. Pastebėtina, kad E. V. linkęs ypač gerai vertinti save, jam būdingas padidinto pasitikėjimo savimi lygmuo bei objektyvaus savivaizdžio stoka. Nuteistajam būdingas nepakankamas gebėjimas pasimokyti iš ankstesnės negatyvios patirties, agresyvaus, kontroliuojančio elgesio komponentai, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai yra identifikuojami, kaip aktualūs ir reikšmingi kriminogeniniai poreikiai. Nuteistasis nereiškia pritariančių kriminalinei elgsenai nuostatų, tačiau pastebima, kad E. V. yra būdingos nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, ypač tada, kai laukiamas rezultatas yra siejamas su finansine nauda. Teismas įvertina ir tai, kad nors ir E. V. vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo įvykdyti nusikaltimai, bendrininkavimas suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas.

Išanalizavęs visas aplinkybes ir nuteistojo asmens bylą teismas sutinka su Komisijos nuomone, kad E. V. dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Teismas įvertina ir tai, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. nuteistajam buvo atliktas smurtinio elgesio rizikos vertinimas ir nustatyta vidutinė E. V. smurtinio elgesio rizika. Įvertinus E. V. pakartotinio nusikalstamumo riziką (sistema „OASys“) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pastaruoju metu pastebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą bei pastangos vykdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas lygtinio paleidimo taikymo galimybę numato nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir egzistuoja realus pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. E. V. rodikliai šiuo atveju net formaliai neatitinka tokių įstatymo nuostatų, nes kaip minėta 2022 m. rugsėjo 22 d. atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos patikrinimą nustatyta, kad E. V. priklauso vidutinės rizikos grupei, nors ir pastebimi teigiami nuteistojo pasikeitimai. Teismas pastebi, kad nuteistojo rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, tokie kaip: darbinės patirties stoka, tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus elgesio, pasekmių suvokimo stoka, problemų sprendimų įgūdžių stoka, tam tikro lygmens kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, nepakankami gebėjimai priimti priežiūrą, negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu prielaidos, aukštas savęs vertinimas, apsunkinta finansinė padėtis. Teismas teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu E. V. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, tačiau įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis to nepakanka išvadai, jog E. V. neabejotinai laikysis įstatymų, nenusikals ir galės toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2022 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 58-269, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu nelaikytina esmine ir ilgalaike, jį charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo nurodyta teismų praktika, kadangi lygtinio paleidimo klausimas kiekvieną kartą sprendžiamas individualiai, įvertinus visumą konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, kurios šiuo atveju lėmė sprendimą netaikyti E. V. lygtinio paleidimo.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir jos nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą konkrečiam asmeniui.

Teismas neturi pagrindo išvadai, jog Komisijos rekomendacijos tęsti dalyvavimą individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse ir įsitraukti į užimtumo veiklas yra visiškai deklaratyvios, kaip skunde nurodo nuteistasis. Tokios rekomendacijos nuteistajam buvo nustatytos, atsižvelgiant į jo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytus aktualius kriminogeninius veiksnius. Dalyvavimas skirtingose programose gali padėti nuteistajam lengviau identifikuoti problemas bei valdyti kriminogeninius veiksnius. Remiantis išdėstytu sprendžia, kad paskirtos bausmės tikslai dar nėra pakankamai pasiekti, dėl ko yra per anksti E. V. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2022 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 58-269, kuriuo atsisakyta taikyti E. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu

nutarė:

atmesti E. V. skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 58-269 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam E. V..

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas