- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-1554-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- V., V. S.
- Atsakovas
- Š. B., Š.
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-1554-275/2010
Teisėja Birutė Plikynienė Procesinio sprendimo kategorija 77.4.3.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 22 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovui adv. G.Gudeliauskui, atsakovei Š. B., jos atstovui adv. L.Biekšai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės Š. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei Š. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo bei atsakovės Š. B. priešieškinį ieškovui V. S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Nurodė, kad santuokos su atsakove metu 2007-08-09 šalims gimė dukra A. S. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-08-28 sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatė su atsakove, ieškovas įsipareigojo teikti dukrai 600 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis. Pažymėjo, kad minėta sutartimi šalys susitarė nevaržyti vienas kito teisių dalyvaujant vaiko auklėjime, rūpintis vaiko fiziologiniu, psichologiniu, dvasiniu bei doroviniu ugdymu, ieškovo ir duros susitikimų skaičius nebuvo nustatytas. Paaiškino, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo santuoka tarp ieškovo ir atsakovės buvo nutraukta, atsakovės elgesys pasikeitė, ji nesudarė galimybių ieškovui matytis ir bendrauti su dukra, atsakovas iki ieškinio padavimo dienos matė dukrą tik 15 kartų, susitikimai truko vos 20 minučių. Dėl šių priežasčių ieškovas priverstas kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį. Paaiškino, kad šalių nepilnametė dukra atsakovo nepažįsta dėl trumpų susitikimų, neidentifikuoja jo kaip artimo žmogaus, nevadina tėčiu. Dėl šių aplinkybių prašo nustatyti dukros ir ieškovo bendravimo tvarką, nurodytą priešieškinyje, dalyvaujant atsakovei. Pažymėjo, kad mergaitė dar yra maitinama motinos pienu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-05-21 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, atsakovės priešieškinį patenkino iš dalies.
Nustatė šią atsakovo V. S. ir dukros A. S. bendravimo tvarką:
Nustatė V. S. bendravimo tvarką su dukra A. S. 6 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos:
1. Metų porinių savaičių kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį suderinus su Š. B. prieš dieną, ieškovas turi teisę nuo 18 val. iki 19 val. bendrauti su dukra A. S., dalyvaujant atsakovei Š. B. .
2. Metų neporinių savaičių kiekvieną trečiadienį suderinus su Š. B. prieš dieną, ieškovas turi teisę nuo 18 val. iki 19 val. bendrauti su dukra A. S., dalyvaujant atsakovei Š. B. .
3. Metų neporinių savaičių kiekvieną šeštadienį suderinus su Š. B. prieš dieną, ieškovas turi teisę nuo 10 val. iki 19 val. bendrauti su dukra A. S. , dalyvaujant atsakovei Š. B.
4. Metų neporinių savaičių kiekvieną sekmadienį suderinus su Š. B. prieš dieną, ieškovas turi teisę nuo 10 val. iki 19 val. bendrauti su dukra A. S. , dalyvaujant atsakovei Š. B.
Nustatė V. S. bendravimo tvarką su dukra A. S.:
1. Metų porinių savaičių kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, suderinus su Š. B. prieš dieną, ieškovas turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti dukrą iš Š. B. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tą pačią dieną iki 20 val.
2. Metų neporinių savaičių kiekvieną trečiadienį suderinus Š. B. prieš dieną, ieškovas turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti dukrą iš Š. B. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tą pačią dieną iki 20 val.
3. Nustatyti, kad ieškovas V. S. gali bendrauti su dukra A. S. su nakvyne tik suėjus dukrai 5 metams.
4. Metų neporinių savaičių kiekvieną šeštadienį suderinus su Š. B. prieš dieną, ieškovas turi teisę nuo 10 val. pasiimti dukrą iš Š. B. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val.
5. Nustatyti, kad ieškovas V. S. gali pasiimti dukrą dešimties dienų laikotarpiui tik suėjus dukrai 5 metams. Iki to laiko ieškovas V. S., įspėjęs prieš šešis mėnesius apie numatomas V. S. atostogas ir atostogų laiką suderinęs su Š. B. , turi teisę bendrauti su dukra dešimt dienų nuo 10 val. iki 13 val. ir nuo 17 val. iki 19 val. Vėliau bendrauti taip: savo kasmetinių atostogų metu, ieškovas turi teisę pasiimti dukrą dešimties dienų laikotarpiui, bet prieš tai savo atostogų laiką ir trukmę suderinus su Š. B. prieš šešis mėnesius. Tuo atveju jeigu ieškovo atostogos nesutaptu su dukros darželio/mokyklos atostogomis, ieškovas įsipareigoja užtikrinti lankymąsi darželyje/mokykloje šiuo laikotarpiu. Ieškovo atostogų metu, iš anksto suderinus su Š. B. laiką ir trukmę, ieškovas turi teisę su dukra išvykti į užsienį ir jeigu būtų reikalingi vaiko išvykimo dokumentai, Š. B. įsipareigojama nedaryti kliūčių įforminant šiuos dokumentus.
6. Dukrai pradėjus lankyti darželį, mokyklą, metų neporinėmis savaitėmis kiekvieną dieną iš anksto suderinus su Š. B., ieškovas turi teisę nuvežti (nuvesti) ir parvežti (parvesti) dukrą iš darželio, mokyklos.
7. Dukrai pradėjus lankyti mokyklą, iš anksto suderinus laikotarpį su Š. B. , ieškovas turi teisę puse dukros mokyklinių (rudens, žiemos, pavasario) atostogų praleisti kartu su dukra, poriniais ir neporiniais metais.
8. Prieš vieną dieną suderinus su Š. B. ieškovas turi teisę pasiimti dukrą šiomis švenčių dienomis:
a. Kalėdų dienomis, gruodžio 25 d. ieškovas turi teisę nuo 10 val. pasiimti dukrą iš Š. B. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus iki gruodžio 26 d. 20 val., poriniais metais.
b. Velykų sekmadienį ir pirmadienį, nuo sekmadienio 10 val. ieškovas turi teisę pasiimti dukrą iš Š. B. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus iki pirmadienio 20 val., poriniais metais.
c. Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną - vasario 16 d., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną - kovo 11 d., Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną - liepos 6 d. ieškovas turi teisę nuo 10 val. pasiimti dukrą iš Š. B. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti tą pačią dieną iki 20 val., neporiniais metais.
d. Rugpjūčio 9 d., dukros A. S. gimimo dieną, ieškovas turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti dukrą iš Š. B. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tą pačią dieną iki 21 val., poriniais ir neporiniais metais. Jeigu rugpjūčio 9 d. sutaptu su savaitgaliu, kai dukra turi praleisti su ieškovu, tai ieškovas turi teisę nuo šeštadienio 17 val. pasiimti dukrą iš Š. B. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val.
e. Balandžio 9 d., ieškovo gimimo dieną, ieškovas turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti dukrą iš Š. B. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tą pačią dieną iki 20 val., poriniais ir neporiniais metais.
f. Pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį, ieškovas turi teisę nuo 10 val. pasiimti dukrą iš Š. B. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tą pačią dieną iki 20 val., poriniais ir neporiniais metais.
g. Birželio 24 d., A. S. senelio, ieškovo tėvo vardo dieną, ieškovas turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti dukrą iš Š. B. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tą pačią dieną iki 20 val., poriniais ir neporiniais metais.
h. Rugsėjo 1 d., kai dukra A. S., pradės lankyti darželį/mokyklą, ieškovas turi teisę nuo 17 iki 18 val. pasiimti dukrą iš Š. B. gyvenamosios vietos ir privalo parvežti į namus tą pačią dieną iki 20 val., poriniais ir neporiniais metais.
Priteisė iš atsakovės Š. B. ieškovo V. S. naudai 66 Lt žyminio mokesčio ir 13,36 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Priteisė iš ieškovo V. S. atsakovės Š. B. naudai 66 Lt žyminio mokesčio ir 13,36 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas pažymėjo, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovė Š. B. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010-05-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo V. S. ieškinys būtų atmestas ir patenkintas atsakovės priešieškinys. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje turi teisę dalyvauti civilinio proceso šalys, teismas, atmesdamas atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos ligos ir išnagrinėjęs bylą atsakovei nedalyvaujant, pažeidė minėtas CPK nuostatas. Nors neatvykimas dėl ligos ir nelaikytina svarbia neatvykimo priežastimi, tačiau teismo posėdyje atsakovė negalėjo dalyvauti dėl susirgimo pobūdžio (susirgimas virusinis; medicininis dokumentas apie susirgimą šia liga pridedamas) ir ši aplinkybė (ligos pobūdis) turėtų būti pripažinta svarbia nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė klausimą dėl galimumo nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovei paliko spręsti teismo nuožiūra, tačiau išreiškė poziciją, kad tokio pobūdžio bylose geriau, kad atsakovė dalyvautų. Dalyvaudama teismo posėdyje nagrinėjant bylą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo atsakovė būtų tinkamai atstovavusi nepilnametės dukros interesus ir argumentuotai pagrindusi priešieškinį. CK 3.175 str. įtvirtinti pagrindiniai principai, kuriais remiantis nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Pagrindinis principas į kurį būtina atsižvelgti nustatant tėvo (motinos) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką yra vaiko interesai. Atsižvelgiant į vaiko interesus gali būti nustatytas maksimalus tėvo (motinos) bendravimas su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimas jo auklėjime. Minimalus bendravimas ir dalyvavimas vaiko auklėjime nustatomas tik tuomet, kai nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Analizuojant teismo sprendimu nustatytą V. S. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką matome, kad V. S. yra sudaryta maksimali galimybė dalyvauti auklėjant nepilnametę dukrą. Tokia teismo sprendimu nustatyta maksimali V. S. teisė ir galimybė dalyvauti nepilnametės dukros auklėjime, prieštarauja vaiko interesams: V. S. susitikimų su nepilnamete dukra atvejais ir jos akivaizdoje grasina atsakovei susidorojimu (ne kartą atsakovė yra kreipusis tiek į policiją, tiek į vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl neigiamos įtakos darymo dukrai); teismo sprendimu padalintą turtą, įgytą santuokoje, neteisėtais būdais reikalauja perdalinti; daro neigiamą įtaką nepilnametei dukrai - girtuokliauja ir, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nori bendrauti su nepilnamete dukra, būna agresyvus ir neprognozuojamas, dažnai pažeidinėja įstatymus (teistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus). Po susitikimų su ieškovu V. S. nepilnametė dukra ilgai būna dirgli, stresuota; tai kenkia normaliam vaiko vystymuisi. Teismas nustatė, kad ieškovas gali bendrauti su nepilnamete dukra su nakvyne tik suėjus dukrai penkeriems metams. Pažymėtina, kad ieškovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl visiškai neaišku kur, kokiomis sąlygomis ir kokioje aplinkoje nepilnametė dukra bus laikoma tuo metu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl ieškovo V. S. dukra nepažįsta ir nenori bendrauti su juo. Esant tokioms aplinkybėms teismas nepagrįstai, nors ir pritariant vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui, nustatė maksimalią galimybę bendrauti ir dalyvauti nepilnamečio vaiko auklėjime. Bent kol dukra yra mažametė, galėjo būti nustatytas tik minimalus ieškovo V. S. bendravimas su dukra ir dalyvavimas jos auklėjime; teismo sprendimu nustatyta ieškovo V. S. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka daro neigiamą įtaką vaikui, prieštarauja bei pažeidžia jos interesus. Apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai yra civilinėje byloje Nr. N2-3687-430/2008, esančioje Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo archyve.
Atsiliepimas
Ieškovas V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, taip pat netenkinti atsakovės prašymo išreikalauti iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo civilinę bylą Nr. N2-3687-430/2008. Nurodo, kad apeliantė teisingai nurodė, jog neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos nelaikytina svarbia neatvykimo priežastimi, todėl teismas išklausęs į teismo posėdį atvykusias šalis gali priimti sprendimą atidėti bylos nagrinėjimą arba nagrinėti bylą iš esmės, jeigu nėra prašymų priimti sprendimą už akių. Susiformavusioje teismų praktikoje ir teisės doktrinoje nurodoma, kad bylos nagrinėjimą iš esmės teismas turėtų rinktis, kai bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios ir atsakovo paaiškinimai neturėtų paveikti bylos baigties. Atsižvelgiant į byloje esančius procesinius dokumentus neaiškumų dėl bylos esmės nebuvo, nes tiek ieškovas prašė nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, tiek atsakovė išdėstė savo poziciją priešieškinyje, kuriame taip pat sutiko dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Šalių pozicijos skyrėsi tik dėl bendravimo ir dalyvavimo ugdyme masto, t.y. ieškovas prašė nustatyti maksimalią bendravimo tvarką, atsakovė prašė nustatyti minimalią bendravimo tvarką, Kadangi abi proceso šalys sutiko, kad bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku turi būti nustatyta, todėl teismas vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais ir atsižvelgdamas į vaiko interesus nustatė ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarką su nepilnamete dukra. Pažymėtina, kad įstaigos teikiančios išvadą atstovė palaikė ieškovo ieškinį ir sutiko, jog būtų nustatytas ieškovo siūlomas pereinamasis laikotarpis. Kadangi šioje byloje šalys savo pozicijas buvo išdėsčiusios rašytiniuose procesiniuose dokumentuose, nebuvo iškilę prieštaringų pozicijų dėl pačios bylos esmės, t.y. dėl bendravimo tvarkos nustatymo reikalingumo, todėl teismas teisingai nusprendė nepripažinti atsakovės neatvykimo į teismo posėdį dėl lygos svarbia priežastimi ir pagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės. Apeliantė teigdama, kad pirmos instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka prieštarauja vaiko interesams, netinkamai supranta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tikslą ir paskirtį. Pažymėtina, kad bendravimo tikslas yra dalyvauti vaiko auklėjime, o ne tik su juo pasimatyti kaip to norėtų atsakovė. Atsakovė priešieškiniu siūlė nustatyti ne bendravimo tvarką, o nustatyti grafiką kada ieškovas turėtų teisę matytis su dukra. Tačiau būtent tokie atsakovės reikalavimai pažeidžia vaiko interesus, nes vaikas būtų atskirtas nuo tėvo dėl atsakovės nepagrįstų užgaidų. Pažymėtina, kad ieškovo atžvilgiu nėra nagrinėjamų ir/ar įsiteisėjusių teismo sprendimų kuriais būtų apribota ieškovo kaip tėvo valdžia. Todėl atsakovės reikalavimas nustatyti tik teisę matytis su dukra, nepagrįstai suvaržytų ieškovo, kaip nepilnamečio vaiko tėvo, teises. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dukra ieškovo nepažįsta ir nenori bendrauti su juo, po bendravimo su ieškovu dukra ilgai būna dirgli, stresuota, tai kenkia normaliam vaiko vystymuisi. Tačiau apeliantė nutyli aplinkybes, kurios lėmė tai, kad dukra nepažįsta ieškovo. Pažymėtina, kad būtent pati atsakovė nesudaro galimybių ieškovui matytis ir bendrauti su nepilnamete dukra, būtent atsakovė deda visas pastangas, kad ieškovo susitikimai su dukra neįvyktų, o sutartus susitikimus paskutinę minutę atšaukia arba perkelia kitai datai. Nors 2008-08-28 teismo sprendimas neapribojo ieškovo teisių bei neuždraudė jam bendrauti su nepilnamete dukra, tačiau dėl atsakovės veiksmų ieškovas realiai negali bendrauti su dukra, dalyvauti jos auklėjime. Tai, kad atsakovė nesudaro ieškovui galimybės bendrauti su dukra patvirtina byloje esantis 2010-05-07 antstolio patvarkymas dėl įpareigojimo nevykdymo. Apeliantės teiginiai apie dukros dirglumą, stresą po susitikimo su ieškovu nėra pagrįsti jokiais leistinais ir tinkamais įrodymais, todėl laikyti neįrodytais ir negali būti vertinami apeliacinės instancijos teismo. Apeliantė teigia, kad ieškovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl neaišku kur ir kokiomis sąlygomis bei kokioje aplinkoje nepilnametė dukra bus laikoma kai ieškovas galės bendrauti su dukra ilgesniu laikotarpiu ir su nakvyne. Pažymėtina, kad tokie apeliantės argumentai yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius nagrinėjamoje byloje pateikė buities tyrimo aktą apie ieškovo gyvenamąją vietą. Šiame dokumente užfiksuota, kad teismo pavedimu lankėsi bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui. Vyriausioji inspektorė surašydama buities tyrimo aktą konstatavo, kad butą sudaro 3 kambariai, kurių bendras plotas 90 kv.m, butas yra erdvus, jaukus, tvarkingas su visais patogumais. Ieškovas patvirtino, kad planuoja dukrai įrengti atskirą kambarį, kad vaikas patogiai jaustųsi jo namuose. Vertinant šiuos byloje esančius įrodymus, nėra teisinio pagrindo teigti, ieškovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ar tai, dukra neturės kur būti tuo metu kai bendraus su ieškovu ilgesnį laiką ir su nakvyne. Apeliantė nurodė, kad apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes patvirtinantys dokumentai yra civilinėje byloje Nr. N2-3687-430/2008. Ši civilinė byla buvo nagrinėjama dėl santuokos nutraukimo, o dabar nagrinėjama byla dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo. Dabar nagrinėjamai civilinei bylai reikšmingos aplinkybės, kurias patvirtino ir ieškovas yra tos, kad 2008-08-28 teismo sprendimas neapribojo ieškovo teisių bei neuždraudė jam bendrauti su nepilnamete dukra. Šalys nutraukdamos santuoką susitarė, kad nevaržys vienas kito teisių dalyvaujant vaiko auklėjime, rūpinsis vaiko fiziologiniu, psichologiniu, dvasiniu bei doroviniu ugdymu, ieškovo ir dukros susitikimų skaičius nebuvo nustatytas. Visos šios aplinkybės buvo nurodytos ir ieškinyje, todėl nesuprantama kokias dar svarbias šiai bylai aplinkybes gali patvirtinti dokumentai esantys byloje Nr. N2-3687-430/2008. CPK 314 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tokio prašymo atsakovė nebuvo pareiškusi pirmos instancijos teismui nagrinėjant bylą, nors tokią galimybę turėjo. Apeliantė taip pat nenurodė kodėl būtent apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą išreikalauti šią civilinę bylą, nes aplinkybės kurios yra reikšmingos nagrinėjamai bylai ieškovas pripažįsta ir apie jas pasisakė ieškinyje. Todėl ieškovas prašo netenkinti ieškovės reikalavimo išreikalauti civilinę bylą Nr. N2-3687-430/2008.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoj a:
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad teismas netenkino atsakovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos ligos, taikydamas LR CPK 246 str. 2 d., tuo nepažeidė šiame straipsnyje įtvirtintos nuostatos paprastai nelaikyti svarbia neatvykimo priežastimi atsakovo neatvykimo į teismo posėdį dėl ligos. Be to, net ir pripažinus, jog tokios kategorijos bylose kaip ši, t.y. kai nagrinėjamas reikalavimas dėl vaiko bendravimo su tėvais tvarkos nustatymo, reikėtų tenkinti vienos iš šalių prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, susirgus ieškovui ar atsakovei, šis pažeidimas nebūtų pagrindu naikinti teismo sprendimą ir priimti naują. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo galimybę atstovauti savo dukros interesus ir nurodyti priešieškinio argumentus, todėl jos teisės dalyvauti teismo procese nebuvo pažeistos. Be to, teismo procesas pirmosios instancijos teisme buvo atidėtas ( b.l.71), suteikiant šalims galimybę susitarti.
Atsakovė teigia, kad teismo sprendimu nustatyta maksimali ieškovo teisė dalyvauti nepilnametės dukros auklėjime. Maksimalia bendravimo vieno iš tėvų trukme pripažintina tokia pati bendravimo trukmė, t.y. kai su kiekvienu iš tėvų vaikas praleidžia tiek pat laiko. Iš teismo sprendimo matyti, kad ieškovui paskirtas bendravimas su dukra po kelias valandas, tik suėjus 5 metams leidžiama bendrauti su dukra su nakvyne. Tai neleidžia vertinti kaip maksimalaus bendravimo laiko, nustatyto dukrai bendrauti su tėvu.
Atsakovės argumentas, kad dukra nenori bendrauti su tėvu, galėtų būti patvirtintas vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų išvada, tuomet šis argumentas būtų priimtinas. Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė M. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje pasisakė, jog ieškovas turi teisę bendrauti su dukra ir dalyvauti jos auklėjime, todėl palaikė ieškovo pasiūlytą bendravimo tvarką, teigdama, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra iš esmės nesiskirianti. Atsakovė, teigdama, kad ne kartą kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių dėl ieškovo daromos neigiamos įtakos dukrai, byloje nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų. Iš jos pareiškimų, pateiktų Vaikų teisių apsaugos skyriui 2009-08-03 ir 2009-09-09 ( b.l. 25, 28) matyti, kad ieškovė informavo skyrių, jog ieškovas su dukra nesimato, jai neskambina, dukra nesidomi. Apie ieškovo daromą neigiamą įtaką dukrai šiose informacijose nėra nurodyta, priešingai, atsakovė praneša apie tėvo nebendravimą su dukra, tai leidžia daryti išvadą, kad ji siekia, jog tėvas su dukra bendrautų. Pripažinus, kad atsakovė nesikreipė į vaiko teisių apsaugos tarnybą bei į policiją dėl tėvo daromos neigiamos įtakos vaikui, nesikreipė dėl ieškovo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka po to, kai pagal jos pareiškimą buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad byloje patiekti įrodymai dėl ieškovo netinkamo elgesio su dukra.
Atsakovė nurodo, kad ieškovas yra teistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nepateikia duomenų, kad ieškovo padaryti teisės pažeidimai yra tokio pobūdžio, dėl kurių ieškovas gali turėti neigiamos įtakos vaikui, todėl šiais argumentais remiantis negali būti keičiama nustatytoji pirmosios instancijos teismo bendravimo su vaiku tvarka.
Iš buities tyrimo akto matyti (b.l. 50-51), kad ieškovas gyvena privačiame 90 kv. m. bute. Byloje nepateikta įrodymų, kad jis gali netekti šio buto, kai dukrai sukaks 5 metai ir kai jam suteikta teisė bendrauti su dukra, pasiimant ją nakvynei. Tai, kad tarp šalių tęsiasi ginčai dėl bendro turto padalijimo, neturi įtakos reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sprendimui.
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, netenkintinas jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė turi atlyginti valstybei išlaidas, turėtas procesinių dokumentų išsiuntimui, t.y. 9,95 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Š. B. (a/k (duomenys neskelbtini), 9,95 Lt pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme, valstybei, įpareigojant atsakovą sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.