- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- e2YT-6901-1005/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00758-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Pareiškėjas
- N. P., D. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, D. P., L. I.
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų N. P. ir D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje VĮ „Turto bankas“, D. P., L. I. ir D. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio H. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė H. P. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėjai nurodė, kad po palikėjo mirties liko: 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) ir namų apyvokos daiktai. Pareiškime aiškinama, kad O. P. po sutuoktinio mirties per įstatymų nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau liko gyventi ir savo gyvenamąją vietą deklaravo santuokoje įsigytame bute adresu (duomenys neskelbtini). O. P. išsaugojo buto nuosavybės dokumentus, mokėjo mokesčius, draudė butą ir tokiu būdu priėmė sutuoktinio palikimą faktiniu valdymu. Pareiškėjai nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas jiems siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjų N. P. ir D. Š. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys D. P., L. I. ir D. P. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, jiems teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad H. P. mirė santuokoje (duomenys neskelbtini), o jo sutuoktinė O. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai N. P. ir D. Š. yra O. P. vaikai. Gyventojų registro departamento išrašo duomenimis H. P. vaikai yra D. P., L. I., D. P. ir N. P.. Iš Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. Č. 2025-06-20 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad notarų biure paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini) mirus H. P., nėra pradėta; įpėdiniai dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą nesikreipė. Po O. P. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė N. P. ir D. Š.. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas O. P. vardu 1992-05-05 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu jai ir H. P. esant santuokoje (santuoka sudaryta 1983-01-15). UAB „Ignitis“ ir UAB „Molėtų švara“ kvitancijos rodo, kad sąskaitos už komunalinius patarnavimus butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), po H. P. mirties buvo išrašomos O. P. ir buvo apmokėtos. Gyventojų turto ir asmeninės civilinės atsakomybės draudimo liudijimas patvirtina, kad O. P. po sutuoktinio H. P. mirties draudė gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina O. P. po savo sutuoktinio H. P. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Byloje nustatyta, kad po sutuoktinio mirties O. P. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau toliau valdė santuokoje įgytą butą, mokėjo mokesčius bei draudė šį turtą. Atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad O. P. priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su O. P. įpėdinių subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjų N. P. ir D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio H. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė H. P. palikimą per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po H. P. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.