Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos centrinės kredito unijos ieškinį atsakovams J. G. ir D. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Lietuvos centrinės kredito unijos ieškinį atsakovams J. G. ir D. Ž. dėl 3 445,19 Eur skolos, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2. 2020 m. rugsėjo 18 d. teisme gautas atsakovo J. G. priešieškinis, kuriuo atsakovas prašė nurodyti antstolės B. T. kontorai nutraukti vykdomąsias bylas vykdant išieškojimą iš jo turto, nes skola yra padengta, ir priteisti iš ieškovės 30 000 Eur kompensaciją. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi priešieškinį atsisakė priimti, o atsakovo pateiktą procesinį dokumentą nutarė laikyti atsiliepimu į ieškinį, kuriuo atsakovas nesutinka su ieškiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti atsakovo J. G. atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas konstatavo, kad teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti reiškiamą priešieškinį, yra neskundžiama atskiruoju skundu. Atsakovas J. G. pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės argumentuodamas, kad jis turi teisę tokią pirmosios instancijos teismo nutartį skųsti, nes, jo vertinimu, tokią teisę jam užtikrina Europos žmogaus teisių konvencija. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

10. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

11. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK tiesiogiai numatytais atvejais arba tada, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 143 straipsnio, reglamentuojančio priešieškinio institutą, 3 dalyje tiesiogiai nustatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Vadinasi, joks tolesnis procesas dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies negalimas. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas savo nutartyse pabrėždamas, kad teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama, nes ji neužkerta kelio pareikšti reikalavimus atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2013).

12. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus dėl jo teisės į teisminę gynybą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo atsisakymas priimti atsakovo priešieškinį nepažeidžia ir nesuvaržo atsakovo teisės į teisminę gynybą. Asmuo, kurio pateiktą priešieškinį teismas atsisakė priimti, turi teisę teikti teismui ieškinį ne toje nagrinėjamoje byloje, kurioje teismas atsisakė priimti priešieškinį, bet bendra tvarka (pavyzdžiui, ne į nagrinėjamą bylą, kurioje atsisakyta priimti priešieškinį, atsiųsdamas naują ieškinio pareiškimą pirmosios instancijos teismui paštu ar pasinaudodamas Lietuvos teismų elektroninių paslaugų sistema). Kitaip tariant, asmuo, kurio priešieškinį atsisakyta priimti, turi teisę siekti, kad jo reikalavimai būtų išnagrinėti užvedant atskirą (naują) bylą. Be to, atsakovas turi teisę savo argumentus dėl, jo manymu, nepagrįstai atsisakyto priimti priešieškinio išdėstyti apeliaciniame skunde po šios civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

13. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovo atskirąjį skundą, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas ir pagrįstai vertino, kad nutartis, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, yra neskundžiama. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo J. G. atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.