Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) bendruomenės skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2020-07-30 įsakymo Nr. 48VĮ-1359-(14.48.2.), kuriuo pripažintas netekusiu galios Sutikimas naudotis valstybine žeme, NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020-08-20 rašto Nr. 48SD-11068-(14.48.136 E.), kuriuo nebuvo išduotos prašomos dokumentų kopijos, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, kad NŽT Vilniaus rajono skyriuje 2020-04-08 buvo gautas Bendruomenės prašymas su priedais dėl sutikimo statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai išdavimo.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020-04-15 įsakymu Nr. 48ST-33-(14.48.5E.) Bendruomenei suteikė Sutikimą statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

NŽT 2020-06-23 raštu Nr. 1SD-1874-(8.52 E.) kreipėsi į Bendruomenę, Bendriją, Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją dėl nuomonės pateikimo. Rašte siūlė Bendrijai pateikti Nacionalinei žemės tarnybai poziciją, įformintą sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokole dėl Bendruomenės norimos statyti vaikų žaidimo ir laisvalaikio aikštelės valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, esančioje Bendrijoje, šalia (duomenys neskelbtini). Rašte taip pat pažymėjo, kad iki kol nebus pateiktas Bendrijos pritarimas dėl vaikų žaidimo ir laisvalaikio aikštelės, Sutikimas negali būti įgyvendinamas.

Bendrijos pirmininkė 2020-07-21 el. paštu NŽT pateikė Bendrijos visuotinio pakartotinio susirinkimo protokolo kopiją, kurioje užfiksavo sprendimą nepritarti vaikų žaidimo ir laisvalaikio aikštelės statybai valstybinėje sodininkų bendrijos bendro naudojimo žemėje.

NŽT 2020-06-25 gavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 2D-1967-(12.144 E), kuriame buvo keliamas klausimas dėl sutikimų išdavimo sodininkų teritorijose.

NŽT 2020-07-24 raštu Nr. 1SS-1364-(5.59E) informavo Vilniaus susivienijimo Sodai pirmininką, kad nagrinėjant susidariusią situaciją dėl išduoto Sutikimo statyti laikinuosius ir nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje, esančioje Bendrijoje, šalia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nustačius, kad Vilniaus rajono skyrius sutikimą išdavė pažeisdamas Taisyklių 10 punkto nuostatas, pavedė Vilniaus rajono skyriui teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl Sutikimo panaikinimo.

NŽT Vilniaus rajono skyrius 2020-08-20 raštu Nr. 48SD-11068-(14.48.136E.) Bendruomenei pateikė atsakymą, kuriame vadovavosi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (EU) 2016/679 (toliau - BDAR) nuostatomis ir nurodė, kad asmens duomenų atskleidimas ir perdavimas tretiesiems asmenims pažeistų BDAR apibrėžiamus asmens duomenų apsaugos principus ir galėtų pakenkti asmens teisėms ir laisvėms. NŽT Vilniaus rajono skyrius atsisakė Bendruomenei pateikti dokumentų kopijas, taip pat paaiškino, kad Sutikimas buvo panaikintas ne turimų dokumentų pagrindu, o atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą ir į nustatytus jo reikalavimų pažeidimus. Pažymėjo, kad šis informacinis raštas neužkerta kelio ginti savo teises teisme bendra tvarka, kur esant poreikiui teismui bus pateikti visi institucijos turimi dokumentai šiuo klausimu.

NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020-09-01 raštu Nr. 48SD-11540-(14.48.136 E.) prašymą tenkino iš dalies, pateikė dalį turimų dokumentų kopijų. Paaiškino, kad tai neužkerta kelio išsireikalauti reikiamus dokumentus teisėsaugos institucijoms ar teismui.

Pareiškėja nesutinka su Įsakymu, teigia, kad Bendrijos sutikimo (pritarimo) nebuvimas negalėjo būti kliūtimi neišduoti valstybinės žemės patikėtinio Sutikimo naudotis nesuformuota žeme, kadangi jo gavimo nenustato teisės aktai, nes Sklypas nesuformuotas ir jis patikėjimo teise priklauso valstybei, kuri per savo patikėtinį, kaip savininkas turi teisę laisvai disponuoti jai priklausančiu turtu. Bendrija neturi daiktinių teisių į sklypą ir nėra atlikusi veiksmų, nėra priėmusi sprendimų, joms įgyti.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas, kurio 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis) yra NŽT. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (Žemės įstatymo 5 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio reikalavimams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra konstatavęs, jog VAĮ 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (LVAT 2007-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17–174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A5–990/2007, 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A5–964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007). Iš to seka, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.

LVAT praktikoje taip pat pažymima, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011-06-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinių teismų praktika Nr. 21, p. 264-281).

Teismas, įvertinęs ginčijamo Įsakymo turinį konstatuoja, kad Vilniaus rajono skyrius minėtame akte nenurodė Sutikimo pripažinimo netekusiu galios priežasčių, t. y. priimtas individualus administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais). Atsakovė apsiribojo vien tik teisės aktų nuorodomis. Ginčijamas atsakovės Įsakymas iš esmės yra nemotyvuotas, jame neišdėstytos Sutikimo pripažinimo netekusiu galios priežastys, t. y. priimtas individualaus administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), todėl jį priimant buvo pažeisti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos Įsakymo pagrįstumui, įvertinimas.

Teismo nuomone, iš esmės nemotyvuotas Įsakymas savo turiniu prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai.

Atsakovės atstovė atsiliepime ir teismo posėdyje patvirtino, kad Sutikimą panaikino dėl to, kad buvo nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, todėl Įsakymu ištaisė Sutikimu padarytą techninę klaidą. Atsakovės nuomone, netinkamas naudojimasis suteiktu žemės sklypu pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, kurių nepažeidimas pagal Sutikimą yra būtina žemės sklypo laikino naudojimo galimumo sąlyga.

Teismas pažymi, jog šioje byloje Sutikimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nenagrinėtinas, nes Sutikimas nėra ginčijamas. Reikalavimas dėl Sutikimo panaikinimo nėra suformuluotas ir adresuotas teismui, todėl nėra pagrindo nagrinėti tokio reikalavimo teisėtumą ir pagrįstumą (išeiti už skundo ribų). Ginčijamas Įsakymas priimtas atsakovės iniciatyva (ne siekiant asmeniui įgyvendinti teisės aktais nustatytą subjektinę teisę), todėl įpareigoti išnagrinėti iš naujo ginčo klausimą nėra pagrindo.

Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus rajono skyrius, remdamasis teisės aktų reikalavimų pažeidimais ir, atsakovės teigimu, techninės klaidos ištaisymu, nepagrįstai pati pasinaikino pareiškėjai išduotą Sutikimą, todėl ginčijamas Įsakymas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p.).

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020-08-20 raštą Nr. 48SD-11068-(14.48.136 E.) „Dėl dokumentų kopijų išdavimo“ ir įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių iš naujo per 20 darbo dienų nuo šioje byloje priimto teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti jos 2020-08-05 prašymą „Dėl informacijos pateikimo“.

VAĮ 14 straipsnis, reglamentuojantis asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarką, nustato, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 str. 1 d.). Minėtas įstatymas asmens prašymą suteikti tam tikrą informaciją priskiria prie administracinių paslaugų (VAĮ 2 str. 17 p.). VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kaip viena iš administracinių paslaugų, yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 - 5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, todėl yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas VAĮ 19 - 36 straipsniuose, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės) (LVAT 2012-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A63–1446/2012, 2013-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-334/2013, ir kt.). Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.1 punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.2 punktas).

Asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – Įstatymas), kuris nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims bei sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų disponuojamą informaciją ir ją panaudoti teisėtiems tikslams (1 straipsnis). Įstatymu yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams.

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentas – institucijos veikloje užfiksuota informacija ar jos dalis, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, įskaitant registro duomenis, registro informaciją, registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas, valstybės informacinės sistemos duomenis. Pagal aptariamo straipsnio 5 dalį, teikiama informacija - žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus.

Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kada institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, o 2 dalyje nustatyta, kad jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui; nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką; jeigu atsisakoma pateikti dokumentus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, pranešime nurodomas asmuo, kuriam priklauso intelektinės nuosavybės teisės, jeigu tas asmuo žinomas, arba nurodomas teisių turėtojas, iš kurio institucija yra gavusi pareiškėjo prašomus dokumentus.

Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinti dokumentų teikimo principai, nurodant, kad institucija, teikdama dokumentus, vadovaujasi šiais principais: dokumentų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai; 2) dokumentų tikslumo – pareiškėjui teikiami dokumentai turi atitikti institucijos disponuojamus dokumentus; 3) teisėtumo – institucijos veiksmai teikiant dokumentus grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos darbuotojai, teikdami dokumentus, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti dokumentus; 6) dokumentų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti dokumentus neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės dokumentų teikimo pareiškėjams sąlygos; 7) abipusio naudojimo – institucija pareiškėjui pateiktus dokumentus prireikus toliau pati juos naudoja.

LVAT yra nurodęs, kad Įstatyme yra įtvirtinti principai, kuriais vadovaujasi įstaigos, teikdamos informaciją, tarp kurių numatytas informacijos išsamumo principas, reiškiantis, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija, bei tikslumo principas, reiškiantis, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją (LVAT 2015-04-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-624/2015 ir kt.). Vadovaujantis LVAT praktika, atsižvelgus į šį teisinį reguliavimą darytina išvada, kad įstaigos: 1) privalo teikti disponuojamą informaciją; 2) atsisakyti teikti informaciją gali tik Įstatymo nustatyta tvarka (paisydamos teisės aktais nustatytų apribojimų) ( LVAT 2016-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1865-492/2016, 2017-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-604-438/2017, 2018-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.). Institucijai tenka pareiga pateikti tik tą pareiškėją dominančią informaciją, kurią jis turi (LVAT 2018-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad institucijos ir įstaigos, atsakydamos į asmens prašymą pateikti informaciją, turi pateikti visą teiktiną jų disponuojamą informaciją.

BDAR 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų subjektui galima teikti jo paties duomenis, kai duomenų subjektas aiškiai nurodo teikimo ir gavimo teisinius pagrindus ir dėl kokios informacijos ar duomenų tvarkymo veiklos pateiktas prašymas. BDAR preambulės 39 punkte ir 5 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta, kad asmens duomenys turėtų būti tvarkomi taip, kad būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas ir konfidencialumas

Pagal administracinės bylos duomenis pareiškėja 2020-08-05 prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydama pateikti dokumentų, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus Sutikimą kopijas. Atsakovė, atsakydama į pareiškėjos prašymą, priėmė ginčijamą raštą, kuriuo informavo apie tai, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Įsakyme teisės aktų nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad individualūs teisės aktai priimami ne gautų dokumentų, o teisės aktų pagrindais. Taip pat informavo, kad NŽT direktorius pagal gautą pranešimą 2020-07-27 pavedimu Nr. 1PAV-96-(1.8 E.) inicijavo tyrimą dėl Sutikimo išdavimo aplinkybių, tyrimo metu buvo nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, ir ko pasekmėje buvo panaikintas Sutikimas. Atsakovė informavo, kad vadovaudamasi BDAR nuostatomis negali tenkinti pareiškėjos prašymo ir pateikti dokumentų, susijusių su trečiaisiais asmenimis, kopijų, nes galėtų pakenkti tų asmenų teisėms ir laisvėms. Pažymėjo, kad pareiškėja turi teisę savo teises ginti teisme bendra tvarka, kur esant poreikiui teismui bus pateikti visi institucijos turimi dokumentai šiuo klausimu.

Teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog skundžiamas raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovė, kaip tai nustatyta Įstatyme ir Taisyklėse, informavo kokiu pagrindu buvo panaikintas Sutikimas ir nurodė kokio teisės akto pagrindu negali pateikti pareiškėjai jos prašomų dokumentų. Teismo įsitikinimu, ta aplinkybė, kad pareiškėjos netenkina atsakovės išdėstyta pozicija, nesudaro pagrindo konstatuoti ginčijamo rašto neteisėtumo pagrindų ir jį panaikinti.

Byloje pateikti įrodymai, pareiškėjos skundo teiginiai, taip pat teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, patvirtina, kad pareiškėjai konkrečiau nurodžius norimus gauti dokumentus, NŽT jų dalį pateikė pareiškėjai, todėl konstatuotina, kad ginčas minėtoje dalyje yra išnykęs.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, daro išvadą, kad panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020-08-20 raštą Nr. 48SD-11068-(14.48.136 E.) „Dėl dokumentų kopijų išdavimo“ ir įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių iš naujo per 20 darbo dienų nuo šioje byloje priimto teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo išnagrinėti jos 2020-08-05 prašymą „Dėl informacijos pateikimo“ nėra teisinio pagrindo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 ir 2 p.).

Pareiškėja teismo prašo priteisti jos naudai iš atsakovės 413,35 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal jas pagrindžiančius dokumentus: žyminį mokestį ir išlaidas advokato paslaugoms.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 40 straipsnio 1 punktą, proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, be kita ko, ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Nuostatos dėl išlaidų atlyginimo įtvirtintos Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimą, 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20).

Pareiškėjos prašomos atlyginti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 p. nustatyto užmokesčio dydžio ir pagrįstos išlaidas patvirtinančiais įrodymais.

Teismo sprendimas buvo priimtas iš dalies pareiškėjos naudai, todėl pareiškėjai turi būti priteisiamos patirtos pareiškėjos atstovavimo ir žyminio mokesčio sumojimo išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ginčą pralaimėjusios šalies.

Teismo vertinimu, konkrečiu atveju, išnagrinėjus ginčą iš esmės, pareiškėjos reikalavimas patenkintas ½ reikalavimų dalimi, todėl iš Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjai priteistina 206,23 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės skundą tenkinti dalyje.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020-07-30 įsakymą Nr. 48VĮ-1359-(14.48.2.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. balandžio 15 d. sutikimo Nr.48ST-33-(14.48.5E.) panaikinimo“.

Kitoje dalyje pareiškėjos (duomenys neskelbtini) bendruomenės skundą atmesti.

Priteisti (duomenys neskelbtini) bendruomenės naudai iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 206,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.