Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-534-366-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
1A-534-366-2012
Teisminio proceso Nr.
1-50-2-00104-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Valdas Petras Meidus, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
O. Z.
Nukentėjusysis
E. L.
Advokatai
Artūras Balčiūnas
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-534-366/2012

Teisėja Rita Bilevičienė Teisminio proceso Nr. 1-50-2-00104-2011-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1. 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorei Dalei Skyrienei,nuteistajai O. Z.,gynėjui advokatui Artūrui Balčiūnui,nukentėjusiajai E. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendžio, kuriuo O. Z. pripažinta kalta pagal BK 284 str. 1 d. ir jai paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams, įpareigojant ją per šį laikotarpį nebendrauti su nukentėjusiąja E. L., per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę 44 Lt žalą nukentėjusiajai ir iki 2012-09-01 neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Be to, šiuo nuosprendžiu iš O. Z. priteista 44 Lt turtinės ir 1000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai, bei 16 Lt pašto išlaidų ir 240 Lt už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

O. Z. nuteista už tai, kad ji 2011 m. liepos 10 d. apie 15 val., viešoje vietoje – Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendro naudojimo prausykloje ir koridoriuje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką, o būtent: namo gyventojų akivaizdoje, prausykloje vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai E. L. į veido kairę pusę, po to bendrabučio koridoriuje tyčia pastūmė E. L. ir nukentėjusioji pargriuvo ant grindinio, ko pasėkoje nukentėjusiajai E. L. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos trečiame piršte, abejuose keliuose, tai yra nežymiai sutrikdė E. L. sveikatą.

Šalies argumentai

Nuteistoji O. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendį ir priimti naują – ją iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti. Nurodo, kad specialisto išvadoje neatsispindi sudavimas vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai E. L. į veido kairę pusę, be to, į teismo posėdį nebuvo iškviestas specialistas, kad paaiškintų ar sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirtos kitos versijos, atsižvelgiant į susidariusią situaciją ir kitų įvykio dalyvių veiksmus. Nurodo, kad nei viena iš įvykio liudytojų faktiškai nematė pačios įvykių eigos (J. A. apie įvykį sužinojo iš nukentėjusiosios, R. K. ikiteisminio tyrimo metu davė vienokius parodymus ir bandė išvengti apklausos teisme, L. Š. nebuvo apklausta teisme, o remtasi tiktai ikiteisminio tyrimo pareigūnės apklausa). Apeliantė nurodo, jog nesupranta, kodėl teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį atsižvelgiant į tai, jog liudytoja R. K. serga sunkia psichine liga ir jos sveikatos būsena nei apklausos nei įvykio metu nebuvo nustatyta. Teigia, jog buvo pažeista teisė į gynybą, kadangi buvo atimta teisė užduoti klausimus, siekiant nustatyti objektyvias faktines bylos aplinkybes. Be to nurodo, jog byla turėjo būti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. Pažymi, kad byloje esantys neaiškumai turėjo būti vertinami jos naudai. Tokiu būdu apeliantė tvirtina, kad priimdamas nuosprendį teismas neobjektyviai, vienašališkai vertino faktines bylos aplinkybes bei vadovavosi prielaidomis. Skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato 2003 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 40 nuostatos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą. Apeliantė nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta tiesioginių, objektyvių ir neginčijamų jos kaltės įrodymų, taip pat nebuvo pašalinti byloje esantys prieštaravimai, o teismas priėmė nuosprendį remdamasis ne įrodymais, bet prielaidomis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu E. L. sutinka su skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-27 nuosprendžiu. Pakartotinai nurodo 2011-07-10 įvykio aplinkybes, pažymi, kad tai įvyko viešoje vietoje, tokiu būdu nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog byla turėjo būti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. Pažymi, jog po įvykusio incidento jaučiasi nesaugiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokurorė ir nukentėjusioji prašė nuteistosios skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistosios O. Z. padarytą nusikalstamą veiką, pagrįstai pripažino ją kalta pagal BK 284 str. 1 d. bei paskyrė teisingą bausmę, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus ir teismo išvados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė skunde pateikia byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą, kuris neduoda pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje bei akistatų protokolų duomenimis, specialisto išvada, kurių pagrindu konstatavo O. Z. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Tokiu būdu apeliantei, nuteistai dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 284 str. 1 d., baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir išteisinti O. Z. nėra jokio pagrindo.

Apylinkės teismas, priešingai apeliantės tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, taip pat nepadarė kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, nukentėjusioji E. L. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius ir neprieštaraujančius parodymus apie esmines 2011-07-10 įvykusio įvykio aplinkybes. Šiuos parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje konstatuota E. L. padaryti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Išvadoje nurodyta, kad duomenų, prieštaraujančių nurodytam traumos laikui bei aplinkybėms nėra. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti šios specialisto išvados pagrįstumu. Apeliantė taip pat nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie ginčytų minėtą išvadą. Todėl vien tai, jog apylinkės teisme nebuvo iškviesta specialistė, kuri patvirtintų savo išvadą, neduoda pagrindo abejoti išvados pagrįstumu.

Nukentėjusioji E. L. 2011-08-05 duotuose parodymuose nurodė (b.l.20), jog O. Z. sudavė jai į kairės pusės skruostą. Šiuos parodymus patvirtina liudytojos R. K. 2011-08-16 parodymai (b.l.36), kuriuose teigiama, jog O., E. stovinčiai prie kriauklės, sudavė per kažkurią veido pusę. Tuo tarpu liudytoja J. A. patvirtino, jog ant E. veido buvo matyti paraudimas (b.l.39). Šie liudytojų parodymai taip pat buvo patvirtinti apylinkės teismo teisiamajame posėdyje (b.l.113, 131). Šių aplinkybių visuma paneigia nuteistosios skunde nurodytus argumentus, jog jos veikoje nebuvo tyčinio sudavimo nukentėjusiajai į veido kairę pusę. Nuteistosios neigimas sudavus smūgį yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios nuosekliais parodymais, kurie yra patvirtinti baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis.

Atkreipiamas dėmesys, jos specialisto išvada patvirtina kitą O. Z. neteisėtų veiksmų prieš E. L. epizodą, kai bendrabučio koridoriuje O. Z. tyčia pastūmė E. L. ir ši pargriuvo. Nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos trečiame piršte, abejuose keliuose, patvirtina nukentėjusiosios parodymus. Be to, liudytojos L. Š., R. K. ikiteisminio tyrimo metu duodamos parodymus nurodė, jog matė nuo grindų besikeliančią E. L. ir nuo jos nueinančią O. Z.. Tokiu būdu atmetami skundo teiginiai, jog įvykio liudytojai faktiškai nematė pačios įvykių eigos, o tik liudijo bandydamos charakterizuoti. Be to, nors nuteistoji teigia, jog R. K. serga sunkia psichikos liga ir tokiu būdu jos parodymais negalėjo būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, taip pat apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių pagrįstų argumentų, jog R. K. atitinka BPK 79 str. nuostatas ir negali būti liudytoja atsižvelgus į sveikatos būklę. Be to jos parodymai yra pakankamai nuoseklūs, logiški ir iš esmės sutampa su kitų liudytojų parodymais.

Kartu pažymima, jog apkaltinamasis nuosprendis O. Z. atžvilgiu grindžiamas ne tik minėtos liudytojos parodymais, bet ir kitų liudytojų, bei nukentėjusiosios parodymais, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga, kuri leidžia pagrįstai teigti, jog pirmosios instancijos teismas nuteistosios O. Z. veiksmus teisingai kvalifikavo kaip nusikalstamą veiką ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kaip nepagrįsti atmetami apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje neištirtais įrodymais, bei pripažindamas O. Z. kaltę rėmėsi prielaidomis, kadangi apylinkės teisme buvo atliktas išsamus įrodymų tyrimas. Pažymima, jog apkaltinamajame nuosprendyje daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, tačiau įrodinėtina byloje aplinkybė pripažinta įrodyta gali būti tik tais atvejais, kai ji nustatyta ištyrus įrodymų visumą, o ne vieną netiesioginį įrodymą (LAT nutartis Nr. 2K-279/200, Nr. 2K-334/2009, Nr. 2K-251/2012). Be to, kaip nepagrįsti atmetami apeliantės teiginiai, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tik jos vienos atžvilgiu, neatsižvelgiant į susidariusią situaciją ir nenagrinėjant kitų įvykio dalyvių veiksmų. Pažymėtina, jog byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų faktą, jog nukentėjusioji E. L. pati nepadoriai elgėsi, išsakė negražius žodžius nuteistosios atžvilgiu bei ją sužalojo. Tokia pateikta nuteistosios versija buvo nagrinėjama apylinkės teisme, ir laikoma kaip gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog liudytojos L. Š. nebuvimas teisiamajame posėdyje neduoda pagrindo daryti išvadą, jog tokiu būdu buvo pažeista nukentėjusiosios teisė į gynybą, kadangi buvo atimta teisė užduoti klausimus. Iš teisiamojo posėdžio matyti, jog liudytojos L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, į posėdį iškviesta tyrėja, kuri apklausė minėtą liudytoją (b.l.131). Liudytoja I. L. patvirtino jog surašius apklausos protokolą L. Š. jį perskaitė ir pasirašė. Be to, iš vykusio teisiamojo posėdžio matyti, jog po minėtos liudytojos apklausos, O. Z. jokių prašymų teismui nepateikė, taip pat neuždavė jokių klausimų. Tokiu būdu minėti skundo argumentai laikomi deklaratyviais ir atmetami kaip nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas įgyvendinti BPK 7 str., 10 str. nuostatas.

Nuteistoji apeliaciniu skundu taip pat ginčija jai inkriminuoto nusikaltimo kvalifikuojančio požymio – nusikaltimo objekto (viešosios tvarkos pažeidimo) buvimą. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius (LAT nutartis 2K-426/2008, 2K-159/2009). Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Remiantis byloje nustatytais duomenimis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog O. Z. netoleruotini veiksmai prieš E. L. buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Nusikalstamos veikos atlikimo vietą patvirtina liudytojos (nukentėjusiosios) parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir prie jo esanti fotolentelė (b.l. 24-26), pati nuteistoji patvirtino, jog prausykloje įvyko konfliktas tarp jos ir E. L. (b.l. 59). Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus O. Z. atliko daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpose. Šios vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia.

Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu (ką nagrinėjamu atveju teismas konstatavo esant nuteistosios O. Z. veiksmuose), grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog O. Z. visuomenės rimtį pažeidė per poveikį papildomam objektui – žmogaus sveikatai t.y. padarydama E. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti esminį viešosios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius) - sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Iš liudytojų R. K., V. Z., L. Š., R. K. parodymų matyti (b.l. 36, 43, 49, 51), jog jie girdėjo nuo prausyklos pusės sklindantį triukšmą, bei vėliau, bendro naudojimo koridoriuje – moters riksmą. Tokiu būdu aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šokiruoti, tai sukėlė išgąstį (b.l. 36, 39). Atsižvelgus į šių aplinkybių visumą matyti, jog nuteistosios veikoje yra viešosios tvarkos pažeidimo požymis – visuomenės rimties sutrikdymas, įžūliu elgesiu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo atžvilgiu yra atmetami, kaip nepagrįsti.

Apeliacinis teismas pažymi, jog kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. veikos padarymo motyvai neturi reikšmės– jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai (LAT nutartis Nr. 2K-454/2011). Be to, kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja) (LAT nutartis Nr. 2K-122/2008, Nr. 2K-159/2009, Nr. 2K-241/2009 ir kt). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog O. Z. taip veikdama, būdama suaugusiu ir sąmoningu asmeniu, turėjo suvokti, jog savo veiksmais ne tik žemina nukentėjusiosios garbę ir orumą, sukelia jai skausmą, tačiau pažeidžia ir visuomenėje priimtas elgesio normas, demonstruoja nepagarbą viešoje vietoje esantiems ir galintiems į ją patekti aplinkiniams, tuo pačiu ir numatyti, kad jos veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. (LAT nutartis Nr. 2K-318/2012). Tokiu būdu, aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, kad O. Z.. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, ir pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir teisingai kvalifikavo jos veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. Nuteistajai nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Be to, apeliantė skunde išreiškia nuomonę, jog byla turėjo būti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 407 str. yra pateiktas baigtinis sąrašas nusikalstamų veikų nagrinėjamų privataus kaltinimo tvarka, todėl atsižvelgiant į O. Z. padarytos veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. 1 d., matyti, jog ši baudžiamoji byla pagrįstai nagrinėta bendra tvarka. Tokiu būdu toks nuteistosios teiginys atmestinas kaip deklaratyvus ir grindžiamas neteisingu įstatymo aiškinimu.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 27 d. nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Nuteistosios O. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Valdas Petras MeidusTomas Zdanavičius