Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, dalyvaujant prokurorei R. R., nukentėjusiesiems G. R., D. K., L. K., P. M., R. D., kaltinamiesiems K. J., K. U., A. A., M. S., gynėjams advokatams Loretai Daukšienei, Jelenai Smirnovai, Žanui Arsenijui Dzemido, Vaclovui Kaminskiui, Ramutei Budrytei, Vytautui Merkšaičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, besimokantis Lietuvos (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nesimokantis, sportininkas (žaidžia futbolą klube „K. S.“), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2011-05-09 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. (trys nusikaltimai), 63 str. 1 d., 4 d. laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

- 2011-05-10 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 180 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn., vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2011-07-26 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinus 2011-05-09 ir 2011-05-10 nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 9 mėn., vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2012-03-16 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, A. A. pasiųstas atlikti 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę;

- 2012-11-29 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2014-10-28 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) pagal LR BK 178 str. 2 d. (trys nusikaltimai), 180 str. 1 d. (du nusikaltimai), 63 str. 1 d., 4 d. laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., subendrinus su 2011-05-10 nuosprendžiu paskirta bausme, skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m.; 2013-06-21 Kauno apylinkės teismo nutartimi 2012-11-29 nuosprendžiu paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., apėmimo būdu subendrinta su 2011-07-26 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo;

- 2013-10-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 64¹ str., 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2011-05-09, 2011-05-10, 2012-11-29 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis ir 2013-06-21 Kauno apylinkės teismo nutartimi subendrintomis bausmėmis, galutine subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausme,

- 2013-11-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (du nusikaltimai), bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., su 2013-10-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutine subendrinta 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme,

- 2013-12-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 4 d., galutine subendrinta 2 m. laisvės atėmimo bausme, teistumas neišnykęs,

- 2014-04-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu BK 182 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, 4 mėn. laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtą bausmę subendrinus su 2013-11-06 ir 2013-12-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutine subendrinta 4 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaitytos bausmės, iš dalies atliktos pagal 2013-11-06 ir 2013-12-03 Kauno apylinkės teismo nuosprendžius, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p., 8 p., padarymu,

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

- 2007-03-15 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (dvi veikos) 6 MGL - 750 litų dydžio bauda;

- 2011-01-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 4 MGL – 520 Lt dydžio bauda;

- 2013-04-12 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 187 str. 2 d. – 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidedant 1 m.; 2013-11-28 Kauno apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam M. S. buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti 2013-04-12 nuosprendžiu paskirtą bausmę, bausmę atlikęs 2014-12-31, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J., K. U., A. A. ir M. S., veikdami bendrininkų grupėje bei kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2012 m. balandžio 29 d. apie 01.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), sodybos „(duomenys neskelbtini)“ kieme, įžūliais veiksmais – M. S. tyčia vieną kartą kumščiu sudavus nukentėjusiajam E. M. į pakaušį (vėliau tyrimo metu nenustatytam asmeniui tyčia, vieną kartą, teleskopine lazda sudavus E. M. į pakaušį), tuo bendrais veiksmais nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo E. M. sveikatą, po to M. S. kartu su A. A. tyčia ne mažiau tris kartus teleskopinėmis lazdomis sudavus nukentėjusiajam G. R. į galvą, K. J. tyčia ne mažiau vieną kartą įspyrus nukentėjusiajam G. R. į kairį šoną, o pastarajam nukritus, K. J. kartu su trim tyrimo metu nenustatytais asmenimis tyčia, ne mažiau du kartus teleskopinėmis lazdomis sudavus nukentėjusiajam G. R. į galvą bei spardant nukentėjusįjį G. R. į įvairias kūno vietas, viso suduodant ne mažiau 7 smūgius, tuo bendrais veiksmais nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo G. R. sveikatą, po to A. A., K. U. ir tyrimo metu nenustatytam asmeniui tyčia, ne mažiau 12 kartų teleskopinėmis lazdomis sudavus nukentėjusiajam D. K. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo D. K. sveikatą, po to A. A. tyčia vieną kartą ranka sudavus nukentėjusiajai L. K. į dešinį skruostą bei su ja susigrūmus, tuo nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios L. K. sveikatą, po to A. A. tyčia, nemažiau kaip aštuonis kartus kumščiu sudavus nukentėjusiajam P. M. į veidą bei galvą, tuo nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo P. M. sveikatą, po to M. S. tyčia vieną kartą kumščiu sudavus nukentėjusiajai R. D. į dešinį žandą, o A. A. tyčia vieną kartą teleskopine lazda sudavus nukentėjusiajai R. D. per pakaušį, tuo nežymiai sutrikdžius nukentėjusiosios R. D. sveikatą, šiais veiksmais K. J., K. U., A. A. ir M. S., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, K. J. ir M. S., veikdami bendrininkų grupėje su A. A. bei kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, M. S. kartu su A. A. tyčia ne mažiau tris kartus teleskopinėmis lazdomis sudavus nukentėjusiajam G. R. į galvą, K. J. tyčia ne mažiau vieną kartą įspyrus nukentėjusiajam G. R. į kairį šoną, o pastarajam nukritus, K. J. kartu su trim nenustatytais asmenimis tyčia ne mažiau du kartus teleskopinėmis lazdomis sudavus nukentėjusiajam G. R. į galvą bei spardant nukentėjusįjį G. R. į įvairias kūno vietas, viso suduodant ne mažiau 7 smūgius, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. R. poodines kraujosruvas viršugalvyje, krūtinėje-nugaroje, juosmenyje, kairėje srityje, odos nubrozdinimus pažandėje, rankose, bei tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. R. sveikatą.

Be to, K. U., veikdamas bendrininkų grupėje su A. A. bei kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, tyčia ne mažiau 12 kartų teleskopinėmis lazdomis sudavė nukentėjusiajam D. K. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. K. poodines kraujosruvas veide, nugaroje, juosmenyje, rankose, odos nubrozdinimus veide, nugaroje, juosmenyje, kairėje rankoje, kairėje kojoje, sprande, muštines žaizdas dešinėje momeninėje srityje, viršugalvyje, tuo padarė nukentėjusiajam D. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. A. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. S., K. J., K. U. ir tyrimo metu nenustatytais asmenimis, jis kartu su M. S. tyčia ne mažiau tris kartus teleskopinėmis lazdomis sudavė nukentėjusiajam G. R. į galvą, po to K. J. tyčia, ne mažiau vieną kartą įspyrus nukentėjusiajam G. R. į kairį šoną, o pastarajam nukritus, K. J. kartu su trim nenustatytais asmenimis tyčia ne mažiau du kartus teleskopinėmis lazdomis sudavus nukentėjusiajam G. R. į galvą bei spardant nukentėjusįjį G. R. į įvairias kūno vietas, viso suduodant ne mažiau 7 smūgius, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam G. R. poodines kraujosruvas viršugalvyje, krūtinėje-nugaroje, juosmenyje, kairėje srityje, odos nubrozdinimus pažandėje, rankose, tuo padarė nukentėjusiajam G. R. nesunkų sveikatos sutrikdymą; po to jis kartu su K. U. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu tyčia, ne mažiau 12 kartų teleskopinėmis lazdomis sudavė nukentėjusiajam D. K. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. K. poodines kraujosruvas veide, nugaroje, juosmenyje, rankose, odos nubrozdinimus veide, nugaroje, juosmenyje, kairėje rankoje, kairėje kojoje, sprande, muštines žaizdas dešinėje momeninėje srityje, viršugalvyje, tuo padarė nukentėjusiajam D. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą; po to jis tyčia nemažiau kaip aštuonis kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam P. M. į veidą bei galvą, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, muštines žaizdas dešinėje momeninėje srityje, viršugalvyje, pakaušyje, tuo padarė nukentėjusiajam P. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

K. K. J. paaiškino, kad dalyvavo įvykyje, vieną asmenį „nustūmė į petį“, kartu buvo K. U. ir B. S.. Parodė, kad apie įvykį atsimena mažai, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne vieną kartą, tuo metu pasakojo teisingai, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad nepamena, kurie parodymai teisingiausi. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2012-04-28 vakare su draugais K. U. ir B. S. būnant Kauno centre, K. U. paskambino savo pažįstamam E. (kaip nustatyta bylos duomenimis – R.), kuris tą dieną šventė gimtadienį. Baigęs kalbėti telefonu, K. U. jam ir B. S. pasiūlė važiuoti kartu pasveikinti E. R. į Kauno r., Neveronyse, esančią sodybą. Važiavo kartu su Kauno centre minėtą dieną sutiktais iš matymo pažįstamais vaikinais Giedriumi, Robertu ir Karoliu. K. U., B. S. ir liudytojas važiavo liudytojo vairuojamu automobiliu „Rower“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kiti trys vaikinai važiavo tamsios spalvos automobiliu. Galimai 2012-04-29, jau buvo vėlus metas, naktis, atvykus prie sodybos, visi išlipo iš automobilių ir nuėjo į sodybos vidų. Pirmas į sodybą užėjo K. J. su K. U. ir B. S.. Kiti trys vaikinai užėjo paskui juos. Netoli vartelių sutikę pažįstamą E., pasisveikino su juo ir kartu su K. U. ir B. S. nuėjo link tvenkinio pasisveikinti su kitais svečiais. Einant link tvenkinio, pamatė, kaip link jų bėga vyras, pravarde „Ž.“, kadangi taip jį pašaukė moteris, prašydama jį baigti daryti nesąmones. Kodėl vyra bėgo link jų, K. J. nesuprato. „Ž.“ bėgdamas rankoje laikė peilį. Tuo momentu K. J. matė, kaip link „Ž.“ nuėjo kiti trys kartu su jais atvykę vaikinai išsiaiškinti dėl peilio. Tarp minėtų trijų vaikinų ir „Ž.“ kilo muštynės. Tačiau kuris kuriam, kiek smūgių sudavė, į kurias vietas, nematė, kadangi kieme buvo tamsu, K. J. stovėjo nuo jų tolokai. Matė, kaip prie besimušančių vaikinų ir „Ž.“ pribėgo kiti šventės dalyviai. Tuomet K. J. su K. U. ir B. S. išbėgo iš sodybos kiemo ir išvažiavo. Jokių metalinių–teleskopinių lazdų į sodybą atsivežę nebuvo. M. S., A. A. pasveikinti E. R. kartu su juo nevyko (3 t. b. l. 145). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu K. J. parodė, kad į sodybos teritoriją įėjo paskutinis, vienas. Eidamas takeliu, vedančiu link tvenkinio, pastebėjo netoli tvenkinio besikivirčijančius jam nepažįstamus asmenis (tarp kurių buvo vyrų ir moterų) su kartu su kaltinamuoju kitu automobiliu atvykusiais trimis vaikinais. Niekas nesimušė. K. U. ir B. S. tuo metu stovėjo netoliese, į kivirčą nesikišo. Pas vieną vyrą rankoje (mano, tai turėjo būti „Ž.“) pamatė peilį, kurį jis buvo atstatęs į vieną iš asmenų, su kuriais kivirčijosi. Tuomet K. J. pribėgo prie to vyro ir vieną kartą dešine koja spyrė minėtam vyrui į dešinį petį, norėdamas apsaugoti kitus asmenis, kad jis niekam neįdurtų peiliu. Vyras nuo gauto smūgio nukrito ant žemės. Po to K. J. su K. U. ir B. S. nubėgo prie savo automobilio ir išvažiavo. K. U. ir B. S. sodyboje nieko nemušė (3 t., b. l. 146, 148). Papildomai teismo posėdžio metu parodė, kad, ikiteisminio tyrimo pirmos apklausos metu nenorėjo prisipažinti daręs nusikaltimą, o antros apklausos metu prisipažino, nes norėjo su nukentėjusiuoju susitaikyti. Teigia A. A. ir M. S. iki įvykio nepažinojęs. Jis taip nurodė tyrėjai, nes tyrėja jam sakė tų asmenų pavardes. Iš liudytojų parodymų jis suprato spyręs R., todėl, mano ir neginčija, kad taip ir galėjo būti. Ikiteisminio tyrimo metu negalėjo pasakyti, kam spyrė: ar tai buvo „Ž.“, ar R.. Iš tos moters žodžių, kuri rėkė asmeniui, pavadindama jį „Ž.“, nedaryti nesąmonių, suprato, kad, žmogus, turėjęs peilį, buvo „Ž.“. D. R. nespardė, taip pat nesudavė kitų smūgių. Jie su savimi teleskopinių lazdų neturėjo, ir kaltinamasis nematė, kad kas iš jų būtų turėjęs. Mano, kad 20000 Lt suma dėl padarytos žalos per didelė. Pripažįsta tik G. R. civilinį ieškinį. Mano, kad prašoma priteisti moralinė žala galėtų būti 2000-3000 Lt iš visų keturių kaltinamųjų.

Kaltinamasis K. U. kaltu neprisipažino bei parodė, kad 2012 m. balandžio 28 ar 29 d. su K. J. ir B. S. būnant mieste, einant Laisvės alėja, sutiko K. J. pažįstamus iš matymo, vienas buvo vardu G.. Su jais pakalbėjo, pabendravo. Žinodamas, kad vyksta E. R. gimtadienis, paskambino į E. R. telefoną jo paklausti, ar jie galėtų atvažiuoti. E. R. nesutiko. Gal po pusvalandžio vėl paskambinus E. R., atsiliepęs kažkoks vyras leido atvažiuoti. Kadangi sutikti K. J. draugai taip pat norėjo važiuoti, kaltinamajam buvo nemalonu jiems atsakyti, be to, jie buvo truputį vyresni. Ruošiantis važiuoti, sutiko M. S., kurio paprašė nuvežti iki sodybos, kur buvo švenčiamas gimtadienis, nes jie neturėjo vietos mašinoje, o K. J. draugai neturėjo kuo važiuoti. Dar pasiskambinus pasitikslinti dėl sodybos vietos, atsiliepęs kažkoks vyras, prisistatęs „Ž.“, pradėjo kaltinamąjį kolioti, reikalauti pinigų, aiškino, kad jis yra mafijozas, atsisakė pasakyti, kur yra sodyba,. Kaltinamajam po šio skambučio paskambinus dar kartą, minėtas vyriškis vėl aiškino savo. Kadangi jie buvo netoli tos sodybos, pamatę degančias šviesas, nuvažiavo į ją. Kaltinamasis skambino E. R., norėdamas tiksliai sužinoti, kurioje vietoje yra sodyba, nes žinojo, kad ji yra Neveronyse, ir tik maždaug žinojo jos vietą. Nuvažiavus išlipęs kaltinamasis M. S. pasakė, kad su kaltinamuoju kalbėjęs vyriškis prisistatė „Ž.“, „mafijozu“, kaltinamąjį iškoliojo, pasakė, kad kaltinamasis jam turės duoti 10 000 Lt, paklausė M. S., ką jam daryti. Kaltinamasis nurodė vyriškio žodžių išsigandęs, nes jam buvo tik 17 m., visą gyvenimą gyvena vienas. Kaltinamasis nurodė, kad atvykęs pirmiausia norėjo pasikalbėti su „Ž.“. Nemano, kad kiti kartu atvažiavę asmenys galėjo girdėti, ką kaltinamasis pasakojo M. S., jie nestovėjo šalia. M. S., išgirdęs kaltinamojo pasakojimą, nieko kaltinamajam nepasakęs, nuėjo į sodybą. Paskui jį nuėjo K. J. pažįstami, jiems iš paskos – kaltinamasis su draugais. Nuvažiavus matė einant dvi moteris, paskui prie vartelių sutiko pažįstamą E.. Beeinant pamatė, kad sodyboje vyksta sąmyšis, kažkas rėkauja, bėgioja, vyksta grumtynės, girdėjo moteris rėkiant baigti. Tuo metu buvo tamsu, kaltinamasis stovėjo prie ežeriuko. Per tą sąmyšį netoli pavėsinės buvo kažkoks vyriškis su peiliu. Kaip kaltinamasis suprato, su peiliu buvo „Ž.“. K. J. pribėgęs vyriškiui ar spyrė, ar jį su koja nustūmė. Lyg matė, kad tas vyras nukrito. Sąmyšis vyko prie pavėsinės, apie 4 m atstumu, ten buvo blanki šviesa. Kaltinamasis, kadangi jam buvo baisu, bėgo pasakyti, kad reikia baigti, nes matė ten stovintį M. S., kažką tarpusavyje besistumdančius. Tenai matė esančius tris K. J. pažįstamus, atvažiavusius M. S. automobiliu. Matė du nukentėjusiuosius. Atbėgęs norėjo išskirti besimušančius. Matė, kad ant žemės buvo nukritę ir stumdėsi trys asmenys. Ant vieno asmens su mėlyna maike, galimai nukentėjusiojo, buvo užkritęs vienas asmuo iš tų trijų, trečias kėlė, stūmė, traukė nuo viršaus. Matė susikibusius dar kažkokius du asmenis, buvo panašu, kad jie grūmėsi. Gal buvo dar kažkas, bet kaltinamasis nematė ar neįsidėmėjo. Kaltinamasis su K. J. ir B. S. iš ten išbėgo, ir jie iš karto išvažiavo. Jiems iš paskos atbėgo M. S.. Bėgant iš įvykio prie vartelių lyg stovėjo kažkokia mergaitė. Nematė, ar jai kas sudavė.

Mano, kad K. J. bei B. S. E. R. nepažinojo. Minėtam vyriškiui („Ž.“) taip su kaltinamuoju pakalbėjus, kaltinamasis išsigando ir važiavo jau ne norėdamas švęsti, o norėdamas išsiaiškinti, nes gal kitą dieną tas žmogus būtų atvažiavęs pas kaltinamąjį. Nenorėjo, kad kiltų muštynės, nenorėjo sukurti konfliktinės situacijos, bet gal būtų E. M. sudavęs. Važiuodami į svečius, jokių dovanų neturėjo, nurodė vežę gerą nuotaiką. Jokių įrankių, priemonių jie nesivežė, kaltinamasis nurodė neturėjęs teleskopinės lazdos ar įrankio, panašaus į lazdą. Kaltinamasis buvo apsirengęs juodomis treninginėmis kelnėmis ir juodu bliuzonu, buvo oranžinis segtukas. Ikiteisminio tyrimo metu bijojo to vyriškio, todėl tyrėjui nepasakojo apie tai, ką jis sakė, kad grasino, bijojo, kad vėliau gali būti dar blogiau. Dabar nebebijo, nes vyriškis išvažiavęs.

Kaltinamasis paaiškino, kad posėdžio metu geriau atsimena įvykio aplinkybes, nes per du metus viską „susidėliojo“, tačiau vis tiek dar nelabai gerai viską atsimena. Po įvykio kaltinamajam, kai buvo apklausinėjamas policijoje, buvo stresas, jam buvo baisu, nes jis pirmą kartą papuolė į policiją (jį išsivežė iš namų). Bijojo tuo metu ir to vyriškio, ir policijos. Su E. R. ir jo draugais kaltinamojo santykiai iki įvykio buvo normalūs. Nepamena, iš ko galėjo sužinoti apie gimtadienį. Kaltinamasis nurodė negalėjęs žinoti, kur gimtadienis buvo švenčiamas, mano, kad tai jam galėjo pasakyti E. R.. E. R. pasakydamas, kad nepageidauja savo gimtadienio šventime matyti K. J. su draugais, sakė, kad pas jį dalyvauja tik artimiausi draugai. Kaltinamasis paaiškino, kad galėjo skambinti ir R., jei E. R. nekėlė ragelio. Nuo vartelių iki tos vietos, kur vyko muštynės, buvo apie 10-13 m. Nurodė nematęs, ką minėtas vyriškis darė vėliau, nepamena, ką įspyręs veikė K. J.. Vėliau nekalbėjo su M. S., dėl ko įvyko muštynės. Iki įvykio A. A. nepažinojo, nepažįsta ir dabar.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė (3 t., 174-175 b. l.), kad 2012-04-28 vaikštinėjant kartu su draugais B. S. ir K. J., jam kilo mintis paskambinti pažįstamam E. R. ir pasveikinti jį su gimtadieniu, kadangi žinojo, jog E. R. tą dieną švenčia savo gimtadienį. Kur vyko šventė, nežinojo. Paskambinus telefonu, atsiliepė E. R.. K. U. pasveikino E. R. su gimtadieniu ir daugiau apie nieką su juo nesikalbėjo, kadangi telefoną iš E. R. paėmė nepažįstamas vyriškis, kuris sakė, kad gimtadienyje dalyvauja ir suaugusieji. K. U. pasakius, kad jis atvažiuos pasveikinti E. R., vyriškis to nedraudė, paminėjo, kad gimtadienis švenčiamas Kauno r., Neveronyse, sodyboje. Norėdamas pasikalbėti su E. R., skambino tris kartus, tačiau kalbėjo su juo tik vieną kartą. Po to pasiūlė B. S. ir K. J. vykti kartu ir pasveikinti E. R.. Kartu su jais taip pat vyko trys nepažįstami vaikinai, kuriuos sutiko minėtą dieną vaikštinėdami po Laisvės alėją. Pastarieji patys pasisiūlė važiuoti kartu. Vienas iš vaikinų buvo Giedrius, su kuriuo kaltinamasis ir bendravo. Kieno jie buvo pažįstami, K. U. nežinojo. Jis su B. S. ir K. J. į Neveronis vyko pastarojo vairuojamu automobiliu. Kiti trys nepažįstami vaikinai važiavo kitu automobiliu. Į sodybą atvyko naktį, 2012-04-29. Jis, B. S. ir K. J. pirmi nuėjo į sodybos vidų. Netoli įėjimo vartelių sutiko einantį pažįstamą Edgarą. Ketinant eiti toliau į sodybos vidų, tuo metu iš namo išėjo nepažįstamas vyriškis ir pradėjo juos keikti, klausdamas, ką jie čia daro. Vyriškis rankoje turėjo peilį. Tuo metu prie jų priėjo Giedrius su kitais dvejais nepažįstamais vaikinais ir pradėjo kalbėtis su vyriškiu, klausė, ko šis nori. O minėtas vyriškis vis keikėsi. Po to vyriškis sudavė kažkuriam iš kartu atvykusių nepažįstamų vaikinų. Tuomet stambaus kūno sudėjimo vaikinas trenkė minėtam vyriškiui, tačiau kur, su kuo, kiek kartų sudavė, K. U. nematė. Jis su K. J. ir B. S., išsigandę muštynių, išėjo iš sodybos ir išvažiavo. Jis nieko nemušė, lazdų neturėjo.

Kaltinamasis A. A. atsisakė duoti parodymus, kartu parodė, kad 2012-04-28 įvykyje nebuvo, kur buvo, nepamena, nė vieno iš kaltinamųjų nepažįsta, gal Dainavos mikrorajone juos ir yra matęs, nes pats jis gyvena tame pačiame rajone. Patvirtino, kad turi pravardę „P.“. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad parodymus duos tik bylos teisminio nagrinėjimo metu (4 t., 4, 6 b. l.).

K. M. S. paaiškino, kad 2012-04-28 Kauno centre sutiktas K. U., kuris buvo su keliais draugais, paprašė jo nuvežti į gimtadienį. Nuvykus į vietą, K. U. jam pasakė, kad, kalbant su draugo E. dėde, pravarde „Ž.“, tarp jų įvyko kažkoks konfliktas, dėdė K. U. išvadino necenzūriniais žodžiais, kaip kaltinamasis suprato, dėdė K. U. įžeidė. Galėjo būti, kad tą pokalbį girdėjo ir kiti su juo atvažiavę asmenys. Daug negalvojęs, M. S., nuėjęs prie už stalo sėdėjusių asmenų, paklausė, kuris iš jų „Ž.“, ir jam trenkė. Prie stalo tuo metu sėdėjo ir nukentėjusieji. Po gauto smūgio E. M. nubėgo į pavėsinę ar namuką. Prasidėjo konfliktas, muštynės tarp sėdėjusiųjų prie stalo ir kartu su M. S. atėjusių asmenų, kurie buvo K. U. pažįstami. Atsimena, kad vienas iš buvusių asmenų susikibo su vienu iš kaltinamojo atvežtų asmenų, abu nukrito ant žemės. Moterys rėkė, kad jie baigtų. Kartu su kaltinamuoju atvažiavę asmenys su kažkuo mušėsi. Kaltinamasis, prabėgdamas pro R., trenkė jai su delnu. Kai jau visas veiksmas vyko, ir kaltinamasis jau nubėginėjo, link jų tuo metu ateidinėjo K. U. galimai su K. J.. Muštynės baigėsi tuo, kad iš namo išėjus vyriškiui, pravarde „Žemaitis“, kaltinamasis norėjo jam trenkti, bet jam įspyrė kažkas kitas ir vyriškis prie pat durų nukrito. Gal kaltinamasis K. J., o gal pastarasis kaltinamąjį paragino bėgti iš ten. Bebėgant gavosi, kad trenkė pakeliui stovėjusiai R.. Nežino, kodėl taip pasielgė. Jam atbėgus į mašiną ir ją užsikūrus, atbėgo ir jo atvežti asmenys, ir jie lyg pirmi išvažiavo. Nežiūrėjo, ar kita mašina liko, ar taip pat išvažiavo. Yra girdėjęs, kad jį vadina „Š.“. Neigia primušęs G. R., negali pasakyti, kas jį sužalojo. Mano, kad nukentėjusiųjų civilinius ieškinius galima patenkinti iš dalies. Kaltinamasis nurodė kalbėjęs su G. R., kad pastarasis negalėjo dirbti po įvykio. Kaltinamasis nurodė sutinkąs apmokėti jam jo negautą algą – 3500 Lt, nes konfliktas kilo dėl kaltinamojo kaltės, jie sugadino šventę. Jo vardu G. R. yra sumokėta 1000 Lt. Kaltinamasis G. R. yra pasiruošęs sumokėti 2500 Lt. A. A. neprisimena, jo iki įvykio nepažinojo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. S. parodė (4 t., 98 b. l. ), kad, atvykus į sodybą, išlipus iš automobilių, K. U. pasakė jam, kad telefonu kalbėjo su „Ž.“, kuris K. U. išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais ir jam grasino. Pro duris išėjus „Ž.“, tuo metu link jo ėjo K. U. kartu su savo draugu. Šiems priėjus, K. U. draugas vieną kartą spyrė „Ž.“ į nugaros sritį, nuo ko šis nukrito.

Kaltinamųjų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis G. R. parodė, kad 2012-04-28 „(duomenys neskelbtini)“ Neveronyse šventė sūnaus E. R. gimtadienį. Buvo sūnaus draugai ir draugės, taip pat nukentėjusiojo žmona D. R., draugas D. K., jo žmona L. K., E. M.. Apie 24 val., jaunimui sugulus, nukentėjusysis su draugais sėdėjo prie stalo. Žmonai D. R. su L. K. nuėjus į mašiną atsinešti patalynės, į teritoriją prie stalo atėjo trys vaikinai. Paklausę, kas iš sėdėjusių yra „ž.“, E. M., sėdint į vaikinus nugara, atsakius, kad tai jis, vienas iš vaikinų – M. S. trenkė ranka E. M. į galvos sritį. Kartu su šiuo vaikinu buvo kaltinamasis A. A. bei dar kažkuris. Nukentėjusiajam su draugais pakilus nuo stalo, prasidėjo muštynės – juos pradėjo vanoti su teleskopinėmis (ištraukiamomis, su bumbulais) lazdomis. Nukentėjusysis su D. K. bandė aiškintis su didžiausiu iš jų. A. A. nukentėjusiajam su minėta lazda pradėjo trankyti per ranką, per petį, į nugarą, į šoną. Šalia jo buvęs M. S. taip pat sudavė nukentėjusiajam. Taip pat dar nuo kalno atbėgus dviem ar trim asmenims, kažkas iš jų spyrė nukentėjusiajam į šoną (arčiau nugaros srities). Nukritęs nukentėjusysis vėl buvo mušamas su lazdomis. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 1-3 b. l.), kad sūnaus aštuoniolikto gimtadienio šventėje dalyvavo L. ir D. K., E. M. ir jo draugė R., P. M. bei kiti sūnaus E. draugai. 2012-04-29 apie 01.30 val., sėdint lauke, šalia pirties esančioje terasoje kartu su E. M., D. K. ir R., pamatė, kaip link pavėsinės ateina trys vaikinai, tarp kurių buvo vaikinas, pravarde „Š.“, tai yra M. S., vaikinas, vardu A.. M. S. vieną kartą smogė E. M. į galvą. G. R. ir D. K. pakilus nuo stalo, M. S. ir A. A. išskleidė rankose turėtas teleskopines lazdas. Trečiasis vaikinas artinosi link nukentėjusiųjų, todėl jie pribėgo prie šio vaikino ir pradėjo su juo grumtis. Tuomet prie jo pribėgę M. S. ir A. A. išskleidžiamomis metalinėmis lazdomis ne mažiau tris kartus sudavė nukentėjusiajam į galvą. Atsitraukęs nuo minėto trečio vaikino, matė, kad šis toliau grūmėsi su D. K.. Tuo metu pamatė atbėgančius dar tris vaikinus, iš kurių vienas spyrė nukentėjusiajam vieną kartą į dešinį šoną. Nukritęs pajuto dar ne mažiau du smūgius metaline lazda į galvą ir prarado sąmonę.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad 2012-04-28 jis su žmona L. K., broliu P. M., vaikais Luku ir M. K. dalyvavo G. (R.) sūnaus gimtadienyje. Kai vaikai jau buvo suguldyti, prie stalo liko sėdėti jis, G. R., E. M. (D. R. brolis) ir pastarojo draugė. Nukentėjusysis sėdėjo atsisukęs į G. R.. Prie jų atėjo M. S. ir paklausė, kas čia yra „ž.“. Nukentėjusiajam kažką pasakius, pašokęs G. R. sušuko, ką atėjusieji daro, ir nukentėjusysis suprato, kad prasidėjo muštynės. D. K. už nugaros stovėjo jaunuolis, kuris pastarajam bandė suduoti. Prasidėjo grumtynės. Nukentėjusysis su minėtu jaunuoliu nukrito nuo pakylos ant žolės. Gavęs smūgį į galvą, lyg akimirkai buvo praradęs sąmonę. Jiems grumiantis, kiti jaunuoliai daužė nukentėjusiajam į galvą, nugarą teleskopinėm lazdom, rankom, spardė. Smūgių buvo suduota daug. Vienas žmogus nebūtų spėjęs suduoti tiek smūgių. Be to, vienu metu gavo smūgius ir į galvą, ir į nugarą. Apsivertęs ant nugaros, matė, kad aplinkui laksto mažiausiai trys-keturi vaikinai su lazdomis, matė, kaip žmona tąsėsi su vienu vaikinu ir prašė palikti juos ramybėje. Po įvykio pakaušyje buvo trys praskeltos vietos, sudaužyta visa nugara. Randai iki šiol yra likę.

Nukentėjusioji L. K. parodė, kad 2012-04-28-29 jos šeima su P. M. dalyvavo gimtadienyje. Vaikams pradėjus eiti miegoti, nukentėjusiajai su D. R. nuėjus į mašiną pasiimti daiktų, pamatė atvažiuojančias dvi mašinas. Iš mašinų išlipo gal 6-7, apsirengę treningais, užsidėję kapišonus, jaunuoliai. Vienas iš jų – K. U. pasisveikino su E. (E. R. draugu), paklausė, kas čia yra „ž.“. Nukentėjusiajai atsakius, kad tarp jų jokio „žemaičio“ nėra (ji nežinojo, kad E. M. turi pravardę „ž.“), vaikinai nuėjo. Nukentėjusiajai su drauge dar besikuičiant mašinose, išgirdo šaukiant „ką čia darote“. Pro mašinos duris pamačiusi, kad kažkas teritorijoje vyksta, ji, o paskui ir D. R., atbėgo prie lauke buvusių artimųjų ir draugų. Bėgdama ji peršoko per ant takelio netoli pirties ir suolelio (per penkis metrus nuo namų) gulėjusį P. M.. Matė, kaip D. K. su kažkokiu asmeniu virto nuo pakylos. A. A. jai pasirodė kaip mažiausias iš atvažiavusių vaikinų. Ji bandė su pastaruoju šnekėtis, tačiau jis trenkė jai ranka į veidą bei pasisuko trenkti jos vyrui, kuris tuo metu gulėdamas ant žemės, užsigulęs ant kito asmens, grūmėsi su tuo asmeniu. Matė, kaip jos vyrą tuo metu trankė su lazda du ar trys asmenys, sudavė gal du smūgius. Tada nukentėjusioji pradėjo rėkti ką atėjusieji daro, kad jie užmuš žmogų, kad kas nors kviestų policiją. Tuo metu D. R. kaip tik ir ėmė skambinti policijai. Tada vienas iš atvykusiųjų paragino pabaigti, ir visi išvažiavo. Tarp atvykusiųjų nukentėjusioji matė K. U., apsirengusį juodu treningu, buvusį be kapišono – jį atpažino iš nuotraukų parodymo atpažinti metu. Kai nukentėjusieji buvo greitosios medicinos pagalbos automobiliais išvežti, šnekantis, dėl ko visa tai įvyko, sužinojo, kad kažkas skambino, kad E. M. su kažkuo šnekėjo telefonu.

Iš nukentėjusiojo E. M. parodymų ikiteisminio tyrimo (2 t., 120 b. l.) metu matyti, kad 2012 m. balandžio 28 d. sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), šventė sūnėno E. R. gimtadienį. Gimtadienio šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus, todėl visko nepamena. Pamena, kad sėdėjo ant akmens, esančio prie sodybos pirtelės durų, su kraujuotais plaukais, drabužiais, nes buvo prakirsta galva, o šalia jo stovėjo R. K.. Draugų tarpe turi pravardę „Žemaitis“.

N. P. M. parodė, kad jis, D. K., L. K., pastarųjų vaikai buvo pakviesti į E. R. 18-tą gimtadienį, vykusį „(duomenys neskelbtini)“. Baigiantis šventei, apie 1 val., jaunimui jau sugulus miegoti į gretimai esantį pastatą, išgirdęs triukšmą, išėjo į lauką ir pamatė vaikinuką su mėlynu bliuzonu. Tuoj pat gavęs smūgį ranka į veidą, prarado sąmonę. Kai atsikėlė, sodyboje buvo likę tik nukentėjusieji. Matė, kad buvo nukentėję D. K., G. R., E. M.. Žino, kad buvo įvykęs kažkoks konfliktas telefonu su E. M.. Nukentėjusiojo supratimu, buvo atvažiuota aiškintis santykių.

N. R. D. parodė, kad vienas iš kaltinamųjų – K. U. – jai yra pažįstamas – mokėsi jos mokykloje, kažkada jie bendravo, ji turėjo jo telefono numerį ir to įvykio metu taip pat buvo kalbėtasi per jos telefoną. Parodė, kad sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ švenčiant E. R. gimtadienį, jai būnant lauke, į jos telefoną paskambino K. U., klausdamas, ar gali jis atvykti pas E. R. į gimtadienį. Jai atsakius, kad tai yra E. R. artimiausių draugų šventė, ir K. U. atvykti negali, tuo pokalbis baigėsi. K. U. paskambinus (iš savo numerio) dar kartą, ji savo telefoną padavė asmeniui, vadinamam „Ž.“. Girdėjo, kad kalbantis jie susiginčijo, „Ž.“ koliojosi, „numetė“ telefoną. Susiruošus gulti ir būnant miegamuosiuose, R. Z., pamačiusi per langą šviesas, suriko, kad kažkas atvažiavo. Visiems pašokus iš lovų, nukentėjusioji, išbėgusi į lauką, pamatė iš sodybos išbėgantį K. U.. Paskui bėgantis M. S. trenkė kumščiu ar delnu jai per žandą. Dar paskui jį bėgo A. A., kuris prabėgdamas turėta metaline lazda jai trenkė į pakaušį. Neprisimena, ką dar matė nubėgančius. Nematė, ar kiti ką nors turėjo rankose. Matė, kad atvykusių asmenų sodyboje buvo daugiau. Po įvykio ir vėliau jie tarpusavyje išsiaiškino, kuriuos vaikinus matė, kas ką pažino. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 95-97 b. l.), kad 2012 m. balandžio 28 d. dalyvaujant E. R. gimtadienyje, kuris vyko sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino pažįstamas K. U., paprašė telefoną duoti E. R.. Telefoninio pokalbio metu ji buvo šalia E. R.. Iš pastarojo žodžių suprato, kad K. U. norėjo atvykti į sodybą, tačiau E. R. jo matyti savo šventėje nenorėjo, ir taip jam pasakė. Tuo jų telefoninis pokalbis baigėsi. Galimai už pusvalandžio K. U. vėl paskambino jai į mobilų telefoną. Ji pasakė jam tą patį, ką ir E. R. – kad šventėje yra suaugusiųjų ir susirinko tik artimiausi E. R. draugai. Galimai po pusvalandžio vėl skambino K. U., kuris prašė duoti E. R. telefoną. E. R. kalbantis su K. U., vienu momentu priėjo E. R. dėdė, kuris, paėmęs iš E. R. jos telefoną, pratęsė pokalbį su K. U.. Kalbėdamas telefonu, jis prisistatė „Ž.“, ką kalbėjo, liudytoja nepamena, tačiau telefoninio pokalbio metu dėdė pasidarė piktas – tai R. D. suprato iš jo balso tono, be to, jis pradėjo keiktis. Šventės metu, galimai apie 01.30 val., jaunimas nuėjo miegoti į šalia pokylių salės esantį kambarį. Maždaug apie 02.00 val. R. Z. sušuko, kad atvažiavo, nes, žiūrėdama per langą, pamatė privažiavusių prie sodybos dviejų automobilių šviesas. R. Z. taip pat pridūrė, kad reikia rakinti duris, kadangi išlipę iš automobilio asmenys, kiek jų buvo nesakė, eidami į sodybą nešėsi metalines lazdas – teleskopines lazdas. Galimai už 30 sekundžių R. D. išgirdo, kaip kažkas kieme šaukė gelbėti. Išbėgusi į kiemą, matė gulintį ant žemės E. R. tėtį – G. R., kurį mušė galimai keturi vaikinai, tarp kurių atpažino vaikiną, pravarde „J.“. Po to atsisukusi į pokylių salės pusę, matė, kaip galimai trys vaikinai spardė kažkokį asmenį, tačiau ką tokį, neatpažino. Jai einant link tvenkinio, šalia jos pradėjo bėgti vienas paskui kitą šventėje nedalyvavę vaikinai. Bėgant pirmam vaikinui, atpažino K. U.. Antras bėgo M., pravarde „Š.“, kuris, prabėgdamas šalia jos, rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į dešinį žandą. Trečiasis bėgantis buvo vaikinas, pravarde „P.“, kuris, bėgdamas link jos, iškėlė rankose turėtą metalinę teleskopinę lazdą, kurios gale buvo galimai užsuktas sraigtas, pribėgęs prie jos, minėta lazda vieną kartą sudavė jai į pakaušį. Vėliau bendraudama su draugais, sužinojo, kad vaikinas, pravarde „J.“, yra K. J., M. „Š.“ pavardė S., vaikinas, pravarde „P.“, yra A. A.. Papildė, kad įvykio metu K. J. nepažinojo, jį žinojo tik iš matymo, žinojo jo pravardę, kad iš pat pradžių iš matymo žinojo ir kitus tokiom pravardėm. Tikruosius vardus ir pravardes sužinojo vėliau. Tiksliai negali pasakyti, ar kumščiu, ar delnu jai buvo trenkta.

L. R. Z. parodė, kad pažįsta kaltinamuosius K. U. ir K. J., pažįsta juos per draugų draugus, teko su jais pabendrauti. 2012 m. balandžio 28 ar 29 dieną, sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ švenčiant draugo E. R. gimtadienį, atvažiavo nekviesti svečiai. Tuo metu ji su draugais buvo miegamojoje patalpoje, dalis jų jau miegojo. Ji, sėdėdama lovoje, per langą pamatė, kad atvažiavo dvi mašinos. Atvažiavo daugiau negu du žmonės. Jie išlipo ir ėjo į sodybos kiemą. Per langą sodybos kiemo ji nematė. Kai išgirdo šaukiant gelbėti, rėkimą, ji išbėgo į lauką. Bet pabuvus lauke apie 5 sekundes, kažkas ją įtraukė į vidų. Prisimena, kad atvažiavę jaunuoliai buvo kaltinamieji K. U., K. J., „P.“ – A. A., „Š.“ – M. S.. Gal buvo ir kitų asmenų, bet jų neprisimena. Matė, kaip vienas asmuo išlipo iš mašinos ir išsitraukė juodą lazdą, kuri buvo iš pradžių mažytė, o po to pasidarė didelė. Nurodė, kad šiuo metu gerai įvykio aplinkybių neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes, tuo metu jas pasakojo teisingai, neturėjo jokio pagrindo kažką meluoti ar nuslėpti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 129-131 b. l.), kad 2012 m. balandžio 28 d. sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ švenčiant E. R. gimtadienį, apie 22.00 val. R. D. į mobilaus ryšio telefoną kelis kartus skambino pažįstamas K. U., kuris prašė perduoti telefoną E. R.. K. U. įkalbinėjo E. R. pakviesti jį į pastarojo gimtadienį, tačiau E. R. atsisakydavo. Vieno E. R. ir K. U. telefoninio pokalbio metu, iš E. R. paėmęs telefoną pastarojo dėdė, prisistatęs „Ž.“, asmeniui, su kuriuo tęsė telefoninį pokalbį, pasakė, kad daugiau nieko nenori matyti E. R. gimtadienyje. Pokalbio metu E. R. dėdės balso tonas pakilo ir, baigdamas pokalbį, E. R. dėdė piktu balsu tam asmeniui pakartojo, kad niekas į sodybą nevažiuotų. Apie 01.00 val. nakties ji kartu su gimtadienyje dalyvavusiu jaunimu nuėjo miegoti į šalia pokylių salės esantį pastatą. Pabudusi apie 02.00 val. nakties, žiūrėdama per langą, pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje stovi du nepažįstami automobiliai. Matė, kaip iš vieno automobilio išlipo galimai 5 jaunuoliai ir pradėjo eiti į sodybos teritoriją. Vieni iš jų rankose turėjo daiktus, panašius į teleskopines lazdas. Tarp šių jaunuolių atpažino K. U. bei vaikiną, pravarde „P.“. Įėję į sodybą, pastebėti jaunuoliai nubėgo link tvenkinio. Netrukus ji išgirdo riksmą, šaukiantį gelbėti. Išėjusi į kiemą, pamatė, kad prie tvenkinio suaugusius muša vaikinų grupė, tarp kurių buvo vaikinas, pravarde „J.“, vaikinas, pravarde „Š.“. Matė, kaip vaikinas, pravarde „J.“, spardė E. R. tėvą. Taip pat šalia tvenkinio buvo vaikinas, pravarde „P.“, K. U. bei kiti atvykę vaikinai. Netrukus visi jaunuoliai, kurių buvo galimai 8, pradėjo bėgti atgal prie savo automobilių. Vienas iš jų, pravarde „P.“, sudavė R. D. su teleskopine lazda į galvą. Vėliau iš pokalbio su draugais sužinojo, kad vaikinas, pravarde „P.“, yra A. A., vaikinas, pravarde „J.“, yra K. J., vaikinas, pravarde „Š.“, yra M. S.. Paaiškino, kad, jei ji sakė, kad matė, kaip vaikinas, pravarde „J.“, spardė E. R. tėvą, tai tikriausiai buvo daugiau nei vienas smūgis. Jei būtų buvęs vienas smūgis, tai taip ir būtų pasakiusi. Paaiškino, kad jos lova buvo antrame aukšte ir prie lango, todėl jai viskas gerai pro jį matėsi. Nurodė, kad yra girdėjusi apie teleskopinę lazdą, matė, kad lazda iš pradžių buvo maža, paskui didelė, dėl to atitinka minėtos lazdos požymius, kad tai buvo teleskopinė lazda. Tiksliai matė, kaip vaikinui, turėjusiam lazdą, trenkus į orą lazda, ta lazda pailgėjo. Neatsimena, ar K. U. lazdą turėjo. Teigia, kad jei vienas vaikinas būtų turėjęs lazdą, tai būtų taip ir pasakiusi, vadinasi lazdas turėjo daugiau nei vienas žmogus. Patvirtino, kad salėje yra asmuo, pravarde „P.“, parodydama į kaltinamąjį A. A.. Nurodė, kad tuo metu, kai pailgėjo, lazda buvo pas A. A.. Paaiškino, kad iš miegamųjų kambarių išėjusi į lauką atpažino pažįstamus asmenis, o K. U. ir vaikiną, pravarde „P.“, matė iš karto per langą. Teigia, kad davusi parodymus tyrėjai, juos perskaitė įdėmiai.

L. R. K. parodė, kad prieš du metus Neveronyse, sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ švenčiant gimtadienį, jau gerokai po vidurnakčio, miegamajame ruošiantis miegoti, kažkas suriko, kad atvažiavo K.. Prišokusi prie vieno lango, pamatė mašiną, prišokusi prie kito – įeinančius pro vartus kelis asmenis. Taip pat pamatė, kaip prie pirties pastato buvusiam E. M., su kuriuo kartu buvo jo draugė R., per galvą su kažkokiu daiktu – gali būti lazda – trenkė vienas iš tų vaikinų, ir E. M. susmuko. Prieš įvykį buvo girdėjusi, kad į sodybą gali kažkas atvažiuoti. Galėjo būti, kad girdėjo tokį pokalbį telefonu. Galėjo taip būti, kad matė daiktą, panašų į lazdą. Neatkreipė dėmesio, ar ateidami svetimi asmenys turėjo ką nors rankose. Kadangi po įvykio praėjo daug laiko, todėl dabar įvykio aplinkybių neatsimena, apklausinėjama ikiteisminio tyrimo metu atsiminė geriau. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 161-162), kad 2012-04-28 būdama E. R. gimtadienyje, girdėjo, kaip E. R. kalbėjo telefonu, kažkokiam asmeniui aiškino, kad nepageidauja jo matyti savo gimtadienyje. E. R. dėdė E. M., paėmęs iš E. R. telefoną, pratęsdamas pokalbį, prisistatęs „Ž.“, taip pat aiškino, kad E. R. gimtadienyje nieko daugiau nepageidauja matyti. Pokalbio metu E. M. balso tonas pakilo, jis pradėjo keiktis. Apie 1.30 val. liudytojai kartu su kitais nuėjo miegoti. Apie 2 val. išgirdo R. Z. šūksnį, kad atvažiavo K.. Per langą matė atvažiavusį nepažįstamą automobilį, iš kurio išlipo 3-4 nepažįstami vaikinai ir ėjo link tvenkinio. Po to matė, kaip E. M. ir R. stovint prie pirties durų, vienas nepažįstamas asmuo galimai lazda vieną kartą sudavė E. M. per galvą bei nubėgo. E. M. susmuko. Paskui šį asmenį link išėjimo vartelių nubėgo dar keli nepažįstami vaikinai.

Liudytojas E. R. parodė, kad K. U. ir K. J. pažįsta iš matymo, jie yra iš to paties rajono. Be to su K. J. liudytoją siejo bendri draugai. Tačiau su kaltinamaisiais nebendravo, jokių santykių nebuvo. Kaltinamasis A. A. nepažįstamas. Paaiškino, kad 2012-04-28 buvo sodyboje „(duomenys neskelbtini)", Neveronyse. Vakare, apie 22-23 val., gimtadieniui einant į pabaigą, liudytojui paskambinęs K. U. paprašė leidimo atvykti ir jį pasveikinti. Liudytojas leidimo nedavė. Pastarajam paskambinus antrą kartą, liudytojas dar kartą atvažiuoti neleido. Kai dar kartą paskambino, telefoną iš liudytojo atėmė E. M.. Liudytojas, palikęs telefoną, pats išėjo. Po valandos-dviejų nuėjus miegoti ir jau daliai žmonių bemiegant, išgirdo kažką rėkiant, kad atvažiavo. Tuo metu dar nemiegojo tėvai, artimiausi jų draugai. Vienas liudytojo draugas liudytojo su draugais neišleido į lauką, kad nieko neatsitiktų. Paaiškino, kad įvykį matė, jau jam prasidėjus. Viskas truko labai greitai. Liudytojas nurodė nelabai norėję, kad K. U. su draugais atvažiuotų. Neįsivaizduoja, kodėl pastarieji norėjo atvažiuoti, kadangi liudytojas su jais nebendraudavo. Pro langą matė K. U., kuris, kiek liudytojas matė, visą laiką stovėjo priešais langą. Matė, kaip atvykę jaunuoliai, o su jais kartu ir K. U., nubėgo. Ta vieta, kur stovėjo K. U., buvo mažai apšviesta, matėsi žmogus tik iki krūtinės vidurio, kokioje padėtyje buvo jo rankos, nematė. Jei rankos būtų nuleistos, nebūtų matęs, ką vaikinas laiko. Kuo buvo atvažiavę vaikinai, nematė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. 1. 149-150), paaiškino, kad šiuo metu gerai visų aplinkybių nepamena, nes jau praėjo du metai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes, apklausiamas nemelavo, teisingai nurodė aplinkybes. Po įvykio susitikus su K. U., asmeniu, pravarde „Š.“ (tai galėjo būti M. S.), dar kažkokiu jų draugu, paklausus, kodėl taip atsitiko, jie pasakė, kad gailisi, kad taip neturėjo įvykti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodyto pokalbio su minėtais asmenimis aplinkybes (2 t., b. l. 150 – pokalbio metu „Š.“ paminėjo, kad įvykio vakarą jam kalbantis telefonu su liudytojo dėde E. M., jie apsižodžiavo. Kaip liudytojas suprato, konfliktas tarp jų kilo dėl to, kad dėdė uždraudė pastariesiems atvažiuoti į sodybą į liudytojo gimtadienį, dėl ko įsižeidęs „Š.“ nusprendė surinkti vaikinų grupę, nuvažiuoti į sodybą ir išsiaiškinti su E. M. santykius – pamokyti tik E. M.. Kalbantis „Ž.“ paminėjo, kad 2012-04-29 naktį, būdamas sodyboje, užpuolė vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų vyriškį, kuo pagal jo apibūdinimą, kaip suprato nukentėjusysis, galėjo būti D. K.. „Š.“ paminėjo, kad kartu su juo 2012-04-29 į sodybą „(duomenys neskelbtini)“ atvyko ir dalyvavo muštynėse K. U., K. J., pravarde „J.“, vaikinai, pravardėmis „Ž.“, „P.“, „A.“. Vėliau iš draugų sužinojo, kad vaikinas, pravarde „Š.“, yra M. S.; vaikinas, pravarde „P.“, yra A. A.). Ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. 1. 149-150) liudytojas parodė, kad 2012 m. balandžio 28 d. sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), šventė savo gimtadienį. Šventės metu R. D. į mobilaus ryšio telefoną paskambino iš matymo pažįstamas K. U. ir paprašė jos, kad telefoną paduotų liudytojui. Kalbėdamas su K. U. telefonu, suprato, kad K. U. nori atvažiuoti į sodybą, dalyvauti jo gimtadienyje. Tačiau jis paaiškino K. U., kad jo kviesti nenori, nes gimtadienyje dalyvauja tik artimiausi žmonės. Tuo telefoninis pokalbis baigėsi. Netrukus K. U. dar kartą skambino R., kuriai perdavus telefoną, jis vėl kalbėjosi su K. U., aiškino jam tą patį. Kalbantis telefonu, priėjo jo dėdė E. M., kuris, paėmęs iš jo telefoną, pratęsė telefoninį pokalbį su K. U.. Apie ką jie kalbėjo, liudytojas negirdėjo, nes nuėjo. Apie 01.30 val. su draugais nuėjo miegoti į šalia pokylių salės esantį pastatą. Jo mama D. R., tėtis G. R., D. K., L. K., E. M. ir pastarojo draugė R. liko švęsti toliau. Jie šventė pavėsinėje, įrengtoje šalia tvenkinio. Apie 02.00 val. prabudo, nes išgirdo kaip L. K. šaukė baigti. Pažiūrėjęs per langą, automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė stovintį K. U., kuris greitai nubėgo link tvenkinio kažką šaukdamas. Paskui K. U. link tvenkinio nubėgo iš matymo pažįstamas K. J., pravarde „J.“. Automobilių stovėjimo aikštelėje matė du automobilius. Toliau žiūrėdamas per langą, matė, kaip galimai septyni vaikinai greitu žingsniu, vienas paskui kitą, grįžo prie minėtų automobilių ir išvažiavo. Vaikinams grįžtant prie automobilių, matė, kad rankose kažkurie iš jų nešėsi daiktus, panašius į teleskopines lazdas, jomis mosikavo.

L. M. R. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, su jais nebendravo. 2012-04-28 šventė brolio gimtadienį, į kurį susirinko brolio draugai ir šeimos draugai. Nuėjus miegoti, apie pusę dviejų per langą pamatė, kad atvažiavusios stovi dvi mašinos. Kažkuri mergina sušuko, kad atvažiavo K.. Išgirdo, kaip moteriškas balsas sušuko gelbėti. Jie suprato, kad vyksta kažkas blogo, visi bandė išeiti, bet buvo užrakintos durys. Kai jau išėjo, pamatė, kad jo tėtis guli ant žemės be sąmonės. Nurodė, kad šiuo metu įvykio aplinkybes atsimena sunkiai, kadangi praėjo ilgokas laiko tarpas. Ikiteisminio tyrimo metu atsiminė geriau, nes buvo paėjęs trumpesnis laiko tarpas. Tuo metu teisingai pasakojo, ką matė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė (2 t., b. l. 126-127, 128), kad 2012 balandžio 28 d. sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Kauno r., Neveronyse, šventė jo brolio E. R. gimtadienį. Apie 2.00 val. jam su broliu bei pastarojo draugais nuėjus miegoti į atskirą pastatą, esantį šalia pokylių salės, suaugusieji liko švęsti toliau – jie sėdėjo pavėsinėje prie tvenkinio. Gulėdamas lovoje, išgirdo, kad prie sodybos kažkas atvažiavo. Pažiūrėjęs per langą, pamatė, kaip sustojo du automobiliai. Iš vieno automobilio išlipo du asmenys, rankose laikydami daiktus, panašius į teleskopines lazdas. Kiek asmenų dar išlipo, nematė. R. pradėjo šaukti, kad kažkas atvažiavo, tačiau liudytojas nežinojo, ką ji turėjo omenyje. Po to, būdamas kambaryje, išgirdo pagalbos šauksmą. Išėjęs į kiemą, kelyje link tvenkinio pamatė stovinčius galimai septynis jaunuolius, kažkurie iš jų rankose laikė teleskopines lazdas. Po to, keliems asmenims bėgant link vartelių, vienas jį pastūmė. Jis nukrito ant žemės prie pat įėjimo durų. Atsikėlęs nuėjo atgal į kambarį. Kalbantis su R. D., E. E., sužinojo, kad į sodybą atvažiavo K. U., jaunuolis, pravarde „J.“, M. S., pravarde „Š.“, jaunuolis, pravarde „A.“, jaunuolis, pravarde „B.“, vaikinas, vardu A., pravarde „P.“. Paaiškino, kad žino, kaip atrodo teleskopinės lazdos. Buvo tamsu, lazdos buvo juodos ir ilgos, dėl to atrodė, kad tai išskleistos teleskopinės lazdos.

Liudytoja D. R. parodė, kad 2012-04-28 su šeima ir vaiko draugais sodyboje „(duomenys neskelbtini)" šventė sūnaus E. gimtadienį. Apie 2 val., vaikams jau nuėjus miegoti, ji su L. K. nuėjo už teritorijos į mašinas pasiimti daiktų. Tuo metu atvažiavo dvi mašinos, iš kurių iššoko jaunuoliai. Jų buvo daugiau nei trys. Išgirdus sąmyšį prie pirties, ten nubėgo L. K., o paskui ją, užrakinusi mašiną, nubėgo ir liudytoja. Ant kalniuko terasa buvo apšviesta. Matė ant žolės su keliais asmenimis besigrumiantį D. K.. L. K. taip pat buvo ten, ji šaukė, kad vaikinai baigtų. Kur buvo kita dalis jaunuolių, liudytoja nematė. Jos vyras vienas gulėjo prie vandens. Pribėgus prie vyro ir bandant jį kelti, jis visiškai nereagavo. Tada liudytojai sušukus, kad ji kviečia policiją, minėti vaikinai išsilakstė. Jie išbėgo pro vartus. Po įvykio matė, kad E. M. buvo visas kruvinas. Po įvykio pradėjo dalintis įspūdžiais, kas ką matė, kažkas sakė, kad G. R. spardė J..

L. V. U. parodė, kad 2012 m. balandžio pabaigoje Neveronių sodyboje buvo švenčiamas E. R. gimtadienis. Maždaug vidury nakties, būnant atskirame pastate, kur visi buvo nuėję miegoti, išgirdo, kaip viena ar dvi mašinos privažiavo šalia namo, kuriame jis su draugais buvo. Pažiūrėjęs pro langą, pamatė lipančius iš mašinos žmones. Tada jis apsirengė ir bėgo prie durų. Viskas įvyko labai greitai. Vos atidarius duris, nepažįstami asmenys jau bėgo iš kiemo. Ikiteisminio tyrimo geriau atsiminė įvykio aplinkybes ir teisingai pasakojo tyrėjai, nebuvo tikslo kažką papasakoti ne taip. Ikiteisminio tyrimo metu lyg ir buvo užtikrintas, kad atvažiavusio vaikino turėta lazda buvo metalinė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 158 b. l.), kad šventės metu apie 1.30 val. kartu su kitais nuėjo miegoti. Išgirdęs atvažiuojančių automobilių garsą ir pažiūrėjęs per langą, pamatė stovintį automobilį „VW Golf“ ar „VW Passat“. Matė, kaip iš šio automobilio išlipo nepažįstamas vaikinas ir nuėjo į sodybos kiemą. Vaikinas rankose turėjo „barakaną“ (teleskopinę lazdą), ją išskleidė. Po to išgirdo klyksmus, šaukiant gelbėti, padėti. Išėjęs į kiemą, matė, kaip nepažįstami vaikinai muša šalia pavėsinės ir tvenkinio gimtadienyje dalyvavusius suaugusiuosius. Po to nuo tvenkinio prabėgo 7 nepažįstami vaikinai. Vienas iš jų prabėgdamas pastūmė M. R..

Liudytojas E. E. parodė, kad K. U. bei K. J. pažįsta iš matymo, pasisveikina su jais. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 151 b. l.), kad 2012-04-28 švenčiant E. R. gimtadienį, apie 19.00 val. paskambino pažįstamas K. U.. Jis telefoną perdavė E. R., kadangi prieš tai iš K. U. buvo gavęs SMS pranešimą, kuriame pastarasis išreiškė norą dalyvauti E. R. gimtadienyje. Apie ką jie kalbėjo telefonu, liudytojas negirdėjo. Kam dar gimtadienio metu skambino K. U., nežino. Apie 01.30 val. šventėje dalyvavęs jaunimas ir jis taip pat nuėjo miegoti į šalia pokylių salės esantį pastatą. Po kiek laiko jie išėjo į kiemą, į tualetą. Kieme, takelyje link tvenkinio, sutiko stovintį K. U.. Pasisveikinęs K. U. paklausė, kaip jis čia atsirado. Pastarasis tik paminėjo, kad „biški“ atvažiavo. Tuo momentu K. U. buvo vienas, liudytojas nematė, kas su juo buvo atvažiavę į sodybą. Tada liudytojas nuėjo į tualetą. Jam iš tualeto išėjus, K. U. nebebuvo. Atėjęs į pavėsinę matė, kad sumušti kai kurie svečiai. Jokių šūksnių kieme negirdėjo.

L. R. M. parodė, kad, tvarkant sodybą, rado asmens tapatybės kortelę. Kontaktiniu numeriu paskambinusi pasakė, kurio asmens tapatybės kortelę rado. Galėjo būti rasti tokie daiktai, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Kortelę grąžino atėjusioms jos atsiimti ir prisistačiusioms mamai ir tetai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po šventės tvarkant sodybą, rado mėlynos spalvos aplanką su asmens tapatybės kortele, bilietu ir čekiu (2 t., 163 b. l.).

E. S. B. parodė, kad ekspertizė E. M. buvo atlikta pagal medicininius dokumentus. Nurodė negalinti atsakyti, ar sužalojimas pakaušiui buvo padarytas dėl jo nugriuvimo ar dėl tiesioginio trauminio poveikio. Kadangi žaizda kirstinė, labiau būdinga, kad ją padarė kietas bukas briauną turintis daiktas, kuo gali būti atsitrenkimas į bortą, kur bus briauna, taip pat gali būti suduota lazda. Smūgiui kumščiu ar koja kirstinė žaizda nebūdinga. Nukentėjusiajam G. R. vieninteliam iš visų nebuvo konstatuota žaizdų, buvo odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos. Odos nubrozdinimai abiejose alkūnėse galėtų susidaryti nugriuvus, kiti sužalojimai – dominuoja kairė pusė atsirasti dėl sudavimo kumščiais, koja ar kitais panašaus pobūdžio daiktais. G. R. nebuvo nustatyti sužalojimai dešiniame šone. Nurodė, kad ne bet kuris trauminis poveikis palieka sužalojimą, tai priklauso nuo smūgio jėgos, nuo organizmo būklės. Nežiūrint, kad objektyviai pas G. R. toje vietoje nieko nėra, tai nepaneigia, kad nebuvo trauminio poveikio. Nukentėjusiojo D. K. muštinės žaizdos dešiniame maumeniniame viršugalvyje galėjo būti padarytos briauną turinčiu daiktu, kuo galėjo būti padaryta lazda, metaliniu strypu. Griuvimui būdingi nustatyti nubrozdinimai kairio kelio srityje. Nesunkų sveikatos sutrikdymą duoda tai, kad žaizda šlapiuoja, kas matyti iš įrašų Dainavos poliklinikos kortelėje. Taigi gijimas vyksta ne pirminiu, antriniu būdu – kai yra komplikacijos, žaizda supūliuoja, ilgai negyjanti žaizda. Komplikacijos gali būti, kai prisideda infekcija į žaizdą. Infekcija gali patekti sužalojimo metu, kai daiktas kontaktavo su žaizda. Nešvarus daiktas įneša infekciją. Daktarai žaizdą plauna, tačiau gal gerai neišplauna, ir po to gali prasidėti infekcija. Negalima nustatyti, kokiu tai būdu atsirado. Dar tam įtakos turi ir individualios žmogaus savybės, tai yra, kaip organizmas ginasi, kovoja su infekcija. Pagal gydymo būdą ir gijimo laikotarpį negalime nukentėjusiajam padaryto sužalojimo vertinti kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Jei yra įrašai, reiškiasi prisidėjo nežinoma priežastis, dėl ko prisidėjo infekcija. N. P. M. visos žaizdos konstatuotos jo galvoje, lyg 7. Jos visos galėjo būti padarytos kietabriauniu daiktu. Jei yra daugybinės žaizdos, tai griuvimui nebūdinga. Dar yra poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, pereinanti į paakio sritį – ji nėra būdinga griuvimui, galėjo būti padaryta kumščiu. Randai susiformuoja vėliau. Visos žaizdos supūliavusios – jos gijo antriniu būdu, dėl to nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. 21 d. baigiasi įrašai, kur rašoma, kad žaizda šiek tiek sekretuoja ir patinusi, reiškiasi dar 21d. nėra pilnai sugiję. Nukentėjusiajai R. D. padarytas sužalojimas negalėjo atsirasti griūnant, kadangi tai yra viršugalvis. Konkretizuoti žalojančio daikto nurodė negalinti, kadangi tai ne žaizda. Galėjo atsirasti ir spiriant, ir suduodant kumščiu bei kažkokiu kietu buku daiktu.

Liudytojas B. S. parodė, kad 2012-04-28 nakties metu su K. U. ir K. J. vaikščiojant Laisvė alėjoje, atėjo dar trys jaunuoliai, iš kurių vienas galėjo būti vardu G.. Tuo metu liudytojui pakalbėjus telefonu ir priėjus prie draugų, buvo kalba, kad jie vyksta švęsti. Kadangi nebuvo ką veikti, liudytojas sutiko važiuoti. Jis su K. U. ir K. J. važiavo viena mašina, kiti jaunuoliai – kita. Atvažiavus į sodybą Neveronyse, buvo jau tamsu. Anksčiau minėti trys jaunuoliai išlipo pirmi ir nuėjo į kiemą, liudytojas su draugais – iš paskos. Įėjus į teritoriją pro vartelius, joje jau vyko kažkoks šurmulys, sambrūzdis, kivirčas, rėkavimai. K. U. su K. J. buvo priekyje, liudytojas nurodė buvęs už jų. Kažkam iššokus su peiliu, K. J. jį su koja nustūmė. Liudytojas tuo metu nusisuko, o kai atsisuko, K. U. su K. J. paragino iš ten bėgti, ir jie išvažiavo. Kita mašina liko stovėti. Važiuodami švęsti, jokių dovanų nesivežė. Liudytojas nepažinojo asmenų, pas kuriuos važiavo. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, kad galėjo būti taip, kaip nurodyta jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, kad buvo pasakyta, pas ką jis važiuoja, ir kas pasiūlė. Parodė, kad posėdžio metu atsimena tiksliai, kaip viskas vyko ir dabar viską papasakojo teisingai. Nežino, neatsimena, kodėl ikiteisminio tyrimo metu papasakojo kitaip, mano, kad susimaišė parodydamas, kad matė, kai pradėjo muštis, kai susiginčijo. Paaiškino, kad minėti trys jaunuoliai važiuodami rodė kelią, o jis su draugais automobiliu važiavo paskui juos. Iš viso jie vyko šešiese. Paaiškino, kad neatsimena, ar K. U. skambinosi ir aiškinosi, kur galėjo būti sodyba, kurioje buvo švenčiama. Mano, kad ir dėl šių aplinkybių, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, susimaišė, nes dabar geriau atsimena įvykio aplinkybes. Tuo metu tokių aplinkybių, kokias jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo. Paaiškino, kad netvirtina savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tuo metu nemelavo, o tiesiog susimaišė. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo netikslūs, tačiau negali pasakyti, kodėl. Ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 171-172) B. S. parodė, kad 2012-04-28 apie 18 val. buvo susitikęs su K. J. ir K. U.. Jiems būnant Laisvės al., K. J. ir K. U. susitiko tris nepažįstamus vaikinus, kurių vieno vardas G.. Visiems kalbantis, K. U. pasiūlė nuvykti į Kauno raj., Neveronys, pasveikinti E. su gimtadieniu. Jis kartu su K. J. ir K. U. važiavo K. J. vairuojamu automobiliu. Kiti trys asmenys vyko kitu automobiliu. Į sodybą atvyko naktį, prasidėjus 2012-04-29. Visi išlipę iš automobilių, nuėjo į sodybos vidų. Paskui juos ėjo G. su nepažįstamais asmenimis. Nepamena, ar, įėjus į sodybą, ką nors sutiko, ar K. J. bei K. U. su kuom nors kalbėjosi. Būnant sodyboje, iš namo išėjo vyras, kažką laikydamas rankoje. Pamatęs juos, pradėjo rėkauti. G. su dviem nepažįstamais vaikinais su minėtu vyriškiu sukonfliktavo, po to apsistumdė. Kuris, kuriam, kur sudavė, liudytojas nematė. Kas toliau vyko sodyboje, taip pat nematė, nes kartu su K. J. ir K. U. išvažiavo iš sodybos. Jis, K. J. ir K. U. sodyboje nieko nemušė, jokių metalinių lazdų neturėjo.

2012-04-30 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), sodybos „(duomenys neskelbtini)“ kieme (1 t., 28-32 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) G. R. konstatuota poodinės kraujosruvos viršugalvyje, krūtinėje-nugaroje, juosmenyje, kairėje klubinėje srityje, odos nubrozdinimai pažandėje, rankose. Sužalojimai padaryti 11-os ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje 2012-04-29, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Krūtinės ir kairės rankos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, ko pasėkoje buvo sutrikdyta judesių funkcija, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., 7-8 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, nugaroje, juosmenyje, rankose, odos nubrozdijimai veide, nugaroje, juosmenyje, kairėje rankoje, kairėje kojoje, sprande, muštinės žaizdos dešinėje momeninėje srityje, viršugalvyje. Sužalojimai galėjo gautis 12-os ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje 2012-04-29, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Muštinės žaizdos galvos plaukuotoje srityje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., 44-45 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) P. M. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, muštinės žaizdos dešinėje momeninėje srityje, viršugalvyje, pakaušyje. Sužalojimai galėjo gautis 8 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje 2012-04-29, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Muštinės žaizdos galvos plaukuotoje srityje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, padaryti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., 73-74 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) L. K. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo gautis penkių ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai 2012-04-29. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., 82 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei R. D. konstatuota galvos sumušimas su odos nubrozdinimu viršugalvyje, kuris galėjo būti padarytas 2012-04-29 nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., 100 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. konstatuota kirstinė žaizda pakaušyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2012-04-29 vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2t., 123 b. l.).

2012-10-04 asmens parodymo atpažinti protokolu užfiksuota, jog iš parodytos asmenų grupės nukentėjusysis G. R. atpažino įtariamąjį A. A., kaip asmenį vardu A., kuris 2012-04-29 apie 01.30 val. (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ pribėgęs prie jo, pradėjo mušti jį teleskopine lazda į galvos sritį, kuris buvo apsivilkęs mėlynos spalvos džemperį. Atpažino iš bendrų veido bruožų (2 t., 9-11 b. l.).

2012-10-19 asmens parodymo atpažinti protokolu užfiksuota, jog iš parodytos asmenų grupės nukentėjusysis G. R. atpažino įtariamąjį M. S., kaip asmenį, pravarde „Š.“, kuris 2012-04-29 apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ priėjęs prie stalo, esančio pavėsinėje, sudavė E. M. vieną kartą ranka į galvos sritį. Atpažino iš bendrų veido bruožų. Kokius veiksmus atliko jo atžvilgiu, nepamena dėl praėjusio laiko (2 t., 17-19 b. l.).

2013-05-22 asmens parodymo atpažinti protokolu užfiksuota, jog iš parodytos asmenų grupės nukentėjusysis G. R. atpažino įtariamąjį K. J., kaip panašų į asmenį, kuris 2012-04-29 apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ jam sudavė per kairį rankos šoną. Kokius dar veiksmus jis atliko nukentėjusiojo atžvilgiu, jis nepamena. Atpažino iš bendrų veido bruožų (2 t., 31-33 b. l.).

2012-10-19 asmens parodymo atpažinti protokolu užfiksuota, jog iš parodytos asmenų grupės nukentėjusysis D. K. atpažino įtariamąjį K. U., kaip panašų į asmenį su kuriuo 2012-04-29 apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ jis grūmėsi. Atpažino iš bendrų veido bruožų (2 t., 49-51 b. l.).

2012-10-19 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog iš parodytos asmenų grupės nukentėjusysis D. K. atpažino įtariamąjį M. S., kaip asmenį, kuris 2012-04-29 apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ priėjęs prie stalo, esančio pavėsinėje, klausė jų – sėdinčių prie stalo, kuris yra „Ž.“. Atpažino iš bendrų veido bruožų (2 t., 52-54 b. l.).

2012-10-04 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog iš parodytos asmenų grupės nukentėjusioji L. K. atpažino įtariamąjį A. A., kaip asmenį, kuris 2012-04-29 apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ mušė jos vyrą D. K. su lazda, kuris buvo apsivilkęs mėlynos spalvos džemperį, trenkė jai vieną kartą ranka į dešinį skruostą ir su juo ji stumdėsi (2 t., 83-85 b. l.).

2012-10-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo fotonuotrauką protokolu užfiksuota, jog iš pateiktų asmenų fotonuotraukų nukentėjusioji L. K. atpažino įtariamąjį K. U., kaip asmenį, kuris 2012-04-29 apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ mušė jos vyrą, gulintį ant žemės su lazda, kuris buvo apsirengęs sportiniu kostiumu juodos spalvos su auksinės spalvos detalėmis. Atpažino iš bendrų veido bruožų (2 t., 86-88 b. l.).

2012-10-04 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog iš parodytos asmenų grupės nepilnametė nukentėjusioji R. D. atpažino įtariamąjį A. A., kaip asmenį, pravarde „P.“, kuris 2012-04-29 apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ prabėgdamas šalia jos, trenkė jai vieną kartą į pakaušį metaline lazda. Atpažino iš bendrų veido bruožų (2 t., 105-107 b. l.).

2012-10-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo fotonuotrauką protokole užfiksuota, jog iš pateiktų asmenų fotonuotraukų nepilnametė nukentėjusioji R. D. atpažino įtariamąjį M. S., kaip asmenį, pravarde „Š.“, kuris 2012-04-29 apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, prabėgdamas šalia jos, trenkė jai vieną kartą kumščiu į žandą. Atpažino iš bendrų veido bruožų (2 t., 108-110 b. l.).

2012-10-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo fotonuotrauką protokole užfiksuota, jog iš pateiktų asmenų fotonuotraukų nepilnametė nukentėjusioji R. D. atpažino įtariamąjį K. J., kaip asmenį, pravarde „J.“, 2012-04-29 apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, mušė E. R. tėtį, gulintį ant žemės šalia tvenkinio, t. y. jį spardė. Atpažino iš bendrų veido bruožų (2 t., 111-113 b. l.).

2012-10-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo fotonuotrauką protokole užfiksuota, jog iš pateiktų asmenų fotonuotraukų nepilnametė liudytoja R. Z. atpažino įtariamąjį K. J., kaip asmenį, kuris 2012-04-29 apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, būdamas šalia pavėsinės, spardė E. R. tėtį į įvairias kūno vietas. Atpažino pagal bendrus veido bruožus (2 t., 133-135 b. l.).

2012-10-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo fotonuotrauką protokole užfiksuota, jog iš pateiktų asmenų fotonuotraukų liudytoja R. Z. atpažino įtariamąjį M. S., kaip asmenį, pravarde „Š.“, kuris 2012-04-29 apie 01.30 val., buvo atvykęs į sodybą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kurį matė stovintį prie tvenkinio. Atpažino iš bendrų veido bruožų (2 t., 136-138 b. l.).

2012-10-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo fotonuotrauką protokole užfiksuota, jog iš pateiktų asmenų fotonuotraukų liudytoja R. Z. atpažino įtariamąjį A. A., kaip asmenį, pravarde „P.“, kuris 2012-04-29 apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), esančioje sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, prabėgdamas šalia R. D., trenkė jai teleskopine lazda į galvos sritį. Atpažino iš bendrų veido bruožų (2 t. 139-141 b. l.).

2012-05-09 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog liudytoja R. M. pateikė mėlynos spalvos aplanką su jame buvusia asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota įtariamojo K. U. vardu, e. bilietu, išduotu K. U. vardu, čekiu, kurių apžiūra, požymiai užfiksuoti 2012-05-16 apžiūros protokole (2 t., 164, 165 b. l.).

2013-02-25 akistatos protokole užfiksuota, jog, atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo G. R. ir įtariamojo M. S., abu proceso dalyviai pasiliko prie savo anksčiau byloje duotų parodymų. Nukentėjusysis G. R. patvirtino, kad 2012-04-29 apie 01.30 val. minėtoje sodyboje prie pavėsinės priėjo M. S. su dar dviem vaikinais ir M. S., priėjęs prie E. M., trenkė šiam ranka į galvos sritį iš nugaros pusės, po to jis ir A. sumušė jį. M. S., būdamas sodyboje, rankoje turėjo daiktą, panašų į lazdą. M. S. su nukentėjusiojo parodymais sutiko iš dalies ir nurodė, kad buvo nuvykęs su dar dviem vaikinais į minėtą sodybą, tačiau priėjęs prie pavėsinėje esančio stalo, paklausęs ten sėdinčių asmenų, kuris yra „ž.“, nepažįstamai moteriai parodžius „žemaitį“, užsimojo į pastarąjį galimai dešine ranka, tačiau nepataikė, kadangi minėtas asmuo pasitraukė, nukentėjusiojo G. R. nemušė ir lazdos neturėjo (2 t., 34-35 b. l.).

Nors kaltinamieji K. U. ir A. A. kaltais neprisipažino, kaltinamieji K. J., M. S. kaltais prisipažino iš dalies, teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais.

Nukentėjusysis G. R. parodė, kad švenčiant sūnaus E. R. gimtadienį sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, 2012-04-29 apie 01.30 val., sėdint lauke, šalia pirties esančioje terasoje, kartu su E. M., D. K. ir R. K., prie jų priėjus trims vaikinams, tarp kurių buvo vaikinas, pravarde „Š.“, tai yra M. S., vaikinas, vardu A., pastariesiems paklausus, kuris iš nukentėjusiųjų yra „Ž.“, M. S. vieną kartą smogė E. M. į galvą. G. R. ir D. K. pakilus nuo stalo bei paklausus, ką šie daro, M. S. ir A. A. išskleidė rankose turėtas teleskopines lazdas. G. R. ir D. K. pradėjus grumtis su trečiu vaikinu, prie G. R. pribėgę M. S. ir A. A. minėtomis lazdomis sudavė jam ne mažiau kaip tris kartus į galvą. Tuo metu trečias vaikinas grūmėsi su D. K.. Po to atbėgo dar trys vaikinai, iš kurių vienas spyrė G. R. vieną kartą į dešinį šoną. Nukritęs nukentėjusysis pajuto vėl esąs mušamas metalinėmis lazdomis į galvą, po ko prarado sąmonę. Nukentėjusysis paneigė kaltinamųjų nurodytą aplinkybę, kad kas nors būtų išėjęs iš pastato su peiliu, nes tuo metu jis su artimaisiais sėdėjo prie stalo, jaunimas miegojo. Asmenų parodymų atpažinti metu nukentėjusysis G. R. atpažino A. A., kaip asmenį, vardu A., kuris pribėgęs prie jo, pradėjo mušti jį teleskopine lazda į galvos sritį, kuris buvo apsivilkęs mėlynos spalvos džemperį, M. S., kaip asmenį, pravarde „Š.“, kuris, priėjęs prie stalo, esančio pavėsinėje, sudavė E. M. vieną kartą ranka į galvos sritį (kokius veiksmus M. S. atliko nukentėjusiojo G. R. atžvilgiu, neprisiminė dėl praėjusio laiko); K. J., kaip panašų į asmenį, kuris nukentėjusiajam sudavė per kairį šoną.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad jam, jo draugei R. K., G. R., E. M. sėdint pavėsinėje, prie jų priėjo nepažįstami vaikinai. Vienam iš vaikinų paklausus, kuris iš jų yra „Ž.“, E. M. pasakius, kad tai jis, G. R. pašoko nuo suolo, sakydamas, ką jie daro. Atsistojęs ir atsisukęs D. K. pamatė šalia savęs stovintį, bandantį suduoti, nepažįstamą vaikiną. Kartu su šiuo vaikinu nugriuvę ant žemės, grūmėsi. Tuo metu pajuto smūgius į nugaros ir galvos sritis, lazdomis, rankomis, kojomis. Pagal likusias žymes gali teigti, kad smūgių buvo ne mažiau 15-kos. Tuo metu netoli nuo jo vyko muštynės. Asmenų parodymo atpažinti metu nukentėjusysis D. K. atpažino K. U., kaip panašų į asmenį, su kuriuo nukentėjusysis grūmėsi; M. S., kaip asmenį, kuris, priėjęs prie stalo, esančio pavėsinėje, klausė, kuris iš jų yra „Ž.“.

N. R. D. patvirtino mačiusi, kaip gulintį ant žemės G. R. mušė galimai keturi vaikinai, tarp kurių atpažino vaikiną, pravarde „J.“. Taip pat matė, kaip galimai trys vaikinai spardė kažkokį asmenį. Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji R. D. atpažino įtariamąjį K. J., kaip asmenį, pravarde „J.“, kuris mušė, t. y., spardė E. R. tėtį, gulintį ant žemės šalia tvenkinio.

L. R. Z. patvirtino mačiusi, kaip prie tvenkinio suaugusius mušė vaikinų grupė, tarp kurių buvo vaikinas, pravarde „J.“, vaikinas, pravarde „Š.“. Matė, kaip vaikinas, pravarde „J.“, spardė E. R. tėvą. Asmens parodymo atpažinti metu liudytoja R. Z. atpažino K. J., kaip asmenį, kuris spardė E. R. tėtį į įvairias kūno vietas.

Liudytoja D. R. patvirtino mačiusi ant žolės su keliais asmenimis besigrumiantį D. K..

Šių nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodytas nukentėjusiųjų D. K. ir G. R. sumušimo aplinkybes patvirtina ir specialistų išvadose nukentėjusiesiems užfiksuoti sužalojimai:

specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad G. R. konstatuota poodinės kraujosruvos viršugalvyje, krūtinėje-nugaroje, juosmenyje, kairėje klubinėje srityje, odos nubrozdinimai pažandėje, rankose. Sužalojimai padaryti 11-os ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje 2012-04-29, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Krūtinės ir kairės rankos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis, ko pasėkoje buvo sutrikdyta judesių funkcija, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo posėdžio metu apklausta teismo medicinos ekspertė S. B. patvirtino, kad G. R. konstatuoti sužalojimai (išskyrus nubrozdinimus alkūnėse) galėjo būti padaryti kumščiu, koja ar kitais panašaus pobūdžio daiktais;

specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad D. K. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, nugaroje, juosmenyje, rankose, odos nubrozdinimai veide, nugaroje, juosmenyje, kairėje rankoje, kairėje kojoje, sprande, muštinės žaizdos dešinėje momeninėje srityje, viršugalvyje. Sužalojimai galėjo gautis 12-os ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje 2012-04-29, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Muštinės žaizdos galvos plaukuotoje srityje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo posėdžio metu apklausta teismo medicinos ekspertė S. B. patvirtino, kad D. K. konstatuotos muštinės žaizdos dešiniame maumeniniame viršugalvyje, galėjo būti padarytos briauną turinčiu daiktu, kas galėjo būti lazda, metalinis strypas.

Nukentėjusioji L. K. parodė mačiusi, kai prie sodybos dviem automobiliais atvyko šeši-septyni asmenys, iš kurių vienas sveikinosi su E. R. draugu E.. Bėgdama prie lauke buvusių artimųjų, ant takelio, netoli pirties ir šalia esančio suoliuko, peršoko per ant žemės gulintį P. M., prie pavėsinės matė, kaip jos vyras D. K. su kažkokiu asmeniu virto nuo pakylos, parkritę ant žemės grūmėsi. Tuomet šalia jų stovėję galimai dar du-trys nepažįstami vaikinai pradėjo mušti D. K. lazdomis, tarp kurių buvo ir A. A.. Su pastaruoju bandant šnekėtis, jį atitraukti, A. A. vieną kartą trenkė jai ranka į veidą. Asmenų parodymo atpažinti metu nukentėjusioji L. K. atpažino įtariamąjį K. U., kaip asmenį, kuris su lazda mušė jos vyrą, gulintį ant žemės; A. A., kaip asmenį, kuris su lazda mušė jos vyrą D. K., kuris buvo apsivilkęs mėlynos spalvos džemperį, taip pat, kuris trenkė jai vieną kartą ranka į dešinį skruostą ir kartu su kuriuo ji stumdėsi.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad L. K. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo gautis penkių ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai 2012-04-29. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

N. P. M. parodė, kad išgirdus triukšmą ir išbėgus į lauką, jaunuolis, apsirengęs mėlynos spalvos bliuzonu, ranka sudavė jam į veidą, jis prarado sąmonę.

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji L. K. atpažino A. A., kaip asmenį, įvykio metu dėvėjusį mėlyną bliuzoną ir turėjusį lazdą.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. M. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, muštinės žaizdos dešinėje momeninėje srityje, viršugalvyje, pakaušyje. Sužalojimai galėjo gautis 8 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje 2012-04-29, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Muštinės žaizdos galvos plaukuotoje srityje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo medicinos ekspertė S. B. patvirtino, kad visos P. M. galvoje konstatuotos žaizdos galėjo būti padarytos kietabriauniais daiktais.

Nors nukentėjusysis P. M. parodė, kad asmuo mėlynu bliuzonu (kaip nustatyta, tai A. A.) jam sudavė vieną kartą į veidą, po ko jis prarado sąmonę, tačiau kadangi jam konstatuoti sužalojimai padaryti mažiausiai 8 trauminių poveikių pasėkoje, ir pagal sužalojimų pobūdį galvoje konstatuotos žaizdos galėjo būti padarytos kietabriauniais daiktais, o nukentėjusieji G. R., L. K., R. D. ir liudytoja R. Z. patvirtino, kad šio įvykio metu A. A. turėjo ir naudojo teleskopinę lazdą, todėl darytina išvada, kad ir kitus P. M. konstatuotus sužalojimus padarė A. A..

N. R. D. parodė, kad, pro ją prabėgdamas, M. S., pravarde „Š.“, vieną kartą kumščiu ar delnu sudavė jai į dešinį žandą, dėl to buvo prakirsta lūpa. Paskui jį bėgantis A. A. su metaline lazda trenkė jai į pakaušį. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad M. S. jai sudavė kumščiu.

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji R. D. atpažino įtariamąjį A. A., kaip asmenį, pravarde „P., kuris, prabėgdamas, trenkė jai vieną kartą į pakaušį metaline lazda.

L. R. Z. patvirtino mačiusi, kaip jaunuoliams bėgant link automobilių, vienas iš jų, pravarde „P.“ ( kaip vėliau nurodė – A. A.), sudavė R. D. su teleskopine lazda į galvą. Asmens parodymo atpažinti metu liudytoja R. Z. atpažino A. A., kaip asmenį, pravarde „P.“, kuris, prabėgdamas šalia R. D., trenkė šiai teleskopine lazda į galvos sritį.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad R. D. konstatuota galvos sumušimas su odos nubrozdinimu viršugalvyje, kuris galėjo būti padarytas 2012-04-29 nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertė S. B. patvirtino, kad R. D. viršugalvyje konstatuotas sužalojimas galėjo būti padarytas kumščiu, koja ar kitu kietu buku daiktu.

Nukentėjusysis E. M. parodė, kad jo pravardė „Ž.“, gimtadienio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl visų įvykio aplinkybių nepamena, prisiminė tik tai, kad sėdėjo ant akmens, prie sodybos pirtelės durų su kraujuotais plaukais ir drabužiais, nes jam buvo prakirsta galva, o šalia jo stovėjo draugė R. K..

L. R. K. parodė, kad sėdint pavėsinėje, šalia tvenkinio, atbėgusiems trims nepažįstamiems vaikinams į pavėsinę sustojus už E. M. ir D. K. nugarų, vienam vaikinų paklausus, kas čia yra „Ž.“, E. M. atsakius, kad tai jis, minėtas vaikinas, nieko neaiškindamas, vieną kartą ranka sudavė E. M. į pakaušį, dėl ko E. M. sulinko, o liudytoja nusivedė E. M. į pokylių salę, esančią šalia pavėsinės. Po to E. M. išėjus iš namo ir stovint šalia durų, vienas iš nepažįstamų vaikinų galimai lazda vieną kartą sudavė E. M. į pakaušį, nuo ko E. M. susmuko.

Vaikino, tai yra, kaip jau nustatyta, kaltinamojo M. S. smūgio sudavimo „Ž.“ faktą taip pat patvirtino ir nukentėjusysis G. R., to neneigė ir pats kaltinamasis M. S..

L. R. K. patvirtino mačiusi, kaip E. M. su R. K. stovint prie pirties durų, vienas asmuo galimai lazda vieną kartą sudavė E. M. per galvą bei nubėgo, po ko E. M. susmuko.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. M. konstatuota kirstinė žaizda pakaušyje, kuri galėjo būti padaryta 2012-04-29 vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismo posėdžio metu teismo medicinos ekspertė S. B. patvirtino, kad E. M. pakaušyje konstatuota kirstinė žaizda galėjo būti padaryta kietu, buku, briauną turinčiu daiktu, kas gali būti lazda ar panašiai.

Kad į sodybą nelaukiami buvo atvykę kaltinamieji, patvirtino ir liudytojai M. R., E. R., E. E.. Kad atvažiavę nelaukiami „svečiai“ buvo atsivežę „teleskopines“ lazdas be jau aptartų nukentėjusiųjų ir liudytojų taip pat nurodė liudytojai M. R. (matė, kaip iš prie sodybos atvažiavusių vieno iš automobilių išlipo du asmenys, rankose laikydami daiktus, panašius į teleskopines lazdas; vėliau matė, kad kelyje link tvenkinio stovinčių jaunuolių grupėje kažkurie iš jų rankose laikė teleskopines lazdas), E. R. (matė, kaip atvykusiems vaikinams jau grįžtant prie automobilių, kažkurie iš jų rankose nešėsi daiktus, panašius į teleskopines lazdas, jomis mosikavo), V. U. (pažiūrėjęs per langą, pamatė, kaip iš prie sodybos stovinčių vieno iš automobilių išlipo nepažįstamas vaikinas, rankose turėdamas „barakaną“ (teleskopinę lazdą), ją išskleidė ir nuėjo į sodybos kiemą). Be to, šį faktą patvirtina taip pat specialistų išvadose nurodyti nukentėjusiesiems konstatuoti sužalojimai bei teismo medicinos ekspertės S. B. paaiškinimai, kad dalis nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų galėjo būti padaryta kietu, buku, briauną turinčiu daiktu, kas gali būti lazda ar panašiai.

Taigi, iš aptartų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų matyti, kad kaltinamieji atliko nusikalstamus veiksmus, kurie nurodyti kiekvieno iš jų kaltinime.

Netikėti nukentėjusiųjų, taip pat liudytojų R. Z., R. K., R. K., M. R., E. R., E. E., V. U. bei kitų (buvusių šventės metu sodyboje) parodymais nėra pagrindo, kadangi nenustatytos jokios aplinkybės, dėl kurių jie turėtų pagrindą tyčia apkalbėti kaltinamuosius. Nukentėjusieji iki įvykio kaltinamų nepažinojo, išskyrus tai, kad R. D. mokėsi vienoje mokykloje su K. U., tačiau jie susipykę nebuvo. Nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai išsamūs, nuoseklūs, logiški, vienodi, neprieštaraujantys tarpusavyje, papildantys vieni kitus, be to, juos patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Tuo tarpu, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų, aptartų liudytojų nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo remtis išimtinai tik kaltinamųjų, kaip tariamai sąžiningų, nuoširdžių, teisingų asmenų, parodymais, kadangi jų parodymai nelogiški, nenuoseklūs, prieštaringi, nesutampantys ir tarpusavyje.

K. K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į sodybą vyko 6 asmenys, tuos asmenis nurodydamas, t. y., jis – K. U., B. S., K., G. ir R.; teigė, kad M. S. ir A. A. kartu su jais nevyko, tačiau tokie jo parodymai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, nes kaltinamasis M. S. pats pripažino vykęs kartu, be to, nukentėjusiosios L. K., R. D., liudytoja R. Z. atpažino kaltinamąjį A. A. kaip dalyvavusį šio nusikaltimo metu. Be to, teisminio posėdžio metu ir pats kaltinamasis K. U. jau parodė, kad į sodybą vyko septyni asmenys, tarp kurių buvo ir M. S.. Nors K. J. aiškino, kad M. S. ir A. A. ikiteisminio tyrimo metu jis nepažinojo, tačiau jis pats nurodė, kad į gimtadienį jis, K. U. ir B. S. vyko kartu su jam iš matymo pažįstamais vaikinais, nurodydamas konkrečius jų vardus. Be to, kaltinamasis K. U. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad vyko šešiese, skirtingai nei teisminio nagrinėjimo metu, nenurodė, kad dar sutiko ir M. S., kurio paprašė nuvežti K. J. sutiktus tris pažįstamus.

K. K. J., K. U., M. S., liudytojo B. S. parodymai, kad jie vyko į gimtadienį jį švęsti, yra nelogiški, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms: iš nukentėjusiosios R. D., liudytojų E. R., R. Z., R. K. parodymų matyti, kad K. U. telefonu prašantis į gimtadienio šventę, E. R. nesutiko, kad besiprašantieji atvažiuotų, aiškino, kad šventėje dalyvauja tik artimiausi žmonės, be to, vėliau ir E. R. dėdė E. M. (pravarde „Ž.“) taip pat pakartojo, kad į sodybą niekas nevažiuotų, telefoninio pokalbio su besiprašančiaisiais atvykti metu dėl šio įkyraus prašymo net įvyko žodinis konfliktas. Kaip matyti, kaltinamiesiems atvykti į gimtadienį nebuvo leista, o po kurio laiko į sodybą atvykus kaltinamiesiems, M. S. iš karto ieškojo būtent asmens, pravarde „Ž.“, kuriam iš karto pirmajam sudavė į galvą (šią aplinkybę pripažino ir pats kaltinamasis M. S.).

Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis K. U. parodė, kad nepažįstamas asmuo telefonu jam pasakė, kad jis gali atvykti į gimtadienį, tačiau tokie jo parodymai nelogiški, kadangi gimtadienis buvo E. R. ir tik jis galėjo spręsti, kas gali dalyvauti jo šventėje. Be to, iš R. D., E. R., R. Z., R. K. parodymų matyti, kad niekas, kalbėjęs su K. U., leidimo atvykti jam ir jo draugams nedavė, be to, ir asmuo, kuris būtų kvietęs atvykti K. U. su draugais į E. R. gimtadienį, nenustatytas. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu K. U. bandymo gauti leidimą atvykti į gimtadienį aplinkybes aiškino skirtingai.

Be to, kad kaltinamieji vyko į sodybą ne sveikinti E. R., galima spręsti ir iš to, kad E. R. pažinojo tik kaltinamasis K. U., tačiau jis vyko kartu su B. S. ir K. J., t. y., asmenimis, kurie su E. R. nebuvo pažįstami, ir netgi su jam pačiam kaltinamajam K. U. bei B. S. nepažįstamais, o K. J. pažįstamais tik iš matymo dar trimis asmenimis, kuriuos, pasak K. U., jie tą pačią dieną sutiko Laisvės alėjoje, nesiveždami jokių sveikinimo daiktų.

Be to, liudytojas E. R. parodė, kad po įvykusio konflikto susitikus su iš matymo pažįstamu vaikinu „Šiaudas“ (M. S.), pastarasis jam paaiškino, kad įvykio vakarą M. S. kalbėjosi telefonu su E. R. dėde E. M., kad tarp jų kilo konfliktas, kadangi dėdė uždraudė jiems atvažiuoti į sodybą į liudytojo gimtadienį, dėl ko įsižeidęs „Š.“ nusprendė surinkti vaikinų grupę, nuvažiuoti į sodybą ir išsiaiškinti su E. M. santykius – pamokyti E. M.. Kaltinamieji K. U. ir M. S. patvirtino, kad tą dieną jie buvo susitikę ir kalbėjosi su E. R. apie įvykusį konfliktą. K. M. S. pripažino, kad jis pirmas pradėjo muštynes, suduodamas E. M., nieko su pastaruoju nesiaiškindamas, kad konfliktas prasidėjo nuo jo veiksmų, dėl kaltinamojo kaltės. Taigi, tokie duomenys paneigia ir kaltinamojo K. U. tik teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad M. S. vyko į sodybą tik paprašytas pavežti į gimtadienį tris nepažįstamus asmenis.

Nors teismo posėdžio metu kaltinamieji K. U. ir M. S. parodė, kad, atvykus prie sodybos, K. U. pasakė M. S., kad jį „Ž.“ iškoliojo, įžeidinėjo, liepė jam sumokėti 10000, ir būtent todėl M. S. nuėjo į sodybą aiškintis, dėl ko kilo konfliktas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji apie pinigus net neužsiminė, M. S. iš pradžių iš vis neigė vykęs į sodybą, o K. U. nenurodė, nei, kad kartu būtų vykęs M. S., nei, kad vyriškis, prisistatęs „Ž.“, jam grasino, nei, kad reikalavo 10000 Lt. Be to, pasak K. U., apie tariamai kilusį konfliktą su „Ž.“ jis pasakė tik M. S., tuo metu šalia kitų, kartu atvažiavusių, asmenų nebuvo, tuomet, tikint kaltinamojo K. U. parodymais, lieka neaišku, dėl kokių priežasčių į sodybos teritoriją ėjo kiti asmenys ir naudojo fizinį smurtą kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Nevienodi, nelogiški, skirtingi tarpusavyje ir kaltinamųjų parodymai, kokia tvarka jie įėjo į sodybą, kada, kur kokius asmenis sutiko, kaip su jais elgėsi:

teismo posėdžio metu kaltinamasis K. J. parodė, kad, įėjus į sodybą, jis spyrė vieną smūgį R., kuris atėjo su peiliu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad, jam pirmam kartu su K. U. ir B. S. užėjus į sodybą, einant link tvenkinio, link jų atbėgo „Ž.“ (kurį, tuo vardu pavadindama, šaukė moteris) su peiliu rankoje. Matė, kaip link „Ž.“ nuėjo kiti trys kartu su jais atvykę vaikinai išsiaiškinti dėl peilio, tarp pastarųjų kilo muštynės, o K. J. su K. U. ir B. S. tuomet išvažiavo. Papildomai gi apklaustas įtariamuoju, K. J. parodė, kad į sodybos teritoriją įėjo paskutinis, įėjo vienas. Pastebėjo netoli tvenkinio besikivirčijančius kitu automobiliu atvykusius tris vaikinai su jam nepažįstamais asmenimis (tarp kurių buvo vyrų ir moterų). Pas vieną vyrą rankoje (galimai „Ž.“) pamatė peilį, kurį jis buvo atstatęs į vieną iš asmenų, su kuriais kivirčijosi. Tuomet K. J. pribėgo prie to vyro ir vieną kartą iš dešinės kojos spyrė jam į dešinį petį, nuo ko vyriškis nukrito ant žemės;

kaltinamasis K. U. teismo posėdžio metu parodė, kad pirmas į sodybą nuėjo M. S., o po to – kartu atvažiavę trys nepažįstami asmenys. Po kokių 10 s į sodybos kiemą nuėjus K. U., K. J. ir B. S., sodyboje jau vyko sąmyšis, grumtynės, riksmai, matė, kad bėgioja žmonės. Įėjus į sodybą, stovėjo žmogus su peiliu, kuriam pribėgęs K. J. įspyrė. Gi ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas K. U. parodė, kad jis, K. J. ir B. S. į sodybą nuėjo pirmi. Tik įėjus į sodybą, iš namo išėjo nepažįstamas vyriškis su peiliu rankoje, kuris pradėjo juos keikti, klausė, ką jie čia daro. Tuo metu prie vyriškio priėjo G. su kitais dviem nepažįstamais vaikinais, ir vyriškis kažkuriam iš jų sudavė. Tuomet stambaus kūno sudėjimo vaikinas trenkė minėtam vyriškiui su peiliu. K. U. su K. J. ir B. S., išsigandę muštynių, išėjo iš sodybos;

tuo tarpu kaltinamasis M. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis, pirmas nuėjęs prie už stalo sėdėjusių asmenų, paklausęs, kuris iš jų „Ž.“, pastarajam trenkė. Po kiek laiko kaltinamajam jau bėgant iš įvykio vietos, link įvykio vietos ateidinėjo K. U. galimai su K. J.. Tuo metu iš namo išėjo vyriškis, pravarde „Ž.“, kuriam kaltinamasis norėjo trenkti, tačiau vyriškiui kažkas įspyrė ir šis prie pat durų nukrito. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. S. parodė, kad į nurodytą sodybą su nurodytais asmenimis nevyko ir su niekuo nesimušė. Papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, kad pirmas bandė suduoti pavėsinėje sėdėjusiam asmeniui, ten buvusios moters nurodytam „Ž.“, tačiau nepataikė, kadangi pastarasis atsistojo nuo suoliuko ir nubėgo į kažkokį namą, esantį prie pavėsinės. Po kiek laiko pastebėjo, kaip iš minėto namelio išėjo asmuo, pravarde „Ž.“, laikydamas daiktą, panašų į butelį ar į peilį. Tuo metu pro vyriškį ėjo K. U. su draugu, ir draugas įspyrė „Ž.“ į nugaros sritį, nuo ko vyriškis nukrito.

Nors liudytojas B. S. patvirtino kaltinamųjų K. U. ir K. J. parodymus, kad, jiems atvykus į sodybą, kažkoks asmuo iššoko su peiliu, kurį K. J. „iš kojos nustūmė“, kad K. J. ir K. U. su niekuo nesimušė, jokių įnagių jie neturėjo, tačiau liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu buvo nenuoseklūs, prieštaringi, nelogiški, be to prieštarauja nukentėjusiųjų, liudytojų, net ir pačių kaltinamųjų parodymams (teisme teigė, kad kartu su jais atvažiavę trys jaunuoliai išlipo pirmi ir nuėjo į kiemą, liudytojas su draugais – iš paskos, kad minėti trys jaunuoliai važiuodami rodė kelią, o liudytojas su draugais automobiliu važiavo paskui juos, iš viso jie vyko šešiese; ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visi išlipę iš automobilių nuėjo į sodybos vidų; paskui liudytoją su draugais ėjo minėti jaunuoliai; sodyboje iš namo išėjo vyras, kažką laikydamas rankoje, pradėjo rėkauti, sukonfliktavo su minėtais trim vaikinais, apsistumdė. Posėdžio metu teigė, kad, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, susimaišė, jo parodymai netikslūs, posėdžio metu (praėjus po įvykio vos ne dviems metams) teigė geriau atsimenantis įvykio aplinkybes, tačiau negalėjo pasakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo netikslūs. Be to, neįtikėtinai skamba liudytojo teiginys, kad K. J. vyriškį su koja nustūmė). Pažymėtina, kad B. S. yra kaltinamųjų K. U. ir K. J. draugas, todėl akivaizdu, kad jis yra suinteresuotas draugų likimu ir bylos baigtimi. Todėl liudytojo B. S. parodymai vertintini kaip siekimas padėti savo draugams išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir teismas jais remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Taigi, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamieji kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis į sodybą atvyko visi kartu, netikėtai, tuo metu nukentėjusieji G. R., E. M., D. K. ir liudytoja R. K. sėdėjo prie pirties esančioje pavėsinėje, prie jų atėjęs M. S. pirmasis sudavė smūgį nukentėjusiajam E. M., po ko pribėgę kiti kaltinamieji su tyrimo metu nenustatytais asmenimis sumušė nukentėjusiuosius, todėl nelogiška, o tai ir nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis G. R. ar E. M. („Ž.“) būtų pasitikę atvykusius asmenis su peiliu rankoje.

Nors kaltinamasis A. A. parodė, kad šiame įvykyje nedalyvavo, nė vieno kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo nepažįsta, tačiau patvirtino, kad jo pravardė „P.“, su niekuo jis nėra susipykęs, kas patvirtina, kad niekas iš nukentėjusiųjų ar liudytojų neturi pagrindo jį tyčia apkalbėti, todėl kaltinamojo A. A. parodymai vertintini kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu jo dalyvavimą įvykyje patirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, be to, liudytojas E. R. parodė, kad po įvykusio konflikto jam M. S. pasakė, kad kartu su juo 2012-04-29 į sodybą „Brolių menė“ atvyko ir dalyvavo muštynėse be kitų asmenų ir vaikinas, pravarde „P.“, kuris, kaip vėliau sužinojo iš draugų, buvo A. A..

Teismas kaltinamųjų parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu yra neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji jiems inkriminuotus nusikalstamus veiksmus padarė sodybos „Brolių menė“ teritorijoje, kas yra vieša vieta. Kaltinamųjų veiksmai pasireiškė įžūliu elgesiu – smūgių sudavimu nukentėjusiesiems. Šiais kaltinamųjų veiksmais neabejotinai buvo sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka – buvo nutraukta E. R. gimtadienio šventė, prieš šventės dalyvius buvo naudojamas fizinis smurtas, buvo nutrauktas kitų gimtadienio dalyvių poilsis, dėl kaltinamųjų ir tyrimo metu nenustatytų asmenų vienas po kito einančių ir pritariančių vienas kito elgesiui veiksmų nukentėjusieji buvo sužaloti, šokiruoti ir išsigandę buvo ir kiti gimtadienio šventės dalyviai, kaltinamųjų veiksmais buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai.

Visi aukščiau išvardinti kaltinamųjų veiksmai buvo atlikti tyčia – kaltinamieji suvokė, kad elgdamiesi įžūliai – naudodami fizinį smurtą, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl jų veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo. Todėl visų kaltinamųjų veiksmai pagal LR BK 284 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

Byloje nustatyta, jog kaltinamieji kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, naudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu dėl menkavertės priežasties – dėl kilusio žodinio konflikto, kad K. U. nebuvo pakviestas į E. R. gimtadienį, tokiu būdu siekiant atkeršyti šventės dalyviams, juos paniekinti. Todėl konstatuotina, kad kaltinamieji naudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu dėl chuliganiškų paskatų.

Kadangi kaltinamieji ir tyrimo metu nenustatyti asmenys į sodybą „Brolių menė“ atvyko kartu, pasiruošę lazdas, vieni paskui kitus įėjo į sodybos teritoriją, jų nusikalstami veiksmai buvo atliekami vienu metu bei sekė vienas paskui kitą – nukentėjusieji vienu metu juto smūgius į skirtingas kūno vietas, t. y., vienam nukentėjusiajam vienu metu smūgiavo po kelis asmenis arba vieni asmenys paskui kitus, taip pat atvykę asmenys, panaudoję fizinį smurtą, visi vienu metu nutraukė savo nusikalstamus veiksmus ir pasišalino iš sodybos, jų veiksmai truko trumpą laiko tarpą, tačiau intensyviai, suderintai, todėl akivaizdu, kad kaltinamieji ir su jais atvykę kiti nenustatyti asmenys veikė bendrai. Šių asmenų veiksmų bendrumas ir vienalaikiškumas akivaizdžiai rodo jų susitarimą daryti bendrą nusikalstamą veiką, kas rodo, kad kaltinamieji suprato savo veiksmų neteisėtumą, kad veikoje dalyvauja kartu su kitais asmenimis, jie pritarė vienas kito veiksmams, t. y., jie suvokė, jog veikia kaip bendrininkų grupė (bendravykdytojai).

Nors nukentėjusiųjų G. R., D. K. atžvilgiu fizinį smurtą naudojo kaltinamieji kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tačiau visi smurtavę asmenys matė vienas kito veiksmus, jiems pritarė, taigi siekė bendro rezultato – bet kokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, t. y., veikė neapibrėžta tyčia, nė vienas iš bendrininkų nepareiškė prieštaravimo dėl kito bendro atliekamų veiksmų, nebandė jų nutraukti. Todėl konstatuotina, kad nepriklausomai nuo to, kieno smūgiais G. R. ir D. K. buvo padaryti sužalojimai, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, esant bendrininkavimui, dėl kilusių padarinių atsakingi visi minėtų nukentėjusiųjų atžvilgiu smurtą naudoję asmenys. Be to, ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji suvokė, jog savo nusikalstamais veiksmais sutrikdys nukentėjusiųjų sveikatą ir to siekė.

Kadangi nustatyta, kad dėl kaltinamųjų K. J., M. S., A. A. ir tyrimo metu nenustatytų asmenų panaudoto fizinio smurto nukentėjusiojo G. R. atžvilgiu buvo nesunkiai sutrikdyta G. R. sveikata, dėl kaltinamųjų K. U., A. A. ir tyrimo metu nenustatytų asmenų panaudoto fizinio smurto nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu buvo nesunkiai sutrikdyta D. K. sveikata, o dėl kaltinamojo A. A. panaudoto fizinio smurto nukentėjusiojo P. M. atžvilgiu buvo nesunkiai sutrikdyta P. M. sveikata, ir kaltinamieji naudojo fizinį smurtą dėl chuliganiškų paskatų, todėl kaltinamųjų K. J., K. U., M. S. nusikalstami veiksmai atitinka bei yra teingai kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., o kaltinamojo A. A. – pagal LR BK 138 str. 2 d. 5 p. ir 8 p.

Kadangi kaltinamieji K. U., A. A. veikų padarymo metu buvo nepilnamečiai, teismas, skirdamas jiems bausmes, atsižvelgia ne tik į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bet ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54 str., 90-91 str.).

K. K. J. padarė du, iš jų vieną nesunkų bei vieną apysunkį, nusikaltimus, neteistas, baustas administracine tvarka 5 kartus (3 t., b. l. 161-163), psichiatrijos ligoninėse nesigydė, konsultacijų kabinetuose nesilankė, priklausomybės ligų centre neužregistruotas. Lietuvos futbolo federacijos 2014-01-07 duomenimis, K. J. buvo Lietuvos Olimpinės futbolo U-21 rinktinės narys (5 t., 108 b. l.),

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Nors kaltinamasis K. J. padarė du – nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, kurie sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, tačiau kaltu neprisipažino, taigi ir nesigailėjo dėl savo neteisėtų veiksmų, nukentėjusiesiems padarytos žalos neatlygino, tačiau yra neteistas, todėl kaltinamajam skirtinos bausmės, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nedirba, bet mokosi – už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jų dydžius, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, mažesnius nei numatytų bausmių vidurkiai. Be to, teismas mano, kad, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant (BK 75 str.)

Bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. b) p.

Kaltinamasis K. U. padarė du, iš jų vieną nesunkų bei vieną apysunkį, nusikaltimus, nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, neteistas, baustas administracine tvarka 1 kartą (2012-07-07 apie 1.40 val., būdamas girtas, nustatyta 1,68 prom. girtumas, šlitinėjo gatvėje, ATPK 178 str. 5 d., 3 t., b. l. 190), psichiatrijos ligoninėse nesigydė, konsultacijų kabinetuose nesilankė, priklausomybės ligų centre neužregistruotas. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos 2012-09-18 duomenimis, mokinys gyvena su močiute, nes tėvai išvykę į užsienį, močiutė anūku labai rūpinasi, mokinys mokosi patenkinamai, nes daug laiko sportuoja, yra draugiškas, pareigingas, linksmas, nuoširdus, dalyvauja visame klasės gyvenime, su klasės kolektyvu sutaria puikiai (3 t., 199 b. l.), Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-07-30 duomenimis, K. U. šeima skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruota, K. U. skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas (3 t., 201 b. l.). Lietuvos futbolo federacijos 2013-12-17, 2014-02-26 duomenimis, K. U. buvo Lietuvos U-21 rinktinės, Lietuvos Olimpinės futbolo U-21 rinktinės narys (5 t., 79, 133 b. l.)

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Nors kaltinamasis K. U. padarė du – nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, kurie sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, tačiau kaltu neprisipažino, taigi ir nesigailėjo dėl savo neteisėtų veiksmų, nukentėjusiesiems padarytos žalos neatlygino, tačiau nusikaltimų darymo metu buvo nepilnametis, neteistas, aktyviai sportuoja, todėl kaltinamajam skirtinos bausmės – už nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sankcijoje numatyta švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, už nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p., sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jų dydžius, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo ne pirmaeilį vaidmenį nusikaltimo padaryme, mažesnius nei numatytų bausmių vidurkiai. Be to, teismas mano, kad, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmė atlikimo, bausmės vykdymą atidedant (BK 92 str.)

Bausmės subendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. b) p.

Kaltinamasis A. A. padarė du, iš jų vieną nesunkų bei vieną apysunkį, nusikaltimus, nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, teistas, baustas administracine tvarka dėl pažeidimų, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, tai yra pagal ATPK 178 str. 4 d., 178 str. 5 d., 174 str. (4 t., b. l. 15-17), psichiatrijos ligoninėse nesigydė, priklausomybės ligų centre neužregistruotas. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-07-27 duomenimis, A. A. tėvai skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje dėl vaikų nepriežiūros nebuvo registruoti, A. A. skyriaus specialistams buvo žinomas kaip socialinės rizikos grupė vaikas, vartojęs alkoholį ir epizodiškai daręs teisės pažeidimus (4 t., 91 b. l.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Nors kaltinamasis A. A. padarė du – nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, kurie sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, tačiau kaltu neprisipažino, taigi ir nesigailėjo dėl savo neteisėtų veiksmų, nukentėjusiesiems padarytos žalos neatlygino, veikė kartu su kitais asmenimis, kas rodo didesnį šios nusikalstamos veikos pavojingumą, jau yra teistas už daugybės apysunkių nusikaltimų nuosavybei, tarp jų ir pavartojant bei grasinant pavartoti fizinį smurtą, bei analogiško nusikaltimo padarymą, nusikaltimą padarė 2011-05-09 bei 2011-05-10 nuosprendžiais paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus vos metams po minėtų nuosprendžių paskelbimo, teistumui neišnykus, be to, 2012-03-16 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, A. A. pasiųstas atlikti 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę, tačiau, nežiūrint to, kaltinamasis padaro šį nusikaltimą; laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be šių nusikaltimų yra padaręs dar daugiau nusikaltimų, dėl kurių jau yra nuteistas, be to, baustas administracine tvarka, todėl darytina išvada, kad A. A. linkęs daryti tyčinius nusikaltimus bei teisės pažeidimus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio taisykles, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus A. A. griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą. Atsižvelgus, kad kaltinamasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, bausmės dydžiai nustatytini mažesni, nei sankcijose už minėtas nusikalstamas veikas numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrintina su 2014-04-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. paskirta ir su ankstesniais nuosprendžiais subendrinta 4 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme bei šiuo nuosprendžiu atliktos bausmės dalis įskaitytina į bausmės laiką.

K. M. S. padarė du, iš jų vieną nesunkų bei vieną apysunkį, nusikaltimus, teistas, baustas administracine tvarka 16 kartų (4 t., b. l. 123-132), psichiatrijos ligoninėse nesigydė, priklausomybės ligų centre neužregistruotas, Kauno tardymo izoliatoriaus 2014-09-16 charakteristikoje nurodoma, kad M. S. nors sunkiai, tačiau sugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, suprato įstaigoje nustatytą tvarką, su kitais suimtaisiais sutaria gerai, konfliktinių situacijų neiškyla, bendravimo problemų neturi, yra ramaus būdo, mandagus, nekonfliktiškas, tvarkingas, bendraudamas su administracijos darbuotojais būna mandagus, taktiškas, į pastabas reaguoja ramiai, laiku padaro reikiamas išvadas, drausminių nuobaudų neturi, skatintas nebuvo, su artimaisiais socialiniai ryšiai glaudūs, jo elgesys vertinamas teigiamai (7 t., 30 b. l.). 2014-09-15 M. S. pavedimu nukentėjusiajam G. R. buvo pervesta 1000 Lt žalos atlyginimo (7 t., 32 b. l.).

Teismas laiko, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Nors kaltinamasis M. S. padarė du – nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, kurie sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, tačiau kaltu prisipažino tik dalinai, taigi ir iki galo nesigailėjo dėl savo neteisėtų veiksmų, veikė kartu su kitais asmenimis, kas rodo didesnį šių nusikalstamų veikų pavojingumą, jau yra teistas 3 kartus, taip pat ir už analogiškų nesunkių nusikaltimų padarymą, šiuo metu Kauno apygardos teisme kaltinamojo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla (BK 259 str. 2 d.), be to 2013-11-28 Kauno apylinkės teismo nutartimi M. S. buvo panaikintas 2013-04-12 teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir kaltinamasis minėtoje byloje buvo pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Visos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis sistemingai daro įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, linkęs pažeidinėti kitus įstatymus, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturi, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą. Atsižvelgus, kad kaltinamasis savo kaltę dalinai pripažino, atlygino dalį nusikaltimais padarytos žalos, todėl bausmės dydžiai nustatytini mažesni, nei sankcijose už minėtas nusikalstamas veikas numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., subendrintina su 2013-04-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 187 str. 2 d. paskirta 9 mėn. laisvės atėmimo bausme bei šiuo nuosprendžiu atliktos bausmės dalis įskaitytina į bausmės laiką.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2014-03-31 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius: G. R. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, L. K. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, D. K. – 20000 Lt neturtinei ir 1319,45 Lt turtinei žalai atlyginti, P. M. – 20000 Lt neturtinei ir 812,36 Lt turtinei žalai atlyginti (5 t., 45-49 b. l.).

Kadangi nukentėjusiųjų atžvilgiu neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų veiksmais buvo padaryti tyčiniai nusikaltimai, todėl nukentėjusieji turi teisę reikalauti atlyginti nusikaltimais jiems padarytą žalą.

Nukentėjusieji D. K. bei P. M. prašo priteisti iš kaltinamųjų negautas pajamas dėl priverstinio nedarbingumo, kadangi, nors jie gydėsi sužalojimus ir buvo nedarbingi, šiuo laikotarpiu negavo ligos pašalpos nes jų atžvilgiu kitų asmenų padaryto nusikaltimo metu buvo vartoję alkoholio, kadangi tuo metu buvo švenčiamas gimtadienis. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2013-10-01 pažymos matyti, kad P. M. per 2012 m. gegužės mėnesį būtų gavęs 812,36 Lt darbo užmokesčio, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2013-09-24 pažymos matyti, kad D. K. būtų gavęs 1319,45 Lt darbo užmokesčio (5 t., 50-53 b. l.).

Kadangi nukentėjusieji dėl jų atžvilgiu padarytų nusikaltimų, kurių metu patyrė įvairius sužalojimus ir buvo nedarbingi, negavo jų darboviečių nurodyto darbo užmokesčio, jų prašymas yra teisėtas ir pagrįstas, nukentėjusiųjų D. K. bei P. M. civiliniai ieškiniai turtinės žalos dalyje tenkintini, priteisiant nurodytas sumas.

Spręsdamas dėl nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos, teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso, įsigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d., normomis (BPK 113 str. 2 d.).

Neturtinės žalos dydį nukentėjusysis G. R. grindžia tuo, kad dėl įvykusio įvykio jam atsirado parodontozė, dėl ko jam iškrito visi dantys, buvo sudaužyta galvos sritis, rankos, pečiai. Po įvykio jautėsi blogai – apie tris mėnesius svaigo galva. Kadangi jis yra diabetikas, gavosi komplikacijos dėl vaistų nesuderinamumo, todėl negalėjo gerti skausmą malšinančių vaistų, paūmėjo kita liga, teko dažnai lankytis pas gydytojus, įvairiose sveikatą atstatančiose procedūrose. Kadangi jis dirbo statybose, o po įvykio negalėjo fiziškai dirbti, todėl sumažėjo jo darbo apimtys, 2 mėnesius po įvykio iš viso negalėjo dirbti. Dėl prarastų dantų galėjo valgyti tik trintą maistą, burnoje skaudėjo. Naktimis buvo sunku užmigti. Šiuo metu savijauta yra normalizavusis, neliko galvos skausmų.

Neturtinės žalos dydį nukentėjusysis D. K. grindžia tuo, kad dėl įvykusio įvykio ilgai kankino nemiga, teko gydantis gerti daug antibiotikų, nes supūliavo žaizda, nuslinko plaukai, dėl didelio kiekio antibiotikų, atsirado problemų su dantimis – teko vieną dantį išrauti, kitą – apvilkti. Dėl smūgio į pečius nutrūko sausgyslės, dėl ko skausmus jaučia dar ir dabar. Dėl galvos svaigimo, greito pavargimo negalėjo dirbti pilnu pajėgumu, todėl teko išeiti iš savo darbo. Kitoje darbovietėje įsidarbino tik puse etato. Dėl patirtų sužalojimų teko daugybę kartų lankytis įvairiose procedūrose. Dėl žaizdos pakaušyje ilgai jautė diskomfortą.

Neturtinės žalos dydį nukentėjusysis P. M. grindžia tuo, kad dėl įvykusio įvykio jį kankino galvos skausmai, teko gerti vaistus, iki šiol turi lankytis pas neurochirurgus, ir toliau svaigsta galva, suprastėjo regėjimas, kurį laiką buvo nedrąsu net iš namų išeiti, dėl sužalojimų daugybę kartų teko lankytis perrišimams, buvo kirstinių žaizdų komplikacijų, dėl ko taip pat patyrė įvairių nepatogumų, buvo sutrukdytas laikas.

Neturtinės žalos dydį nukentėjusioji L. K. grindžia tuo, kad dėl įvykusio įvykio patyrė šoką, sukrėtimą, nežymų sveikatos sutrikdymą. Dabar net negali kalbėti apie kokį nors važiavimą į šventę ar pirtį, nes labai bijo. Po įvykio birželio mėnesį ji turėjo laikyti valstybinius egzaminus, tuo tarpu dėl patiriamo streso, išgyvenimų dėl labai sunkos vyro būklės kelias savaites iš viso negalėjo naktim miegoti, ji turėjo dirbti, nes vyras negalėjo, todėl pasiruošimas egzaminams buvo ypač sunkus. Ir dabar gyvena pastovioje baimėje, pradėjo baimintis dėl laiku namo negrįžtančių vaikų. Dėl patiriamų baimių, išgyvenimų, perdėto jautrumo pradėjo lankytus pas psichologus.

Nukentėjusiesiems G. R., D. K. ir P. M. buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiajai L. K. – nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai nukentėjusiesiems buvo padaryti šventės metu, kur patys nukentėjusieji buvo atvykę ne tik švęsti, bet ir prižiūrėt bei saugot švenčiantį jaunimą, kad šiems nieko neatsitiktų, todėl teismas sutinka, jog dėl smurtinių kaltinamųjų veiksmų nukentėjusieji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, išgąstį, baimę, nepatogumus. Nukentėjusiesiems G. R., D. K. ir P. M. nustatyti sužalojimai duoda pagrindą tikėti, kad nukentėjusieji dėl jų negalėjo ilgą laiką dirbti, dirbti visa apimtimi, dirbti sunkesnius darbus, kad jie jautė galvos skausmus, patyrė įvairius nepatogumus, laiko gaišinimą lankantis pas gydytojus, fizioterapinėms procedūroms, dėl netinkamos išvaizdos jautėsi nepatogiai bendraudami su kitais žmonėmis, kas pablogino nukentėjusiųjų gyvenimo kokybę. Net ir praėjus nemažam laiko tarpui po įvykio nukentėjusiesiems dar pasireiškia įvairūs negalavimai, jie patiria dvasinius išgyvenimus. Kaltinamieji nukentėjusiuosius sužalojo tyčiniais veiksmais, visi kaltinamieji yra jauni, darbingi asmenys, šiuo metu jau pilnamečiai, taigi galintys įsidarbinti ir dirbti bei turintys realią galimybę atlyginti nukentėjusiesiems jų patirtą žalą. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, fizinių sužalojimų nukentėjusiųjų psichinė būsena, fizinė sveikata gali blogėti ir ateityje, nepateikta objektyvių duomenų, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, patiriami tam tikri fizinio pobūdžio negalavimai turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiui gyvenimui, nepateikta objektyvių duomenų, kad nukentėjusieji prarado darbingumą. Be to, prašoma priteisti suma yra aiškiai neatitinkanti teismų formuojamai praktikai, todėl nukentėjusiųjų nustatyti ir ieškiniu prašomi priteisti neturtinės žalos dydžiai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, neatitinka įstatymo reikalavimų, ir priteistinos neturtinės žalos dydis nustatytinas: G. R. ir D. K. – po 2316,96 Eur (8000 Lt), P. M. – 2027,34 Eur (7000 Lt), L. K. – 579,24 Eur (2000 Lt) (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

Kadangi nusikaltimus kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupėje, kaip bendravykdytojai, pritariant vienų kitiems veiksmams, jų nenutraukiant ir nesustabdant, nukentėjusiųjų patirtas stresas, fizinis skausmas, išgąstis, vėliau patiriami dvasiniai išgyvenimai, baimė, nepatogumai, materialiniai nuostoliai kilo būtent dėl bendrų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, todėl nukentėjusiesiems padaryta turtinė ir neturtinė žala priteistina iš visų kaltinamųjų solidariai.

Kadangi kaltinamasis M. S. dalį nukentėjusiajam G. R. padarytos žalos (1000 Lt) yra atlyginęs, todėl nukentėjusiajam G. R. priteistina suma yra 7000 Lt (2027,34 Eur). Tačiau esant solidariajai atsakomybei, kreditorius (šiuo atveju nukentėjusysis) gali reikalauti įvykdyti prievolę tiek iš visų bendraskolių (šiuo atveju – kaltinamųjų), tiek iš bet kurio jų atskirai, taip pat gali reikalauti įvykdyti tiek visą prievolę (atlygint žalą), tiek ir bet kurią jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Todėl nukentėjusiajam G. R. prašant priteisti jam padarytą žalą iš visų kaltinamųjų, nukentėjusiajam padaryta ir neatlyginta žalos dalis - 2027,34 Eur (7000 Lt) solidariai priteista iš visų kaltinamųjų: K. J., K. U., A. A. bei M. S..

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį 703,87 Lt (203,86 Eur) turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiesiems E. M., D. K. bei G. R. suteiktas gydymo paslaugas (1 t., 103 b. l.). Civilinis ieškinys pagrįstas, kadangi žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamųjų K. J., K. U., A. A. bei M. S. veiksmais, įrodytas nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (1 t., 105-108 b. l.), todėl tenkintinas prašomai sumai, priteistinas jau anksčiau pasisakytais motyvais solidariai iš visų kaltinamųjų.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusieji prašė priteisti turėtas išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Iš pateikto 2013-10-23 pinigų priėmimo kvito Nr. 675228 matyti, kad L. K. sumokėjo 1000 Lt (289,62 Eur) advokato padėjėjai G. B. už teisinio dokumento surašymą. Kadangi nukentėjusieji naudojosi kvalifikuoto teisininko paslaugomis, tai yra pasinaudojo jiems įstatymo suteiktomis teisėmis, jiems turi būti atlygintos proceso išlaidos. Teismas laiko, kad prašomos priteisti išlaidos už advokato pagalbą yra ne per didelės, atitinkančios teisingumo bei protingumo principus, įstatymų reikalavimus, todėl, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., priteistinos iš kaltinamųjų K. J., K. U., A. A. bei M. S. po 250 Lt (72,40 Eur) nukentėjusiosios L. K. naudai.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 4 d., 5 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytus BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti:

- pagal BK 284 str. 1 d. – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, mokytis arba dirbti bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, nuo 23 iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sportine veikla, bei skirti atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.

K. U. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytus BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti:

- pagal BK 284 str. 1 d. – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, mokytis arba dirbti bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant BK 82 str. 1 d. 3 p., 5 p. numatytas auklėjamojo poveikio priemones – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu, darbu ar sportine veikla (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą).

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. 12514893 bei Lietuvos Respublikos pasą Nr. 23236341) paėmimą – palikti nepakeistas, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.

A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytus BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 5 p., 8 p., ir nuteisti:

- pagal BK 138 str. 2 d. 5 p., 8 p. – 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2014-04-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 4 m. 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 5 (penkis) metus 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2014-04-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytus BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti:

- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2013-04-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 (du) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2013-04-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime – suėmime išbūtą laiką nuo 2014-03-31 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo G. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš K. J., K. U., A. A. ir M. S. 2027,34 Eur (7000 Lt) nukentėjusiojo G. R. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios L. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš K. J., K. U., A. A. ir M. S. 579,24 Eur (2000 Lt) (penkis šimtus septyniasdešimt devynis Eur 24 ct) nukentėjusiosios L. K. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti 2699,1 Eur (9319,45 Lt) (382,14 Eur (1319,45 Lt)+2316,96 Eur (8000 Lt)) solidariai iš K. J., K. U., A. A. ir M. S. nukentėjusiojo D. K. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

N. P. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti 2262,62 Eur (7812,36 Lt) (235,28 Eur (812,36 Lt)+2027,34 Eur (7000 Lt)) solidariai iš K. J., K. U., A. A. ir M. S. nukentėjusiojo P. M. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kauno teritorinės ligonių kasos 703,87 Lt (203,86 Eur) civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti solidariai (už nukentėjusiesiems E. M., D. K. ir G. R. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas) iš kaltinamųjų A. A., M. S., K. U. ir K. J. ieškovo – Kauno teritorinės ligonių kasos naudai, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus, – CD, esančius byloje (1 t., 79, 85 b. l.), palikti byloje.

Iš kaltinamųjų K. J., K. U., A. A. bei M. S. nukentėjusiosios L. K. naudai priteisti proceso išlaidas – advokato teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiesiems išlaidas – 1000 Lt (289,62 Eur), iš kiekvieno kaltinamojo po 250 Lt (72,40 Eur).

K. M. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią byloje (4 t., 117a b. l.), išsiųsti į M. S. bausmės atlikimo vietos pataisos namus į jo asmens bylą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.