Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-02-24 · Administracinė byla Nr. I-886-414/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-24
Bylos Nr.
I-886-414/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03221-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis (pirm.), Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
T. J.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. I-886-414-2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03221-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 29; 74
(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 24 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Dainos Kukalienės, sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei, dalyvaujant pareiškėjui T. J., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arūnui Pavydžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. J. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. J. skunde prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 13-1L-20-02924-e bei įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis vykdydamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 5-V-154, kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir užregistruoti dujinį revolverį (duomenys neskelbtini) ir dujinį pistoletą (duomenys neskelbtini), kuriuos legaliai ir teisėtai įsigijo iki 2011-03-01. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas jo prašymo netenkino, nes nėra nepriekaištingos reputacijos. Pripažino, kad jis1999-01-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsnio 2 dalį (turto prievartavimas), tačiau paskirtą bausmę atliko, teistumas išnykęs. Pabrėžė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio nuostatos, nustatančios įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, įtvirtino konkrečias taisykles, turėjusias užtikrinti ir principo lex retro non agit įgyvendinimą, esant susiklosčiusiems atitinkamiems teisiniams santykiams. Įstatymų leidėjas griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymą nustatė tiems asmenims, kurie atitiko dvi sąlygas: 1) aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; 2) asmuo ginklus įsigijo iki Įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Pažymėjo, jog pareiškėjas tokias sąlygas atitinka, nes 1999 m. nuosprendžiu buvau pripažintas kaltu pagal LR BK 273 straipsnio 2 dalį, o ginklus įsigijo 2003 ir 2008 metais. Todėl ginčijamas atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad 2013-11-18 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje buvo gautas T. J. prašymas išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir dujinį revolverį (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimus pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių IX skyrių, paaiškėjo, kad 1999-01-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu T. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 str. 2 d. (turto prievartavimas). Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nusako, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos, o 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. 2013-12-02 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos viršininko patvirtintu sprendimu Nr. 13-IL-20-02924-e, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių IX skyriaus 56 punktu, T. J. neišduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2003 metais T. J. įsigijo dujinį pistoletą (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o 2008 metais įsigijo dujinį revolverį (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kada jokių leidimų jiems įgyti, laikyti ir nešioti nereikėjo. Vykdydamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 5-V-154 DĖL PRAŠYMŲ DĖL LEIDIMŲ LAIKYTI AR NEŠIOTIS DUJINIUS PISTOLETUS (REVOLVERIUS), SENOVINIUS GINKLUS, ŠAUNAMUOSIUS GINKLUS, KURIE ATITINKA KITŲ KATEGORIJŲ KRITERIJUS, TAČIAU JOMS NEPRISKIRIAMI DĖL NEDIDELĖS NUKAUNAMOSIOS GALIOS, IR KURIŲ SVIEDINIO KINETINĖ ENERGIJA YRA 2,5-7,5 J, ĮSIGYTŲ IKI 2011 M. KOVO 1 D., PATEIKIMO, GINKLŲ TINKAMUMO NAUDOTI NUSTATYMO, REGISTRAVIMO IR LEIDIMŲ IŠDAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO, jis 2013-11-18 kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir užregistruoti dujinį pistoletą ir dujinį revolverį (bl. 18-19). Tačiau paaiškėjo, kad T. J. 1999-01-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 str. 2 d. (turto prievartavimas). Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, dėl to buvo nuspręsta neišduoti neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus (bl. 17).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. 13-1L-20-02924-e, kuriuo nuspręsta pareiškėjui neišduoti neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad ginčo šalys neginčija aplinkybės, jog T. J. 1999-01-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 str. 2 d. (turto prievartavimas) ir nuteistas laisvės atėmimu trims metams ir 1500Lt bauda su 500Lt vertės turto konfiskavimus. Šalys taip pat neginčija, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusio nuo 2011 m. kovo 1 d.) taikymo prasme ši aplinkybė laikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog asmuo (pareiškėjas) neturi nepriekaištingos reputacijos ir pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, tarp jų dujinio pistoleto ir dujinio revolverio, nes pagal paminėto Įstatymo 5 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2011 m. kovo 1 d., C kategorijai priskiriami, be kita ko, dujiniai pistoletai (revolveriai).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2156, galiojusio nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2013 m. gruodžio 30 d., redakcija) nuostatose, reglamentuojančiose Įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, buvo numatyta, jog Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo (Pakeitimo įstatymo 2 str. 4 d.).

Pagal ankstesnę Įstatymo redakcija, galiojusią iki 2011 m. kovo 1 d., dujiniai ginklai (pistoletai, revolveriai) buvo priskiriami D kategorijos ginklams, kuriems leidimai įsigyti ir turėti juos nebuvo būtini (6 str., 13 str.), tačiau iš Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies matyti, jog asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Taigi pareiškėjas, nors anksčiau jo turimiems ginklams ir nereikėjo leidimo, įsigaliojus Įstatymo pataisoms turėjo imperatyvią prievolę šiuos ginklus legalizuoti, t. y. nustatyta tvarka gauti leidimą juos laikyti ar nešiotis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-854/2013 pažymėjo, kad nuo 2012 m. liepos 12 d. įsigaliojusi nauja Pakeitimo įstatymo 2 dalies 4 straipsnio redakcija aiškiai apibrėžė, jog Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į ginklų, kaip nuosavybės objektų, kurių civilinė apyvarta yra ribojama, prigimtį, nebūtų pagrįsta situacija, kai asmeniui, remiantis tuo, jog iki pasikeitusio teisinio reguliavimo leidimo laikyti (nešiotis) jo turimus ginklus nereikėjo ir jam nebuvo keliamas nepriekaištingos reputacijos asmens reikalavimas, jam vėliau būtų leidžiama legalizuoti turimus ginklus, neatsižvelgiant į tai, kad legalizavimo metu jis nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kaip to reikalauja pasikeitęs teisinis reglamentavimas. Šis teisės aktų aiškinimas nepažeidžia bendrojo teisės principo – įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit), nes atitinkami teisiniai santykiai nebuvo susiformavę, nebuvo nustatytas reguliavimas, įpareigojantis turėti leidimą tam tikrų kategorijų ginklams, todėl negalima tvirtinti, kad nauju teisiniu reguliavimu įsiterpiama į susiformavusius teisinius santykius. Be to, Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio nuostatos, nustatančios Įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, įtvirtino konkrečias taisykles, turėjusias užtikrinti ir minėto principo lex retro non agit įgyvendinimą.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas T. J. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 01-27 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 273 straipsnio 2 dalį (turto prievartavimas panaudojant fizinį smurtą), kuri numatė laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki aštuonerių metų ir bauda. Minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs (b. l. 20-25), todėl pareiškėjas pagrįstai pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Taigi net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas ginčo ginklus buvo įsigijęs prieš įsigaliojant naujai Įstatymo redakcijai, t. y. iki 2011 m. kovo 1 d., vadovaujantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-854/2013), jis nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kaip to reikalauja pasikeitęs teisinis reglamentavimas (Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p.).

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų, ankstesnis teistumas išnykęs, teisėjų kolegija nurodo, jog Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, spręstina, jog atsakovas sistemiškai pritaikęs teisės normas, priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjas T. J. prašymo išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus teikimo metu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, taigi nebuvo nepriekaištingos reputacijos. Todėl nustačius, jog jis neišpildė būtinosios sąlygos leidimui gauti – buvimo nepriekaištingos reputacijos, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1punktu, jam leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) jo prašytus ginklus buvo atsisakyta išduoti pagrįstai.

Ginčijamas sprendimas buvo tinkamai motyvuotas pagal Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nuostatą motyvuoti atsisakymą išduoti leidimą vadovaujantis Įstatymo nustatytais reikalavimais bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją viešojo administravimo subjekto pareigą pagrįsti individualius administracinius aktus. Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti prašomus leidimus ginklams įsigyti.

Vadovaujantis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė